Lietuvos verslas

Aukštąjį išsilavinimą turintys bedarbiai galės pasinaudoti tik jiems skirta kvalifikacijos kėlimo programa. Programos tikslas – padėti šiuo nedarbo metu neprarasti specialybės įgūdžių ir įgyti naujų kompetencijų. Lietuvos darbo birža, bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija, pasirašė mokymų finansavimo sutartis su šešiolika aukštųjų mokyklų.

Prieš porą metų Lietuvą sukrėtęs ekonominis sunkmetis, smarkiai sumažino šalies gyventojų perkamąją galią, todėl žmonės pradėjo ieškoti alternatyvių būdų, kaip pasididinti pajamas. Gyventojai suprato, jog interneto erdvė – puiki galimybė pradėti arba praplėsti verslą mažomis investicijomis. Beveik tuo pačiu metu Lietuvos elektroninės prekybos rinkoje pasirodė parduotuvių nuomos paslauga, suteikusi paprastas sąlygas pardavinėti naujas ir originalias prekes iš viso pasaulio.

Lietuvos verslui, vis aktyviau sukančiam investicijas Baltarusijos link, iš šios šalies atėjo nerami žinia - vietinis rublis pinga. Ar tai tik laikini svyravimai, ar vietinės valdžios politika, kol kas neaišku, rašo „Verslo žinios". „Rublio nuvertėjimas mums būtų labai nepalankus, nes per mėnesį į Baltarusiją įvežame apie 500 t produkcijos ir eksportą norime didinti.

Nors valdžios atstovai kritikos Lietuvos bankui viešai nežarsto, Vyriausybė užsimojo trumpinti banko valdybos viešpatavimą ir mažinti atlyginimus. Baigiantis Reinoldijaus Šarkino kadencijai specialistai tvirtina, kad „sankcijos" pavėluotos, mat prievaizdai dešimtmečius dirbo ne Lietuvos, o būtent komercinių bankų naudai.

Šiaulių „Akropolį" pastačiusi, šiuo metu restruktūrizuojama Panevėžio statybos AB „Iglus" siekia prisiteisti beveik 16 mln. Lt iš "Akropolio" statybų užsakovės UAB „Aido turtas", rašo „Verslo žinios". „Iglus" teigia, kad bendrovės pastatyti Šiaulių „Akropolio" statiniai yra daugiau nei 7000 kvadratinių metrų didesni, nei buvo numatyta pradinėje sutartyje su prekybos centro užsakove, tačiau pastaroji esą už papildomai atliktus darbus nesumokėjo.

Konkurentams besiskundžiant, kad su didžiaisiais prekybos centrais kaina neįmanoma konkuruoti, „Maxima" žengė išties įžūlų žingsnį. Paėmė ir pareiškė, kad tiekėjų branginamą produkciją kompensuos savo išlaidomis. Kitaip tariant, nesvarbu, kad tiekėjai didina kainas, Maxima didėjimą padengs savo lėšomis! Prieš akis akivaizdus nesąžiningos konkurencijos pavyzdys. Dar svarbiau, pati įmonė prisipažįsta tai daranti.

Skandalingai bankrutavus bendrovei „Star1 Airlines", o dar anksčiau– nacionalinei aviakompanijai „Fly LAL", be darbo liko kelios dešimtys lėktuvų pilotų. Jie buvo priversti belstis į privačių mūsų šalies arba užsienio aviakompanijų duris. Jeigu Lietuvoje neatsiras rimto nacionalinio vežėjo, lakūnus rengiančio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos instituto absolventai irgi jau gali nusiteikti, kad jiems teks darbo ieškotis svetur.

Metų pradžioje prognozavę, kad lietuviai buitinės ir kitos technikos pirks dar mažiau nei pernai, dabar prekybininkai sako, kad nėra taip blogai. Esą pirkėjai nebegaili pinigų geram televizoriui, kompiuteriui ar fotoaparatui. Smarkiai padaugėjo ir perkančiųjų išsimokėtinai, praneša LTV „Panorama“. Pernai elektronikos prekių, buitinės, vaizdo ir ga rso technikos pardavę kone trečdaliu mažiau nei užpernai, šįmet pardavėjai po truputį atsikvepia.

