Lietuvos verslas

Per gegužės mėnesį verslo pradelsti įsiskolinimai padidėjo 235 mln. litų ir pasiekė 5,4 mlrd. litų. Įmonių pradelstos skolos sparčiausiai augo finansų įstaigoms, o telekomunikacijų bei komunalinių paslaugų bendrovėms jos nežymiai sumažėjo. Praėjusį mėnesį laiku nepadengtų įsiskolinimų turėjo 33 tūkst. įmonių, rodo kreditų biuro “Creditinfo" statistika. Per 5 šių metų mėnesius verslas taip pat padengė 290 mln.

Ekologinių ūkių skaičius pastaraisiais metais traukiasi - atbaido sumažėjusios Europos Sąjungos išmokos ir vis dar ne tokia didelė ekologiškų produktų paklausa, rašo „Lietuvos rytas“. Tiesa, anot Žemės ūkio ministerijos, tie, kurie atsilaiko, plečia savo dirbamuosius plotus. Biržų rajonas garsėja ekologiniais ūkiais.

Dešimtis milijonų litų informacinių technologijų sistemų atnaujinimui skyrusios valstybės įstaigos staiga patyrė paralyžių. „Respublikai“ tapo žinoma, kad svarbiose valstybės įstaigose ilgam laikui sutriko kompiuterinės sistemos. Kad išsisuktų iš skandalingos situacijos, daugybė įstaigų buvo priverstos nutraukti milžiniškus kontraktus su konkursus informacinėms technologijoms laimėjusia labai žinoma bendrove ERP.

„Kas yra sėkmė?“ – tokį klausimą pirmiausia turi užduoti sau norintys pradėti verslą, sakė „CardCloud“ įkūrėjas Renato Valdez Olmosas penktadienį, progreso konferencijoje LOGIN. Jis prisipažino, kad jam pačiam sėkmė yra laisvė daryti tai, ką nori. Dalindamas patarimus startuoliams, R. V. Olmosas tvirtino, kad pirmiausia reikia mėgti tai, ko imatės.

Katės renkasi „Whiskas“, o šį ėdalą gaminantys bendrovės „Mars Lietuva“ darbuotojai ištikimai renkasi savo darbovietę, net jeigu daugumai jų tenka kas dieną važinėti pirmyn ir atgal iš Klaipėdos. Kodėl amerikiečių korporacijai priklausanti įmonė pavadinta ne pagal planetą ir kodėl Lietuvoje vis dėlto negaminami šokoladėliai „Mars“, savaitraštis „Ekonomika.lt“ aiškinosi per viešnagę Gargždų miestelyje.

Pirmine žemės ūkio produkcijos gamyba užsiimančių įmonių grupės „Agrowill Group“ 2012 m. pirmųjų trijų mėnesių pajamos sudarė 9,817 mln. litų ir, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, buvo 33 proc. didesnės. Pirmąjį ketvirtį bendrovė patyrė 2,5 mln. litų nuostolių. Kompanijos šių metų pirmojo ketvirčio EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) buvo 1,556 mln. litų – 17 proc. mažesnės negu pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Šiau­lių re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ras (ŠRATC) ir to­liau iš­lie­ka Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos Šiau­lių val­dy­bos pareigū­nų aki­ra­ty­je. Tei­sė­sau­gi­nin­kams da­bar ki­lę įta­ri­mo dėl ga­li­mo pikt­nau­džia­vi­mo tar­ny­ba vyk­dant dar vie­ną vie­šą­jį pir­ki­mą.

Lietuvos vežėjai sako išlipę iš krizės. Krovinių apimtys didėja ir jau pasiekė 2007-uosius. Tačiau atsigavimas trapus. Jį stabdo kuro kainos, vairuotojų trūkumas ir brangus draudimas, praneša LTV „Panorama“. Dar pernai įjungę aukštesnę pavarą, Lietuvos vežėjai mažinti apsukų neketina. Ju pernai nuostolius pakeitę pelnu, vežėjai vis tiek optimizmu netrykšta. Esą nuotaiką gadina milžiniškais tempais didėjančios sąnaudos – išlaidos degalams, mokesčiai valstybei ir draudimo bendrovėms.

