Lietuvos verslas

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų gegužės mėnesio reikšmė nepakito. Bendras kainų kritimo tempas šalyje mažėja: 2013 m. pradžioje metinis butų kainų pokytis siekė -1,7 proc., o šių metų gegužę jis jau sudarė -1,0 proc. Gegužę, nesikeičiant bendrai indekso reikšmei, butų kainos šalies didmiesčiuose judėjo skirtingomis kryptimis.

 Šiuo metu Lietuvoje dirba 7 768 gidai. Kiekvienais metais Valstybinis turizmo departamentas išduoda apie 300-350 gidų pažymėjimų, vadinas, beveik po pažymėjimą kasdien. Kasmet rengiamuose gidų mokymuose šiandien bus stengiamasi ne tik pristatyti išskirtines Lietuvos turizmo naujoves, tokias kaip pasaulinė Gintaro kelio iniciatyva, Lietuvos kulinarinio paveldo specifika ir pagrindiniai principai, ES parama turizmo plėtrai, bet ir ekonomines aktualijas.

Įvertinus namų ūkių finansinę padėtį, matoma, kad sunkiausia padėtis yra Panevėžio mieste. Toliau rikiuojasi Kaunas, Vilnius, Šiauliai, Klaipėda. SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, tokį išsidėstymą lėmė skirtingas nedarbo lygis. Įvertinus emigracijos rodiklį, miestai išsirikiavo priešingai – didžiausia grėsmė kyla Klaipėdos miestui, Panevėžyje gyventi lieka daugiausia žmonių, tačiau tai lemia vyresnis gyventojų amžius.

Vilniaus miesto savivaldybei gali tekti grąžinti Europos Sąjungai beveik 18 mln. eurų (apie 62 mln. litų), jei Europos Komisija pripažins, kad 2006–2008 metais įgyvendinant Vilniaus pietinio aplinkkelio projektą, dalis lėšų buvo panaudota neteisėtai. Ginčas dėl esą neteisėtai panaudotų 2,494 mln. eurų (8,6 mln. litų) ES paramos lėšų vyksta ne tik tarp institucijų, bet ir teismuose, kur miesto valdžia ginčija jai nepalankias Valstybės kontrolės (VK) audito išvadas.

24 metų amžiaus teisę studijuojanti Žemyna Mačiukaitė baigė smagiausią vasaros darbą, kurį laimėjo nurungusi daugiau nei 200 konkurentų. Tris savaites – nuo gegužės vidurio iki birželio pradžios – ji prižiūrėjo po Vilniaus Lukiškių aikštę zujančius robotus vejapjoves. Jau visai netrukus Žemyna kelioms dienoms ištrūks į vieną itališkai kalbančią Pietų Europos šalį. „Puiku, kad viskas – ir darbas, ir egzaminas – baigėsi.

Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius „Swedbank“ Lietuvoje sudarė tiek pat gamybos įrangos ir specialiosios technikos lizingo sutarčių su smulkiosiomis ir vidutinėmis šalies gamybos bendrovėmis, kiek per visus praėjusius metus. Be to, šiemet tokios įmonės aktyvumu įsigyjant įrangą lizingo būdu aplenkė ir stambiąsias įmones.

Prieš šiek tiek daugiau nei metus atsidaręs „Tingis“ kol kas užsiima sėdmaišių gamyba ir prekyba, tačiau įmonės vadovo Roko Černiausko užmojai – platūs. Jis tikisi, kad ateityje „Tingis“ taps patogumo sinonimu. „Sėdmaišis – tik vienas produktų, o patį „Tingio“ prekės ženklą norėčiau padaryti patogumo sinonimu, – pasakoja „Tingis“ vadovas. – Tai galėtų būti daugiau daiktų: hamakai, supamos kėdės, sėdmaišiai šunims. Neatmetu galimybės įkurti kavinę, poilsio zoną.

„GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laursas tapo Lietuvos verslo angelu ir į dvi pradedančiąsias įmones investavo 6 mln. litų, rašo „Verslo žinios“. Verslininkas teigė, kad vienas iš jo pinigų susilaukusių projektų yra iš telekomunikacijų srities, o kitas – komercijos.

