Lietuvos verslas

Prieš kurį laiką „Šiaulių naujienų“ interviu „Diagnozė – mobingas, arba Kodėl kolegos kolegą išėda iš darbo“ socialinių mokslų daktarė Jolita Vveinhardt, Vytauto Didžiojo universiteto docentė, Šiaulių valstybinės kolegijos Turizmo ir vadybos katedros vedėja, įvardijo šalies darbo kolektyvuose itin išvešėjusį reiškinį – mobingą. Dienraščio redakcija sulaukė daugybės skaitytojų atsiliepimų, nuomonių ir klausimų, kaip ir pati daktarė Jolita Vveinhardt.

Konditerijos bendrovė „Javinė" šiemet padidino eksportą ir dabar į užsienio rinkas išveža daugiau nei pusę savo produkcijos. Lietuvoje parduodamus gaminius bendrovė ėmė žymėti madingu užrašu "be E" ir metus planuoja baigti su didesne apyvarta negu pernai, rašo „Verslo žinios". „Visada gaminome be konservantų ir nemanėme, kad tai reikia kaip nors ypatingai pabrėžti.

Žvalgybą internete pradėjęs prekybos tinklas „Maxima" kol kas neskuba skelbti, kada plačiajai visuomenei duris atvers jos pirmoji parduotuvė internete, mat abejojama, ar ši veikla bus rentabili, rašo „Verslo žinios". Pasak Renatos Saulytės, UAB „Maxima LT" atstovės, „kol kas neturime kuo pasigirti". Rugpjūčio pradžioje 5 000-iams specialiai atrinktų savo lojalumo programos „Ačiū" dalyvių „Maxima" pasiūlė išbandyti parduotuvę internete, tačiau, R. Saulytės tikinimu, sprendimas dėl projekto atei...

Šiemet smarkiai pakėlę verslo liudijimų įsigijimo kainą, valdžios atstovai galų gale susiprotėjo padarę klaidą ir ėmė ją taisyti. Savivaldybės viena po kitos priima sprendimus sumažinti šį mokestį. Tiesa, tik laikinai – metams. Nes neribotam laikui Lietuvoje mažinamos tik socialinės išmokos. Pelno – tik trupiniai Kaunietė Erika Didžiulienė – gatvės prekybininkė, ji dirba turėdama verslo liudijimą. Moterį pradžiugino žinia, kad Kaune kitąmet bus sumažintas mokestis už verslo liudijimą.

Pasaulyje beveik du milijardai žmonių naudojasi internetu. Lietuvoje šis skaičius siekia apie milijoną. Auganti interneto rinka diktuoja sąlygas ir verslui. Abipusė komunikacija Nesustabdoma internetinio tinklo plėtra prasidėjo 2004 m., kuomet įvyko lūžis – internetas iš statiško virto dinamišku. „Tam didelę įtaką turėjo internetinės enciklopedijos „Vikipedia“ atsiradimas, - pastebėjo Mantas Mikuckas, įmonės „Interdata“, teikiančios ir administruojančios interneto paslaugas, direktorius.

Pasaulio prekybos duomenimis, šiuo metu ekonomika atsigauna, tačiau neaišku, kiek ilgam. Banko „DnB NORD“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis teigė nemanantis, kad sulauksime antros recesijos, tačiau ir patvaraus ekonomikos augimo nesitiki. „Europos Sąjungos (ES) šalys nepadarė jokių išvadų iš ekonomikos krizės, nematyti, kaip rengiamasi kelti konkurencingumą, todėl ir Lietuvos ekonomikos atsigavimas lieka su klaustuku.

Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair" pradėjo skraidinti nauju maršrutu - iš Kauno į Švedijos Geteborgo miestą.Šiuo maršrutu „Rynair" lėktuvai skraidys tris kartus per savaitę - trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais, teigiama oro linijų bendrovės išplatintame pranešime.

Patvirtinę detalųjį sklypo planą, dauguma Klaipėdos politikų galutinai pritarė šiukšlių deginimo gamyklos statybai uostamiestyje. Opozicija kaltina miesto valdžią nesudariusią galimybės gyventojams pareikšti nuomonės ir tvirtina boikotuosią būsimas statybas. Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, vos už kelių šimtų metrų nuo gyvenamųjų namų, netrukus gali prasidėti šiukšlių deginimo gamyklos, kurią ketina statyti viena Suomijos bendrovė, statyba.

