Lietuvos verslas

Šiuo metu vis dar svarstoma, kur steigti Kauno viešąjį logistikos centrą. Specialistų studijos kreipia link Palemono, Karmėlavos ar Markučių. Tuo tarpu „Rail Baltica" projekto koordinatorius Pavelas Telička ragina mąstyti strategiškai ir kartu apjungti Palemono, Kauno laisvosios ekonominės zonos ir Tarptautinio Kauno oro uosto teritorijas.

Pastebima, kad biokuro katilinių tinklas Lietuvoje plečiasi gana vangiai. Vienintelė per pastaruosius trejus metus penktadienį atidaryta Radviliškyje. Anot specialistų, šiuo metu šalyje biokuru pagaminama vos 19 proc. šilumos energijos, nors kuro yra tiek, kad šį kiekį galima didinti iki 80 proc., praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. 11 mln.

Nuo šiol Konkurencijos taryba ir Lietuvos verslo konfederacija ICC Lietuva bendradarbiaus organizuodamos seminarus, konferencijas ir kitus panašius renginius, taip pat rengdamos ir leisdamos įvairius informacinius leidinius aktualiais konkurencijos verslo bendruomenės švietimo klausimais.

Šimtai milijonų litų išplukdyti iš skurdaus valstybės biudžeto Lietuvos įvaizdžiui kurti, Vilniui kaip Europos kultūros sostinei garsinti pasižymėjo tik skandalais, bet nepriviliojo į šalį nei užsienio turistų, nei investuotojų. Dabar įgyvendinamas naujas planas –jų nusipirkti. Vilnius vysis Rygą Susisiekimo ministerija skuba kuo greičiau “įsisavinti" 15 mln. litų savo pačios sukurtai Tarptautinio Vilniaus oro uosto Maršrutų skatinimo programai.

Švedijos žiniasklaida penktadienį paviešino informaciją, apie Lietuvoje aktyviai veikiančių Skandinavijos bankų galimą susijungimą. Pranešama, kad apie susijungimą su „Swedbank“ galvoja SEB ir „Nordea“ bankai. Švedijos dienraščio „Dagens Industri"paskelbtoje publikacijoje teigiama, kad šalies finansų milžinai SEB ir „Swedbank" jau daugiau nei metus derasi dėl galimo susijungimo. Teigiama, kad dviejų bankų susijungimui pritaria ir dabartinis „Swedbank"prezidentas Michaelas Wolfas.

Verslininkas Laimutis Pinkevičius siekia nuginčyti su „Parex banku“ pasirašytas laidavimo sutartis. Tai penktadienį paaiškėjo Vilniaus apygardos teisme, kuriame buvo nagrinėjamas banko verslininkui pareikštas ieškinys dėl 36 mln. Lt kredito grąžinimo. Ketvirtadienį teismui buvo įteiktas ieškinys dėl laidavimo sutarčių nuginčijimo, tačiau sprendimas, ar ieškinys bus nagrinėjamas, dar nėra priimtas.

17-07: Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) nepritaria maisto kainų reguliavimui IR primena, kad maisto kainų reguliavimas yra akivaizdus planinės ekonomikos reliktas, nepasiekiantis teigiamų pokyčių ir pirmiausia žalingas vartotojams. Maisto kainų reguliavimas tiesiogiai prieštarauja ūkinės veiklos laisvei, kaip tai suvokiama liberalioje visuomenėje ir garantuojama Konstitucijoje.

Kritikuodami kontroliuojančias institucijas turgaviečių vadovai elgiasi lyg pradinukai – gelbėdamiesi patys bando skųsti, jų nuomone, mažiau kontroliuojamus mobiliuosius ūkininkų turgelius.  Tačiau populiarėjančių turgelių atstovai ginasi ir tikina, kad kontrolieriai juos tikrina ne mažiau, be to, jie ir patys naudoja itin veiksmingus savikontrolės mechanizmus.