 Rūta Grigolytė Pirmųjų trešnių kaina prilygsta dviejų asmenų pietums kavinėje, tačiau mėnesio gale jau gali imti mažėti. Didžiuosiuose prekybos centruose kilogramas trešnių dabar kainuoja dvigubai brangiau nei įprasta – 35, 26 ar 24 litus. Ūkininkas Gediminas Cijūnaitis sako, kad kainos greičiausiai mažės sunokus derliui Lietuvoje ir netolimose šalyse. Lietuvoje trešnės sunoksta birželio pabaigoje – liepos pradžioje. „Manau, kad tik pirmųjų trešnių kaina tokia, o vėliau jos turėtų pigti.

„Vizitas į Lietuvą, į nuostabią šalį, pilną įdomių ir draugiškų žmonių, buvo labai malonus“, - savo tinklaraštyje virgin.com rašo verslo pasaulio įžymybė Richardas Bransonas. Jo viešnagės didžiausiame lyderystės forume Rytų Europje „Forum One“, vykusiame Kaune, verslo bendruomenė nekantriai laukė daugiau nei pusę metų. „Vienas geriausių sprendimų, kuriuos padarė Borisas Jelcinas, buvo leisti tokioms šalims kaip Lietuva atgauti nepriklausomybę.

 Ar vien fiskalinė drausmė išgelbės Europą? Kaip išsikapstyti iš krizės? Ar Europai reikia daugiau ar, atvirkščiai, mažiau integracijos? Artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai, Europos ir kitų šalių ekspertai ir valstybių pareigūnai, verslo ir akademinio pasaulio atstovai šiandien susitiko Vilniuje tarptautinėje konferencijoje „Taupyti ar netaupyti?“.  „Europos Sąjunga iš finansinio nuosmukio gelbėjosi stengdamasi suvienodinti šalių narių fiskalines politikas ir suburti ...

Vienas žymiausių šių dienų Lietuvos verslininkų, investuotojas ir „GetJar“ įkūrėjas Ilja Laursas parašė knygą „Verslas naujai“, kurią išleido leidykla „VAGA“. Šią žinią pirmą kartą atskleidęs birželio 2 d. pavakarę Kaune vykusiame lyderystės forume „Forum One“, jau kitą dieną I. Laursas į knygos pristatymą sukvietė žiniasklaidos atstovus, o birželio 7 d. ir birželio 10 d. į knygos pristatymą – atvirą diskusiją knygynuose „VAGA“ kviečia visus, kam įdomūs nauji verslo modeliai ir jų kūrimo galim...

Antradienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius priėmė Europos investicijų banko prezidentą Wernerį Hoyerį, su kuriuo aptarė valstybės valdomos bendrovės „Klaipėdos nafta“ prašymą skirti ilgalaikę paskolą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektui finansuoti. „Tai strateginės svarbos projektas Lietuvai, kurio įgyvendinimą stipriai remia Vyriausybė. Terminalas prisidės prie šalies energetinio saugumo užtikrinimo ir dujų rinkos diversifikavimo.

Vyriausybė žada patvirtinti sutartį su skalūnų dujas žvalgyti ir išgauti siekiančia amerikiečių bendrove „Chevron“. Taip LRT radijui teigia premjeras Algirdas Butkevičus. „Kada ministerijoje bus pasirašyta sutartis, tada Vyriausybė ją ir patvirtins, bet šiuo metu jau yra priimti įstatymai, kurie leidžia pradėti žvalgybos darbus“, – sako premjeras. Pasak A. Butkevičiaus, kompaniją tenkina Lietuvos keliamos sąlygos ir ji iš projekto trauktis neketina.

  SEB bankas pradeda platinti obligacijas, susietas su Europos sveikatos priežiūros sektoriaus įmonių akcijų fondu SEB bankas nuo šių metų birželio 4 dienos pradeda platinti tris naujas obligacijų emisijas, kurių pelningumas priklausys nuo Europos sveikatos priežiūros sektoriaus įmonių akcijų fondo vieneto vertės pokyčio. Naujos trejų metų trukmės obligacijos bus platinamos litais ir eurais iki šių metų liepos 1 dienos.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad kol kas nemato galimybių padidinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 1200 litų, kaip siūlo Darbo partija (leiboristai). „Kol kas šitokių galimybių nematau, nes minimali mėnesinė alga šiuo metu yra tūkstantis litų.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) išaiškino atvejį, kai Telšių r. registruota bendrovė, dividendams skyrusi per 3,5 mln. litų bendrovės pelno, siekė išvengi per 640 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir Privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų. Grynaisiais neišmokėtas milijonines dividendų sumas bendrovės akcininkai iškart „skolino“ savo bendrovei, kuri už tai dosniai atsilygino palūkanomis.

