Lietuvos verslas

Įsivaizduokime, kad Lietuva nustoja pirkusi naftą ir dujas, pati apsirūpina šiais gyvybiškai reikalingais ištekliais ir net tampa eksportuotoja... Tai ne tuščia iliuzija, o gana reali galimybė. Tačiau... Įmonės „Minijos nafta“ gamybos vadovas, geologas Ignas Vaičeliūnas tvirtina, kad kol kas trūksta politinės valios ir supratimo, jog sėdime ant nepanaudotų gamtos turtų. Pasirodo, po mūsų kojomis susikaupę skalūninių dujų ir naftos klodai.

33 metų kinas Hao Nan sako, kad kinai tarp savęs juokauja: „Koks tu kinas, jei neturi restorano?“ Juokas juokais, bet pagrindinis kinų verslas Lietuvoje iš tikrųjų yra restoranai. Apie tai Hao gali kalbėti drąsiai, nes Lietuvoje jau gyvena keturiolika metų ir, be abejo, taip pat valdo restoraną. Tačiau kaip iš svetur atvykusiam verslas sekasi šiandien? – Sutikti lietuviškai kalbantį kiną Lietuvoje vis dėlto pasitaiko retai.

Verslininko prarastų pinigų paieškos nuo Lietuvos teisėsaugos plėšia šventuolės kaukę. Rusijos ir Švedijos pilietybes turintis verslininkas Sergėjus Antonovas sako dabar suprantąs, kodėl Lietuvos piliečiai nepasitiki teismais ir prokuratūra.

Vieni miestai poilsiautojus vilioja triukšmingais renginiais, kiti – pramogų gausa, treti džiugina unikalia gamta ir tyru oru. Artėjanti vasara verčia pasukti galvą, kur atostogauti. Tarp lietuvių ypač populiarios kelionės į Pietų Europą ar Šiaurės Afriką, poilsis lietuviškose kaimo turizmo sodybose. O kaip turistus šiemet vilios Lietuvos kurortai? Nuo orų priklausomi Palangos ir Neringos miestai labai daug paslaugų pasiūlyti negali.

Pietų Korėja – kupina kontrastų, bet tuo pačiu ir labai svetinga šalis. Iš tiesų, daugelis lietuvių nelabai daug žino apie šią šalį, tad ir  mes, prieš atvažiuodami į Korėją, tikėjomės  išvyksti kažką panašaus kaip Japonijoje. Tačiau tik išlipus iš lėktuvo Seule tapo akivaizdu, kad tarp šio miesto ir Tokijaus  – nemažai skirtumų.

Bendrovės „Vilniaus energija“ patalpose ketvirtadienį atliktos kratos. Ji įtariama dirbtinai didinusi šilumos tarifą, kuris šiuo metu vilniečiams siekia 30,43 cento (su PVM) už kilovatvalandę. Kaltinimus vadina nepagrįstais „Vilniaus energiją“ valdančios prancūzų įmonės „Dalkia Eastern Europe“ vadovas Jeanas Sacreste'as penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad kratos tėra puolimas ir neigė įmonės kaltę.

1,7 mlrd. litų didesnės palūkanos ir 2 metais vėluojančios statybos. Toks pesimistinis scenarijus piešiamas Visagino atominės elektrinės verslo plane. Geriausiu atveju – pigesnė ir laiku pastatyta elektrinė. Visagino atominės elektrinės (VAE) verslo plane netrūksta nei skambių šūkių, nei optimizmo. Dokumente, kurį ketvirtadienį pristatė VAE vadovas Rimantas Vaitkus, skelbiama, kad elektros poreikis šalyje sparčiai augs.

In­ves­tuo­to­jai iš Vo­kie­ti­jos ne­to­li Šiau­lių pla­nuo­ja sta­ty­ti pir­mą­ją ša­ly­je sau­lės jė­gai­nę ant už­da­ry­to Kai­rių są­var­ty­no kau­po. Iš­gau­ta elekt­ros ener­gi­ja bū­tų par­duo­da­ma į bend­rą tink­lą. Apie 30 mi­li­jo­nų li­tų in­ves­ti­ci­jos at­si­pirk­tų per de­šimt me­tų. In­ves­tuo­to­jai ne­snau­džia Idė­ją siū­lo Šiau­liuo­se įsi­kū­ru­si antrinė vo­kie­čių in­ži­nie­rių įmo­nė.