J.Basanavičiaus gatvę nuo olandų atrakcionų akylai serginti Palangos savivaldybė nespėja sužiūrėti, kaip šioje gatvėje atsiranda nelegalūs kioskai ir prekyvietės, rašo „Lietuvos rytas“. Verslininkų mėgstamoje Palangos J.Basanavičiaus gatvėje savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai antradienį ryte aptiko du po nakties atsiradusius ledų gamintojų kioskus, kuriems nėra išduotas savivaldybės leidimas.

Sparčiai augant Lietuvos gyventojų poreikiui laidoti artimuosius kremuojant, vienintelis šalyje esantis Kėdainių krematoriumas darbo dienomis pradeda dirbti dviem pamainom, taip pat – šeštadieniais, o, prireikus, ir sekmadieniais. Dabar, pasirinkusieji kremavimo paslaugą, galės ją užsisakyti tą pačią dieną, kurią pageidaus ir kremuoti. „Nuo veiklos pradžios išnaudodavome tik 25 proc.

„Facebook“ akcijų vertė pirmą kartą smuko žemiau 29 JAV dolerių už akciją ribos ir pasiekė žemiausią lygį nuo pirminio viešo socialinio tinklo akcijų siūlymo (IPO), informuoja BBC. Per gegužės 18-osios IPO kompanijos vertybiniai popieriai buvo parduodami po 38 JAV dolerius. Nuo tada „Facebook“ akcijos prarado beveik ketvirtadalį savo vertės.

Praeitą savaitę buvo galutinai uždarytas Tauragės rajono Šidagių komunalinių atliekų sąvartynas. Netoli Skaudvilės miestelio veikusiame sąvartyne atliekos buvo paskleistos pusės metro sluoksnio tankiu. Į Šidagių sąvartyną buvo vežamos atliekos iš Tauragės r. Angladegių šiukšlyno ir kitų atliekomis užterštų teritorijų: Balčiškių, Eičių, Liutkaičių, Užvejų, Žiburių, Griežpelkių, Mišeikių, Juškaičių, Dauglaukio, Pryšmantų. 2010 metų spalio mėn.

Likus porai dienų iki laivybos sezono Šventosios uoste nutraukiama sutartis su uostą gilinusiu rangovu – visgi žadama, kad burlaiviai galės švartuotis. Dėl Šventosios uoste netinkamai ir laiku neatliktų darbų nutraukiama sutartis su rangovais, tačiau tikinama, jog uostas bus atviras burlaiviams. Dėl netinkamai ir laiku neatliktų darbų Klaipėdos uosto direkcija nutraukia sutartį su bendrove „Alvetos karjerai“, kuri iki birželio pirmosios buvo įsipareigojusi išgilinti Šventosios uostą.

Jei ne Europos parama – ūkininkų laukai skęstų vandenyje, nes valstybė viena nepajėgi prižiūrėti melioracijos įrenginių. Pasvalio rajono ūkininkai, vieni pirmųjų šalyje pasinaudoję šia parama, dėl derliaus gali būti ramūs. Žemės ūkio ministerija siekia pratęsti melioracijos projektų rėmimą. Melioruoti Pasvalio rajono ūkininko laukai – lygūs tarsi stiklas. Daugiau nei tūkstantyje hektarų už europines lėšas renovuotos drenažo sistemos, todėl laukuose ilgai bus sausa.

Kauno apygardos teismas šiandien paskelbė, kad nuspręsta nekeisti anksčiau Kėdainių rajono apylinkės teismo priimto sprendimo, kuriuo restorano „Bajorkiemis“ savininkai įpareigoti nugriauti nelegalius pastatus. Nelegalūs statiniai, anot teismo, kėlė grėsmę Kauno marių regioninio parko teritorijos gamtiniam istoriškai susiformavusiam kraštovaizdžiui. Šalia Kauno esančio restorano savininkai teismo sprendimą turi įvykdyti per tris mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo.