Europos centro golfo klubas turi naujus valdytojus. Švedijos investiciniam fondui „Askembla Growth Fund“ pardavus įmonės UAB „Golf Development“ akcijas, klubo valdymą kartu su partneriais perėmė ilgametė golfo turnyrų rėmėja, baldų projektavimu ir gamyba užsiimanti „Ergolain“ įmonių grupė. Naujuoju klubo direktoriumi planuojama skirti dabartinį asociacijos „IGFR Lietuva“ vadovą Mindaugą Glinskį.

Daugelyje pasaulio valstybių itin populiaru rengti atvirų durų dienas, kuriose galima aplankyti norimus namus, pakalbėti su pardavimo agentu ir išsirinkti sau tinkamą variantą. Lietuvoje atvirų durų dienos vis dar žengia pirmuosius žingsnius. Lietuvoje atvirų durų renginiai rengiami nuolatos. Iš jų didžiausio žmonių susidomėjimo sulaukia mokyklų, universitetų ar didžiausių Lietuvos kompanijų organizuojami susitikimai.

Kalendorinės vasaros pradžia neatsiejama nuo turizmo sezono Lietuvoje. Kokių ir kiek turistų šiemet sulauksime ir ką jiems pasiūlysime? Tikslinė Lietuvos atvykstamojo turizmo auditorija yra Europos šalys, daugiau nei 90 proc. į Lietuvą atvykstančių turistų yra europiečiai. Valstybinio turizmo departamento prognozėmis, atvykstamojo turizmo struktūra nesikeis – pagrindinį atvykstamojo turizmo šalių penketuką ir toliau sudarys Baltarusija, Rusija, Lenkija, Vokietija ir Latvija.

 Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva antradienį Prezidentūroje rengiamas pasitarimas kibernetinio saugumo klausimais. Pasitarime dalyvaus susisiekimo ir užsienio reikalų viceministrai, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministerijų, taip pat Ryšių reguliavimo tarnybos, Valstybės kontrolieriaus atstovai, pranešė prezidentės spaudos tarnyba Padaugėjus išpuolių prieš Lietuvos internetinę erdvę, pasak D.Grybauskaitės, būtina peržiūrėti visų institucijų informacinių išteklių apsaugą ir gara...

Trečdalis viso pasaulio verslumo vertės kuriamo produkto atsiranda Šiaurės ir Baltijos šalių regione, kuris sudaro kiek mažiau nei 3 proc. visos populiacijos. Situacija daug žadanti, tačiau klausimas kuria linkme ir kaip gali plėstis būtent lietuvių verslas ir ypač startuoliai. Svarbu rasti problemą Sėkmingų verslininku nuomone, labai svarbu identifikuoti verslo problemas ir susikurti bendraminčių ratą, nes tokiu būdu formuojama palanki aplinka, kuri leidžia generuoti produktyvias idėjas.

Dėl itin mažo gimstamumo ir ilgėjančios gyvenimo trukmės per ateinančius 50 metų Lietuvoje darbingo amžiaus gyventojų dalis visuomenėje sumažės nuo dabartinių 67 proc. iki 55 procentų. Vyresnių nei 65 metų gyventojų dalis padidės dvigubai – iki 30 procentų. Šis blogėsiantis darbingų ir nedarbingų gyventojų santykis yra labai inertiška tendencija, kurią pakeisti nėra lengva, tačiau įmanoma.

„GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laursas pirmadienį oficialiai pristatė ilgai paslaptyje laikytą naujieną – savo paties knygą „Verslas naujai“. Joje sėkmingas ir charizmatiškas verslininkas pasidalino savo neeiline patirtimi pasauliniame verslo vandenyne bei originaliomis įžvalgomis. „Pradėjęs rašyti, dėlioti knygos skyrius supratau, kad laukia milžiniškas darbas, šimtai puslapių. Tai matydamas, nusprendžiau patį rašymo darbą atiduoti Neringai Medutytei.

