Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
Šviežių ir skanių uogų į turgavietę užsukusiam pirkėjui tenka nusivilti, kai jį pasitinka neišvaizdi, neskani produkcija. Anot Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovo Dariaus Kviklio, kartais taip nutinka dėl to, kad prekybininkai lietuviškomis pavadina lenkiškas uogas, kurių pervežimo ypatumai lemia prastesnį jų skonį. Savo ruožtu lietuviška produkcija ne visada yra tinkamai išauginama.
D. Kviklio teigimu, didesniuose miestuose, ypač Vilniuje ir Kaune, dažnai prekiaujama kaimyninės Lenkijos uogomis. Mažesniuose miesteliuose savo produkcija kur kas dažniau prekiauja šalia jų savo ūkius turintys augintojai.
„Tam, kad iš Lenkijos atvežtas uogas būtų galima pardavinėti dieną ar dvi, jas tenka skinti anksčiau, ne visai prinokusias. Jos prinoksta kelionės metu ar stovėdamos ant prekystalio. Todėl šios uogos, net jei jos yra tokios pat veislės, kaip auginamos Lietuvoje, nėra tokios skanios“, – pasakoja D. Kviklys.
Pašnekovas teigia, kad labai daug turgeliuose pardavinėjamų uogų yra lenkiškos, tačiau prekybininkai tikina, jog tai – lietuviškas produktas.
Verslinių sodų asociacijos vadovo žodžius patvirtina ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyr. specialistas – valstybinis maisto produktų inspektorius Francas Komarovskis: „Labai dažnai inspekcija sulaukia skundų dėl netinkamo produktų ženklinimo. Prekiautojas teigia parduodantis lietuvišką produkciją, tačiau iš tiesų tai būna lenkiškos uogos.“
Vartotojai perka akimis
Asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovas sako, jog apie uogos kokybę spręsti vien iš jos išvaizdos nėra teisinga. Kartais didelės ir išvaizdžios uogos tokios tampa dėl trąšų poveikio, taip pat ir dėl perlaistymo.
Nors veislė labiausiai lemia uogos skonio savybes, labai svarbios yra ir auginimo sąlygos. „Jei yra šilčiau, uogos sukaupia daugiau cukraus ir tampa saldesnės. Jei pritrūksta drėgmės, uogos būna mažesnės ir ne tokios sultingos. Pertręštos ir perlaistytos uogos taip pat praranda savo gerąsias skonines savybes“, – pasakoja D. Kviklys.
Pasak pašnekovo, uogų laikymo prekyvietėje sąlygos jų skonio savybes keičia labai mažai. Greičiau pakinta jų išvaizda. Ypač jei jos nebūna atšaldytos iškart po skynimo.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šią vasarą jau yra sulaukusi skundų dėl pardavinėjamų prarūgusių uogų. „Tai paprastai nutinka dėl to, kad pardavinėjamos nebešviežios, dienos senumo uogos“, – sako F. Komarovskis.
Į tokius skundus, anot VMVT specialisto, reaguojama ganėtinai greitai. Paprastai kontrolierius į nurodytą vietą nuvyksta jau kitą dieną. Jei užfiksuojamas apsinuodijimo atvejis, vykstama dar tą pačią. Tokias uogas pardavėjas privalo sunaikinti.
Daug vaisų ant prekystalio – blogas ženklas
Siekiant atrasti Lietuvoje augintas uogas, Darius Kviklys pataria atkreipti dėmesį į prekybininko asortimentą: „Kai žmogus turgelyje prekiauja pačiais įvairiausiais vaisiais bei uogomis, tai yra signalas, kad produktus jam teikia didmenininkai. Kadangi Lenkijoje kainos yra mažesnės, jiems naudingiau uogas vežti iš ten.“
Pašnekovo teigimu, Lietuvos augintojai paprastai augina tik vienos rūšies uogas ir jomis prekiauja. „Taip galima atsirinkti, kur tikrai yra Lietuvoje išauginta, šviežia ūkininkų produkcija, o kur – importuotos prekės. Iš ryto nuskintos ir į turgelį atkeliavusios uogos bus kur kas skanesnės ir turės daugiau naudingų maisto medžiagų“, – tikina D. Kviklys.
Tačiau tokių ūkininkų rasti yra kur kas sudėtingiau, ypač didmiesčiuose. Šiuose esanti didelė paklausa lemia tai, kad prekybininkai ieško pigesnių produktų. Vienas didžiausių juodųjų serbentų bei kitų uogų augintojų Šiaurės Lietuvoje Feliksas Šlėvė sako, kad mielai tiektų savo produkciją Lietuvos vartotojams, tačiau jo užauginami kiekiai yra tinkami tik didmeninei prekybai, kuri mieliau renkasi pigesnes uogas.
„Nei uogų supirkėjai, nei perdirbėjai nevertina lietuviškos produkcijos. Ji yra šviežesnė, kokybiškesnė, tačiau brangesnė. Savo produkciją parduodu Rusijos rinkoje. Čia keliami didesni kokybės reikalavimai, tačiau ir atlygis yra kur kas didesnis.“