Šią sa­vai­tę bu­vu­siems „Aly­taus teks­ti­lės“ dar­buo­to­jams tu­rė­tų bū­ti pra­dė­ti mo­kė­ti įsi­sko­li­ni­mai par­da­vus ne­kil­no­ja­mą­jį įmo­nės tur­tą. At­si­skai­ty­mams su bu­vu­siais teks­ti­li­nin­kais teks apie 1 mln. li­tų. Li­ku­si dar 2 mln. li­tų sko­la jiems ne­bus grą­žin­ta. Už par­duo­tą tur­tą gau­ta apie 6 mln.

Vietinis verslas iš Visagino atominės elektrinės (AE) gali gauti apie 30 proc. projekto vertės – apie 5,2 mlrd. litų, šiandien pristatydamas elektrinės projekto verslo planą teigė jos vadovas. Anot Visagino AE generalinio direktoriaus Rimato Vaitkaus, Visagino AE statybos projektas – didžiausias infrastruktūros projektas Baltijos šalyse per pastaruosius kelis dešimtmečius. Skaičiuojama, kad jis pritrauks apie 10-14 mlrd. litų.

Principų susidūrimo įelektrinta politinė padėtis tarp Lietuvos ir Lenkijos lyderių netrukdo lenkų verslininkams dirbti mūsų krašte, bet ir nepadeda. Didžiausios Lenkijos pieno produktų gamintojos „Mlekpol“, į Lietuvą, pavyzdžiui, vežančios pieną „Margė“, prekybos vadovė Malgorzata Cebilinska užsiminė, kad geresni šalių santykiai išeitų į naudą ir verslui.

Jie ne tik apsiperka mūsų prekybos centruose ir pramogauja lietuviškose arenose. Jau kuris laikas Baltarusijos ir Rusijos piliečiai domisi ir nekilnojamuoju lietuvių turtu. Vieni – dėl lengvesnių sąlygų vizai gauti, kiti – dėl investicijų. Šiuo metu sostinės objektais labiausiai domisi Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos klientai, pasakoja agentūros „Vilniaus turtas“ nekilnojamojo turto užsienio ekspertas Olegas Markovas.

„Finastos“ grupę iš bankrutuojančio „Snoro“ banko gali įsigyti Jungtinėje Karalystėje įsikūręs prekybos bankas „Omada Capital“, cituodamas neįvardintus šaltinius, skelbia portalas eversus.lt. Pasak portalo šaltinių, „Omada Capital“ greičiausiai pasiūlė geriausią pasiūlymą, kurio suma siekia apie 10 mln. eurų. „Omada Capital“ save pristato nišiniu Europos investicinės bankininkystės banku, kuris turi du partnerius – Sharamą Shoraką ir Peterį Hellmaną.

„Verslo angelų fondo I“ atstovaujami verslo angelai ketina atsirinkti ir padėti realizuoti patikusį studentų verslo projektą. Tam bus skirta iki vieno milijono litų.

Praėjus pusmečiui nuo banko „Snoras“ nacionalizavimo tai vis dar bene dažniausiai žiniasklaidoje minima istorija. Tačiau banko kreditoriams tai aiškumo nesuteikia. Jie skundžiasi informacijos trūkumu ir nerimauja liksiantys prie skilusios geldos. Buvo stengiamasi banką „Snoras“ nacionalizuoti greitai ir nuolat paneigti sklandančius gandus, tačiau susibūrę į asociaciją banko kreditoriai skundžiasi informacijos trūkumu.

Europos Parlamentas padarė išvadą, kad didžiausią įtaką žemės ūkio ir maisto produktų kainų šuoliams turi ne rinkos veiksniai, o spekuliantų veikla biržose. Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Žemutinės Saksonijos (Vokietija) žemės ūkio ministras Gertas Lindemannas „AgroBalt 2012“ parodoje neatsitiktinai kalbėjo apie spekuliacinio kapitalo įtaką ES žemės ūkiui, nes to nepastebėti jau neįmanoma.

Antradienį Seimo nariai plenariniame posėdyje svarstė dar pernai lapkritį prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktą pasiūlymą periodinei spaudai taikyti lengvatinį 9 proc. tarifą. Svarstant projektą Seimo posėdyje buvo pritarta siūlymui nustatyti, kad PVM lengvata būtų taikoma periodinei spaudai. Tačiau kartu vos dviejų balsų skirtumu buvo pritarta ir Seimo narės Agnės Zuokienės pateiktam pasiūlymui dėl lengvatinio 9 proc. tarifo keleiviams vežti viešuoju transportu.