Lietuvos išlipimas iš krizės – tikra sėkmės istorija, bet norint, kad ji neišblėstų, Lietuvai reikia įveikti daug iššūkių, teigia Lietuvos ir pasaulio ekspertai pirmadienį susirinkę Pasaulio lietuvių ekonomikos forume. Lietuva sėkmingai įveikė krizę naudodama monetaristinį požiūrį, tačiau dabar jai reikia spręsti kitas problemas, kurios palaikytų stabilų augimą, sakė Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, diskusijos, skirtos Lietuvos iššūkiams aptarti, metu.

Dažnai Lietuvos verslininkai kaip vieną didžiausių šalies išskirtinumų, o dažnai ir sunkumų išskiria šalies dydį ir su tuo sieja ribotas galimybes. Tačiau Pasaulio lietuvių ekonomikos forume (PLEF) dalyvavę užsienio lietuviai ir kitų šalių verslininkai tikina, kad tokį epitetą reikėtų pamiršti.

Kaip keičiasi mūsų miestai ir kiek jų veido kitime turi dalyvauti visuomenė? „Nesuprantu, kodėl reikia supriešinti išsaugojimą su plėtra – tai puikiai galima suderinti. Kalbant apie miesto dalis man asmeniškai gaila, kad tų išnykstančių miesto dalių ar savybių, kurios išnyksta savaime, negalvojant, nekalbant.

Per pastaruosius dvejus metus pirkimų internetu skaičius išaugo beveik dvigubai – tai rodo „Swedbank“ elektroninių atsiskaitymų duomenys. Panašiu tempu augo ir mokėjimai internetu Lietuvos prekybininkams, ir atsiskaitymai internete mokėjimo kortelėmis už prekes bei paslaugas iš užsienio. Šių metų balandį internetu už pirkinius lietuviai atsiskaitė daugiau nei 710 tūkstančių kartų, prieš dvejus metus tokių mokėjimų skaičius siekė 390 tūkstančių.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Verslininkai tvirtina radę būdą, kaip sutaupyti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų – užuot šią sumą skyrus įmonės tinklalapiui sukurti ir prižiūrėti, verčiau minimaliais kaštais savo veiklą viešinti socialiniuose tinkluose. LRT.lt kalbinti pašnekovai pastebi, kad „Facebook“ – gera pradžia, bet ateityje gali tekti pagalvoti ir apie tinklalapį, mat šis soc. tinklas žmonėms gali atsibosti jau labai greitai. Už svetainę – nuo 5 iki 10 tūkst.

Pirmą kartą per pastaruosius 15 metų kaimo turizmo sodybų skaičius Lietuvoje pradėjo mažėti. Pastarieji dveji metai buvo itin sudėtingi – poilsiautojų piniginės plonėjo, o sodybų savininkams vis sunkiau sekėsi rasti darbuotojų. Nuostolių pridaro ir chuliganiškai besielgiantys svečiai. Rinka iš lėto atgyja Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. kaimo turizmo sodybose apsistojo 260 tūkst. poilsiautojų, arba 3 proc. daugiau nei 2011 m., kai šis turizmo sektorius pritraukė 252 tūkst. žmonių.

 Lietuvai pirmininkavimo ES metu teks rimtas uždavinys – vykdyti derybas su JAV dėl laisvesnės prekybos sutarimo. Tokia sutartis suteiktų daug galimybių Lietuvos verslui, bet kartu iškiltų ir grėsmių. Birželio viduryje turėtų būti žengtas pirmas žingsnis derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (Transatlantic Trade and Invetment Partnership, TTIP) link.

Festivalyje „Adrenalinas 2013“ apdovanoti geriausi reklamos kūrėjai bei jų darbai. Pačiu geriausiu darbu pripažintas Prancūzų instituto Lietuvoje filmų festivaliui „Žiemos ekranai“ kurtas darbas „Bučinys“. Metų agentūra tapo „Not Perfect|Y&R“, o metų kliento titulas atiteko knygynui „Eureka!“. Vienuoliktąjį kartą vykęs lietuviškos reklamos festivalis šiemet sulaukė rekordinio darbų skaičiaus. Dėl aukso, sidabro bei bronzos apdovanojimų iš viso varžėsi 290 darbų.

