Lietuvos verslas

„Bendradarbiai mane išėdė iš darbo“, - prisipažįsta redakcijoje apsilankiusi moteris ir pasakoja neįtikėtiną „išėdimo“ istoriją, griežtai prisakiusi neminėti jos nei pavardės, nei buvusios darbovietės. Darbdavys skundžiasi: „Priėmiau į darbą, regis gerą darbuotoją, bet per metus jis visai apkiauto, ligonlapius nešti pradėjo. O dabar jau prašosi atleidžiamas – dirbs kitur už mažesnę algą.

Pasak lenkų spaudos, mažiausiai septynios įmonės yra susidomėjusios „Orlen Lietuva“. Mažeikių įmonės savininkas - koncernas „PKN Orlen“ šiuo metu sprendžia dilemą: ar likti "Orlen Lietuva" akcininku ir toliau investuoti į įmonę, ar pasistengti kaip nors atgauti į naftos perdirbimo įmonę investuotus 3,7 mlrd. dolerių. Kaip rašo "Puls biznesu", antrasis scenarijus sulaukia vis daugiau palaikymo.

Ūkio ministerija kreipėsi į Gariūnus administruojančias įmones, siūlydama laikytis sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nutraukti turgaus prekybininkų iškeldinimą iš kioskų, kol bus iki galo išsiaiškintos sutarties tarp Vyriausybės ir Gariūnus valdančių įmonių vykdymo aplinkybės. Spalio 25 d. įmonių „Jurgena“, „Posūkis“ ir „Geruda“ vadovai yra pakviesti atvykti į susitikimą su ūkio ministru ir ministerijos atstovais.

Pigios elektros era baigėsi ne praėjusių metų pabaigoje, kai buvo uždaryta atominė elektrinė. Ji baigsis kitąmet. Taip teigia elektros importuotojai. Kiek kitąmet vartotojai mokės už elektrą, labai priklauso nuo to, kiek kainuos importuojama energija. Lietuva maždaug pusę reikalingos elektros importuoja.

AB Kaišiadorių paukštynas produkcija šią savaitę iškeliauja į Didžiąją Britaniją: šioje valstybėje paukštyno gaminiais pradeda prekiauti mažmeninės prekybos milžinai „Lidl“ ir „Asda“, rašo „Verslo žinios". „Iki šiol atvėsintą paukštieną mes parduodavome dėžėse ir platintojai ją realizuodavo užsienio visuomeninio maitinimo įmonėms.

Ūkininkai sako, kad rudens pradžioje dvigubai ūgtelėjusios daržovių ir bulvių kainos vėl augs, praneša LTV laida „Šiandien“. Skaičiuojama, kad visoje Europoje dėl lietaus ir sausrų į aruodus paklius vidutiniškai penktadaliu mažesnis derlius. Rusija jau panaikino importo muitus bulvėms, kopūstams ir masiškai supirkinėja daržoves. Todėl daržovių augintojai tikina, kad po Naujųjų metų lietuvišką morką, svogūną ar bulvę bus įsigyti sunku.

„Lisco Gloria" kelte spalio 9 dieną kilusio gaisro nuostoliai krovinių vežėjams ir jų savininkams gali siekti 100 mln. litų. Nuostolius vežėjams žada padengti draudimo kompanijos, tuo tarpu visiškai neaišku, kokio dydžio kompensacijos gali sulaukti krovinių savininkai. Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava" būstinėje antradienį buvo surengtas nukentėjusių kelte vežėjų susirinkimas su jūrų tiesės specialistais ir bendrovės „DFDS Lisco" atstovu.

„Nesunku viena ranka tarsi kovoti su brangimu ir grūmoti, kita ranka naudotis juo biudžetui papildyti. Aišku, tuo pačiu numatoma šiek tiek didinti socialines išmokas, kad tai nuramintų skurdžiausius žmones. Tuo pat metu deklaruojamas ir taupymas, kas jau yra paradoksalu“, - sakė ekonomistas Stasys Jakeliūnas. Priešrinkiminis triukas "DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis pritaria nuomonei, kad biudžete esama priešrinkiminės kovos elementų.