Šią savaitę Vilniuje vėl duris atvėręs viešbutis „Neringa" ne tik grįžta prie senojo pavadinimo, bet ir viliasi susigrąžinti nuo seno jį ir ypač jo kavinę-restoraną garsinusį išskirtinumą. Savininkams teks gerai pasukti galvas, kaip suderinti viešbučio ir restorano istoriškumą ir laikotarpio diktuojamus modernumo poreikius. Dar sovietmečiu garsėjo viešbučio restoranas-kavinė.

„Vakarų Baltijos laivų statykla“ skelbia statysianti dar vieną naują keltą. Projekto vertė – daugiau nei 40 mln. litų, praneša Lietuvos radijas. Pagal pasirašytą sutartį, dukterinė „Vakarų laivų gamyklos“ įmonė – „Vakarų Baltijos laivų statykla“ – per 8 mėnesius statys visiškai įrengtą automobilių ir keleivių keltą, plaukiosiantį tarp Norvegijos fiordų. Keltas nebus itin didelis – apie 66 metrų ilgio, beveik 14 pločio, jame tilps 50 automobilių ir pusantro šimto keleivių.

Prieš Visus Šventuosius parduodama daugiausiai kapinių žvakučių. Žvakių fabrikėliai ištisus metus lieja jų šimtus ir vadina šį verslą sezoniniu. Didžiosios parduotuvės įvertino pernykštę patirtį, kai nemaža dalis produkcijos liko neparduota ir tikino šiemet Vėlinių prekybai pasiruošę geriau. Lentynose – tiek lietuviški, tiek lenkiški įvairiausių dydžių ir pavidalų indai su parafinu, dirbtinės gėlės ir chrizantemos vazonėliuose.

Atėjus metui rinktis šildymo sistemą savo būstui ar ją atnaujinti, tenka išsijuosus padirbėti, išnagrinėti šildymo produktų rinką. Šildymo būdą pirmiausia lemia finansinės galimybės, o katilo modelį – gamintojų skelbiami efektyvumo parametrai. Populiariausi – kietojo kuro katilai Kietojo kuro katilai yra tiesioginio degimo ir dujų generavimo. Tiesioginiai degimo katilai gali būti viršutinio ir apatinio degimo. Daugiausia gaminama pastarojo tipo katilų.

Lietuvoje pradėta nagrinėti precedento neturinti byla. Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teismas priėmė ieškinį dvidešimt vieno mūsų šalies investuotojo, patyrusio milijoninių nuostolių dėl Norvegijos „DnB Nord" banko obligacijų įsigijimo už lėšas, pasiskolintas iš to paties banko. Tai – pirmasis grupės ieškinys mūsų šalyje, teikiamas dėl finansų institucijos veiksmų.

Lietuvoje gaminami pieno produktai šį rudenį gerokai pabrango ir toliau išlieka vieni brangesnių Europoje. Žemės ūkio bendrovių grupės „Agrowill Group“ generalinis direktorius Algirdas Pereckas sako, kad pieno produktų kaina kyla ne tik dėl antkainių, bet ir dėl aukštos produkto gamybos savikainos, kurią lemia neefektyviai dirbantys Lietuvos pieno produkcijos gamintojai ir šių gamintojų dydis. „Lietuviškos produkcijos savikaina yra labai didelė dėl kelių priežasčių.

Didėjanti lietuvių emigracija likusiems Lietuvoje padiktavo dar vieną verslo nišą - svetimų kapų priežiūra. Labiausiai ši paslauga paklausi didmiesčiuose, beje, - ne tik tarp emigrantų, rašo „Vakarų ekspresas". Tuo metu mažesniuose miesteliuose kapų tvarkymo monopolį užėmusios senyvos moterėlės jaunų verslininkų neįsileidžia. Kapų priežiūros paslaugą teikiantys pokalbininkai tikino, kad klientų kasmet atsiranda vis daugiau.

Teismas nustatė, kad Vilniaus savivaldybės sutartis su koncernu „Icor“ (buvusiu „Rubicon“) dėl „Siemens“ arenos nuomos neteisėta. Teismas sutiko su Konkurencijos taryba, kad sutartim buvo privilegijuota viena įmonė. Dar 2005-ųjų balandį Artūro Zuoko vadovaujama miesto taryba buvo nusprendusi remti „Siemens“ areną, organizuodama joje miesto renginius. Esą Vilniuje tik šioje arenoje gali vykti renginiai daugiau nei 4 tūkst. žiūrovų. Sutartis įmonei garantavo beveik 1,5 mln.