Vilniaus bendrovė "Projektų valdymo ekspertai" siūlo verslininkams praktinių mokymų ciklą "Specialiųjų tarnybų metodai versle". Mokymus turėtų vesti buvęs Lietuvos policijos generalinis komisaras Visvaldas Račkauskas, teisiamas dėl netinkamo pareigų atlikimo, du įtariamieji korupcijos bylose - lobistas Andrius Romanovskis ir viešbučio "Romantic" vadovė Dalia Kuklierienė, valstybės saugumo atsargos pulkininkas Ričardas Rupkus bei taikomiosios psichologijos meistras Vytautas Šulcas.

Lietuvos bankas Sąjūdžio įkūrimo 25-mečiui paminėti į apyvartą šiandien pirmąkart išleido 25 litų nominalo monetą iš vadinamojo šiaurės aukso ir 50 litų sidabro monetą.

Vilmantė Lokcikaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Indijos bendrojo vidaus produkto augimas (BVP) – silpniausias per 10 metų. Viena to priežasčių – išsekusios užsienio investicijos. Indijos, trečios pagal dydį Azijos ekonomikos, BVP augimas praėjusių finansinių metų ketvirtį smuko iki 4,8 proc. Prieš porą metų jis siekė 9 proc. Sulėtėjo gamybos ir paslaugų sektoriai, išseko užsienio investicijos.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Kogeneracinę elektrinę prie Kauno planuojantys statyti verslininkai gyventojams pristato poveikio aplinkai vertinimą. Kelios bendruomenės teismo prašo panaikinti jėgainės plėtros planą – žmonės baiminasi oro taršos. Specialistai ramina – to nebus. Jei „Fortum heat Lietuva“ kogeneracinę elektrinę pastatytų Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, ją nuo Amalių skirtų du kilometrai, skaičiuoja vietos gyventojai.

Gruzijoje buvęs sulaikytas Lietuvos verslininkas Saulius Vaitkevičius penktadienį paliestas teismo salėje, BNS patvirtino užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė. Viešame teismo posėdyje dalyvavęs Lietuvos ambasados Tbilisyje konsulas Jomantas Pabiržis BNS sakė, kad S.Vaitkevičius paleistas "be jokių įsipareigojimų". "Lietuvos pilietis buvo paleistas teismo salėje be jokių įsipareigojimų kaip kad užstatas ar laidavimas", - sakė J.Pabiržis.

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba inspektavimo metu nustačiusi, kad kredito unija Vilniaus taupomoji kasa tinkamai nevertina prisiimamos kredito rizikos, paliko galioti jau anksčiau duotus nurodymus laikinai nesudaryti didesnės kaip 30 tūkst. Lt vertės skolinimo sandorių, o indėlių, priimamų iš neprofesionalių rinkos dalyvių, palūkanų normas nustatyti pagal rinkos vidurkį.

Vilniaus miesto savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros poskyrio, Viešosios tvarkos skyriaus bei Miesto ūkio ir transporto departamento specialistai apžiūrėjo centrinę miesto dalį ir kelią nuo tarptautinio Vilniaus oro uosto. Apžiūros metu buvo fiksuojami apleisti pastatai ir nesutvarkytos teritorijos, fiksuojamos grafičiais išpieštos sienos.

Praėjusiais metais „Maxima LT“ grynasis pelnas buvo beveik trečdaliu mažesnis nei 2011 m., sudarė 2,83 proc. nuo apyvartos su PVM ir siekė 156 mln. litų.  Dėl permainingų žmonių nuotaikų ir vis dar vangaus vartojimo, įmonės pajamos praėjusiais metais augo lėčiau nei 2011-taisiais. 2012 m. fiksuotas 2,7 proc. pajamų augimas, įmonė gavo 126 mln. litų daugiau pardavimo pajamų, tačiau su prekių pardavimu susijusios sąnaudos ir įmonės veiklos sąnaudos išaugo 166 mln. litų.

Per praėjusius metus rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT apyvarta pasiekė 8,97 mln. litų. Tai 17 proc. daugiau nei 2011 m., kuomet ji sudarė 7,6 mln. litų. Tuo tarpu praėjusių metų bendrovės grynasis pelnas siekė 0,38 mln. litų ir buvo 6,6 proc. didesnis nei prieš metus. Į valstybės biudžetą TNS LT sumokėjo 2,76 mln. litų mokesčių. TNS LT priklauso tarptautinei tyrimų kompanijai TNS Global, kuri turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje.