Pirminiais duomenimis, viename ceche vykdant suvirinimo darbus į drožles nukrito žiežirba, kuri sukėlė gaisrą. Pasak ugniagesių, apie gaisrą Marijampolės cukraus fabrike „ARVI Cukrus“ pranešta antradienį apie 22 val. Į įvykio vietą išvyko net keturios gaisrininkų mašinos, tačiau jų pagalbos neprireikė – paaiškėjo, kad patalpos yra tik uždūmintos, o liepsnų gesinti nereikia. Anot budėtojų, nieko rimto neįvyko, žmonės nenukentėjo. Šiuo metu fabrike dirba naktinė pamaina.

Vasaros sezonui besiruošiantys Neringos verslininkai poilsiautojus žada pasitikti kai kuriomis naujovėmis ir pernykštėmis kainomis. Verslininkai baiminasi, kad sezonas gali būti prastas. Mat pastebima, kad nemažai poilsiautojų atsisako maitinimo kavinėse ar restoranuose, praneša LTV „Šiandien“. Nors Neringos viešbučiai ir kavinės sako jau pasirengę priimti poilsiautojus, gausiau jų laukiama birželį, paskelbus vasaros sezono pradžią.

Kredito unija „Amber“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), skatinančia smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą per paskoloms suteikiamų garantijų, palūkanų kompensavimo ir kitas priemones. Jos palengvina verslo skolinimąsi kredito unijose ir kitose finansų įstaigose. „Bendradarbiavimo sutartis su INVEGA atveria naujų galimybių tiek mums, tiek klientams.

Nors privačių asmenų įsiskolinimai augo, situacija su įmonių skolomis atrodo kur kas optimistiškiau. Veikiančios Lietuvos įmonės valstybiniam socialinio draudimo fondui („Sodrai“) šių metų antrojo ketvirčio pradžioje buvo skolingos 32,31 mln. litų mažiau nei metų pradžioje. Tokius duomenis pateikia skolų „Sodrai“ rodiklį skaičiuojanti „ „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi „Sodros“ viešai teikiamą informaciją.

Ketvirtadienį baigiantis turgui prekiautojų atstovai suko į savivaldybės pastatą, kur susitiko su rajono vadovais ir turgavietės bendrasavininkiu. Valdžios keičiasi, tvarka turguje – ne Senasis (esantis prie paviljono) Biržų turgus ketvirtadienį ūžė nuo žmonių gausybės. Dulkėtais takais ir geležiniais strypais užverstais praėjimais pirkėjai brovėsi prie pardavėjų, o virš jų galvų grėsmingai kybojo irstančios konstrukcijos, plevėsavo plastmasės gabalai.

Praėjusį savaitgalį Palangoje oficialiai atidarytas 2012-ųjų vasaros sezonas. Tuo pačiu metu populiariausiame Lietuvos kurorte duris atvėrė ir 15-oji „Vero Cafe“ kavinė. Vieno didžiausių kavos tinklų plėtra pajūryje rodo ne tik naujos traukos vietos poilsiautojams poreikį, bet ir lietuvaičių pomėgius bei finansines galimybes.

Sekmadienį jaukus senamiesčio kiemelis skendo pardavėjų ir pirkėjų šurmulyje bei įvairiausių prekių gausoje. Vilniaus mokytojų namų kiemelyje prasidėjo iki rudens truksiantis blusturgis. Pramoga parduodančiam ir perkančiam Žiemą prekybos centre „Gedimino 9“, pavasarį – Pranciškonų vienuolyne vykęs blusturgis grįžo į visų pamėgtą terasą po atviru dangumi – Mokytojų namų kiemelį. Nepastovus sekmadienio oras neišgąsdino nei pardavėjų, nei pirkėjų, o prekių gausoje galėjai net pasiklysti.

Net per laidotuves skambanti gedulinga muzika patenka į autorių ir atlikėjų teisių gynimo lauką, mat atliekama viešai, todėl kainuoja, atkreipia dėmesį Nyderlandų gretutinių teisių asociacijos SENA direktorius Anne Sevinga. Visuomenė įpratusi laikyti muziką tarytum niekieno ir nemokama, tad kompensavimo mechanizmai kaip tuščios laikmenos mokestis sutinkami nepalankiai ir net priešiškai.