Katę maiše siūlančios pirkti įstaigos vis dėlto gali būti baudžiamos. Tai įrodė teismas, kuris pripažino, kad už milijonų viliojimą atsakomybė yra. Dar prieš porą metų, 2008–ųjų rudenį, plačią reklaminę akciją pradėjusi investicijų bendrove prisistatanti „Investment House" skelbė: „47 proc. per metus. Investavę 20 000 litų per 3 metus uždirbame 63 530 litų. Ieškome partnerių kartu pirkti dvi stabilias įmones. Minimali suma – 20 000 litų.

Susitikusi su mažmeninių prekybos tinklų atstovais, Prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino verslą elgtis socialiai atsakingai. Šalies vadovė nori kad nebrangtų būtiniausi maisto produktai ir sako, jog dėl to gali būti peržiūrėti konkurenciją stiprinantys, verslo koncentraciją ir dominavimą rinkoje reguliuojantys įstatymai. „Raginu šalies verslininkus būti socialiai atsakingus, jautrius, rūpintis ne tik savo pelnais, bet ir visuomenės gerove", - pranešime cituojama Prezidentė.

Civilinės aviacijos administracija (CAA), atlikdama „Star1 Airlines“ veiklos priežiūrą, nevisiškai tinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus, nesiėmė visų veiksmų oro vežėjo veiklos priežiūrai ir kontrolei užtikrinti. Taip teigiama susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio pavedimu atlikto CAA veiklos audito išvadose. Jau anksčiau Seimo narių kritikos susilaukusi CAA dabar, atrodo, turės atsakyti ir už pačios ministerijos nesėkmes formuojant oro susisiekimo plėtros politiką.

Verslininkai gali pretenduoti į nuo 30 iki 175 tūkst. litų paramą. VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva" kviečia Lietuvos verslininkus sudaryti ne mažiau kaip 5 eksportuojančių įmonių grupę ir nuo šiandien pateikti paraiškas dalyvavimui parodose, misijose, konferencijose ar seminaruose. „Taip galėsime pagelbėti plačiam įmonių ratui, kad jos galėtų išvykti į renginius užsienyje.

Apsipirkti neišėjus iš namų – nesudėtinga, greita ir patogu. Tačiau vis dažniau žmonėms įsigyjant prekių ir paslaugų virtualioje erdvėje, daugėja ir nepatenkintų pirkėjų. Neretai vartotojų apsaugos teisių atstovams pateikiamas skundas yra susijęs su elektronine komercija. Specialistų manymu, pirkimas internetu prilygsta kone loterijai.

Lietuvoje dar tik formuojasi tradicija, kai verslo įmonės remia aukštąjį mokslą ir gabiausius universitetų studentus. Reikia rasti gabiausius Bendradarbiaudami su universitetais verslininkai dairosi darbuotojų, tačiau dažnai parama apsiriboja tik stipendijų dalijimu. Remdamos aukštąsias mokyklas įmonės garsina savo vardą, tad kartais gali kilti įtarimas, ar verslas nesivaiko tik savo interesų.

Aukštos grūdų kainos kiršina supirkėjus su ūkininkais. Vis daugiau jų santykius aiškinasi teismuose ar ketina į juos kreiptis. Supirkėjai skundžiasi dėl nesąžiningų žemdirbių patiriantys milijoninius nuostolius. Pastarieji atkerta, kad ankstesniais metais, kai išankstinės sutartys buvo palankesnės augintojams, supirkėjai visaip gudravo, kad numuštų kainas.

Sunkmetis sumažino bendrą kilnojamųjų namelių pirkėtų būrį, tačiau, anot importuotojų ir pardavėjų, būtent dabar randasi vis daugiau žmonių, kurie tokius namukus perka kaip nuolatinį būstą. Patys pirkėjai, įprastus butus ar namus iškeitę į šiuos, pabrėžia, kad norint namelyje gyventi nuolat dar reikia į jį investuoti. Bet užtat ateityje bus taupu.

Atrodo, kainų didėjimui mūsų šalyje nėra galo. Pagrindinių maisto produktų kainos, palyginti su praeitais metais, pakilo apie 20 procentų, o kai kurių – net 50 procentų ir daugiau. Brangsta pieno produktai, daržovės, duona, praktiškai viskas. Kodėl taip yra? Kokios šio nuolatinio maisto produktų brangimo priežastys? Į šiuos ir kitus susijusius klausimus pabandėme atsakyti šioje Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskusijoje.