Eksportui augant beveik 30 proc., kai kurios įmonės skundžiasi, kad bankai, šykščiai skolindami, joms neleidžia gamybos padidinti dar labiau. Bankai pripažįsta skolinimo sąlygas netgi griežtinę, praneša LTV „Panorama“. Vienintelės Baltijos šalyse automobilių kompresorių gamyklos vadovai sako, trūkstant 3 mln.litų apyvartinių lėšų, galintys atlikti tik pusę užsakymų, nors jų produkcijos laukia ne tik Rusijos, Baltarusijos, bet ir Azijos šalių, Kinijos rinkos.

Sudegusio kelto „Lisco Gloria“ savininkė iš Kylio į Klaipėdą keltu plaukusiems keleiviams išmokės kompensacijas dėl patirtos žalos. Po 500 ar 1000 eurų gaus visi gaisrą išgyvenę žmonės, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Spalio 9-ąją liepsnų apimtame kelte „Lisco Gloria“ iš viso buvo 204 keleiviai ir 32 įgulos nariai. Laivo savininkė bendrovė „DFDS Seaways“ visie ms išgelbėtiems žmonėms išmokės kompensacijas, kurių dydis sieks 500 eurų.

Lapkričio 1 d. įsigalios energetikos ministro patvirtintos naujos redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. Gerokai atnaujintos taisyklės suteikia daugiau teisių šilumos vartotojams ir nustato daugiau pareigų monopolinių paslaugų tiekėjams. Daugiabučių namų vartotojams sudarytos realios galimybės pasirinkti ir įdiegti kombinuotas šildymo ir karšto vandens ruošimo schemas, tam panaudojant ekologiškus, aplinką tausojančius energijos šaltinius.

Kaimo verslininkų tvirtinimu, valdininkai užkirto kelią žaliosios energetikos proveržiui Lietuvoje. Verslininkai sako, kad vos prieš kelias savaites Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) atėmė galimybę gauti maždaug 300 mln. litų vertės Europos Sąjungos paramą alternatyviajai energetikai mūsų šalies kaime rutulioti. Esą dėl valdininkų kaltės Lietuva minėtus šimtus milijonų praras.

Statybos sąnaudų kainos rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., padidėjo 0,3 proc., praneša Statistikos departamentas. Metinis nuosmukis sumažėjo iki 1,3 proc. Rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., bendrajam statybos sąnaudų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 0,5 proc. pabrangusios statybinės medžiagos ir gaminiai. Statybos mašinų ir mechanizmų eksploatavimo darbo valandos kainos padidėjo 0,1 proc. Darbo užmokestis ir pridėtinės išlaidos rugsėjo mėn. nepasikeitė.

Draudimo  ekspertai pastebi, kad po Vėlinių registruojama apie 15 proc. daugiau pranešimų apie lapkričio 1–2 dienomis nutikusius draudžiamuosius įvykius. 80 proc. visų užregistruotų įvykių sudaro nelaimės kelyje. Vidutinė transporto žala per Vėlines siekia 1500 litų. Pasak „PZU Lietuva“ Vilniaus žalų centro vadovo Modesto Žilionio, Vėlinių ir Visų Šventųjų dienomis eismo įvykiai fiksuojami ten, kur yra intensyviausi transporto srautai – keliuose ir stovėjimo aikštelėse prie kapinių.

Dalies valdančiųjų neįtikina Energetikos ministerijos parengta 30–40 mlrd. litų kainuosianti Nacionalinė energetikos strategija, pagal kurią bus kontroliuojamas šalies energetinis ūkis 2020–2050 metais. Strategija, anot energetikos ministro Arvydo Sekmoko, kelia energetinės nepriklausomybės, tvarumo ir konkurencingumo tikslus. Ministras naująją Visagino atominę elektrinę (AE) mato kaip vienintelę išeitį, kuri padėtų tapti nepriklausomais nuo elektros energijos tiekimo iš Rytų.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas žada, kad bus siekiama įtvirtinti Elektros energijos įstatymo pataisą, pagal kurią, didėjant elektros energiją tiekiančių įmonių pelnui, įmonės privalės mažinti paslaugų tarifus. Energetikos ministerija siūlo atsisakyti Elektros energetikos įstatyme esančios ne didesnės kaip 5 proc.