Elektra varomas motoroleris, prilygstantis sportiniam ir varomam benzinu. Savotiškai ekstremalu. Negana to, sukurtas ir pagamintas Lietuvoje. Manote, kad tai utopija? Nė velnio! Būtent tokia transporto priemonė išvydo dienos šviesą Kaune. „ELINTA E-FORCE" - toks vardas suteiktas neseniai pradėtam eksploatuoti motoroleriui su elektriniu varikliu. Jį sukūrė ir pagamino Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Laurynas Jokužis. Tai išties labai įdomi transporto priemonė.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, rugsėjį įmonių pradelsti įsiskolinimai padidėjo 2 proc. (50 mln. Lt), lyginant su rugpjūčiu, ir siekė 4,05 mlrd. Lt. Tačiau trečiojo šių metų ketvirčio įmonių pradelstų skolų augimo tempai buvo vieni mažiausių, lyginant su kitais ketvirčiais. Rugsėjo mėnesį įmonės padengė įsiskolinimų už 128 mln. litų arba 11 proc. daugiau nei rugpjūčio mėnesį. „Remiantis verslo įsiskolinimų duomenimis tikėtina, kad metų pabaigoje skolų pokyčiai pasieks nulinį augimą.

Vienos iš Lietuvos kojinių rinkos lyderių Kauno bendrovės „Skinija“ pardavimai per devynis šių metų mėnesius pasiekė 15,9 mln. litų – 12 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai (14,2 mln. litų). Bendrovės eksportas per pirmuosius tris 2010 metų ketvirčius siekė beveik 9 mln. litų – 28 proc.  daugiau nei per atitinkamą 2009 m. laikotarpį.

Žlugusios oro bendrovės „Star1 Airlines" bilietus įsigiję ir niekur neišskridę žmonės, jei atsiskaitė mokėjimo kortele, turi galimybę susigrąžinti pinigus iš banko, rašo „Lietuvos rytas". Didžiausia našta užgultų tą banką, kuris yra sudaręs bendradarbiavimo sutartį su veiklą sustabdžiusia skrydžių bendrove. Tai yra Latvijos bankas "DnB Nord Latvia". Keleiviai, už bilietus atsiskaitę mokėjimo kortelėmis, pirmiausia turėtų kreiptis į bendrovę dėl lėšų grąžinimo.

Vartotojo teisės, viešasis interesas, uoliai ginamas ES senbuvėse, Lietuvoje tebegyvena kūdikystės amžiuje ir dar toli gražu nematyti, kada išaugs iš šliaužtinukų. Dėl teisės ginti vartotojus grumiasi dešimtys valstybinių ir nevalstybinių organizacijų, bet apie jų buvimą patys vartotojai maža ką težino.

Su žemės ūkiu nieko bendro neturėję miestiečiai Rita ir Eduardas Kubiliai nesigaili prieš daugiau nei dešimtmetį ryžęsi avantiūrai ir užveisę triušių ūkį. Gyventojų pajamas apkarpęs ekonominis sunkmetis sodiečiais tapusiems panevėžiečiams išėjo netgi į naudą. Vilioja ne tik mėsa Į Ėriškių gale įkurtą Kubilių triušidę kelius atranda ne tik gurmanai, bet ir stiliaus žinovai.

Krizė atėjo ir sujaukė visų planus. Pirmiausia, verslininkų, o paskiau ir visų kitų mirtingųjų. Greičiausiai pirmą kartą nepriklausomoje Lietuvoje verslininkai kapitalizmo grimasas pamatė iš arti. Bendrovių pelnus staiga pakeitė nuostoliai, o suvaldyti bet kokį procesą darėsi vis sunkiau. Išgyvenant pasaulinę ekonomikos krizę protingiausi greit suprato, kad reikia rizikuoti ir priimti netradicinius sprendimus. Vienas jų – laikini vadovai, kurie įmonę išgelbėja nuo bankroto.

Ūkio ministeriją pasiekė Vilniaus pakraštyje veikiančios Gariūnų turgavietės prekybininkų skundai dėl netinkamų verslo sąlygų, turgavietės valdytojų elgesio su nuomininkais ir renkamų mokesčių teisėtumo. Esą prekybininkai, dirbantys metaliniuose kioskuose gavo nepasirašytus įspėjimus per mėnesį išsikelti. Jų teigimu iš jų reikalaujama nepagrįstai didelių mokesčių už persikėlimą į turgaus teritorijoje naujai statomą paviljoną. Gariūnų verslo parkas yra valstybinės svarbos ekonominis projektas.

Kauno Vytauto prospekte, buvusios siuvyklos pastate, bus įrengtas ekonominės klasės viešbutis. Investavusi daugiau nei 10 mln. litų, Kauno UAB „Doriteksas" ketina laikinojoje sostinėje įrengti ekonominės klasės viešbutį, rašo „Verslo žinios".UAB „Doriteksas" projektui skirta 5,24 mln. litų pagal ES struktūrinių fondų paramos priemonę, kurios tikslas - plėtoti turizmo paslaugų bei produktų įvairovę ir gerinti turizmo paslaugų kokybę.