Daugybė madai neabejingų žmonių, norėdami atnaujinti savo garderobą, skuba į prekybos centrus ir šluoja populiarių parduotuvių lentynas. Tačiau atsiranda vis daugiau tokių, kurie nusprendžia įdomių dalykų ieškoti Gariūnų turgavietėje. Manote, kad ten apsiperka tik ilgakojės blondinės, pamišusios dėl blizgučių, rožinės spalvos ir įspūdingų iškirpčių? Ar iš provincijos atvykę žmonės, kurių stiliaus suvokimas skiriasi nuo didmiesčiuose gyvenančių? Naujienų portalas Balsas.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Briuselyje pasirašė Europos Sąjungos (ES) ir jos valstybių narių, Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimą, nustatantį šių šalių laisvosios prekybos sąlygas. „Įsigaliojus susitarimui ES, taigi ir Lietuvos, prekės galės sėkmingiau konkuruoti Kolumbijos ir Peru rinkose“, - sakė A. Ažubalis. Kolumbijos ir Peru taikomi muitai ES kilmės prekėms yra gerokai didesni negu ES muitai šių šalių prekėms.

Lietuvoje verdant aštrioms diskusijoms dėl minimalios algos didinimo, atominės elektrinės reikalingumo ir laukiant gyvenimo pagerėjimo, profesorius matematikas ir ekonomistas Rimantas Rudzkis teigia, kad nors Lietuvos ekonomika auga sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje, pagerėjimas yra laikinas. Anot jo, Lietuvai nepasisekė, nes krizė buvo per silpna.

„Lietuvos dujų“ akcininkai apsisprendė išskaidyti įmonės veiklą į tris ‒ perdavimo, skirstymo ir tiekimo. Visomis jomis užsiimtų skirtingos bendrovės. „Lietuvos dujoms“ liktų viena ‒ dujų tiekimo ‒ paslauga. „Gazprom“ pranešime teigia, kad „Lietuvos dujų“ pertvarkai pritarė dėl jai daromo spaudimo, praneša LTV „Panorama“. Vokietijos ir Rusijos koncernų valdomų „Lietuvos dujų“ akcininkai pritarė, kad įmonės veiklos būtų atskirtos.

18 proc. Lietuvos darbuotojų tvirtina, kad dabartinis darbas įmonėje ar organizacijoje jų netenkina.Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT vykdomas šalies darbuotojų lojalumo indekso tyrimas. Kas penktas darbuotojas Lietuvoje yra motyvuotas ir gerai jaučiasi įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirba. Per pastaruosius septynerius metus šis skaičius padidėjo – tuomet jis siekė 15 proc.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija išaiškino bendrovę, kuri, siekdama išvengti mokesčių, keliskart brangiai „remontavo“ tą pačią techniką, už neva atliktus darbus mokėdama kone šimtus tūkstančių litų verslo liudijimus tuo tikslu įsigijusiems asmenims, tarp jų ir įmonės direktoriui bei vienam iš darbuotojų. Per pusmetį dėl medienos smulkintuvo-traktoriaus ir krautuvo remonto buvo sudarytos net 9 sutartys, šiems darbams įmonė atseikėjo apie pusę milijono litų.

Netyla ginčai dėl net nepanašaus į minimalų orumą užtikrinančio minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo 50 ar 100 litų. Diskusijos pernelyg užsitęsė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) atstovai nėra tokie užsispyrę dėl MMA kėlimo, kaip Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė ar valdančiosios koalicijos partneriai – abiejų partijų liberalai.

Finansų ministerija plečia taupymo lakštų platinimo tinklą - nuo antradienio Lietuvos gyventojai galės šių Vyriausybės vertybinių popierių įsigyti ir per DNB, SEB bei „Swedbank“ bankus. Tikimasi, kad taupymo lakštų platinimas per bankus padarys šią investavimo priemonę populiaresnę. „Bendradarbiaudami su bankais investuotojams siekiame suteikti daugiau pasirinkimo, kur ir kaip įsigyti taupymo lakštus. Tikimės, kad tai paskatins šios investavimo priemonės populiarumą.

Ledų vežimėliai jau išstumti į gatves. Šilta gegužė įsiūbavo prekybą ledais, o kartu – ir įvairias akcijas. Gamintojai į jas įsivelia trumpam, tačiau tikrųjų ledų kainų net ir žaliavai pingant nemažina. Kone visą praėjusią savaitę prekybos centrai ledams negailėjo nuolaidų. „Rimi“ tinklas visiems ledams kainas buvo sumažinęs perpus. Vanduo, glaistas, kone penktadalis augalinių riebalų, pieno milteliai arba regeneruotas pienas.