Mindaugas Milašauskas elektroniką vadina tik savo pomėgiu, tačiau šiandien jis pirmasis Lietuvoje perdarė „Hondą“ ir 2010-ųjų spalį užregistravo elektromobilį. „Dar vaikystėje piešiau piešinius, kuriuose perdariau mašinų detales“, – prisimena M. Milašauskas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad į šalies rinką nepateko beveik keturios tonos nesaugių greito paruošimo makaronų iš Kinijos.

Ministras Pirmininkas linkęs pritarti Žemės ūkio ministerijos ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pozicijai, kad draudimas užsieniečiams įsigyti Lietuvoje žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę turėtų būti pratęstas dar trejiems metams. Trečiadienį po Vyriausybės posėdžio ir pasitarimo Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius teigė, jog ministrų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė, todėl diskusija bus tęsiama. „Ministrai dar negalėjo pritarti tam, ką siūlo Seimo Kaimo reikalų komitetas.

Lietuvos verslui vis garsiau kalbant apie valdžios bejėgiškumą ir nenorą pažaboti bankus, ekonomistai atskleidžia kortas: dėl kur kas gilesnės nei pasaulyje krizės Lietuvoje kalti skandinaviški bankai ir jiems pataikaujanti valdžia. Mat žmones varydami į gatvę paskolų piršėjai net sunkmečiu sugebėjo susižerti milijardinį pelną. Tačiau dabar jie vaidina esantys didžiausios aukos.

Kitų metų liepą pradės veikti Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjunga, pagal kurią šiose šalyse bus suvienodinti importo mokesčiai ir įvežamiems automobiliams. Niekas nežino, kaip pasikeis situacija po tos dienos. Šiandien pirkėjų iš Baltarusijos ir Kazachstano yra, automobilių prekiautojams svarbu juos išsaugoti.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nusprendė, kad „Vilniaus vandenys“ turi pagrindo pabranginti vandenį. Tiesa, specialistų skaišiavimasi, brangti vanduo turėtų ne prašytais50 proc., o tik 3,4. Vanduo greičiausiai pabrangs Vilniuje ir jo rajone, Šalčininkuose bei Švenčionyse, rašo Delfi.lt. Šiuo metu kubinis metras šalto vandens kainuoja 4,22 Lt su PVM, pakėlus kainą 3,4 proc. jo kaina būtų 4,36 Lt.

Privatiems vežėjams kirviu pamojavusi Savivaldybė nepajėgė jai pavaldžiam Autobusų parkui nušluoti nuo kelio konkurentų, be to, pačiai gali tekti atlyginti karo nuostolius. Politikams – sąžinės egzaminas Artimiausiame miesto Tarybos posėdyje politikams teks dar kartą susitikti su maršrutinių taksi įmonių savininkais.

Seimas po svarstymo nepritarė pagrindinio – Biudžeto ir finansų komiteto patobulintam Akcizų įstatymo pakeitimo projektui. Už šio komiteto siūlymą nuo 2011 m. liepos 1 d. etilo alkoholiui taikyti 3 740 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizo tarifą balsavo 47 Seimo nariai, prieš – 40, susilaikė 12. Pagal dabar galiojantį įstatymą yra taikomas 4 416 litų akcizo tarifas.

Spalio mėnesį Vilniaus apygardos teismui perduota baudžiamoji byla dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir dokumentų suklastojimo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Omnitel“. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2005-2006 metais įtariamasis – UAB „Omnitel“ darbuotojas, būdamas atsakingas už įmonės prekybos įgaliotinių darbo organizavimą, koordinavimą, kontrolę bei paimtų prekių atsiskaitymą, klastodamas PVM sąskaitas-faktūras, nurodydavo, kad parduodami mobilaus ryšio telefonai ir kitos prekė...