Valdančiųjų Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiai laikosi skirtingų pozicijų dėl galimo maisto prekių antkainių reguliavimo įstatymais. Seimo pirmininkė Irena Degutienė trečiadienį, „Žinių radijo“ laidoje sumanymą įvertino skeptiškai. Tuo tarpu frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma sakė linkstąs sumanymui pritarti. I.Degutienė sakė, jog neverta kraipyti laisvos rinkos.

Ištvėrę karštą vasarą konditeriai sako, kad ruduo juos palepino ne tik vėsesniais orais, bet ir augančiais pardavimais. O pardavėjai džiaugiasi didėjančiais klientų srautais ir sako, kad lietuvaičiams dar yra kur pasitempti, nes kaimynai šokolado suvalgo kur kas daugiau, praneša LTV „Panorama“. Konditeriai sako, kad šie metai būtų buvę geresni už 2009-uosius, jei ne vasara.

Antradienį pramonininkų konfederacijos surengtoje diskusijoje "Elektromobiliai Lietuvoje: Kada? Realybė ar iliuzija?" nuspręsta jau dabar pradėti eiti kelią link taršą mažinančių automobilių. „Kelias link elektromobilių nėra lengvas, bet jį reikia pradėti dabar. Turime parengti preferencijų sistemą ir pateikti siūlymus vyriausybei bei Seimui. Vien kalbomis, kaip gera, gražu, ekologiška važinėti elektromobiliais, nieko nepasieksime.

Nusipirkti būstą artimiausiais mėnesiais ketina beveik 30 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tokius apklausos rezultatus gavęs bankas pastebi, kad dabar, skirtingai nei prieš metus, gyvenamojo ploto žmonės ieško tam, kad patys jame gyventų, o ne tam, kad iš jo uždirbtų. Nekilnojamojo turto skelbimų portalus valdančios įmonės duomenimis, suma, kurią pirkėjai pasirengę sumokėti už butą, dabar yra perpus mažesnė nei prieš metus. Per ateinančius 12 mėnesių jau turėti nuosavą būstą planuoja kone 30 tūkst.

Susisiekimo ministrui svarstant galimybę dalį skrydžių bendrovės „Star1 Airlines“ keleivių patirtų išlaidų kompensuoti iš valstybės lėšų, Ministras Pirmininkas sako abejojantis dėl tokių galimybių. „Biudžete tokių lėšų nėra. Tikrai nežinau, ar būtų išmintinga [...] vienos ar kitos privačios bendrovės pasidarytus nuostolius perkelti ant visų mokesčių mokėtojų pečių“, – Lietuvos radijui sakė Andrius Kubilius.

Garsūs investuotojai vis dažniau peržengia Lietuvos slenkstį. Žiniasklaida jau spėjo pakrikštyti premjerą Baltijos šalių investavimo caru. Vyriausybė džiūgauja, darbo ištroškę lietuviai – taip pat. Tačiau mažai diskutuojama apie tai, kokius aukso kalnus jiems už tai pakloja Lietuva. Neseniai Lietuva vėl džiūgavo – vyriausybė greta „Barclays“, „Western Union“ prisiviliojo ir IBM. Aišku, ne už dyką – per penkerius metus iš Europos Sąjungos paramos ir bankų paskolų įmonei bus skirta 210 mln.

Premjeras Andrius Kubilius ir ūkio ministras Darius Kreivys, ketinantis paversti Lietuvą aukštųjų technologijų paslaugų centru, praėjusią savaitę lankėsi Danijos Karalystėje. Čia viliojo užsienio verslininkus investuoti Lietuvoje. Gal verčiau paraginti saviškius verslininkus investuoti į aukštąsias technologijas ir sudaryti jiems panašias šiltnamio sąlygas, kokios dosniai žadamos užsieniečiams. Apie tai kalbame su ekonomikos profesoriumi, buvusiu užsienio reikalų ministru Povilu Gyliu.