Kai darbo rinkoje vyrauja neužtikrintumas, norint į ją grąžinti pasitikėjimą svarbus vaidmuo tenka socialinei atsakomybei – socialiai atsakingam darbuotojų ir darbdavių tarpusavio dialogui. Socialinės atsakomybės principais paremti kūrybiški sprendimai gali būti pritaikyti ir sunkmečiu, o kartu atnešti ir greitos finansinės naudos. Apie tai byloja Tarptautinių jaunimo rūmų rengiamo „Jauno kūrybiško verslininko apdovanojimo“ konkurso dalyvių patirtis.

Į teisiamųjų suolą sėdo verslininkas, pasiūlęs prekybos tinklui pirkti šampūno „Head and Shoulders“ bei vandens minkštiklio „Calgon“ žymiai pigiau, nei tai daro didieji platintojai. Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Gintautas Liaukevičius kaltinamas subūręs organizuotą grupę sunkiam nusikaltimui daryti – svetimo  didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį.

Druskininkai atidaro kurorto vasaros sezoną. Per miesto šventę po rekonstrukcijos atidarytas senųjų gydyklų parkas ir muzikinis fontanas. Šiemet tikimasi dar didesnių turistų srautų, praneša LTV naujienų tarnyba. Senųjų gydyklų parkas rekonstruotas už Europos Sąjungos lėšas, bendradarbiaujant su Lenkijos Augustavo savivaldybe. Augustave atnaujintas Žygimanto Augusto skveras, Druskininkuose šis parkas.

Nuo šios vasaros sostinėje veiks 5 naujos lauko kavinės, dar 17 - tęs darbą jau įprastose miesto vietose. Naujosios kavinės atsiras Žemaitės skvere, Gedimino prospekte ties Lukiškių aikšte, Vilniaus gatvėje prie sankirtos su Gedimino pr., Subačiaus ir Aušros vartų gatvių sankirtoje bei teritorijoje prie Balsio ežero.

Prekiautojai suvenyrais laukia į Lietuvą atostogoms grįžtančių emigrantų. Pasak prekybininkų, pastaraisiais metais jie suvenyrų perka vis daugiau.Prekiautojai suvenyrais teigia, kad keičiasi sostinės svečių įgeidžiai. Paklausiais išlieka tik visiškai pigūs suvenyrai arba priešingai – kokybiški, brangūs, buityje pritaikomi daiktai. Pagrindinis prekybos sezonas prasidės liepą, tačiau pardavėjai jau laukia į Lietuvą atostogoms grįžtančių emigrantų.

Mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ skaičiavimu, mokesčių mokėtojai valstybei šiuo metu bendrai skolingi beveik 2 milijardus litų ir ragina nedelsti. Su verslo liudijimais dirbantys žmonės „Panoramai“ teigė, kad rūpinimąsi skolininkais valstybės institucijos dažnai tik imituoja, o iš tiesų kartais metų metus nepraneša ir taip apsižioplinusiems žmonėms užaugina delspinigius.Su verslo liudijimu dirbanti vilnietė klaidą padarė, deklaruodama pajamas už 2009-uosius.

Euro zonai susiduriant su vis didesnėmis problemomis, Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo nespekuliuoti datomis, kada Lietuva galėtų įsivesti bendrąją Europos valiutą eurą, ir pabrėžia, kad negalima supriešinti taupymo ir ekonomikos skatinimo politikos. Tokią poziciją Lietuvos vadovė išsakė Briuselyje prieš prasidedant neformaliam Europos Vadovų Tarybos susitikimui. „Aš manyčiau, kad vėl spekuliuoti dėl datų nereikėtų.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė Seimo siūlymui padidinti nekilnojamojo turto mokestį apleistų pastatų savininkams. Teisingumo ministro remigijaus Šimašiaus teigimu, siekti, kad Lietuvos miestuose, miesteliuose ir gyvenvietėse apleistų pastatų problema mažėtų, reikia kitais būdais. ,,Sutarėme, kad nepritarsime NT mokesčio padidinimui, nes tai nebūtinai padėtų kovoti su apleistais pastatais.

Vyriausybės pasiūlyti Darbo kodekso pakeitimai, įvilkti į „liberalizavimo“ ir „lankstumo“ drabužius, baudžiavos vežimu lietuviams žada ekskursiją į XIX amžių. Vyriausybė teigia beveik susitarusi su profesinėmis sąjungomis ir darbdaviais, kad šie pritartų Darbo kodekso pakeitimams. Pataisos itin nepalankios dirbantiesiems, pensininkams ir šeimoms, auginančioms iki 14 metų amžiaus vaikus.