Lietuvos didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – trečiąjį šių metų ketvirtį bendras butų kainų lygis ūgtelėjo 0,3 proc. Teigiamas kainų pokytis fiksuojamas pirmą kartą nuo 2007 metų pabaigos, rodo įmonės „Ober-Haus“ statistika. Tačiau kainos skirtinguose didmiesčiuose judėjo nevienodomis kryptimis: Vilniuje per trečią šių metų ketvirtį butų kainos kilo 1,2 proc., kai Kaune ir Klaipėdoje jos vis dar mažėjo atitinkamai 0,9 proc. ir 0,8 proc.

Seimo Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys siūlo keisti cigarečių kainodaros modelį. Pagal jo Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotą Akcizų įstatymo pataisą, gamintojas turės įvertinti visų ūkio subjektų indėlius cigarečių kainodaroje ir pagal tai bus nustatoma galutinė mažmeninė cigarečių kaina, rašoma ant banderolių.

Valstybė valdo turtą už beveik 18 mlrd. Lt ir sulaukia vos 0,1 proc. grąžos. Tai valdžia sužinojo tik pasamdžiusi Švedijos ekspertus, kuriems atseikėjo 100 tūkst. Lt. Tačiau pasiūlyta holdingo kūrimo idėja sulaukė Prezidentės, opozicijos ir netgi valdančiosios koalicijos politikų kritikos. Tad „Visuomiu“ pavadinta struktūra tapo tik dar vienu aistras sukėlusiu ir greitai subliuškusiu projektu. Dabar jau svarstoma kito darinio – centrinės agentūros – steigimo galimybės.

Daugiau nei prieš savaitę Lietuvoje pradėta prekiauti naujausios kartos „iPhone 4“. Nors telefonais prekiaujančio „Omnitel“ salono atstovų teigimu, prietaisas nėra skirtas vien prabangos ar technologijų gurmanams, jo duomenys iš tiesų įspūdingi. „iPhone 4“ veikia „FaceTime“ vaizdo skambučių paslauga, integruota „AppleRetina“ technologija – mobiliesiems telefonams sukurtas didžiausios raiškos ekranas, kuriame ypač ryškus tekstas, nuotraukos ir vaizdo įrašai.

Milijonai skolų, tūkstančiai apgautų keleivių – toks jau antros lietuviškos skrydžių bendrovės „Star1 Airlines" veiklos rezultatas. Prieš kelias dienas buvo paskelbtas jos bankrotas, o dabar ieškoma kaltų, kas leido dirbti skolose paskendusiai bendrovei. Tuo pat metu kaimynų oro vežėjos – Lenkijos oro bendrovė LOT, Estijos „Estonian Airlines", Latvijos „airBaltic" – klesti.

Žemės ūkio ministerija prieš kelias savaites atmetė daugiau nei 100 alternatyvios elektros projektų. Spalio pradžioje paaiškėjo, jog buvo atmestos visos paraiškos, teiktos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programų priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ bei „Perėjimas ne prie žemės ūkio veiklos“. Šiomis paraiškomis buvo prašoma paramos vėjo, saulės, vandens jėgainių statybai ir renovacijai.

Nors, anot kai kurių ekonomistų, Lietuva pasiekė krizės „dugną“ ir padėtis ėmė gerėti, statistiniam lietuviui kojų pirštais jo pasiekti dar nepavyko. Prarasto darbo, galimybių ir buvusio gyvenimo sugrąžinti nepavykus, nuotaiką bandoma taisyti kitais būdais. Tik krizei įžengus į Lietuvą, žmonės puolė stresą malšinti pirkdami gėles, sėklas, sodinukus, mat rūpinimasis kažkuo trapesniu nuima įtampą, žmogus jaučiasi atsakingas ir galintis pasirūpinti ne tik savimi. Bet, šiemet tendencijos pakito.

Kauną galėtų apsupti stambūs prekybos centrai, kad ir tokie kaip IKEA, o pačioje miesto širdyje žalią šviesą įžiebti tik nedidelėms parduotuvėms. Tokia prekybos centrų plėtojimo vizija, tačiau jai pritaria ne visi, rašo „Kauno diena". „Kaip suprantu, yra krūva prašymų, į kuriuos reikia reaguoti. Be to, keičiasi kiti teritorijų planavimo dokumentai, keičiasi ir gyvenimas, poreikiai.

Europos Sąjungos raginimai aktyviau naudotis atsinaujinančiais energijos šaltiniais pamažu randa atgarsį ir privačiose Lietuvos sodybose. Vasaros pabaigoje Krekenavos miestelio pakraštyje išdygo vėjo jėgainė – elektros energiją gaminantis įrenginys. Ją pasistatę vietiniai verslininkai Jolanta ir Gediminas Ražauskai sako, kad galvoti apie atsiskyrimą nuo monopolininkų elektros tiekėjų kol kas nerealu, bet didelė elektros kaina jų šeimai tapo mažiau aktuali.