Dar 2009 m. pasirašytame Nacionaliniame susitarime įvardyta, kad Lietuva konkurencingumo sieks per  mokslo, inovacijų ir technologijų integraciją, tačiau paslaugų sektoriaus tendencijos šiandien dar toli nuo siekiamybių. „Mūsų tikslas – tapti Šiaurės Baltijos regiono aukštųjų technologijų šalimi, - teigė Ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Medienos perdirbėjai pajamų ir užsakymų augimą skaičiuoja nuo praėjusių metų pirmo pusmečio pabaigos. Atsigaunant Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos rinkoms, sujudimą ir užsakymų gausą šiandien jaučia visas medienos sektorius: medienos perdirbėjai, baldininkai ir popieriaus gamintojai, rašo „Verslo žinios". Kai kurie jų neslepia vos spėjantys dirbti ir vykdyti užsakymus, kurių gausiau kol kas plaukia tik iš eksporto rinkų. „Tie, kurie orientuoti į eksportą, jaučia ir teigiamos dinamikos.

Bankrutuoti galės ir tie gyventojai, kurie įsiskolino dar neįsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui. Tokia nuostata įrašyta atnaujintame jo projekte. Su šia naujove, kad ir nenoriai, jau linkę sutikti ir bankai, mat buvo išgirsti ir jų pageidavimai, rašo „Lietuvos rytas“. Ūkio ministerija artimiausiu metu rengiasi pateikti Vyriausybei svarstyti atnaujintą Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą. Atrodo, kad prieš jį piestu nebestos ir bankininkai.

Lietuvoje jau nebeliko pirmosios greitai praturtėjusių verslininkų bangos, atkreipia dėmesį protokolo ir etiketo specialistas Arminas Lydeka. Anot jo, šių dienų Lietuvos milijonieriai atlaikė nemažai išbandymų, tad „naujalietuviais“ juos vadinti būtų neteisinga. „Po Nepriklausomybės paskelbimo praturtėjo tokia „trejetukininkų“ karta, kuri tinkamoje vietoje pasirodė tinkamu laiku, – sako A. Lydeka. – Jie pirko ir pardavinėjo, dėl to staigiai praturtėjo.

Visų valstybinių įmonių subūrimui po vienu stogu, šiuo atveju „Visuomiu“, Lietuva dar yra nepasiruošusi, nes tiek jos gyventojus, tiek politikus kausto natūralios baimės. Ūkio ministras Dainius Kreivys pripažino, kad būtent šio faktoriaus neįvertino. „Visuomio“ idėja nemirė. Vis dėlto po viena bendrove sudėti visas šakas, ko gero Lietuva šiandien yra nepasiruošusi: ar dėl skaudžios patirties, ar dėl „Leo LT“, ar prisimenant visą privatizaciją iškart po Sovietų Sąjungos griuvimo.

Lietuvos biurų patalpų rinkoje sunkmečiu trečdaliu nukritusios nuomos kainos artimiausiu metu gali vėl pakilti. Nekilnojamojo turto (NT) srityje dirbančių bendrovių atstovų teigimu, kainos kyla dėl pasiūlos trūkumo. Sunkmečiu sustabdžius NT projektus, didmiesčiuose, ypač Vilniuje, biurų užimtumas padidėjo iki kritinės ribos – specialistų teigimu tai lems, kad artimiausiu metu biurų nuomos kainos pradės kilti. „2010 metais tuščių biurų patalpų nepadaugėjo.

Pirmadienį Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą „Star Team Group“ priklausančiai, poilsinių kelionių organizavimu užsiėmusiai bendrovei „Star Holidays“. Tai patvirtino ir bylą nagrinėjusi teisėja Laima Gerasičkinienė. Spalio mėnesį bankroto byla jau buvo iškelta tų pačių akcininkų valdomai pigių skrydžių bendrovei „Star1 Airlines“. Abiejų šių bendrovių skolos klientams, kreditoriams bei darbuotojams siekia apie 15 mln. Lt.

Pirmadienį prie Prezidentūros į nesankcionuotą piketą susirinkusi grupelė žmonių reikalavo sustabdyti Gariūnų verslo parko administracijos savavaliavimą. Prekiautojų pasipiktinimą sukėlė praėjusios savaitės pabaigoje išplatintas administracijos pranešimas, jog nuo lapkričio 16-osios visi prekybininkai, iki šiol dirbę vadinamuosiuose metaliniuose kioskuose, turės išsikelti į naujai įrengtą pastatą.