Turbūt maža Lietuvoje verslininkų, kurie turėtų tiek klientų vaikų, kiek jų turi kretingiškis Irmantas Norkus. Jo įkurta įmonė maitina šalies darželių, mokyklų, globos namų auklėtinius, taip pat ligoninių pacientus. Ramus, kuklus ir paprastas. Žemaitis. Nors jo verslas demonstruoja įspūdingą plėtrą, „Kretingos maisto“ vadovas didžiuotis neskuba ir savo sėkmės priežastį apibūdina netuščiažodžiaudamas: „Dirbame.“ „Jeigu kas nori būti pamaitintas – mes maitiname.

Vienuose prekybos centruose prekės pabrangsta prie kasų, o į kitus net vasarą geriau eiti su kailiniais. Reklamose prekybos centrai deklaruoja didžiulį rūpestį savo klientais, tačiau realybėje viskas yra kiek kitaip. „Šiaulių naujienų“ redakcija gavo keletą šiauliečių nusiskundimų dėl prekybos centrų darbo ir požiūrio į taip „mylimus“ pirkėjus. Vieni turbūt tikisi, kad pirkėjai susigundys mažesnėmis kainomis, bet sumokės daugiau. Kiti suteikia daugiau darbo gydytojams bei vaistininkams.

LR Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius šiandien priėmė vienos stambiausių Lenkijos bendrovių PZU vadovą Andrzejų Klesykį. PZU valdybos pirmininkas Lietuvos Vyriausybės vadovui išdėstė ketinimus plėtoti draudimo verslą Baltijos regione. PZU valdybos pirmininkas pabrėžė, jog PZU plėtra į Baltijos šalis bus įgyvendinama ir valdoma iš Lietuvos. „Šiemet sukanka 10 metų, kai PZU kaupia patirtį Lietuvoje. Čia vykdomą verslą vertiname kaip sėkmingą ir matome daugiau potencialo kaimyninėse šalyse.

Krevečių ir lašišos reiktų vengti ne tik dėl gamtos išteklių saugojimo, tačiau ir dėl jų sugavimo bei auginimo būdų, –teigia  Lietuvos gamtos fondo atstovo, gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus, rašo lrytas.lt. „Valgykite mūsų vandens telkiniuose sugautas žuvis. Taip ne tik tausosite gamtą, tačiau valgysite ir kokybiškesnę žuvį“, - lrytas.lt sakė R. Staponkus.

Švedijos kompanija „TeliaSonera“ ketvirtadienį užbaigė Lietuvos ryšių bendrovės „Teo LT“ akcijų įsigijimo iš „East Capital“ sandorį, nuosavybės dalį toliau didina akcijas pirkdama biržoje. Savanoriškas oficialusis siūlymas supirkti likusias bendrovės „Teo LT“ akcijas vyks kaip ir planuota, pranešė „TeliaSonera“. Gegužės 8 dieną „TeliaSonera“ pranešė apie pasirašytą susitarimą įsigyti 7,87 proc. „Teo LT“ akcijų iš „East Capital“ mokant 0,637 euro (2,20 lito) už vieną akciją.

Klaipėdos „Švyturio Ekstra“ alus įkopė į pasaulinį aludarių Olimpą ir nuo šiol oficialiai gali vadintis geriausiu pasaulyje alumi savo klasėje. Šiam alui suteiktas prestižiškiausių pasaulinių alaus varžybų, 2012 metų Pasaulio alaus taurės („World Beer Cup“), aukso medalis – tokia žinia Klaipėdos aludarius pasiekė iš JAV San Diego mieste įvykusio konkurso.

Verslininkai žieminiuose šiltnamiuose skina pirmuosius pomidorus ir sako, kad jau šiomis dienomis derlius turėtų pasirodyti prekybos centruose. Didesnius kiekius šių daržovių pirkėjams žadama pateikti jau kitą savaitę. Tačiau augintojai abejoja, ar kitais metais galės verslą tęsti, praneša Lietuvos radijas. Didžiausią dalį lietuviškų pomidorų, užaugintų žieminiuose šiltnamiuose,į rinką tiekia įmonė „Kietaviškių gausa“. Per pastaruosius kelerius metus jų konkurentai veiklą nutraukė.

