Lietuvos verslas

Vakar, rugsėjo 26 d., Vilniaus Rotušėje vykusioje franšizių mugėje „Brand4Baltic 2012" Vilniaus franšizavimo diena, lietuvių verslininkams prisistatė net septyniolikos prekinių ženklų atstovai. Užsieniečiai neslėpė – turintys planų plėsti verslą šiame regione ir atvykę su tikslu ieškoti naujų partnerių ir galimybių. „Šiemet į franšizių mugę atvykę atstovai atsivežė tikrai įdomių verslų modelių. Praktiškai visi jie pritaikyti nedidelei rinkai ir galėtų sėkmingai prigyti mūsų šalyje.

Pirmojo 2012 metų pusmečio statistiniai duomenys rodo, kad verslo aktyvumas Lietuvoje didėjo – ženkliai išaugo naujai įsteigtų įmonių skaičius, gerėjo darbo našumo rodikliai. Tam nesutrukdė nei stingstančios Vakarų rinkos, nei viešojoje erdvėje pasigirstantys nuogąstavimai apie antrąją sunkmečio bangą. Per pirmąjį metų pusmetį naujų įmonių įsteigta 18,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Per metus (iki rugsėjo 23 d.) darbdavių skolos rodiklis DIX (vienam darbdaviui tenkanti skola), kurį pagal „Sodros“ duomenis skaičiuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir UAB „Creditreform Lietuva“, sumažėjo 11,0 proc. – nuo 2605 iki 2316 Lt. Per metus vienam darbdaviui tenkanti skola „Sodrai“ (DIX) sumažėjo pramonės ir energetikos (–12 proc.), paslaugų sektoriuje (–4,5 proc.), socialinės veiklos šakose (–39,6 proc.

Lietuva yra viena labiausiai atsiliekančių Europos sąjungos šalių tvarkant šiukšles. Į sąvartynus mūsų šalyje patenka apie 90 proc. Gyventojų išmetamų šiukšlių. Kartą daugiabučių kiemuose jau statyti atliekų rūšiavimo konteineriai sukėlė nemažai diskusijų, daug kur jie buvo nuniokoti ar panaikinti. Tačiau nuo 2013-ųjų šiukšles bandysime rūšiuoti iš naujo - moderniau ir, tikimasi, efektyviau.

Ar pastebėjote, kad labai dažnai jaunieji jūsų biuro bendradarbiai prašo pagalbos, kuomet prireikia išsiųsti faksą? Kodėl? Nes daugelis jų per visą savo gyvenimą vos porą kartų turėjo progą pasinaudoti šiuo antikvariniu įrenginiu, rašo „Business Insider“. Daugeliui karjeros veteranų kai kurie biuro aplinkos elementai tapo neatsiejama darbo dalimi, tačiau jaunuosius talentus įvairūs reliktai darbovietėje gali trikdyti.

Jaunųjų krikščionių demokratų organizacija kartu su Tarptautiniu respublikonų institutu surengė diskusiją „Lietuva – Baltarusija: atominės energetikos kaimynystėje“, kurios metu kilo nesutarimų tarp atominės energetikos šalininkų ir priešininkų. Diskusijos metu nemažai dėmesio skirta kaimynystėje (Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje) planuojamų statyti atominių jėgainių (AE) kritikai.

Lai­kai, kai du­jų įmo­nės spe­cia­lis­tas pa­reng­da­vo ba­lio­no pa­sta­ty­mo pro­jek­tą ir kas­kart, pa­kei­tęs ba­lio­ną, pa­tik­rin­da­vo, ar ne­su­si­dė­vė­ju­sios sis­te­mos da­lys – praei­tis. Da­bar bui­ti­nes du­jas nau­do­jan­tis žmo­gus pa­ts tu­ri sau­go­ti sa­vo tur­tą ir gy­vy­bę. Ta­čiau kas sau­go mus nuo kai­my­nų nea­ti­du­mo ar ap­lai­du­mo? Pa­si­ro­do, nie­kas. Kaž­ka­da tuo be­si­rū­pi­nu­sių te­tų ir dė­džių jau se­nai ne­bė­ra.

