„Kol kas neturime jungčių su Skandinavijos šalimis, o Estijos-Latvijos jungtis nėra pakankama tam, kad pigi elektros energija pasiektų Lietuvą. Tai lemia, kad vasarą turime aukščiausias elektros energijos kainas regione, – aiškina „Enefit“ generalinis direktorius Artūras Šyvokas. – Vasarą Lietuvoje gaminama elektros energija yra palyginti brangi, todėl nedaro įtakoti rinkos kainoms. Šiuo metu laiku šalis visiškai priklausoma nuo importuojamos elektros energijos kainų. Rugpjūtį jos turėtų laikytis panašiame lygyje arba netgi šiek tiek paaugti.“
Laisvojoje Lietuvos ir Latvijos elektros rinkoje vidutinė kilovatvalandės (kWh) kaina sumažėjo panašiai ir liepą buvo vienoda – 17 centų. Estijoje ji nukrito net 24,7 proc. iki 13,9 ct/kWh, o Suomijoje susitraukė mažiausiai – 4,1 proc. iki 12,8 ct/kWh.
Lyginant su pernai liepos mėnesiu, vidutinė elektros energijos kaina pastebimai išaugo. Praėjusiais metais Lietuvoje ji buvo 7 proc. mažesnė, Estijoje – 12 proc., o Latvijoje – 15 procentų. Suomijoje vidutinė elektros energijos kaina tuomet buvo neįprastai maža, todėl lyginant laikotarpius, jos augimas buvo itin ryškus – 170 procentų.
Pasak A. Šyvoko, didesniam vidutinės elektros energijos kainų mažėjimui Skandinavijos regione sukliudė augusios žaliavų kainos ir vyravusios oro sąlygos. „Paprastai didžiausią įtaką kainoms daro vandens lygis to regiono hidroelektrinėse. Liepą regione iškrito mažai kritulių, todėl jis buvo mažesnis nei vidutinis daugiametis. Jis buvo nuo 1 iki 8 proc. mažesnis nei įprastai“, – sako „Enefit“ vadovas.
Pasak jo, tai mažino pasiūlą ir amortizavo kainų kritimą. Rugpjūtį Skandinavijoje prognozuojami lietingesni orai, todėl elektros energijos kainos po šuolio vasaros pradžioje turėtų stabilizuotis.
Žaliavinės naftos kainos liepą išliko stabilios ir svyravo nuo 103 iki 109 JAV dolerių už barelį. Per mėnesį jos kaina pakilo 5,42 proc. – iki 107,7 JAV dolerių (277,82 litų) už barelį.
Taršos leidimų kainos taip pat ūgtelėjo. Liepos pradžioje jos smarkiai kilo, o vėliau po truputį mažėjo iki 14,98 litų už toną – 3 proc. daugiau nei birželio pabaigoje. Staigiam augimui daugiausia įtakos padarė Europos Parlamento sprendimas sulaikyti 900 milijonų leidimų platinimą iki 2019 m., siekiant išlaikyti aukštas taršos leidimų kainas. Tačiau tai nėra galutinis sprendimas, tam pritarti dar turės Europos Komisija.
Akmens anglies kainos 2014-iesiems sumažėjo 1,69 procento iki 84,2 JAV dolerių (217,20 litų) už toną. Kainų mažėjimą lėmė stipri vietinė gavyba ir aukštas importo lygis Kinijoje. Dėl šių priežasčių šalyje pradėjo jaustis akmens anglies perteklius ir žaliavos kainos po truputį ėmė mažėti.