Šį rudenį Lietuvoje viešėjo keletas užsienio ekspertų, jie negailėjo gražių ateities prognozių mūsų šaliai. Vieni žadėjo turtus ir galią, kiti gyrė Lietuvos interneto galimybes ir gyventojų sumanumą, treti siūlė mūsų šaliai rinktis laisvosios rinkos kelią. Visi jie kaip susitarę išsakė mintį, kad Lietuva po 20 metų gali būti viena labiausiai klestinčių šalių pasaulyje.

„Vien per pirmąją spalio savaitę verslo liudijimus įsigijo beveik 1600 bedarbių“, – savaitės pradžioje džiaugėsi Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis ir darė išvadą, kad tai akivaizdus rodiklis, kalbantis apie bedarbių verslumo augimą. Vis dėlto, „Respublikos“ duomenimis, džiūgauti dar ankstoka.

Programine įranga prekiaujančių tinklų lentynos lūžta nuo prekių gausos, tačiau nėra jokių garantijų, kad įsigytas daiktas pateisins lūkesčius. Netiks brangi prekė pirkėjui – dėk ją kur nori. Prekybininkai visada ras motyvų, kodėl negali jos pakeisti ar negrąžinti pinigų. Programine įranga prekiaujančių tinklų lentynos lūžta nuo prekių gausos, tačiau nėra jokių garantijų, kad įsigytas daiktas pateisins lūkesčius. Stasio Žumbio nuotr.

Turint duomenų apie neteisėtą mėsos perdirbimą bei jos paleidimą į apyvartą Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, pasitelkę į pagalbą Valstybinės maisto ir veterinarijos audito tarnybą, atliko kratas Druskininkų ir Alytaus turgavietėse bei gamybinėse patalpose. Policijos operacijos metu užkirstas nesaugių mėsos gaminių patekimo į Vilniaus, Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskričių turgavietes kelias.

Seimas priėmė naujos redakcijos Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymą, kuriuo tikslinamos žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties tipinės sąlygos, atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją sąlygos ir tvarka, pavėluoto mokėjimo palūkanų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, atsiskaitymo kontrolė ir informacijos teikimas apie atsiskaitymo būklę.

Siekdama suvienodinti verslo sąlygas prekiautojams pirotechnikos gaminiais, Vyriausybė šiandien pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtoms Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės bei Rinkliavų įstatymų pataisoms. Jei Seimas šias pataisas patvirtins, bus nustatyti vienodi valstybės rinkliavos dydžiai už prekybą visų kategorijų fejerverkais. „Pagal dabartinį reglamentavimą, valstybės rinkliava imama už leidimą prekiauti visų kategorijų (2, 3 ir 4 kategorijos) fejerverkais.

Dauguma Lietuvos gyventojų pasisako, kad šalyje būtų gaminama daugiau atsinaujinančios vėjo energijos – tam pritaria 73 proc. piliečių, rodo tyrimų bendrovės „Socialinės informacijos centras“ (SIC) atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa. Už mažesnį vėjo energijos gaminimą ir vartojimą pasisako tik 1 proc. gyventojų. Nesusidaro nė vienas procentas manančiųjų, kad vėjo elektrinių reiktų visiškai atsisakyti.

Anot draudimo bendrovių, lietuviai brangina ne tik meno vertybes, bet ir prisiminimus. Nuo prabangių laikrodžių iki gyvūnų iškamšų – tokius asmeninius daiktus norintys apsaugoti Lietuvos turtuoliai pastaruoju metu kreipiasi į draudimo bendroves. Brangiausi sandoriai Brangiausių apdraustų vertybių sąraše puikuojasi kelias dešimtis tūkstančių eurų kainuojantys kailiniai, juvelyriniai dirbiniai, vardiniai laikrodžiai ir prabangių svaigiųjų gėrimų kolekcijos.