„Jeigu kitaip susikalbėti neišeina, nėra geros valios ir supratimo, gali tekti griebtis įstatymo", – prezidentė Dalia Grybauskaitė pagrasino kainas keliantiems prekybininkams. Šalies vadovė vakar pareiškė, jog per sunkmetį keldami pelno maržas maisto produktams prekybos centrai įžūliai išnaudoja vartotojus. Tuo tarpu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas "Lietuvos rytui"  tvirtino, jog pagrindinių maisto produktų marža nesikeitė arba tik mažėjo.

Siūloma drausti ne tik parduoti energinius gėrimus, bet ir juos dalyti per reklamines akcijas, reklamuoti renginiuose, skirtose nepilnamečiams. Tokį pasiūlymą Maisto įstatymo pataisoms įregistravo Seimo narė Agnė Zuokienė.

Šaltajame kare tarp Lietuvos Vyriausybės ir privačių „Lietuvos dujų“ akcininkų kol kas mažiausiai aiškūs mūsų valdžios tikslai, nors ji jau perspėta, kad atsidurs tarptautiniame arbitraže. Užsuks čiaupą? Apie tai, kad Vyriausybė rengiasi suskaidyti bendrovę „Lietuvos dujos“ (LD), liaudies masės gal ir girdėjo viena ausimi, tačiau labai dėl to nesijaudino, kol nesusijaudino premjeras Andrius Kubilius.

Rudeniop Lietuva vėl pradėjo aktyviai klimpti į skolas.Vos prieš savaitę neskelbiamomis palūkanomis ir neįvardijamam terminui Lietuva pasiskolino dar 75 mln. eurų (259 mln. litų). Ir tai ne riba. Jau pernai po premjero ir finansų ministro kelionių už jūrų marių, supratome, kad į skolas įklimpome iki ausų. O Finansų ministerija ir toliau nesnaudžia – šiemet skolos kuprą žada padidinti dar 11,5 mlrd. litų.

Teko skaityti palyginimą, kad ekonomika – kaip laužo įkūrimas lietuje. Galima ugnį įdegti dviem būdais: - Bandyti uždegti šlapias malkas ar ilgai laukti kol jos išdžius. - Malkas sumesti bet kaip, užpilti degiu skysčiu ir mėgautis šiluma. Iš išorės į Lietuvą buvo įvežta daug kapitalo. Deja, pasibaigus pigiems pinigams, labiausiai nukentėjo tie, kurie per arti šildėsi prie skolintų banknotų laužo.

Premjerui Andriui Kubiliui skėsčiojant rankomis, kad maisto kainoms augti nemato objektyvių priežasčių, grupė Seimo narių inicijavo Kainų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma nustatyti maisto produktų antkainius. Projekte numatyta, kad maisto produktais vidaus rinkoje prekiaujančios įmonės negali imti jokio kito mokesčio, išskyrus prekybos antkainį. O šis didmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 20 proc., mažmeninėje – nei 25 proc. iš gamintojo įsigyto produkto kainos.

Verslas dar kartą aiškiai sako, ko reikia, kad Lietuva susigrąžintų Baltijos tigro titulą – padoresnių energijos išteklių kainų, pakeliamų paskolų ir dar pažaboti valstybės tikrintojų apetitą, rašo „Verslo žinios“. Seimo nariai susirinko į sesiją, partijos lipdo sąrašus savivaldos rinkimams, Laisvosios rinkos institutas dar sykį pakartojo, kad šalį alina šešėlis, nedarbas ir emigracija. Valstybės kontrolieriai užsiminė, kad akcizų didinimo pasekmės nebuvo pakankamai numatytos.

Maskvoje vyksta tarptautinė paroda „Auksinis ruduo“. Jau 12 kartą vykstančiame renginyje penktus metus savo gaminius pristato ir Lietuva. Šiemet didžiausias akcentas – tautinio paveldo produktai. Vos 100 kv. metrų Lietuvos stendas mugėje vilioja lankytojus įvairiais mėsos gaminiais, kuriuos pristato trys didžiausios Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės, sūriais iš Žemaitijos ir pieno konservais.

Per savaitę Lietuvoje beveik 1 proc. pabrango suskystintos dujos, Latvijoje tiek pat pabrango benzinas, praneša naujienų agentūra „Leta". Tačiau jei lygintume trijų Baltijos valstybių „Statoil" degalinėse parduodamų degalų kainas, tai populiarusis 95 benzinas Lietuvoje yra 9 proc. brangesnis nei Latvijoje ir 7 proc. – nei Estijoje. Brangiausias dyzelinas - Estijoje. Čia jis 2 proc. brangesnis nei Latvijoje ir 7 proc. – nei Lietuvoje. Atitinkamai 15 ir 4 proc.