 Artimiausiu metu cigarečių pakeliai su atbaidančiomis nuotraukomis rūkančių dar negąsdins – sveikatos apsaugos ministras pripažįsta, kad naujovė būtina, tačiau Seime ji bus svarstoma nebent rudens sesijoje, penktadienį rašo „Kauno diena“. „Nagrinėjame šituos klausimus, dabar yra visas pasiūlymų paketas, darbo grupė dirba ir mes pateiksim savo siūlymus rudens sesijoje.

Konsoliduotas „Lesto“ grupės grynasis pelnas I ketv. sudarė 14,41 mln. Lt, kai 2012 m. I ketv. grupė patyrė 6,45 mln. Lt nuostolį. Grupės apskaitomos pajamos šiemet per ketvirtį sudarė 647,35 mln. Lt, tai yra 3,45 proc. daugiau nei 2012 m. I ketv. (625,78 mln. Lt), tačiau pajamų pokytį lėmė išaugęs valstybei sumokamas VIAP mokestis ir pabrangusios kitos sektoriaus teikiamos paslaugos, lėmusios elektros energijos kainų didėjimą vartotojams.

Šveicarijos bendrovės „Euro Set Holding“, kurią valdo lietuvis Andrius Urbonas, įsigijo vieną mažiausių komercinių bankų Baltarusijoje, rašo „Verslo žinios“. Portalo tut.by teigimu, Lietuvos verslininkas banką „Eurobank“ įsigijo už 5 mln. eurų. Anot „Eurobank“ atstovų, su naujojo savininko pagalba bus siekiama išplėsti banko veiklą visoje Baltarusijoje. Iki šiol, 2008 metais įsteigtas bankas, finansavo smulkų ir vidutinį verslą. Bankas turi tris padalinius.

Geriau dirbti už dyką gerai valdomoje bendrovėje, nei už didelius pinigus – blogai valdomoje, mano „Cgates“ vadovas Paulius Dambrauskas. Su P. Dambrausku susitinkame vos prieš pusmetį įrengtame naujame interneto ir televizijos tiekėjo „Cgates“ biure, kur laukiamasis panašesnis į tipinę amerikietišką kavinę su odinėmis sofomis nei į 200 darbuotojų turinčio interneto ir televizijos tiekėjo patalpas. Jaunas, šnekus ir optimistiškas – tokį pirmą įspūdį palieka pašnekovas.

Penktadienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje vyko apskritojo stalo diskusija su Europos-Amerikos prekybos rūmų atstovais apie ES ir JAV laisvosios prekybos sutarties galimybes ir grėsmes Lietuvos verslui.

Siekdama, kad valstybės tarnyboje dirbtų tik kompetentingi darbuotojai, Vyriausybė posėdyje patvirtino naują Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašą, numatantį naujus reikalavimus valstybės tarnautojų atrankai nuo birželio 1 dienos. „Realybė tokia, kad valstybės tarnyboje jau nepakanka būti  siauros profesinės srities žinovu – specializaciją keičia užduočių įvairovė.

Lietuvoje veikiančios turgavietės turėtų mokėti mokesčius, priklausančius nuo prekybos ploto, kad lengviau būtų konkuruoti prekybos centrams ir mažoms parduotuvėms, yra įsitikinęs Darbo partijos (leiboristų) frakcijos Seime seniūnas Viktoras Uspaskichas. Tiesa, kol kas neaišku, kada tai numatantis įstatymo projektas galėtų atsirasti parlamente, penktadienį informuoja portalas delfi.lt.

Siekdama užtikrinti veiksmingą ir skaidrią valstybės valdomų įmonių veiklą, Vyriausybė siūlo pritaikyti joms tarptautinius valdymo standartus – praplėsti šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas bei nustatyti bendrovių stebėtojų tarybos ir valdybos formavimo principus, kai pasirenkama dviejų lygių bendrovės valdymo sistema. Pakeitimai yra iš dalies susiję su valstybės valdomo energetikos įmonių holdingo „Visagino atominė elektrinė“ veikla.