Netradicinis, linksmas įmonės pavadinimas – puiki galimybė pritraukti potencialių klientų dėmesį. Lietuvos verslininkai nepraleidžia progos tuo pasinaudoti. Lietuvoje netrūksta įvairių įmonių, kurių pavadinimai sukelia šypseną. Nors egzistuoja nemažai pavadinimus reglamentuojančių taisyklių, tačiau kol kas įregistruoti įdomų, šmaikštų, o kartais ir kontroversišką įmonės pavadinimą yra lengva, nes šį veiksmą reguliuojanti tvarka – gana liberali.

Ūkininkai prakalbo, kad užsieniečiai žada supirkti visą Lietuvos derlių ir jau kitų metų pradžioje turėsime tik tuščius sandėlius. Apie tai kalbamės su Žemės ūkio rūmų vadovu Broniumi Markausku. Rusai masiškai supirkinėja daržoves, ypač bulves, siūlo didesnes kainas ir geresnes sąlygas. Ar mes patys nepritrūksime daržovių? Nesibaiminu, kad pritrūksime daržovių. Jei nebeliks lietuviškų, tai atveš iš užsienio. Čia, aišku, lemia kaina.

„Patentininkai buvo skirti mugėms, kad močiutė galėtų pirštines parduoti nekurdama įmonės, o visa tai tapo į šimtatūkstantinę armiją nuolatiniu darbu užsiimančių prekiautojų. Negalime sau leisti tokios prabangos remti Lenkiją, stebėdami, kaip jų prekės patenka į mūsų šalį be lietuviško PVM“, - sako Lietuvos banko analitikas Raimondas Kuodis. PVM mokėtojų - mažuma Šiuo metu prekybininkai, dirbantys turgavietėse su verslo liudijimais, moka fiksuotą mokestį, kurį nustato Savivaldybių tarybos.

Dvidešimt šešerių šiaulietis Virginijus Sipavičius po septynerių metų gyvenimo Airijoje į Šiaulius parsivežė aukciono idėją. Šiaulių Pabalių turgavietėje nuo vasaros pabaigos rengiami aukcionai — kol kas vienintelis toks reiškinys Baltijos šalyse. Prekės čia parduodamos nuo vieno lito, o pats Virginijus vadovauja aukcionui, mosuodamas šratinuku. Parduota! „Miegmaišis vienas litas, trys, penki, dešimt litų, miegmaišis vienuolika litų — vienas, vienuolika litų — du, vienuolika litų — trys.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pakvietė Kinijos telekomunikacijų milžinę "Huawei" išplėtoti savo veiklą Lietuvoje. Šanchajuje susitikusi su šios kompanijos vadovais, Prezidentė pakvietė vieną didžiausių pasaulyje informacinių technologijų bendrovių kurti Lietuvoje inovacinių technologijų centrą, kuris plėtotų konkrečius technologinius projektus.

Didžioji dalis Lietuvos ūkininkų neskuba parduoti grūdų derliaus. Dar prieš dvi savaites buvusios nenormaliai aukštos grūdų kainos pastaruoju metu, pastebima, kiek nukrito. Tačiau, kaip teigia Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas, tai yra vienas iš grūdų rinkos stabilizavimosi ženklų. „Rudeninis bumas praėjo ir vadinamosios spekuliacinės kainos, manau, nusistovėjo. Dabar Lietuvoje ekstra kviečių kainos trupučiuką pakrito. Pašariniai kviečiai praktiškai liko kaip ir buvo.

Apie planus Kaune pastatyti termofikacinę elektrinę paskelbusi suomių įmonė „Fortum Heat Lietuva“ derasi su Laisvosios ekonominės zonos valdytojais. Palankiai miesto vadovų vertinamus projektus siekianti įgyvendinti „Fortum“ ketina savo bazę įkurdinti Kauno LEZ teritorijoje. Tam reikės du „tipinius“ ekonominės zonos sklypus sujungti į vieną.