Atsargus optimizmas sugrįžta į pasaulio ir Europos rinkas, o tai išnaudoja ir pajūrio verslininkai, kurių verslo plėtrai papildomą pagreitį suteikia Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ). Bendra LEZ įmonių apyvarta 2011 metais buvo beveik 3 mlrd. Lt, LEZ'e veikiančios įmonės net ir krizės metu padidino darbuotojų skaičių. Be to, 80 proc. įmonių apyvartos sudarė eksportas. „Eksportuojančios įmonės – pagrindinis šalies ekonominio gyvenimo variklis.

Seime pristatyta visuomenės nuomonės apklausa dėl atominės elektrinės statybos Lietuvoje. Paaiškėjo, kad lietuviai labiausiai bijo branduolinių kuro saugyklų jų rajone ir fakto, jog tokios elektrinės statybos tik dar labiau padidins valstybės skolą.

Šalies įmonių žala dėl komercinių paslapčių ir kitos informacijos vagysčių gali siekti milijonines sumas, teigia teisininkai. Anot jų, kol kas Lietuvoje tik pavienės bendrovės ryžtasi siekti, kad būtų atlyginama patirta žala, o dažniausi to kaltininkai būna įmonės darbuotojai, susimokę su konkurentais. Teisininkų teigimu, dar mažiau įmonių kreipiasi į atsakingas teisėsaugos institucijas dėl konkurentų ar jų darbuotojų tyčinių veiksmų prieš jas, nors tam turi visas galimybes.

Lietuvos perdirbėjų sandėliai sprogsta nuo pieno produktų, ypač sviesto ir fermentinių sūrių. Nors šių gaminių pasiūla milžiniška, jų kainos mūsų šalyje dar nesirita strimgalviais žemyn, rašo „Lietuvos rytas“. Šiuo metu gamintojai sandėliuose yra prikaupę devynias galybes sviesto, fermentinių ir šviežių sūrių. Kiekviena stambiųjų pieno perdirbimo įmonių atsargų turi po keletą tūkstančių tonų.

Konkurencijos taryba pranešė nustačiusi ortopedijos gamintojų ir tiekėjų kartelį, dėl šios priežasties per metus rinkoje kainos krito 14-50 proc. Pirmą kartą nustatyta ir kad valstybinė institucija – Valstybinė ligonių kasa – sudarė prielaidas karteliui.

Lietuviai, gyvenantys nerenovuotuose būstuose, moka iki 12 kartų didesnes sąskaitas už šildymą nei tie, kurių būstai yra nauji arba papildomai apšiltinti, konferencijoje apie šilumos energetikos sektoriaus pertvarkymą sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. Jo pateikta statistika rodo, kad šildymo sezonu gyventojai gavo sąskaitas siekiančias nuo 100 iki 1200 litų. To priežastis – būsto gebėjimas išlaikyti arba paleisti vėjais tiekiamą šilumą.

Trejus su puse metų veikianti dešinioji Vyriausybė efektyviausiai dirbo 10 dienų, kai iškart po prisaikdinimo per naktį įgyvendino uraganiškąją mokesčių reformą. Analitikai daugiau negali įvardyti įsimintinesnių Andriaus Kubiliaus ministrų kabineto laimėjmų. Gegužę ilgaamžiškumo rekordą pasiekusi penkioliktoji Lietuvos vyriausybė Seime pristatė paskutinę savo ataskaitą.

Per ekonomikos klestėjimą XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, transatlantiniai kruizai, pvz. „Hamburg America Line“, transportuodavo dešimtis milijonų keleivių iš Europos į Jungtines Valstijas ir atvirkščiai. Tačiau XX a. viduryje šiam verslui iškilo grėsmė, nes atsirado transatlantiniai skrydžiai. Pasirodo, jog vienintelė galimybė išlikti kruiziniams laivams yra pradėti organizuoti atostogų kruizus. Kai kurios bendrovės perdarė savo laivus, jog šie būtų tinkami plaukti į Karibus žiemos metu.