Kol vieni bijo žengti į Kiniją, kiti ten jau šeštą mėnesį pardavinėja cepelinus, šaltibarščius, gintarus ir lietuvišką alų. Pasaulinėje „Expo“ parodoje Šanchajuje viešėję LTV naujienų tarnybos žurnalistai pasidomėjo, kuo Kinijoje kvepia pinigai. 20 tūkst. cepelinų ir beveik 50 tūkst. šaltibarščių porcijų – maždaug tiek tradicinių lietuviškų patiekalų jau parduota Lietuvos paviljone per penkis mėnesius nuo „Expo“ atidarymo pradžios. 20 litų už du cepelinus ir po 8 – už rožinę sriubą.

Iš šešių Seime dirbančių pramogų pasaulio atstovų, du deklaravo daugiau turto nei 2008 m., vieno turto vertė nepasikeitė, kitų trijų parlamentarų turtas žymiai sumenko. Kaip skelbiama „Valstybės žinių" 2009 m. metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenų išraše, dainininkės Donatos Meiželytės turtas 2009 m. siekė 405 000 Lt. Lyginant su 2008 m. duomenimis, dailininkė įgyjo 60 458 Lt vertės turto.

Antradienį Ukmergės rajone paskelbus ekstremalią situaciją, trečiadienį pradėti karšto vandens ir šilumos tiekimo atnaujinimo darbai. Vakar beveik visi Ukmergės gyventojai jau turėjo karštą vandenį. Prie pagrindinės katilinės RK-1 susirinkę ukmergiškiai jau trečią parą budi ir saugo ją nuo privatininkų įsiveržimo jėga. Ukmergės rajono savivaldybės meras Algirdas Kopūstas teigia, kad vakar apie pietus pavyko sėkmingai paleisti visas dar neveikusias katilines.

Per savaitę teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 5,1 tūkst. asmenų, panašiai kaip ir prieš savaitę. Daugiausia registruota nedirbusių nuo pusės iki dvejų metų asmenų. Iš jų tik kas aštuntas darbo neteko per paskutinį pusmetį. Rugsėjo 30 d. šalyje buvo registruota 310,0 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,34 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų arba 0,45 procentinio punkto mažiau nei mėnesio pradžioje. Nedarbas mažėjo visų didžiųjų miestų darbo rinkose.

Vyriausybė pritarė Civilinio kodekso pataisoms, kuriomis būtų numatomos privalomos įmokos daugiabučių remontui. Tam dar turi pritarti Seimas. Panašus mokestis Šiauliuose jau egzistuoja, tik yra savanoriškas. Viską užkrauna gyventojams Vyriausybė ne kartą yra pažadėjusi, kad sunkmečiu naujų mokesčių nebus, bet elgiasi atvirkščiai. Aplinkos ministerijos vadovai ramina, jog tai būtų kelių centų mokestis vienam kvadratiniam metrui buto ploto.

Portalo Ekonomika.lt kalbinti finansų analitikai sako nesistebintys savaitgalį įvykusių Seimo rinkimų rezultatais, tačiau prognozuoja ekonominės politikos pokyčius. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad nors rinkimų rezultatus buvo galima nuspėti, tačiau jie dar gali slinktis į kairiąją pusę: „Dar prieš rinkimus artimiesiems esu pateikęs labai panašius referendumo rezultatus.

Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino, jo pavaduotojos Ramunės Vilijos Zabulienės turtas per metus sumenko, o kito pavaduotojo – Dariaus Petrausko – išliko nepakitęs. Kaip skelbiama „Valstybės žinių" 2009 m. metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenų išraše, praėjusių metų pabaigoje R. Šarkinas deklaravo 644 685 litų vertės turto, t. y. 5,3 proc. mažiau nei prieš metus. Tuo tarpu piniginių lėšų suma ūgtelėjo 30,7 proc. iki 263 310 litų.

Vakar sukvietę spaudos konferenciją, šalies pieno perdirbėjų asociacijos „Pieno centras" nariai paskelbė sensacijos vertą informaciją. Anot vienos iš „Pieno centro" narių bendrovės Vilkyškių pieninės generalinio direktoriaus Gintaro Bertašiaus, perdirbėjai ūkininkams dabar moka po 1,10 lito už kilogramą (Lt/kg) pieno. Suprask, daugiau nei pieno gamyba užsiimantiems vokiečių, prancūzų žemdirbiams, ką jau kalbėti apie italus.