LKF atstovai teigia, kad kitąmet apsistoti mažesnių miestų viešbučiuose krepšinio turistams gali kainuoti brangiau nei Vilniuje ar Kaune. Priežastis – provincijos viešbučiai ketina atsiimti už sunkmetį ir gerokai sukelti kainas. Kaltina godumu „Turime kai kurių viešbučių pirminius pasiūlymus dėl bendradarbiavimo, jie juokingai skamba, nes Vilniuje viešbučių paslaugos trigubai pigesnės nei čia. Taip nebūna, kainos įspūdingos. Jie mano, kad atvažiuos turistai ir užguls viešbučius.

Kritikos akmenys ne tik Aplinkos ministerijos daržan, bet ir šiukšlių konteineriuose, nes juk „neapsimoka, į sąvartynus važinėti tuščiai.“ Kad turėtų darbo Skuodo rajone gyvenanti 65 – erių Genutė pasakojo, kad iš menkutės pensijos jai tenka pakloti 130 litų už kas dvi savaites išvežamą 120 litrų talpos šiukšlių konteinerį. „Metam plastmasę, senus rūbus ir kitką. Yra ir taip, kad tik susidarytų pilnas konteineris, žmonės metą ravėjus, žolės, lapus, šieną.

Pavasarį savo paslaugų kainas drastiškai sumažinusios bendrovės „Klaipėdos Taksoma" vieši pareiškimai, kad tik taip galima išgyventi ir neprarasti vis labiau ekonominio sunkmečio spaudžiamų klientų, buvo tik optinė apgaulė. Perprogramavę taksometrus, taksistai iš klaipėdiečių už važiavimą ėmė trečdaliu daugiau, nei priklauso. Užvakar Klaipėdos apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo biuro (ENTB) pareigūnai nutarė darbo reikalams pasinaudoti taksi paslaugomis.

Viešųjų pirkimų tarnybai sustabdžius Valstybinės ligonių kasos rengiamą sąnarių protezų pirkimo konkursą, daugelis šalies ligoninių pritrūko klubo sąnarių protezų. Jau ne vieną mėnesį neatliekamos operacijos, auga pacientų eilės. Tūkstančiai laukia eilėje „Susidariusią situaciją pavadinčiau katastrofiška.

Pirmą kartą sunkmečio laikotarpiu, Lietuvos darbo biržos duomenimis, išryškėjo teigiama tendencija darbo rinkoje- spalio mėnesį registruota daugiau laisvų darbo vietų nei bedarbių. Teritorinės darbo biržos bedarbiais įregistravo 17,2 tūkst. ieškančių darbo žmonių. Darbdaviai šį rudens mėnesį iš viso įregistravo 17,8 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai yra 7,4 tūkst. daugiau nei praeitų metų atitinkamu laikotarpiu, daugiausia iš jų neterminuotam darbui - 12,3 tūkst.

Sostinės daugiabučių gyventojai skundžiasi, kad namuose iš vandens čiaupų vietoj karšto bėga drungnas vanduo. „Vilniaus energijos“ specialistai aiškina taip taupantys savo ir žmonių pinigus. Tuo metu higienos specialistai piktinasi pažeidžiamomis vandens higienos normomis ir prognozuoja legioneliozės protrūkį mieste.Vieno sostinės butų ūkio darbuotojai sako, kad pastarosiomis dienomis padaugėjo gyventojų skundų dėl į butus tiekiamo vėsaus karšto vandens.

Gydytojas psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis sako, kad sunkiuoju ekonominiu laikotarpiu svarbiausia įmonės vadovui – išmokti pripažinti, kad ir pats gali būti silpnas. „Tik tie, kas tai pripažįsta, iš tikrųjų yra stiprūs“, – sako psichoterapeutas. Vadovas neturi skęsti su visais Labiausiai verslininkus paveikė tai, kad per krizę pradėjo viskas griūti. „Bankai daugeliui verslininkų buvo negailestingi, – komentuoja E. Laurinaitis.