Šiaulietis, valymo paslaugas teikiančios įmonės savininkas Edvinas Mačiulis, tik įėjęs į patalpą, akimirksniu įvertina tvarką ir švarą. Pakilimo metais įkūręs įmonę, jis atsilaikė ir sunkmečiu. Visgi 25-erių verslininkas nėra tikras, ar liks Lietuvoje. Skaičiuodamas daugybę emigravusių draugų ir giminaičių, neatmeta galimybės verslą pradėti kurioje nors iš užsienio šalių. Laiku ir vietoje Edvino verslo priešistorė prasideda nuo emigracijos.

Vasaros vėtroms išlaužius miškus prognozės apie pigsiančią medieną neišsipildė. Kietojo kuro kainos jau aplenkė praėjusių metų šalčiausio sezono lygį. Delsiantieji praloš Miškininkai, anglių ir įvairiausių briketų pardavėjai vis dar delsiančius vartotojus perspėja kainų kritimo nebesitikėti – pirkti dabar, jei nenori vėliau už šilumą mokėti dar brangiau.

Ne vienas, planuodamas spalio savaitgalių poilsį, žūklę ar kitas pramogas, tikriausiai maloniai nustebo, nes kalendoriuje šių metų spalį savaitgaliai yra net penki. Žinoma, dirbantiems pamaininį darbą ar slenkančiu grafiku, toks kalendoriaus dosnumas nieko ypatingo nereiškia, bet plušantiems penkių darbo dienų savaitės ritmu, spalis išties dėkingas. Įdomu tai, kad toks reiškinys, kai spalio mėnuo turi net penkis savaitgalius, pasikartoja kas 823 metus.

Visos jaunos įmonės, gyvuojančiuos nuo vienerių iki penkerių metų, kviečiamos diegti inovacijas versle ir tokiu būdu išgyventi krizės sąlygomis.  Šį projektą įgyvendins Šiaurės miestelio inovacijų parkas (ŠMTP) kartu su Lietuvos Inovacijų centru (LIC) bei Technologijų ir inovacijų paramos verslui asociacija. Įmonės, norinčios dalyvauti projekte, turi registruotis interneto svetainėje www.versloturnyras.lt ir pasirinkti jiems tinkamą laiką nemokamoms konsultacijoms.

Balsas.lt žiniomis, dalis bankrutuojančios bendrovės „Star1 Airlines“ bilietus turinčių klientų už juos atsiskaitinėjo kreditinėmis kortelėmis ir per bankus galės atgauti savo sumokėtus pinigus. Balsas.lt skaitytojams, įsigijusiems šios bendrovės bilietus ir norintiems atgauti savo pinigus, tik kreditine kortele sumokėję žmonės galės atgauti savo pinigus. Tačiau buvusiems šios oro bendrovės klientams, kurie mokėjo naudodamiesi elektroninės bankininkystės paslauga, tokios galimybės neturės.

Susisiekimo ministerija neturi jokios strategijos, kaip vystyti civilinę aviaciją ir per visą savo darbo laiką nesugebėjo priimti jokių reikalingų bei svarbių sprendimų, - mano buvęs ministras, opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius. Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius portalui „Balsas.lt“ teigia, kad susisiekimo ministras, liberalas E. Masiulis neatliko namų darbų ir civilinės aviacijos ateitis šalyje lieka miglota.

75 m. moteris, važinėjanti „Porsche“ „Cayenne“, 84 m. senjorė – BMW 735 savininkė ar 79 m. vyras prie „Mercedes Benz“ S320 vairo – tokių klientų yra tarp apdraustų transporto priemonių savininkų. Tačiau, anot draudimo bendrovės UADB „Seesam Lietuva“, tai nereiškia, kad Lietuvoje staigiai pakilo pensijos, tiesiog tai – būdas jaunesniems automobilių savininkams apeiti kai kurias draudikų taisykles ir mokėti mažesnes įmokas.

Valstybės kontrolė, atlikusi daugiabučių namų renovavimo programos vykdymo auditą, konstatavo, kad ji per artimiausius kelis šimtus metų nebus baigta. Be to, auditoriai prisipažino: patys programoje dabartinėmis sąlygomis nedalyvautų, nes po renovacijos namai sutaupo daug mažiau energijos, nei žadama. Baigsime XXIV amžiuje Įvertinę, kaip Lietuvoje vyksta daugiabučių namų atnaujinimas, valstybiniai auditoriai konstatavo: per 5 metus pavyko modernizuoti tik 1,5 proc.

