Viena iš analizę atlikusių Šiaulių universiteto darbuotojų Aida Jankauskienė teigia, kad pagal apklausos duomenis paaiškėjo, jog tik 26 procentai Joniškio rajono amatininkų gauna pajamų iš amato. 82 procentai apklaustųjų teigia amatu užsiimantys tiesiog savo malonumui.
Tyrimas atskleidė, kad daugiau kaip pusė apklaustųjų mielai pamokytų kitus žmones amatų.
Be to, gana skeptiškas joniškiečių amatininkų požiūris į sertifikatus, liudijančius, kad asmuo puoselėja tradicinį amatą, teikia tradicines paslaugas, gamina tautinio paveldo produktus. Tik 11 procentų jų ketina siekti sertifikatų, 47 procentai sako, kad tikrai to nedarys. 25 procentai dar abejoja.
Per maža realizavimo rinka
Amatininkai teigia, kad Joniškio rajone per maža realizavimo rinka. Ji pakankama tik didžiuosiuose šalies miestuose, kuriuos pasiekti kainuoja nemažai išlaidų. Rajone reiktų kasdien veikiančio, minimaliai apmokestinto sendaikčių ir amatininkų turgaus. Vertėtų įkurti interneto puslapį, kuriame kiekvienas rajono amatininkas informuotų apie savo gaminamus daiktus ir pardavimo sąlygas.
Šiek tiek spragą galės užpildyti neseniai atsidaręs „Kiemturgis“ Žagarėje, kuriame savo gaminama ekologiška, natūralia produkcija galės prekiauti namudininkai.
Amatams plėsti trūksta patalpų. Savo namuose ar butuose žmonėms nepakanka vietos. Kol kas rajone atidarytas tik vienas amatų centras Ziniūniuose (Joniškio seniūnija).
Amatų plėtrą riboja ir didelės žaliavos kainos, nepalanki mokesčių sistema. Amatininkams, kurie dirba, trūksta laiko. Taip pat pasigendama savo aplinkoje bendraminčių, trukdo sveikatos problemos.
Apklaustiems Joniškio rajono gyventojams trūko informacijos apie amatų plėtros galimybes.