Produkcijai realizuoti naujos rinkos ieškančios Lietuvos įmonės šį pavasarį žengė dar vieną žingsnį. Balandžio pabaigoje grupė Nacionalinės žuvų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos narių pirmą kartą dalyvavo Briuselyje (Belgija) vykusioje tarptautinėje didžiausioje Europoje žuvies produktų parodoje „European Seafood Exposition“. Apie tai kalbėjomės su asociacijos direktoriumi Vytautu Andriuškevičiumi.

Mėlyna jūra ir auksinės kopos – tokiais vaizdais atvirukuose Palanga vilioja poilsiautojus. Ar 99 km pakrantės ir 100 saulėtų dienų per metus gelbsti pajūrio regiono turizmą? Apie tai kalbamės su Palangos verslininke, viešbučio „Vanagupė“ vykdomąja direktore Giedre Kvedaravičiene. Klientų jau laukiama – Ar kurortas jau pasiruošęs turizmo sezonui? – Pasižvalgius po Palangą sakyti, kad viskas jau paruošta turizmo sezono pradžiai, būtų drąsu.

Lietuvos gamintojai palaiko Sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio inicijuotą įsakymą dėl prekių ženklinimo užsienio kalba reglamentavimo ir siekia, kad jis pradėtų veikti kuo greičiau. Jų teigimu, nauja prekių ženklinimo tvarka suteiktų vienodas konkurencines sąlygas, taip pat apsaugotų Lietuvos vartotojus. „Juk akivaizdu, kad reglamentavimas prekių ženklinime būtinas norint suvienodinti konkurencines sąlygas ir apsaugoti vartotojus nuo klaidinančios informacijos.

Šiaulių pašonėje stūksantis uždarytas Kairių sąvartynas sudomino vokiečius, jie nori čia įrengti saulės elektrinę. Vokiečiai užsimoję investuoti apie 32 milijonus litų, praneša „Lietuvos rytas“. Jiems investicijos grįžtų per dešimtmetį: apskaičiuota, kad iš saulės pagaminta elektra kasmet duotų per 3 milijonus litų pajamų.

Bandys vėl įžūliai veržtis į Palangos centrą olandų verslininkai su savo skandalingai pagarsėjusiais atrakcionais ar ne? Rengdamiesi galimai atakai palangiškiai pristatė barikadų – išradingesnių nei Rusijos valdžia prieš mitinguotojus Maskvoje, rašo „Lietuvos rytas“. Šalia „Žuvinės“ restorano esantį kelią jau keletą savaičių užgriozdinęs komunalininkų šiukšliavežis. Be to, palei visą sklypo ilgį nuo J.Basanavičiaus gatvės įbetonuota dešimt granitinių rutulių.

Vos prieš pu­sant­rų me­tų Mė­nai­čių kai­me (Rad­vi­liš­kio ra­jo­nas) iš­kil­min­gai ati­da­ry­tas Lie­tu­vos lais­vės ko­vų są­jū­džio Ta­ry­bos ne­prik­lau­so­my­bės dek­la­ra­ci­jos pa­skel­bi­mo me­mo­ria­las, kai­na­vęs ko­ne pu­sę mi­li­jo­no li­tų, rei­ka­lau­ja sku­baus re­mon­to.

Įsivaizduokime, kad Lietuva nustoja pirkusi naftą ir dujas, pati apsirūpina šiais gyvybiškai reikalingais ištekliais ir net tampa eksportuotoja... Tai ne tuščia iliuzija, o gana reali galimybė. Tačiau... Įmonės „Minijos nafta“ gamybos vadovas, geologas Ignas Vaičeliūnas tvirtina, kad kol kas trūksta politinės valios ir supratimo, jog sėdime ant nepanaudotų gamtos turtų. Pasirodo, po mūsų kojomis susikaupę skalūninių dujų ir naftos klodai.

33 metų kinas Hao Nan sako, kad kinai tarp savęs juokauja: „Koks tu kinas, jei neturi restorano?“ Juokas juokais, bet pagrindinis kinų verslas Lietuvoje iš tikrųjų yra restoranai. Apie tai Hao gali kalbėti drąsiai, nes Lietuvoje jau gyvena keturiolika metų ir, be abejo, taip pat valdo restoraną. Tačiau kaip iš svetur atvykusiam verslas sekasi šiandien? – Sutikti lietuviškai kalbantį kiną Lietuvoje vis dėlto pasitaiko retai.