Lietuvos verslas

Informacinių technologijų (IT) įmones vienijanti „Blue Bridge Baltic“ investavo 1 mln. litų į pardavimų proceso valdymo bendrovės „Synergy Cloud“ teikiamos paslaugos „Synergy Sales“ vystymą. Šiemet šiai paslaugai planuojama skirti papildomai 1 mln. litų. Investicijomis siekiama ne tik sustiprinti pozicijas Lietuvoje, tačiau ir įžengti į užsienio rinkas. „Lietuvos verslo poreikis automatizuoti vidinius procesus auga, tad sparčiai daugėja įmonių, kurios domisi pardavimų valdymo sprendimais.

Pripažinkime – esame profesionaliai niurzgėti mėgstanti tauta. Nepasitenkinimo strėles laidome net tada, kai tam nėra jokio aiškaus pagrindo. „Prie ruso buvo geriau.“ Tai frazė, kurią išgirdęs neretas lietuvis gniaužia kumštį. Frazė, kurios koktumas stumia į neviltį ir verčia dar kartą atidžiau pasižiūrėti, ar efektyviai naudojamos švietimui skirtos lėšos.

Nenumaldomai artėjant pavasariui, daugelis parduotuvių skelbia apie „paskutinį“ ir „patį didžiausią“ išpardavimą bei savo vitrinose kabina skelbimus su nuolaidomis: 60, 70 ar net 90 proc. pigiau! Daugelį tokie pasiūlymai suintriguoja – kodėl gi nenusipirkti kokio nors daikto už mažesnę kainą? Kai kurie netgi specialiai laukia išpardavimo ir būtent tada šturmuoja parduotuves. Balsas.

Marija Gabrienė, Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nekilnojamojo turto agentūros pastebi, kad senjorai drąsiau ryžtasi permainoms – pardavę butus didesniuose miestuose gyventi keliasi į pajūrį. Vieni – arčiau vaikų, kitus vilioja jūra. Prognozuojama, kad iki euro įvedimo NT rinka turėtų išaugti kone ketvirtadaliu Gyventi į Palangą žurnalistų kalbinta šeima prieš pusmetį atsikėlė iš Panevėžio.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai kritiškai vertina Vyriausybės ketinimus lėšų pensijų kompensavimui gauti iš naujų mokesčių arba juos didinant, teigia Seimo opozicijos lyderis. „Jie (TVF - BNS) sako, kad yra blogai kalbėti apie tokių mokesčių įvedimą numatant labai konkrečią biudžeto išlaidų eilutę - pavyzdžiui, pensijų kompensavimą.

Orams skelbiant apie artėjančio pavasario pradžią, lietuviai vis dažniau renkasi šviežius vaisius ir daržoves. Iš daržovių populiariausi buvo špinatai, avokadai, agurkai bei pomidorai, o iš vaisių - kriaušės, bananai, apelsinai bei obuoliai. Lyginant pastarųjų keleto savaičių „Iki“ tinklo šviežių vaisių pardavimus, paaiškėjo, kad šiemet populiariausios – kriaušės. Jų parduota net keturis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Kilus didelėms aistroms dėl finansų ministro pasiūlyto automobilių mokesčio, kad valdžia galėtų kompensuoti per krizę sumažintas pensijas, premjeras trečiadienį pareiškė, kad šios idėjos atsisakoma. "Galiu garantuoti, kad automobilių mokesčio privatiems asmenims artimiausiu metu nebus", - trečiadienį Seime po koalicijos susitikimo žurnalistams sakė Algirdas Butkevičius.

Noras įgyvendinti tai, ko negali padaryti dirbdamas samdomą darbą keramikę Rasą Gedutienę pastūmėjo imtis savo verslo. Kūrybinga kaunietė po keramikos studijų Dailės akademijoje atrado rinkos nišą ir nėrė į suvenyrų iš molio gamybos verslą. Keramikė savo dirbiniams pasirinko ir netradicinį baltąjį molį, kuris pašnekovės tikinimu, yra daug gražesnis už rudąjį, ne toks teplus, be to jo gaminių išvaizda primena porcelianą. Tiesa, surasti tai, kas turėtų paklausą nebuvo lengva.