Seimas ketvirtadienį pagaliau priėmė Fizinių asmenų bankroto įstatymą. Jeigu jį pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė, nuo kitų metų kovo bankrutuoti galės bet kuris mūsų šalies gyventojas, ištiktas didelių finansinių sunkumų. Taip siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą bei užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą.

Šalyje apdirbama apytikriai vienas procentas gintaro, kurį išmeta Lietuvos pajūris, o vietoj 20 tūkst. hektarų lino pasėlių prieš 20 metų šia tekstilės žaliava šiandien teapsėjama vos 20 hektarų šalies laukų (tai ne korektūros klaida). Ar dar prasminga apie gintarą ir liną kalbėti kaip apie nacionalinius simbolius ir verslus? Absoliučiai visą Lietuvoje dirbiniais paverčiamą gintarą vietiniai atsiveža iš Kaliningrado srities Palmininkų miesto, kuriame veikia vienintelis pasaulyje pramoniniu būd...

Čekis šiandien – nereikšminga šiukšlė. Tuos, kurie renka čekius ir atidžiai juos nagrinėja, galime laikyti išimtimi taisyklės – susimokėjai ir „popieriuką“ išmetei nė nežvilgtelėjęs. Valstybinės institucijos metai iš metų piliečiams kala, kad čekių prašyti reikia visada, dar mažiau atsiranda tokių, kurie apmokėję suteiktas paslaugas paprašo kvito. Nesvarbu, ar sumokėjo 3 litus mikroautobuso vairuotojui, ar porą šimtų dantis taisančiam odontologui.

„Barclays“, IBM ir „Western Union“ – trys garsiausi laimikiai, kuriuos iki šiol pavyko Lietuvai sumedžioti investicijų horizontuose. Kas seks po jų? Investuotojus suviliojo dėmesiu „Jeigu žiūrėsime pagal investicijų dydį, šios investicijos nebus didžiausios, jos yra garsiausios. Tai yra didelių žinomų vardų atėjimas, kuris paprastai pavilioja ir kitus investuotojus.

Kapų tvarkymo monopolį užėmusioms senyvoms moterėlėms atėjo laikas nišą dalytis su į kapines žengiančiais jaunais verslininkais. Svetimų kapų tvarkytojų paslaugomis naudojasi ne tik emigrantai. Provincijos kapinaitėse atgulusių artimųjų amžino poilsio vietų priežiūrą svetimiems patiki ir verslininkai, ir pensininkai. Tvarkingas kapas už 50 litų Kapų tvarkymo monopolį užėmusioms senyvoms moterėlėms atėjo laikas nišą dalytis su į kapines žengiančiais jaunais verslininkais.

Po „Ekonomika.lt“ atlikto tyrimo, kaip mobiliojo ryšio operatoriai vilioja naujus klientus, būta daug diskusijų. Tačiau po šio eksperimento paaiškėjo, kad svarbiausias klientas – tas, kuris dar nesuviliotas. Kai šių metų pradžioje „Ekonomika.

Jau maždaug savaitė, kai visi dengtų turgaviečių prekiautojai privalo dirbti su kasos aparatais, tačiau neaiškumų dėl jų naudojimo dar pakanka. Pernai gegužę įvedus reikalavimą kasos aparatus naudoti smulkiesiems verslininkams, prekiaujantiems maisto produktais dengtose turgavietėse, rengta nemažai protestų akcijų, tačiau jos nepagelbėjo – Vyriausybė savo sprendimo neatšaukė. Nuo šių metų gegužės tokios tvarkos jau turi laikytis visi prekiaujantieji dengtose turgavietėse.

Trečiadienį Vilniaus biržoje vienu tiesioginiu sandoriu perleista 4,58 proc. bendrovės „Teo LT“ akcijų. Sandorio vertė – už 22,6 mln. eurų (78 mln. Lt), rašo  vz.lt. Viena akcija įkainota  0,637 euro. Tokia pačia kaina akcijas  supirkinės Švedijos telekomunikacijų koncernas „TeliaSonera“, sutaręs dėl 7,9 proc.