Vyriausybė patvirtino naują energetikos strategiją, t.y. pritarė vyriausybės vykdomai energetikos politikai. Svarstymas persikels į Seimą. Kadangi viešų diskusijų beveik nebuvo, o mes matome akivaizdžias grėsmes valstybės saugumui, norime pasidalinti savo mintimis su politikais ir specialistais. Uždarius IAE nutrūko viena mūsų priklausomybės nuo Rusijos vieningos energetinės sistemos grandis.

„Kiek bedarbių užsiregistravę, o dar niekas badu nemirė. Vadinasi, turi iš ko gyventi!" Šios palyginti neseniai paleistos reto ciniškumo frazės autoriaus galima ir neprisiminti, bet nekyla abejonių, jog tai žmogus, kaip sakoma, artimas imperatoriui. Tikrai ne koks paprastas žmogelis ar smulkios įmonės savininkėlis. Lopyti valstybės biudžeto skyles yra gausybė būdų, jais naudojamasi, bet visada buvo ir bus lengviausia ir paprasčiausia ką nors naudinga pasiglemžti iš mažiausių.

Daug prikalbėta apie vadinamosios ekonominės krizės priežastis. Viena iš nurodomų priežasčių – užsienio bankų veikla Lietuvoje ir jų gerai koordinuota verslo „politika“, sukuriant sąlygas bei vykdant savivalę finansuose. Kad būtų aiškiau, tiesiog pateiksiu vieno verslininko istoriją, o jau išvadas tedaro skaitytojai. Rožinis verslo planas Verslininko A. bendrovė nusprendžia pirkti sklypą ir jame pastatyti daugiabutį namą. Paruošia verslo planą ir kreipiasi į banką paskolos.

Šiukšlių verslas nekvepia, bet yra aukso vertės. Šitą tiesą pasauliui liudijo legendinis Čikagos gangsteris Al Caponė, šiukšlių ir valymo verslui skyręs ne mažesnį dėmesį nei prostitucijai, lošimui ir narkotikų verslui. Nuo Niujorko iki Tokijo šiukšlių verslą kontroliuoja mafija ir nusikalstamos grupuotės. Kalbama, kad jeigu nebūtų pelninga, niekas nesiteptų rankų.

Valstybės kontrolė konstatuoja, kad daugiabučių renovacija stringa, o ir renovuotų pastatų energijos sąnaudos neatitinka lūkesčių. Aplinkos ministerija aiškina, kad pirmieji penki renovacijos metai tebuvo įsibėgėjimo stadija, esą atnaujinti planuotus 24 tūkst. daugiabučių iki 2020-ųjų metų dar įmanoma.

Ekonomikos konsultantas Egidijus Kabašinskas perspėja, kad nepriklausomos energetinės sistemos nekurianti Lietuva gyvena iliuzijomis ir tikisi pasipelnyti iš prekybos elektra. Lietuva be žiedo – Ką reikia daryti, kad ta nepriklausoma sistema atsirastų? – „Balsas.lt savaitė“ teiravosi E. Kabašinsko. – Pagrindinis dalykas, kurį reikia įsidėmėti – vienas nepriklausomos energetinės sistemos bruožų – jos tinklų sujungiamas į žiedą.

Šiuo metu vyksta derybos su Baltarusija dėl supaprastintos pasienio gyventojų kelionių tvarkos. Užsienio reikalų ministerija nesiima prognozuoti, kada ir koks susitarimo variantas bus pasirašytas, tačiau tikisi sprendimo sulaukti artimiausiu metu. Anksčiau skelbta, kad ruošiamasi nustatyti 50 – ties kilometrų pasienio zoną, kurios gyventojai, atitinkantys susitarime numatytus reikalavimus, galės gauti vietinio eismo per sieną leidimus.