Inreal grupės, drauge su partneriu, advokatų kontora „Raidla Lejins & Norcous“, parengtoje Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos tendencijų apžvalgoje teigiama, jog šiuo metu investiciniai pelningumai Lietuvos miestuose bei NT segmentuose yra skirtingi. Mažiausia investicinė grąža iš nuomos yra Vilniuje (4-8 proc.), o didžiausia – Šiauliuose bei Panevėžyje (5-11 proc.

Bevielio ryšio aprėpties žemėlapius pasaulyje sudarančios bendrovės „OpenSignal“ 2013 m. antro pusmečio duomenimis, bendrovės „Tele2“ ketvirtosios kartos (4G) ryšio tinklas Švedijoje yra pasiekiamas didžiausiai gyventojų daliai pasaulyje. Itin sparčiu „Tele2“ 4G ryšiu, grįstu LTE technologija, šiuo metu gali naudotis 93 proc. Švedijos gyventojų. Tai – geriausias 4G ryšio padengimo tinklas tarp visų 4G ryšį įdiegusių pasaulio valstybių.

Šiemet vasario 14 Lietuvos pasienyje įvesta tvarka, pagal kurią vežėjai turi raštiškai deklaruoti įvežamų degalų kiekį bei odometrų parodymus. Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas Vidas Šukys abejoja ar tokiomis priemonėmis pavyks užtvenkti į Lietuvą tekančią rusiškų bei baltarusiškų degalų upę. Tai padarius, verslininko skaičiavimu, būtų surinkti milijardai papildomų mokesčių, kurių užtektų ne tik pensijoms kompensuoti.

Mitas, esą lietuviška literatūra Lietuvoje tapo vargše giminaite palyginti su verstinėmis knygomis, paneigtas neseniai pasibaigusioje Vilniaus knygų mugėje. Viena didžiausių šalyje leidyklų „Obuolys“, nusprendusi daug naujų jėgų paskirti lietuviškoms knygoms, džiūgauja: susumavus visus rezultatus, net dvi lietuvių autorių naujienos, abi tapusios bestseleriais dar prieš pasirodymą (skaičiuojant išankstinius užsakymus portale knygos.lt), ir per Knygų mugę praėjo kaip pora tankų.

Vasario mėnesį Anykščiuose veiklą pradėjo „SPA Vilnius–Anykščiai“ gydomasis ir sveikatingumo centras, kuriam „Swedbank“ suteikė 2,9 mln. litų vertės finansavimą. Tai pirmasis toks sveikatingumo ir poilsio paslaugų kompleksas visoje Aukštaitijoje. Statybos darbai buvo pradėti 2013 metais, viso projekto vertė siekė 15 mln. litų. „Su „SPA Vilnius“ grupe sėkmingai bendradarbiaujame jau gerą dešimtmetį.

„Snoro“ bankroto administratorius Neilas Cooperis patvirtina, kad yra informuotas apie vykstantį tyrimą dėl bankroto administravimo laikotarpiu atliktų dviejų operacijų. Maža to, dėl tyrime minimų operacijų aplinkybių bankroto administratorius su tyrimą vykdančiais pareigūnais glaudžiai bendradarbiauja jau beveik dvejus metus – nuo 2012 metų kovo. Kol vyksta tyrimas, N. Cooperis ir jo komandos nariai buvo keletą kartų susitikę su tyrimą atliekančiais tyrėjais bei prokurorais.

Bendradarbiaudami verslas, valdžia ir vartotojai sieks užtikrinti, kad kainos dėl euro įvedimo, nedidės Lietuvos prekybos įmonių asociacijos visuotinis narių susirinkimas virto neeiline diskusija, skirta aptarti vieną svarbiausių šaliai įvykių – euro įvedimą. Svarbiausias akcentas - prekių kainos euro įvedimo laikotarpiu ir po jo.

Nors Lietuvoje kasmet mažėja moksleivių ir studentų skaičius, į ugdymo, o į kūrybos bei darbo organizavimo produktų rinkas vis labiau taikosi išmanieji technologiniai įrenginiai - Lietuvos popieriaus ir kartono produktus gaminančios įmonės sugeba ne tik išlikti, bet ir sėkmingai plėtoti verslą tiek Lietuvos, tiek eksporto rinkose.