„Vilniaus vandenys" neatsisako planų 50 proc. didinti šalto vandens kainą Vilniaus mieste. Tuo atveju, jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) neleis padidinti vandens kainos, „Vilniaus vandenų" vadovai įspėja, jog atsisakys įgyvendinti svarbius vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo projektų. „Taip, tie paskaičiavimai buvo atiduoti Kainų komisijai kovo mėnesį.

Valstybės turtą į vienas rankas telkianti dešiniųjų valdžia nesnaudžia. Pasipriešinimo dėl „Visuomio“ sulaukę valdantieji surado kitą būdą savo tikslams pasiekti. Ant Turto banko ir Valstybės turto fondo (VTF) pamatų kuriama nauja bendrovė turėtų prižiūrėti ir valdyti valstybės turtą.

Pasaulyje beveik du milijardai žmonių naudojasi internetu. Lietuvoje šis skaičius siekia apie milijoną. Auganti interneto rinka diktuoja sąlygas ir verslui. Abipusė komunikacija Nesustabdoma internetinio tinklo plėtra prasidėjo 2004 m., kuomet įvyko lūžis – internetas iš statiško virto dinamišku. „Tam didelę įtaką turėjo internetinės enciklopedijos „Vikipedia“ atsiradimas, - pastebėjo Mantas Mikuckas, įmonės „Interdata“, teikiančios ir administruojančios interneto paslaugas, direktorius.

Šiauliuose gyvenantis finansų analitikas iš Šveicarijos Charly Stieger skaičiuoja, kad Lietuvoje maisto produktų kainos turėtų būti bent jau 20 procentų mažesnės, o drabužiai, avalynė ir buitinė technika turėtų kainuoti bent 50 procentų pigiau. „Lietuviai nemoka skaičiuoti, todėl prekybos centrų šeimininkai juos ir apgaudinėja.

Ketvirtadienio vakarą, nors ir vėluodama, pigių skrydžių kompanija „Star1 Airlines“ spėjo pateikti Susisiekimo ministerijos licencijavimo komisijai reikalingą informaciją, jog  12 mėnesių gali vykdyti savo turimus įsipareigojimus. Ši pigių skrydžių bendrovė  dėl nuomojamo orlaivio sulaikymo Dublino oro uoste savaitei, iki spalio 2 dienos, yra atšaukusi skrydžius. Dėl šios susiklosčiusios „Star1 Airlines“ situacijos, šimtas žmonių tapo prasiskolinusios skrydžių bendrovės įkaitais.

Prasidėjus rudeniui, ginklų parduotuves užplūdo į kitus miestus studijuoti išvykstančių jaunuolių tėvai. Sunerimę dėl savo atžalų saugumo, gimdytojai suskubo parūpinti jiems dujų balionėlių.Nors Policijos departamentas praneša, kad Panevėžyje padaugėjo prašančiųjų išduoti leidimą įgyti šaunamąjį ginklą, amunicija prekiaujančių parduotuvių vadovai tikina, kad jiems krizė dar nesibaigia. Pasak jų, padaugėjo tik norinčių įsigyti dujų balionėlių.

Užvirusioje konkurencinėje degalinių tinklų kovoje delnus iš džiaugsmo trina vairuotojai. Karą Vilniuje pradėjo „Neste“ ir „Alauša“. Įsitraukti priverstos ir degalinės „Lukoil“. Jau kelias dienas sostinėje degalai kai kuriose degalinėse neįtikimai atpigę.Litras populiariausio 95 markės benzino Pelesos gatvėje šalia buvusio senojo taksi parko įsikūrusioje degalinėje „Alauša“ kainuoja vos 3,7 lito. Dyzelinas irgi kur kas pigesnis nei kitur – 3,18 lito už litrą.

Vilniaus savivaldybės tarybos opozicijai nepavyko inicijuoti šilumos tinklų nuomos sutarties nutraukimo su Prancūzijos koncernu „Dalkia“. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ inicijuotą projektą trečiadienį palaikė tik 18 savivaldybės tarybos narių, tuo metu 23 politikai balsavo prieš ketinimus nutraukti sutartį ar kitaip ją peržiūrėti, rašo delfi.lt Balsas.