Tai, kas šiuo metu vyksta energetikos srityje, galėtume pavadinti šliaužiančiu perversmu. Ryšininkų ir fi zikų klanas į savo rankas gali paimti visą šalies energetiką su joje cirkuliuojančiais milijardais litų. Valdantysis šias sritis galėtų daryti įtaką visai valstybei. Be to, netiesiogiai atsirastų galimybių per rinkimus, ir ne tik jų metu, remti politines partijas. Iš esmės šiuos milžiniškus pinigus valdytų penkių asmenų komisija.

Valio, politikai rado raktą į geresnį gyvenimą! Reikia tik sureguliuoti prekybininkų uždėtus antkainius maistui, ir problemų neliks. Keista, kaip čia netikėtai ištiko nušvitimas, kodėl jie anksčiau nerado tokios elementarios tiesos.

Pagal susitarimą, Venesuela tieks Minskui 80 tūkst. barelių naftos per dieną. Venesuelos žaliava bus tiekiama į Baltarusijos naftos perdirbimo įmones, o vėliau bendromis Minsko ir Karakaso pastangomis realizuojama Europos rinkoje. www.valstietis.lt archyvo nuotr.

Vyriausybė optimistiškai pareiškė, kad iš valstybinių įmonių galima sulaukti 0,5–1,5 mlrd. Lt įplaukų į biudžetą, ir sumokėjo didelius atlygius užsienio ekspertams už konsultacijas, kaip tai padaryti. Tačiau pasiūlyta holdingo kūrimo idėja sulaukė prezidentės, opozicijos ir netgi valdančiosios koalicijos politikų kritikos. Tad „Visuomiu“ pavadinta struktūra tapo tik dar vienu aistras sukėlusiu ir greitai subliuškusiu projektu.

Latvijos verslininkui nepavyko apvynioti apie pirštą Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos ir iš savo šalies bei Lenkijos biudžetų neteisėtai pasisavinti per 9 milijonus litų. Nors latvis šį kartą veikė kur kas sumaniau, nei anksčiau tą patį bandę daryti jo tautiečiai, panevėžiečiai mokesčių specialistai perkando jo sukurtą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymo schemą, apėmusią tris valstybes: Lietuvą, Latviją ir Lenkiją, ir laiku užkirto kelią pasipelnyti mokesčių mokėtojų sąskaita.

2010 m. spalio 20 d., Vilnius. „Macroscope“ atlikto tyrimo duomenimis, daugelis aukštesnes pajamas gaunančių individualių namų gyventojų suvokia alternatyviosios energetikos diegimo būtinybę: 87 proc. respondentų mano, kad alternatyvioji energetika po 15 metų bus artimas ir savaime suprantamas dalykas, o kas antras apklaustasis jau yra svarstęs šių sistemų įsidiegimą. Tačiau diegti alternatyviosios energetikos sistemas dar yra delsiama.

„Net ir labai sėkmingai dirbdamas samdomą darbą, milijonieriumi netapsi,“ – patogaus gyvenimo mitą sugriauna vienas pirmųjų investuotojų šalyje Vaclovas Šleinota. Ekonomistas, pramonininkas bei verslininkas nuramina patardamas finansinės nepriklausomybės siekti investuojant ir traktuoti tai tiesiog kaip dar vieną būdą tvarkyti asmenines lėšas. Šiuolaikinėje visuomenėje jaunas žmogus kaip vieną svarbiausių tikslų dažnai nurodo finansinę nepriklausomybę.

Į diskusiją dėl maisto kainų vis nuožmiau veržiasi politikai. Nenuostabu: artėja rinkimai, o maistas – svarbi prekė. Bet pažiūrėjus atidžiau, pamatytume, kad politikai kalba ne apie kainų, o apie „antkainių“ reguliavimą. Kitaip tariant, politikai rūpinasi ne tuo, kad prekių kainos būtų mažos, bet kad pardavėjai neuždirbtų per daug. Siekiant pateisinti tokį išskirtinį dėmesį, mažmeninė prekyba yra kaltinama konkurencijos trūkumu, karteliniais susitarimais ir apskritai sąmokslu.

Sausio–rugsėjo mėn. dėl muitų teisės pažeidimų muitinės pareigūnai sulaikė yra 3 kartus daugiau prekių nei per atitinkamą laikotarpį prieš metus. Preliminari prekių vertė 63,6 mln. Lt (2009 m. sausio-rugsėjo mėn. sulaikyta prekių už 21,3 mln. litų). Didžiausią sulaikytos kontrabandos dalį sudaro nelegaliai gabenti rūkalai. Jų per 9 šių metų mėnesius muitininkai aptiko už beveik 58 mln. litų – 3,6 karto daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai (beveik 16 mln.