Vežėjai teigia, kad per kelto „Lisco Gloria" nelaimę patirti nuostoliai bus labai dideli. Asociacijos „Linava" prezidentas Algimantas Kondrusevičius Lietuvos radijui sakė, kad žala gali siekti mažiausiai dešimtis milijonų litų. „Sunaikintos 144 puspriekabės ir 77 vilkikai. Tai gana rimti skaičiai. Tradiciškai iš Vokietijos beveik visada važiuoja pilnos transporto priemonės su kroviniais. Daugiausiai tai šaldytuvų ūkis, kuris veža greitai gendančius produktus - vaisius, daržoves, mėsą.

Pirmadienį paskelbta tyrimo išvadą, pagal kurią nepasitvirtino prielaidos, kad maisto produktų kainos pastaruoju metu didėjo išimtinai dėl objektyvių ekonominių priežasčių, o ne dėl susilpnėjusios konkurencijos.

Maisto kainos kyla. Prekybos tinklai, padedami valdžios, per ilgus metus išstūmė smulkiąją prekybą. Dabar politikai tinklams grasina kainų kontroliavimu. Sąmokslo teorija Prieš gerus metus su raudonomis vėliavomis ir reikalavimais kontroliuoti maisto kainas po gatves blaškėsi „Fronto“ atstovas Algirdas Paleckis su tuomet dar savo bendražygiu Audriumi Butkevičium. Jie rideno pilną karutį svogūnų.

Rudenį gerokai pasikeitė dalies maisto produktų kainos parduotuvių lentynose. Deja, į pirkėjams nepalankią pusę. Brangsta pieno produktai, makaronai, aliejus, o kruopų kainos pakilo kelis kartus. Lentynose atsiradus naujojo derliaus grikiams, etiketėje įraityta net iki keturių kartų didesnė jų kaina,rašo "Lietuvos rytas". Pardavėjai viliasi, kad gamintojai ir tiekėjai bus priversti ją mažinti, mat daliai pirkėjų šios kruopos tapo nebeįperkamos.

Penktadienis, truputėlis po aštuntos ryto. Vilniaus “Akropolyje" įsikūrusi parduotuvė “Maxima" dar snūduriuoja. Kiek gyviau tiktai jos vaisių ir daržovių skyriuje. Pirkėjai kokybe neabejoja Čia besisukinėjančios daugiausia moterys stengėsi nusipirkti ką tik į “Maximą" atvežtų šviežių vaisių, uogų, daržovių.

Prekybos ir pramogų centrai skaičiuoja didesnę apyvartą, tačiau ploti rankomis neskuba – svarsto, ar tai jau ilgai laukiamo atsigavimo pradžia, ar viso labo sezono poveikis. Baigiantis vasarai ar įsibėgėjus rudeniui visuomet ūgteli prekyba – kur kas daugiau tuo metu išlaidauja tėvai, auginantys mokyklinio amžiaus vaikus, rašo „Lietuvos rytas". Nors išaugo ne tik vaikiškų prekių paklausa, prekybininkai dar bijo džiaugtis – nežino, kokių pokyčių atneš šildymo sezonas.

Lietuvos politikai mėgsta sveikinti medalius laiminčius sportininkus, bet meilė baigiasi, kai ateina laikas dalyti pinigus. Specialistai įspėja, kad šalies sportas verčiasi „senu bagažu". Jei padėtis nesikeis, greitai politikai neturės ko sveikinti. Olimpinėse žaidynėse skaičiuosime ne medalius, o matysime liūdnas diržų veržimo pasekmes. Pirmąjį spalio šeštadienį švenčiama kūno kultūros ir sporto diena. Ta proga geriausius sportininkus jau apdovanojo prezidentė.

Didžiąsias pieno perdirbimo įmones, priklausančias asociacijai Pieno centrui, užgriuvo Konkurencijos tarybos inspektoriai. Bendrovių būstinėse užvakar jie atliko kratas.

„Sumokėjau už butą. Pradės šildyti, vėl reikės skolintis. Vyras dabar be darbo“, – tyliai pasakojo eilutėje prie kasos stovinti moteris, kol kasininkė dėliojo pieno pakelius. Jie maždaug 25 procentais brangesni nei prieš metus. Kam priskirsime kaltę? Ministrai, parlamentarai, aukšti valdininkai tiesiogiai ar užuominomis kaltina pieno perdirbėjus ir stambiuosius prekybos tinklus.