Turtingas lietuvis turi nuovoką, kaip uždirbti pinigus, tačiau bijo patikėti juos kitiems, jaučiasi saugesnis užsienio bankuose ir vengia rizikuoti. Tokį portretą galime piešti po pokalbių su Lietuvos specialistais, teikiančiais privačios bankininkystės paslaugas. Kalbinami verslininkai iš dalies tai patvirtina – jie tikina patys geriausiai žinantys, kaip elgtis su savo pinigais, ir juos glumina pasiūlymai savo santaupas perleisti valdyti kam nors kitam.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame keturi šešėlinį gėlių verslą organizavę kauniečiai įtariami nuslėpę milijonines pajamas ir į valstybės biudžetą nesumokėję daugiau kaip 600 tūkstančių litų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių.

Antradienį Vilniuje Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose apdovanota 12 Lietuvos ir užsienio įmonių, prisidedančių prie socialinės gerovės kūrimo ir neigiamo poveikio aplinkai mažinimo.

Gegužės 17 d. sėkmingai eksportuojančių Lietuvos įmonių vadovai bei užsienio verslininkai iš visos Lietuvos rinksis uostamiestyje, kur konferencijos „LiMA Day. Eksporto marketingas" metu pasidalins savo patirtimi, kaip pavyko įgyvendinti kiekvieno verslininko svajonę – užkariauti užsienio rinkas. Atviros konferencijos, kurią organizuoja Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) Klaipėdos skyrius, dalyviai išgirs realių patarimų sėkmingai verslo plėtrai bei diskutuos, kaip rasti kelią į kitas šalis.

Vakar iškilmingoje ceremonijoje Oslo miesto Rotušėje verslininkui iš Lietuvos Vladui Lašui įteikta Verslo taikos premija. Iš Nobelio taikos premijos laureatų sudaryta komisija verslininkams iš viso pasaulio šį apdovanojimą skiria už pasauliui svarbių problemų sprendimo paieškas, inovacijų sklaidą, už ne tik sėkmingą, bet ir socialiai atsakingą verslą. Šis apdovanojimas laikomas aukščiausiu įvertinimu, kurį už savo veiklą gali pelnyti verslo atstovas.

Gyventojų apklausa atskleidė, kad lietuviai verslininkus laiko darbo vietų kūrėjais, tačiau kartu pasigenda etiškos ir skaidrios jų veiklos. Tokie rezultatai paaiškėjo pirmą kartą Lietuvoje atlikus „Verslumo stebėsenos tyrimą“. Kone kas antras apklausoje dalyvavęs gyventojas tvirtino, kad verslininko karjera turi daugiau privalumų nei trukumų. Beveik 70 proc.

Praėjusią savaitę Kėdainių rajone buvo pradėtos švedų koncerno „Vaderstad“ žemės ūkio technikos prekybos ir aptarnavimo centro statybos. Šalia magistralės „Via Baltica“ esančiame sklype objektas turėtų iškilti šių metų pabaigoje. Modernaus agrocentro projektavimo darbus atliko Švedijos kapitalo inžinerijos ir konsultacijų bendrovė „Sweco Lietuva“, o statybos darbai patikėti kompanijai „Lakaja“. Investicijos į šį projektą siekia apie 6 mln. Lt.

Šiau­lių Sa­vi­val­dy­bės įmo­nė, per­ve­žan­ti ke­lei­vius, UAB „Bus­tu­ras“ yra nuo­sto­lin­ga. Ofi­cia­liai ti­ki­na­ma, kad di­džiau­sia naš­ta – už­mies­čio marš­ru­tai, to­dėl juos rei­kė­tų pri­va­ti­zuo­ti. Dar­bo ne­tek­tų apie 90 žmo­nių. „Kaž­kas no­ri pa­si­grieb­ti rie­bų kąs­nį“, – įmo­nės dar­buo­to­jai įtaria „prichvatizaciją“. Rug­sė­jį liks be al­gų? „Bus­tu­ras“ nu­ken­tė­jo nuo eko­no­mi­nės kri­zės, pa­blo­gė­jo re­zul­ta­tai.

Su darbo vizitu Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) viešintis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis gegužės 7 dieną Dubajaus pramonės ir prekybos rūmuose atidarė Lietuvos ir JAE verslo forumą, kuriame kvietė šios šalies verslininkus investuoti Lietuvoje. Nors dvišalės prekybos ar investicijų statistikos skaičiai kol kas nėra įspūdingi, anot ministro, svarbu, kad šiandien abiejų šalių verslas rodo susidomėjimą bendradarbiauti.