Prasidėjus krizei, nemažai įmonių susiduria su finansiniais sunkumais. Negalėdamos sumokėti skolų, jos bankrutuoja. Tačiau kartais tam galima užkirsti kelią, laiku gavus patarimų. O ir pats bankrotas gali būti ne toks skausmingas, jeigu viskas daroma tinkamai. Apie bankrotus kalbamės su UAB „Bankroto lyderiai“ direktoriumi Mariumi Petrusevičiumi. – Kokia žodžio bankrotas kilmė ir esmė? – Žodis bankrotas (it.

Po poros savaičių Konkurencijos taryba paskelbs, ar dekupažo priemonių pardavėjai nebuvo susitarę dėl kainų. Draudžiamais susitarimais įtariami prekiautojai Konkurencijos tarybos įtarimų nekomentuoja, rašo „Verslo žinios". Tyrimas dėl galimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo 2007-2009 metais buvo pradėtas šių metų sausį, įmonėse atlikti patikrinimai.

Smulkieji vartojimo kreditai nebus teikiami azartinių lošimų įstaigose bei įstaigose, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Tokį susitarimą penktadienį pasirašė Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA) ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Susitarimu buvo patvirtinta, jog LSVKA įsipareigoja skatinti asociacijos narius nutraukti finansinių paslaugų veiklą arba nepradėti jos vykdyti azartinių lošimų įstaigose bei įstaigose, kuriose prekiaujama alkoholiniai...

„Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ niekaip nebaigia ginčo dėl išardytos geležinkelio atkarpos iki Latvijos sienos ir krovinių vežimo tarifų. Ketvirtadienį Vilniuje susitikę abiejų įmonių derybininkai tik sutarė kalbėtis toliau, praneša LTV „Panorama“. Vyriausybei pažadėjus Mažeikių naftos perdirbimo į monei „Orlen Lietuva“ padėti spręsti jos produktų išvežimo problemas, „Lietuvos geležinkeliai“ vėl imasi ieškoti abiem įmonėms naudingų sprendimų.

Spalio mėnesį įregistruotų įmonių turto areštų skaičius buvo 6 proc. mažesnis nei rugsėjį ir siekė 1 099 atvejus. Palyginus su aktyviausiu turto areštų augimo laikotarpiu, t.y. 2009 m. kovu, šių metų spalį turto areštų buvo įregistruota net tris kartus mažiau. Sparčiausiai jų skaičius mažėjo transporto ir prekybos sektoriuose – teigia kreditų biuras „Creditinfo“, atlikęs analizę pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis.

Vilniaus konferencijų centro duomenimis, verslo renginių rinka atsigauna: įmonių vadovai ir specialistai gausiau lankosi konferencijose nei pernai rudenį ar dar šių metų pavasarį. Priešingai analitikų teiginiams, kad vidaus vartojimas mūsų šalyje dar neatsigauna, verslo konferencijų lankomumo tendencijos yra teigiamos, renginių dalyvių skaičiaus augimas siekia 2-2,5 karto. „Finansų vadovai ir rinkodaros specialistai šį rudenį žymiai gausiau lanko jiems skirtus renginius.

Pasaulio banko tarptautiniame tyrime „Doing Business“ Lietuva per metus šoktelėjo 3 pozicijomis aukščiau ir dabar užima 23 vietą tarp 183 valstybių. Tai rodo, kad verslo sąlygos mūsų šalyje pagerėjo. Pasaulio bankas užfiksavo, kad per pastaruosius metus Lietuva iš visų tyrime dalyvavusių valstybių įvykdė daugiausia – 5 – su verslo sąlygomis susijusias reformas.

Kada geriausia internete pradėti savo verslą? Jokūbas Laukaitis pirmąją savo elektroninę parduotuvę „WisdomShop.lt“ įsteigė būdamas penkiolikos. Per anksti ar jau pavėlavo? Apie tai ir kitką – pokalbyje su jaunuoju interneto verslininku.

Veiklą pradeda V. Romanovo fondas„Finasta Asset Management“ įsteigė sudėtinį investicinį fondą. Paskolas gaus 6 tūkst. studentų. Startavo portalas besidomintiems biržoje prekiaujamais fondais „Investicijų portfelių valdymas" perima trijų naujų fondų valdymą. Naujas bendrovės „BPT Asset Management“ fondas per ateinančius trejus metus, orientuodamasis į biurų patalpas ir mažmeninę prekybą, į Baltijos rinką investuos 200 mln.