Saulės jėgainės, galinčios šildyti namus ir gaminti elektros energiją, atsirasti galėtų ant kiekvieno renovuojamo daugiabučio, o naujos statybos namą kurti bent be galimybės įsirengti ką nors panašaus – didžiulė klaida. Apie saulės energiją ir jos panaudojimą įvairioms reikmėms Lietuvoje kalbama daug, tačiau suskaičiuoti, kiek veikiančių saulės elektrinių ir saulės šilumos elektrinių Lietuvoje – paprasta. Skaičius neperkoptų nė šimto. Specialistai tvirtina, kad tam priežasčių yra daug.

Nors genetiškai pakeisti augalai Lietuvoje neauginami, į mūsų šalį kasmet įvežama tūkstančiai tonų pašarų su genetiškai modifikuotais organizmais (GMO). Gamtosaugininkai nerimauja, kad jais šeriami gyvūnai gali susirgti, o jų mėsa, pienas, kiaušiniai - pakenkti žmonėms. Naujausias skandalas dėl GMO kilo prieš keletą dienų, Prancūzijoje paviešinus slapto mokslininkų tyrimo rezultatus, kai žiurkės dvejus metus buvo šeriamos garsios JAV kompanijos "Monsanto" genetiškai modifikuotais kukurūzais.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) griežtai prieštarauja planams suskystintųjų dujų terminalo statybų ir infrastruktūros kaštus paslėpti juos pridedant prie gamtinių dujų skirstymo kainos. Toks sprendimas įrodo, kad planuojamas terminalas yra neracionalus ir brangintų iš dujų gaminamą šilumą – už terminalo statybas sumokėtų galutiniai šilumos vartotojai. „Planas terminalo kaštus padengti iš šilumos vartotojų kišenės dar kartą įrodo, kad terminalas yra ekonomiškai nenaudingas statinys.

Lietuvos verslas įrodinėja, kad alternatyvioji energetika Lietuvoje įgauna naują pagreitį. Šią savaitę energiją į Lietuvos elektros tinklus jau pradėjo tiekti dvi didžiausios saulės energijos elektrinės Baltijos šalyse – kiekvienos jų galingumas siekia beveik 1 megavatą, t.y. net apie 10 kartų daugiau, nei iki šiol Lietuvoje buvusi galingiausia saulės elektrinė.

Europos investicijų fondas (EIF) ir Lietuva, Latvija bei Estija pradeda įgyvendinti iniciatyvą, kurios tikslas – paskatinti rizikos kapitalo investicijas į Baltijos šalių įmones. Per ateinančius ketverius metus Baltijos inovacijų fondas (BIF) investuos 100 mln. eurų į Baltijos šalyse veikiančius privataus kapitalo ir rizikos kapitalo fondus, taip paskatindamas rizikos kapitalo investicijas į mažas ir vidutines įmones ir jų augimą.

Daugelis tų pačių  finansinių paslaugų komerciniuose bankuose apmokestinamos keletą kartų brangiau nei kredito unijose. Šie paslaugų įkainių skirtumai pastebėti per komercinių bankų mokėjimo paslaugų sąnaudų tyrimo pristatymą Lietuvos banke. „Pagal paskutinį tyrimą piniginių komercinių bankų operacijų skaičius nuolat didėja, o jų sąnaudos dažnai viršija gaunamas pajamas. Nepaisant to, kad kredito unijose daugelis finansinių paslaugų yra panašios į bankų, jų mokesčiai kur kas mažesni.

Pradėjus veikti mobiliesiems ūkininkų turgeliams sodininkai pradėjo vartotojams tiekti ne tik sodo gėrybių, bet ir natūralių vaisių sulčių. Jų gamyba tapo papildomu pajamų šaltiniu. Gamybą pradėjo sunkmečiu Žemės ūkio kooperatyve „Ažuožerių sultys“ – pats darbymetis. Sodininkystės bendrovė „Ažuožerių sodai“ ir apylinkių ūkininkai skina obuolius, o kooperatyvas spaudžia natūralias vaisių sultis.

Artėjantis šildymo sezonas baugina daugelį gyventojų. Ekspertai tikina, kad išeitis sumažinti sąskaitas – daugiabučių renovacija. Tačiau Vyriausybės renovacijos programa įstrigusi. Vilnius, kaip ir dalis kitų šalies savivaldybių, neapsikentęs ėmėsi įgyvendinti savo programą. Tačiau būtina pašalinti dirbtines, centrinės valdžios daromas kliūtis. Viena vilnietės istorija Vilnietė Zita gyvena prieš 30 metų statytame plytiniame devynaukštyje, dviejų kambarių, iki 50 kvadratinių metrų ploto bute.

Erdvės mažėti bankų paslaugų įkainiams yra, konstatuoja Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Tam didžiausią įtaką darytų naudojimasis ne kredito, o debeto kortelėmis, vengimas mokėti grynaisias, perėjimas prie mobiliųjų mokėjimų bei didesnė konkurencija rinkoje.

Kaimynai latviai ir lenkai europinės paramos milijonus skyrė gamintojų grupėms stiprinti, kad šios atsvertų prekybininkų ir perdirbėjų galią, o mūsų ūkininkai vejasi nuvažiavusį traukinį, Netrukus Lietuvoje veiks pirmoji įteisinta gamintojų grupė – šiltnamių kooperatyvas „Agrolit“, bet šiemet šiltnaminių daržovių augintojai tesulauks trupinių iš gamintojų grupėms skirtos paramos.

Lietuvos verslo konfederacijos iniciatyva Vilniuje buvo surengta konferencija „Rinkodara ir įstatymas: ne viskas, kas efektyvu, yra teisėta!“ Šauktukas padėtas ne šiaip sau: šios srities problemos turi rūpėti ne tik prekybininkams ir teisininkams. Rinkodaros efektyvumą kiekvienas iš mūsų pajunta per savo kišenę, o ar dėl to nukenčia mūsų žmogiškas orumas ar vartotojo teisės, nustatyti kartais keblu.

Dažnai viešumoje kalbant apie Lietuvos ir Šiaurės šalių ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą ironiškai pabrėžiamas pasiturinčios ir kuklius išteklus turinčių šalių santykis, vis tik ši partnerystė tvirtėja ir jau galima pamatyti labai konkrečių rezultatų. Norvegijos Karalystės ambasada Lietuvoje rugsėjo 25 d. surengė šventinį renginį Vilniaus Mažajame teatre, skirtą 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinės paramos įgyvendinimo pradžiai pažymėti.

„Kanapių augintojų asociacija“, „Koba“ „Osama“, FSOFT, „Fomersis“ – įmonių pavadinimai, kurie niekada nelaimės gražiausio lietuviško įmonės pavadinimo vardo. Daugeliui jie kelia juoką, tačiau įmonių vadovai mano, kad taip bus labiau pastebimi. Dauguma pavadinimų – keisti Vaikštinėjant senamiesčiu, važiuojant taksi ar keliaujant automobiliu namo, mus mieste lydi įvairios iškabos bei pavadinimai. Neretai keisti ir nesuprantami.

Prieš keletą dešimtmečių Vakaruose ir Sovietinio bloko valstybėse gyventojai pernelyg negalvojo apie laukiančią senatvę, nes žinojo, kad jų ateitimi pasirūpins valstybinė socialinio draudimo sistema arba privatūs pensijų fondai. Šiandien išsivysčiusį pasaulį kamuoja demografinė krizė ir ekonominiai sukrėtimai. Senstant visuomenei dirbantys gyventojai nebepajėgia užtikrinti pakankamų pensijų vyresnės kartos atstovams.

Liberalizuojama elektros energijos rinka juridiniams asmenims sudaro galimybę tikėtis finansinės naudos iš elektros energijos kainų svyravimų biržoje, tačiau net 71 proc. verslo įmonių ir 73 proc. viešojo sektoriaus įstaigų už nepriklausomo tiekėjo tiekiamą elektros energiją norėtų mokėti pagal fiksuotą elektros energijos tarifą. Tai paaiškėjo bendrovei „Energijos tiekimas“ š. m. liepos–rugpjūčio mėn. atlikus tyrimą, kurio metu buvo apklausta daugiau nei 500 juridinių asmenų.

Artėjantis, kaip teigiama, iki šiol pats brangiausias Lietuvoje šildymo sezonas – viena didžiausių daugelio šalies gyventojų nerimo priežasčių pastaruoju metu. Anot buvusio Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko Vyganto Sidzikausko, žmogui svarbiau ne šilumos kaina, o sąskaita. „Manau, kad artėjantis sezonas labai nesiskirs nuo ankstesnių, nes kuro kainos nemažės. Gamtinių dujų kaina priklauso nuo Europos rinkoje esančių kuro kainų.

Konkurencijos taryba teigia baigusi atlikti tyrimą dėl degalų kainų, nenustačiusi pažeidimų ir nematanti pagrindo kištis į kuro kainų reguliavimą. „Neseniai pabaigėme vieną tyrimą, pažeidimo neradome. Degalai visada yra viena iš tų prioritetinių sričių, kur stebime, kas vyksta. Šiuo metu mes nematome pagrindo įsikišti“, – antradienį spaudos konferencijoje, skirtoje institucijos veiklos dvidešimtmečiui, sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Galima tikėtis, kad ekonominė padėtis Lietuvoje liks stabili, su sąlyga, kad išorėje neįvyks drąstiškų sukrėtimų.Tačiau siekiant galimą ekonomikos smukimą sumažinti iki minimumo ir maksimaliai jį sušvelninti, Lietuvai būtini gynybiniai barjerai. Kaip bebūtų, veikiausiai artimiausioje ateityje Lietuvai teks patirti įvairiausio pobūdžio išorės šoką. Jei pagrindiniai Lietuvos prekybos partneriai išgyvens ekonominę krizę, eksporto nuosmukio išvengti nepavyks.

Tarptautinės ekonomikos padėtis tebėra sudėtinga ir kai kuriais aspektais net pablogėjo, palyginti su šių metų viduriu. Euro zona vėl pateko į ekonominės recesijos ruožą, JAV ekonomikos plėtra 2012 m. ir 2013 m. bus lėtesnė nei anksčiau tikėtasi. Kol kas didžiausia viltis ir stabiliausias balastas Lietuvos ekonomikai yra Rusijos rinka. Mėginimai suvaldyti Europos finansų krizę  kol kas realių rezultatų neduoda.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas stringa, skelbia SEB. Banko analitikų teigimu, ekonominės prognozės dėl tarptautinių rinkų dar pablogėjo, tačiau viskas nėra taip juoda, kaip dažnai kalba įvairūs ekonomikos pranašai. Pristatydamas naujausią „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ numerį, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda akcentavo, kad priemonių stringančiai pasaulio ekonomikai išjudinti nėra itin daug.

Maždaug prieš septynerius metus Lietuvoje ėmė plisti iš Turkijos atkeliavusi kebabų kultūra. Vienas po kito pradėjo steigtis kioskai, vagonėliai ant ratų ir medinės nedidelės patalpos, kurias vadinti užkandinėmis būtų neteisinga, juk dažniausiai čia net nebūna tiekiamas vanduo! Sunku įsivaizduoti, kaip tokiomis sąlygomis galima užtikrinti gaminamų produktų kokybę ir palaikyti deramą švarą.

Šių metų rugsėjo 16–19 dienomis Maskvoje vykusioje 21-ojoje maisto produktų parodoje „WorldFood Moscow 2012“ kompetentinga gurmanų komisija, įvertinusi per 600 gamintojų produktus, AB „Vilkyškių pieninė“ Lietuvoje gaminamą funkcinį jogurtą su obuoliais ir avižomis, neseniai pristatytą ir Lietuvos rinkoje, bei varškės užtepėlę su jūros druska įvertino sidabro medaliais.

Derybas dėl Europos Sąjungos biudžeto apsunkina dalies valstybių siekis gerokai mažinti išlaidas. Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujantis Kipras valstybėms pateikė naują derybinį paketą, kuris palaiko tokią poziciją. Su išlaidų mažinimu nesutinka daugiausiai iš biudžeto gaunančios šalys, tarp jų – ir Lietuva. Derybos dėl visos Europos plėtrai svarbaus 2014–2020-ųjų biudžeto darosi vis sudėtingesnės. Ypač toms šalims, kurios išlaidų karpyti nenori.

10 kartų didesnės nei skandinaviškų bankų siūlomos palūkanos padėjo lietuviškoms kredito unijoms pritraukti per metus beveik trečdaliu daugiau indėlininkų pinigų. Bet kad neįklimptų į nuostolius ir nevirstų „sekundėmis“ ar „snorais“, unijos privalo tas brangias lėšas rizikingai investuoti, rašo „Lietuvos žinios“. Šiuo metu kai kurių kredito unijų siūlomos terminuotų indėlių palūkanos yra iki 10 kartų didesnės nei didžiųjų bankų.

Praėjusią savaitę vėl pasigirdo gąsdinimai dėl didelės antrosios krizės tikimybės ir būtinybės jai ruoštis. Ar šiandien Lietuvos ekonomika geriau pasiruošusi galimiems iššūkiams nei buvo prieš ketverius metus pasaulinės finansų krizės išvakarėse? Kaip turėtų vyriausybė, įmonės ir gyventojai ruoštis galimam išoriniam Lietuvos ekonomikos šokui? Skirtumai tarp šiandieninės ir 2008-ųjų Lietuvos ekonomikos yra ne „kosmetiniai“, o esminiai – gerąja prasme.

Į Lietuvą atvykęs  lietuvių kilmės JAV ekonomistas Douglas Casey teigė: nors Lietuva yra vos kelių milijonų gyventojų šalis, ji turi unikalių galimybių. „Jeigu būtų mano valia, Lietuvoje įsteigčiau naują banką, kurio valiuta būtų auksas. Panaikinčiau visus reguliavimus rinkoje ir padaryčiau šalį laisviausia visame pasaulyje. Jeigu tai padarytumėte, milijardai dolerių plauktų į šalį. Visas šitas kapitalas praturtintų šalį.

Alanas Brančas (Alan Branch), patyręs Australijos verslo konsultantas, komercinės teisės, tarptautinio verslo ir franšizių ekspertas, atstovaujantis „Global Franchise Partners„, atvyko į Lietuvoje vyksiančią Vilniaus franšizavimo dienos renginį „Brand4Baltic 2012“ ir lietuviams atvežė naujų verslo idėjų, kurios, prigijusios užsienyje, savininkams jau sukrovė milijonus dolerių.

Oficialūs ES statistikos agentūros „Eurostat„ duomenys rodo, kad Lietuvoje prekės vis dar yra pigesnės nei ES vidurkis, tačiau dėl daug mažesnių algų realiai lietuviams jos yra daug brangesnės nei kitiems europiečiams. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė interviu dienraščiui „Respublika“ teigė, kad problemos neišspręstų nė antkainių reguliavimas, nes tai privestų prie prekių deficito.

Prieš kelerius metus Krekenavos regioninio parko (RP) likimas buvo pakibęs ant plauko: žmonės buvo nepatenkinti suvaržymais ir siekė, kad saugoma teritorija būtų panaikinta, tačiau priėmus Regioninių parkų reglamentą ir apibrėžus, kas parke draudžiama, o kas – ne, gyventojai pradėjo džiaugtis, kad gyvena RP teritorijoje. Priekaištų lavina Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas teigė, kad apsilankymas Krekenavos RP buvo vienas pirmųjų oficialių jo vizitų.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba, konstatuodama, kad, nepaisant Lietuvos Respublikos energetikos ministro pažadų sumažinti dujų kainą, ji tik didėja, ir tai stipriai didina šilumos kainas vartotojams, nepaisant Lietuvos šilumos tiekėjų ir Lietuvos energetikos konsultantų asociacijų pasiūlytų būdų dar šiemet sumažinti šilumos kainas vartotojams, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012-08-29 nutarimu Nr.

Visai neseniai vadovas įmonėje manęs paprašė padaryti produktyvumo darbe ir laiko planavimo prezentaciją. Norėdama tinkamai pasiruošti aš apklausiau keletą draugų ir kolegų – paprastų žmonių, kurių darbo stiliumi labai žaviuosi – jog šie pasidalintų savo patirtimi. Remiantis mano apklausomis buvo galima padaryti daug išvadų apie tai, kaip planuoti savo laiką (ir kaip neplanuoti). Čia, labai “kondensuotoje" formoje, aš pateikiu dvyliką laiko valdymo ir planavimo principų.

Atrodo, kad keletą artimiausių metų į Rusiją krovinius gabenančios Lietuvos įmonės galės dirbti ramiai. Lietuvos ir Rusijos susitarimas dėl leidimų skaičiaus viršijo ir politikų, ir daugelio vežėjų lūkesčius, rašo „Lietuvos rytas“. Šiems metams Lietuva iš Rusijos buvo gavusi 147 tūkst. dvišalių leidimų. Pagal susitarimą, ateinančiais metais lietuviai jų turėtų gauti 170 tūkst.

Tauragės rajono savivaldybė galutinai nutraukė verslo „ryšius“ su Pietų Korėjos bendrove „LK Development“. Savivaldybės Taryba nusprendė nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį, 2011-aisiais sudarytą su korėjiečiais. Viskas, kas liko iš garsių kalbų apie milijonines investicijas, – dvylika jų paliktų lempų.

„Nė viena valdžia nuo pat nepriklausomybės atkūrimo nepriėmė tokių griežtų sprendimų, liečiančių smulkųjį verslą ir ypač individualią veiklą, kaip pastaroji. Ypač sunkūs buvo dveji pastarieji metai“, – paklausta, kaip vertina darbą baigiančios vyriausybės veiklą ir sprendimus, turėjusius įtakos jų darbui, portalui Balsas.lt sakė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė.

Pre­ky­bos cent­ro priei­go­se vėl pa­dvelks jū­ros dva­sia. Šį sa­vait­ga­lį kar­tu su ru­dens gė­ry­bių mu­ge su­grįž­ta žve­jai su švie­žia žu­vi­mi. Nuo šiol jos bus ga­li­ma įsi­gy­ti kiek­vie­ną šeš­ta­die­nį nuo 8 iki 14 val. Šiau­lie­čių sta­lui žu­vies at­veš Klai­pė­dos bend­ro­vė „Ste­ku­tis“. Žve­jai ža­da net 5 rū­šių jū­ros gė­ry­bių.

„Ši vyriausybė nebuvo pati blogiausia, bet didesnės dalies visuomenės lūkesčių nepateisino. Premjeras Andrius Kubilius bene labiausiai iš visų buvusių premjerų stengėsi, bet jam daugiau dalykų nepasisekė, negu pasisekė“, – paklaustas, kaip vertina darbą baigiančios vyriausybės veiklą, Balsas.lt sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Anot jo, ši valdžia per daug giriasi, kad ji susitvarkė su krize.

Praėjusią savaitę bendrovės „Izobara“ akcininkai nusprendė restruktūrizuoti įmonės veiklą. Toks žingsnis žengtas susidūrus su finansiniais sunkumais ir siekiant išvengti įmonės bankroto bei išsaugoti vykdomą ūkinę komercinę veiklą. 2010 m. „Izobara“ patyrė beveik 6 mln. Lt nuostolį, 2011 m. – 8,36 mln. Lt. Preliminariais duomenimis, šių metų pirmo pusmečio bendrovės nuostoliai siekia 1,71 mln. Lt. „Izobara“ yra numačiusi atsisakyti nuostolingos veiklos ir pajamas gauti iš šilumos tiekimo.

„Pastaroji valdžia labai daug nuveikė, kad į Lietuvą ateitų užsienio investicijos, todėl per kelerius metus ir sugebėjome pritraukti tiesioginių užsienio investicijų už 10 mlrd. litų. Ir subsidijos verslininkams – tik „saldainiukas“, kuris atsipirko su kaupu, nes įmonės tokią pačią sumą per metus gražina mokesčių pavidalu.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema RASFF Šveicarijos kompanija „Holle baby food GmbH“ pranešė, kad iš rinkos atšaukiamos prekinio ženklo „Holle (Eco-Bio)“ košelės kūdikiams. Šis nurodymas išplatintas visiems kompanijos partneriams Europos Sąjungos šalyse.

Apie 200 svečių, daugiausia įvairių sričių verslo atstovai, ketvirtadienio vakarą atvyko į sostinės senamiestyje esančiame kokteilių klube surengtą logistikos įmonės „Rhenus Logistics“ jubiliejinį vakarėlį. Tarp kviestinių svečių buvo Lietuvoje gerai žinomų įmonių vadovai ar jų atstovai. Tarp svečių buvo galima sutikti Lietuvos geležinkelių atstovus Albertą Šimėną ir Saulių Stasiūną, bendrovės „ICC Lietuva“ prezidentą Valdą Sutkų, organizacijos „Linava“ prezidentą Algimantą Kondrusevičių.

Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, patikrinę kai kurių sostinės mokyklų valgyklas, nustatė nemažai pažeidimų. Patikrinimų metu Baltupių, E. Pliaterytės progimnazijose ir J. Lelevelio vidurinės mokyklos valgyklose nustatyta higienos pažeidimų maisto tvarkymo patalpose, rasta neženklinto gamybos ir valymo inventoriaus, valgyklose neefektyviai veikė ventiliacijos sistemos. Savikontrolės žurnalai buvo pildomi atmestinai.

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus čekiškos žolelių trauktinės „Becherovka“ mėginius, taršos metanoliu nenustatyta, visi tirti mėginiai atitiko stipriesiems alkoholiniams gėrimams keliamus saugos ir kokybės reikalavimus. Reaguojant į naujausią informaciją, nedelsiant buvo dar kartą patikrintos alkoholiu prekiaujančios didmeninės ir mažmeninės šalies įmonės.