Pasauliniuose „The World Spa & Wellness“ apdovanojimuose Londone laurus skynė lietuviai. Druskininkuose įsikūręs sveikatingumo centras „SPA Vilnius“ sulaukė pripažinimo prestižiniuose apdovanojimuose. Valstybinio turizmo departamento direktorės dr. Raimondos Balnienės teigimu, tai pirmas toks aukštas Lietuvoje teikiamų SPA paslaugų įvertinimas ir pripažinimas tarptautiniu mastu.

Latvijai, Estijai, Čekijai ir Didžiajai Britanijai šiandien – įtempta diena. Rygoje tęsiasi tarptautinis susitikimas, kurio metu jos turi pristatyti progresą, kurį pasiekė rengdamos sumanios specializacijos strategijas. Lietuva, pernai pristačiusi savo strategijos rengimo metodiką Europos Komisijai, susitikime dalyvauja kaip šalis, galinti pasidalinti savo patirtimi ir patarimais.

Atsirinkdami darbuotojus vadovai vis dažniau tikrina jų įrašus socialiniuose tinkluose ir netinkama informacija gali pakišti koją, siekiant darbo vietos. Tačiau ramiai jaustis nevertėtų ir jau turint darbą. Naujienų portalo LRT.lt kalbinti specialistai įvardija kvietimo „ant kilimėlio“ priežastis, galinčias atsirasti dėl netinkamos raiškos socialiniuose tinkluose.

Kaimas tuštėja, o likusiems gyventojams sunkėja infrastruktūros išlaikymo našta. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija prognozuoja, kad mažėjant geriamojo vandens suvartojimui, tiekėjai, ypač rajonuose, gali smarkiai pabranginti vandenį. Į šalies regionus plaukė europinės paramos lėšos, buvo atnaujinama ir kuriama nauja infrastruktūra, o gyventojai judėjo priešinga kryptimi – krovėsi lagaminus ir traukė uždarbiauti į Vakarus. Į Lietuvos vandentvarkos ūkį investuota bemaž 3 mlrd.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Valdžia jau mato eurą Lietuvoje ir rengiasi jo įvedimui, tačiau verslas sako iki šiol nežinantis, ką planuoja valstybės institucijos, ne tik, pavyzdžiui, kiek laiko reikės skelbti dvejopas kainas litais ir eurais, bet ir kaip pirkėjams duoti grąžą. Tuo metu centrinis bankas suskaičiavo, kiek euro banknotų ir monetų sausį pasieks vartotojus. Latvijoje euras apyvartoje jau beveik du mėnesius.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt „Eurostato“ duomenimis, Lietuvos moterų išsilavinimo rodiklis – aukščiausias Europos Sąjungoje, tačiau imtis nuosavo verslo jos nėra linkusios. Trijuose Lietuvos miestuose prasideda specialiai moterims skirtų nemokamų seminarų ciklas, kaip pradėti verslą ir sublizgėti. Prekiauti 20 amžiaus vidurio užsienio autorių dirbiniais klaipėdietė Eglė Mikalauskienė pradėjo prieš metus.

Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad Europos Komisijos paskelbtos naujausios prognozės, kuriose šalies fiskalinio deficito rodiklis sumažintas nuo 3 proc. iki 2,7 proc., yra pozityvus ženklas, atspindintis ir Lietuvos lūkesčius. Europos Komisija pažymi, kad Lietuva tęsia reikšmingą augimą makroekonominio augimo kontekste. Lietuvos viešųjų finansų deficitas 2013 metais turėtų siekti 2,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2014-2015 metais - atitinkamai 2,3 proc. ir 1,7 proc.

Giedrė Sankauskaitė Prekybos tinklų vadovai, ūkio ministras, Lietuvos banko vadovas, vartotojų teisių atstovas bei Latvijos verslininkai antradienį tarėsi, kaip skaidriai ir efektyviai bendradarbiauti bei užtikrinti, kad dėl valiutos keitimo kainos pirkėjams nesikeis. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, vienas didžiausių iššūkių – užtikrinti, kad verslas laiku apsirūpintų naująja valiuta. „Mažmeninės prekybos įmonės – vienos iš svarbiausių šio proceso grandžių.

„40 proc. kompanijos sėkmės sudaro jos darbuotojų meilė darbui ir darbas degančiomis akimis. Tik mėgstantį savo darbą ir žinantį, ko nori žmogų lydi sėkmė bei Dievo palaima“, - įsitikinęs „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis, kuris antradienį iš prezidentės rankų atsiėmė „Metų vadovo“ apdovanojimą. Anot jo, šis apdovanojimas reikšmingas ne dėl garbės, o kaip ženklas, kad viskas buvo daroma ne veltui.

„Swedbank“ Lietuvoje komunikacijos vadovas Kęstutis Vanagas pasakojo, kad socialinė atsakomybė – tai gyvenimo būdas, kuris padeda visuomenei. „Swedbank“ užsakyto tyrimo rezultatai parodė, kad net 66 proc. apklaustųjų išreiškė savo nuomonę, kas jiems svarbu, jog įmonės būtų socialiai atsakingos. „Per Nepriklausomybės laikotarpį subrendo karta, kuriai rūpi, kaip elgiasi verslas“, - sakė K. Vanagas.

Šiandien Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje apdovanoti geriausi jaunieji mokslininkai, atliekantys fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykinius tyrimus. Sveikindamas perspektyvius jaunuosius tyrėjus švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pabrėžė mokslo ir verslo bendradarbiavimo ir investicijų į ateitį svarbą. „Ši apdovanojimų iniciatyva svarbi mums visiems – ir Lietuvos mokslui, ir verslui, ir valstybei.

Jau žinau didžiausią politiko svajonę. Tai – ištarti „noriu ir galiu“. Esminis žodis čia žinoma yra „galiu“, nes ko jau ko, o norų politikams netrūksta. O kad iš tokios frazės vaikai darželyje nesijuoktų, tai galėti reikia iš tikrųjų. Kitaip sakant, kad norai ir galimybės sutaptų. Štai čia ir prasideda didžioji politiko kančia, jo gyvenimo tragedija. Kai kurie jo norai, net ir paversti gyvenimo taisyklėmis, įstatymais, ima ir nesipildo. Prigimtinis politiko noras, žinoma, yra – pinigų.

Vienas naujausių Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ pasiūlymų Lietuvai – dėl dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ valdymo – prieštarauja trečiajam Europos Sąjungos (ES) energetikos paketui, pareiškė Lietuvos premjeras. Dar prieš dvi savaites po susitikimo Sočyje su „Gazprom“ vadovu jis tikino, kad iš esmės pavyko susitarti dėl Lietuvos įgyvendinamo trečiojo ES energetikos paketo.

Aplankęs Šiaulius ir Kauną, į Klaipėdą antradienį atvyksta verslių moterų desantas. Uostamiestyje prasidės specialiai moterims skirtų seminarų ciklas, per kuriuos jos sužinos, kaip pradėti savo verslą ir jame sublizgėti. Seminarus organizuoja VšĮ „Versli Lietuva“ siekdama motyvuoti ambicingas moteris ir paskatinti jas įkūnyti savo idėjas versle.

Šylantis oras ir besibaigianti žiema skatina sodininkus rūpintis sėklomis. Verslininkė Lilija Tubienė patikino, kad šiuolaikiniai pirkėjai nori kuo platesnio sėklų asortimento, kelios rūšys jų nebetenkina „Sėklos ir apželdinimas“ direktorė L. Tubienė pasakojo, kad pirmieji sėklas po žiemos pradeda pirkti augintojai. Pašnekovės teigimu, pirmieji užsakymai jau gaunami gruodžio mėnesį. Kaimo sodininkai ir mėgėjai sėklytes užsakinėti pradeda kiek vėliau – vasario mėnesį.

Pirmojo daugiabučio Lietuvoje su ant namo stogo įrengta saulės jėgaine bendrija skaičiuoja rezultatus – per devynis mėnesius pagaminta 17 100 kWh elektros ir uždirbta 21 400 litų pajamų. Vertinant įprastas likusių mėnesių oro sąlygas, per metus namo gyventojų pajamos iš saulės jėgainės turėtų siekti 25 000 litų.

Didžiausia dalis – maždaug kas trečias (36 proc.) – specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ klientų Lietuvoje praėjusiais metais skolinosi, kad įsigytų įvairių prekių ir paslaugų. Antra pagal populiarumą vartojimo paskolos ėmimo priežastis ir nauja skolinimosi tendencija – siekis įsigyti nekilnojamo turto. Tam vartojimo paskolą pernai ėmė 11 proc. banko klientų. Tokius duomenis atskleidė kasmetinė banko „Bigbank“ klientų apklausa.

Vis daugiau gyventojų daiktų įsigyjant internetu, Lietuvos paštas atkreipia dėmesį, kad daugėja ir įvairių sukčiavimo atvejų, kai pardavėjai paštu atsiunčia menkaverčius daiktus, o ne užsakytas prekes. „Gyventojams vis aktyviau perkant ar mainantis įvairiais daiktais internetu, daugėja ir sukčiavimo atvejų. Pastaruoju metu vis dažniau sulaukiame gyventojų nusiskundimų, kad gautoje pašto siuntoje jie randa ne tuos daiktus, už kuriuos sumokėjo.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros pareigūnai gavo informaciją apie galimai neteisėtai kertamus medžius Ukmergės miesto teritorijoje. Nustatyta, kad neteisėtai, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, savavališkai Ukmergės miesto dalyje ties nutekamųjų vandenų valymo įrenginiais ir teritorijoje tarp valymo įrenginių ir miesto hipodromo išpjauta 419 medžių: gluosnių, baltalksnių, liepų, klevų ir kitų rūšių medžių.

Politikos grandai ir naujokai ima blizginti šarvus. Laikas ruoštis kovai dėl prezidento sosto. Tiesa, šįkart kova bus kiek kitokia – kovinių apdarų nepuoš reklaminės labdaringo verslo emblemos. Likus kiek mažiau nei trims mėnesiams iki rinkimų savaitgalio, baigiami registruoti kandidatai. Pamažu įsibėgės viešųjų ryšių agentūrų išmonės kova, kuri savo klientą į prezidentus parduos įtikinamiau.

Besiplečiančiam ekologiškų maisto produktų vartotojų ratui nebepakanka vien ekologiškos duonos, daržovių ar pieno gaminių. Rinkai augant gamintojai stengiasi pasiūlyti kuo platesnį produktų asortimentą. Taip šalia jau visiems įprastų atsiranda ir gana netikėtų ir įdomių ekologiškų gaminių.

  Lietuvos prezidentė antradienį pareiškė, jog Rusijos koncerno „Gazprom“ atsiųsti raštiški pasiūlymai Lietuvai dėl dujų kainų ir kitų dujų tiekimo Lietuvai sąlygų yra nepriimtini, tačiau derybos bus tęsiamos. Premjerui toliau giriantis dėl mažiausios kada nors išsiderėtos dujų kainos, prezidentė teigia, kad „Gazprom“ siūloma kainos nuolaida yra „mūsų pačių sąskaita“. Premjeras, be to, tikina, kad galioja ir žodiniai koncerno pasiūlymai, kuriuos jis anksčiau vertino iš esmės teigiamai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį susitinka su ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi, su kuriuo ketina aptarti Rusijos koncerno „Gazprom“ atsiųstus raštiškus pasiūlymus Lietuvai dėl dujų kainų ir kitų dujų tiekimo Lietuvai sąlygų. Prezidentės patarėja Živilė Didžgalvienė BNS informavo, kad prezidentė su premjeru aptars einamuosius klausimus, tarp jų ir „Gazprom“ raštu pateiktus pasiūlymus. Raštiškus pasiūlymus Lietuvai „Gazprom“ atsiuntė praėjusios savaitės pabaigoje.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Lietuvai įsivedus eurą patogiausias būdas keisti valiutą – negrynųjų pinigų keitimas, naujienų portalui LRT.lt sako Lietuvos banko (LB) Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Mindaugas Milieška. Pašnekovas pabrėžia, kad jokių operacijų gyventojų namuose nei LB, nei kitos finansinės institucijos neatliks, o namuose registruoti litus ar pakeisti valiutą siūlančius asmenis galima įtarti bandymu sukčiauti ir apie tai reikėtų nedelsiant pranešti policijai.

Kazokiškių sąvartyną prižiūrinti bendrovė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) tampa prieglauda ne tik pažįstamiems, bet ir galbūt lengvų pinigų šaltiniu. Redakcijos atliktas tyrimas ir turimi dokumentai rodo, kad galimybių pasipelnyti atsirado, kai bendrovei pradėjo vadovauti dabar jau buvęs jos direktorius Nerijus Žilius. Telekomunikacijų kompanijose dirbęs vyras į šią kėdę buvo pasodintas 2012 metų pradžioje, o jau 2013-ųjų spalį atleistas.

BURBERRY tęsia plėtrą Baltijos regione. Vasario 22 d. Vilniaus centre, Didžioji g. 20, atidaryta 260 kvadratinių metrų „Burberry“ parduotuvė. Parduotuvės koncepcija sukurta „Burberry“ kūrybos direktoriaus Christopher Bailey. Joje naudojami charakteringi britiški elementai bei medžiagos. „Burberry“ parduotuvė pristato Burberry London, Burberry Brit vyrų bei moterų kolekcijas, aksesuarų liniją, akinius, kvepalus ir laikrodžius.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės visoje šalyje intensyviai medžiojami šernai, kurių populiaciją nuspręsta sumažinti 90 proc. Kuršių nerijoje medžioklės plotus turintys medžiotojai abejoja, ar pavyks įvykdyti šį nurodymą – esą suintensyvinus medžioklę, šernai išsislapstė ten, kur net šunys nelenda. Kuršių nerijoje medžioklės plotus turi du medžiotojų klubai. Teigiama, kad iki šiol jie jau sumedžiojo apie 60 proc.

Praėjusią savaitę Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Lietuvos energetikos institutas pasirašė jungtinę veiklos sutartį, kuria įsteigė inovacijų ir verslo centrą, sieksiantį palankesnių sąlygų verslo įmonių ir mokslo institucijų bendradarbiavimui. Naujojo centro vadovas Almantas Danilevičius teigia, kad verslo centro tikslas – padėti mokslininkams komercializuoti patrauklias ir praktiškai pritaikomas idėjas.

  Bankrutavusio banko „Snoras“ kreditorių komitetas prašo banko administratoriaus Neilo Cooperio (Neilo Kuperio) pasiaiškinti dėl galbūt neteisėtai atliktų dviejų banko operacijų, kurių bendra suma siekia daugiau nei 1,2 mln. litų. Indėlių draudimo fondas pranešė, jog komitetas kreipėsi į administratorių, kad jis pasiaiškintų dėl jam keliamų kaltinimų.

Klaipėdoje dirbantis advokatas Gediminas Žlioba – pirmasis šios profesijos atstovas Lietuvoje, kuris atlygį už paslaugas priima ne tik litais, bet ir virtualia valiuta bitkoinais. „Manau, kad aš, kaip paslaugos teikėjas, savo klientams turiu suteikti kuo daugiau pasirinkimo būdų kaip atsiskaityti už paslaugas. Bitkoinai yra sparčiai populiarėjantis ir inovatyvus atsiskaitymo būdas, todėl svarbu suteikti tokią galimybę savo klientams“, - sako G. Žlioba.

Kokią naudą nemokamų paslaugų panaudojimas turi smulkiajam verslui? Manoma, kad žmonėms galima pasiūlyti bet kokį nemokamą dalyką ir jie mielai jį priims. Žinių radijo laidos „Verslo ritmu“ pašnekovas, buvusio startuolio „Chimp Inn“ vienas iš bendraautorių Artūras Meškelė su tuo nesutinka. „Paprastas pavyzdys – drabužių matavimasis parduotuvėje. Ar būtų smagu pirkti rūbus ar batus, jų net neapžiūrėjus, nepasimatavus? Lygiai tas pats ir su paslauga.

Verslo plėtra, orientacija į klientą, įtempta konkurencija su užsienio bendrovėmis Lietuvos įmones skatina investuoti į pažangias verslo valdymo sistemas (VVS) ir jų pagalba efektyvinti įmonės veiklą bei stiprinti savo konkurencinį pranašumą. „Microsoft“ patirtis rodo, kad įmonės, investuojančios į pažangias VVS bei tinkamai išnaudojančios visas jų teikiamas galimybes, naudą pastebi jau po kelių mėnesių.

Finansų ministerija, patikėjimo teise valdanti „Lietuvos energija“, UAB valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas, nusprendė padidinti bendrovės įstatinį kapitalą 112,7 mln. litų. Naujai išleidžiamas akcijas įsigis valstybei atstovaujanti Finansų ministerija, apmokėdama jas nepiniginiu įnašu – valstybei priklausančiomis AB „Lietuvos dujos“ akcijomis.