„1000 odisėjos“ kapitonas Naglis Nasvytis kelionėje aplink pasaulį įgytą patirtį gali pritaikyti verslo kasdienybei. Jachta — tai įmonė, įgula — kolektyvas, kapitonas — vadovas, jūra — verslo erdvė, o audra — krizė. — Esate ne tik kapitonas, bet ir verslininkas. Kaip elgiatės jūroje, kai ištinka audra, kaip — versle, kai gąsdina krizė? — Kritiniu metu svarbiausia neprarasti šalto proto, greitai įvertinti situaciją ir veikti.

Teisingumo ministerija ir VĮ Registrų centras nuo šiandien atveria galimybę steigti ir registruoti populiariausios formos uždarąsias akcines bendroves internetu. Taip asmenys galės greitai ir patogiai atlikti visas įmonės steigimo procedūras, nevarstant Registrų centro ir notarų biuro durų.

Rajono Savivaldybė seka Panevėžio ir kitų miestų pavyzdžiu ir 2011-aisiais gerokai mažina verslo liudijimų kainas, tačiau nebenumato lengvatų neįgaliesiems, bedarbiams, pensininkams ir kt. Panevėžio rajone nuo kitų metų pigiausias verslo liudijimas, nesvarbu, ar veikla bus vykdoma tik rajono teritorijoje, ar visoje Lietuvoje, kainuos 120 litų, brangiausias – 480 litų. Pavyzdžiui, žemės ūkio veiklos verslo liudijimas šiemet kainavo 600, kitąmet už jį reikės mokėti 120 litų.

Valdančioji koalicija grįžta prie siūlymo viešbučiams taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas. Viešbučio paslauga laikytina eksporto paslauga, tad jai neturi būti taikomas PVM, mano valdantieji. Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos, toks siūlymas koalicijoje svarstomas ne kaip lengvata, o dėl to, jog viešbučio paslaugos priskirtinos eksporto paslaugoms, per 70 proc. šios paslaugos gavėjų sudaro užsienio piliečiai.

Lietuvos grūdų augintojų asociacija paskelbė, jog žemdirbiai planuoja burtis į kooperatyvą, kad patys eksportuotų derlių ir pasiimtų prekybininkų pelno dalį, rašo „Verslo žinios". „Šie metai grūdus eksportuojančioms įmonėms sunkūs, tad gali būti, jog konkurencijos grūdų rinkoje nebeliks. Norėtume patys užsiimti eksportu", - sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Romas Majauskas.

Nors obuolių šiemet užderėjo mažiau ir prastesnių, sodininkai nesnaudžia – iš nepatrauklių pirkėjo akiai vaisių spaudžia sultis, gamina tyres ir džemą. Vaisių perdirbimo ceche – pats darbymetis. Surinkti paskutiniai obuoliai netrukus pavirs į saldų džemą ir tyreles. Per metus iš nerūšinių obuolių paprastai pagaminama per 2 tūkst.

Šių metų spalio mėnesio 22-23 dienomis, Lenkijoje, Poznanėje vykusioje tarptautinėje startuojančiųjų verslų mugėje DemoCamp, lietuvių projektai užėmė antrąją ir trečiąją vietas. Iš Lietuvos dalyvavo keturios įmonės su savo kuriamais projektais. Projektas mokinukai.lt užėmė antrąją vietą, o lietuvių kuriamas akademinis socialinis tinklas ututi.com užėmė trečiąją vietą. „Dalyavimas DemoCamp  - tai visų pirma prestižo klausimas.

Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos (toliau - Alytaus AVMI) specialistai, per vieną dieną patikrinę 10 grožio paslaugas teikiančių salonų Alytaus mieste, nustatė 13 neregistruotos veiklos atvejų. Jau kitą dieną 10 nelegaliai dirbusiųjų asmenų suskubo įsigyti verslo liudijimus, suteikiančius teisę verstis kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla.