Lietuvos verslas

Kauno technologijos universitetui „Schneider Electric Lietuva“ padovanojo pažangios techninės ir programinės įrangos. Jau dešimtus metus tarptautinės energijos valdymo sprendimų ir elektros įrangos bei automatikos įrenginių gamintojos parama reikšmingai prisideda ruošiant studentus paklausiausiose elektros inžinerijos specialybėse, tokiose kaip valdymo sistemos, robotika, elektros energetika, atsinaujinantieji šaltiniai.

Vilniaus mažajame teatre septintą kartą išdalinti Švedijos verslo apdovanojimai („Swedish Business Awards 2012“). Ceremoniją pradėjo Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin kartu su Švedijos prekybos tarybos biuro Vilniuje vadovu Mariu Zalatoriumi. Pasveikinimo žodį tarė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Į renginį susirinko gausus būrys garbingų svečių, tarp kurių galėjai pamatyti ir prezidentą Valdą Adamkų.

Baltijos ministrų Tarybai pirmininkaujanti Lietuva rugsėjo 19–20 dienomis priima Latvijos ir Estijos ministrus pirmininkus Valdį Dombrovskį ir Andrusą Ansipą. Nuo dabar Lietuva pirmininkavimo vairą perduoda į latvių rankas. Šiandien ministrai pirmininkai kartu su Lietuvos premjeru Andriumi Kubiliumi pasirašė memorandumą dėl tolimesnių veiksmų, susijusių su Visagino atominės elektrinės (VAE) projektu.

Antrąjį šių metų ketvirtį verslo vėlavimo atsiskaityti rizika, priešingai nei pirmąjį ketvirtį, sumažėjo daugelyje sektorių. Sparčiausiai ši rizika mažėjo tarp statybos, apgyvendinimo paslaugų bei transporto bendrovių. Rizika padidėjo komunalinių paslaugų bei išgaunamosios pramonės veiklose, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ ekonometrinis vėlavimo atsiskaityti reitingas. „Statistikos departamento paskelbti antrojo ketvirčio įmonių finansiniai rodikliai išliko stabilūs.

Apie Akmenės rajoną girdėjęs ne vienas, ypač vyresnis lietuvis. Dažniausiai rajono vardas skamba ten, kur kalbama apie nedarbą, skurdą, sparčiai senstančią visuomenę. Nuvykus į Akmenės rajoną išankstinė nuostata keičiasi žaibiškai. Tai pripažįsta ir patys akmeniškiai: „Visi apie mus mano, kad esame paskendę cemento dulkėse, o atvažiuoti pažiūrėti nenori. Gyvename tikrai ne taip, kaip mus vaizduoja.“ Įvaizdis kinta Į Naująją Akmenę, Akmenės rajono centrą, atvykome vos prasidėjus rudeniui.

Prasidėjus mokslo metams dukrai kompiuterinės įrangos ketinusi nupirkti mama užkibo ant „Topo centro“ „akcijos“ kabliuko. Pirkdama kompiuterinę pelę už 250 litų su nuolaida, pirkėja iš tikrųjų gavo 139 litų vertės prekę. Išeitų, kad moteris ne tik gavo pigesnę prekę nei buvo išsirinkusi, bet ir už ją sumokėjo 111 litų daugiau. Paprašyti atiduoti 250 litų vertės prekę, „Topo centro“ darbuotojai pirkėją galutinai pribloškė įteikdami dar pigesnę – 109 litus kainuojančią kompiuterinę pelę.

Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje atsigauna. Rugpjūtį būstui ir žemei įsigyti sudaryta pusdevinto tūkstančio pirkimo sandorių, t.y. 4,5 proc. daugiau nei liepą. Tuo metu finansininkai sako, kad valdydami būsto pirkimui paimtas bankų paskolas žmonės padaro daug klaidų ir patiria nuostolių. Lietuvoje butų rinkoje rugpjūtį užfiksuotas didžiausias pirkimo sandorių skaičius po nekilnojamojo turto krizės. Paskutinį vasaros mėnesį šalies gyventojai įsigijo 8,5 tūkst.

Vyriausybė prieštarauja siūlomoms įstatymo pataisoms uždrausti energinių gėrimų pardavimą nepilnamečiams, tačiau pritarė, kad būtų ribojama jų reklama. Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys sako, kad atlikus tyrimus paaiškėjo, jog 10 procentų moksleivių energinius gėrimus vartoja net kelis kartus per savaitę, o 25 procentai nepilanmečių – keletą kartų per mėnesį.

„Ne paslaptis, kad esame rakštis minkštojoje komercinių bankų vietoje.... Užimdami itin mažą rinkos dalį esame ignoruojami... Kredito unijos atliko savo pareigą Lietuvai sunkiu metu“ – šiandien Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje „Kooperatinės bankininkystės plėtros tendencijos ir perspektyvos“ dalis akademikų ir kredito unijų atstovų diskutuodami nerinko žodžių.

Dvi stambios Lietuvos įmonės pradėjo naudoti sertifikuotą, iš šalies atsinaujinančių išteklių (AEI) pagamintą elektros energiją. Daugiausia parduotuvių šalyje turintį prekybos tinklą „Iki“ ir degalinių tinklą „Lukoil“ „Žalia lietuviška energija“ pilnai aprūpins vienintelis šalyje tokios elektros energijos tiekėjas – UAB „Energijos tiekimas“. „Rinkai pristačius sertifikuotą „Žalią lietuvišką energiją“, aplinkosauginės atsakomybės programas vykdančios organizacijos įgijo galimybę naudoti net 100...

Kadenciją baigianti Vyriausybė turėtų prisiimti atsakomybę už sužlugusią renovacijos programą. Didžiausia Vyriausybės klaida yra ta, kad ji nesugebėjo įžvelgti ir panaikinti kliūčių biurokratinėje sistemoje, privalėjusioje organizuoti modernizacijos procesą, teigia Nacionalinė daugiabučių administratorių asociacija (NPAA). „Premjeras Andrius Kubilius pripažino, kad renovacija patyrė nesėkmę, bet to nepakanka – reikia žengti kitą žingsnį ir įvardyti priežastis, dėl kurių patirta nesėkmė.

Atliktas tyrimas parodė, kad 70 proc. Lietuvos vartotojų neatpažįsta netikro pranešimo. Vertinant situaciją pasauliniu mastu, šis rodiklis yra gerokai mažesnis ir siekia 50 proc. Šiuo metu potencialios internetinės aukos yra lengvai įviliojamos į kenkėjišką puslapį arba įkalbamos atsiversti paštu atsiųstą virusu užkrėstą failą. Įtartini laiškai „Didžioji netikrų pranešimų dalis patenka per elektroninį paštą arba socialinius tinklus. Tai dvi pagrindinės žmonių tarpusavio bendravimo priemonės.

Nedarbo lygiui šalyje siekiant per 13 proc., jaunimui, ypač neturinčiam patirties, susirasti darbą pagal specialybę vis dažniau tampa neįmanoma misija. Mat potencialūs darbdaviai vis dažniau ieško specialistų, jau turinčių bent kelių metų patirtį tam tikroje srityje. O tie, kurie krimto sunkius mokslus universitetuose ir neturėjo laiko dirbti, „išmetami“ iš darbo rinkos, net neįsigilinus į jų kompetenciją ir nedavus progos parodyti, ką gali.

Darbo ir socialinių tyrimo instituto atlikto tyrimo „Šalies regionų demografinės struktūros ir emigracijos tendencijų palyginamoji analizė“ duomenys rodo, kad iki 2025 m. darbingo amžiaus žmonių  Lietuvoje gali sumažėti apie 400 tūkst., o kai kuriuose mažuose miesteliuose daugiau nei pusė gyventojų gali būti pensininkai.

Kitąmet Lietuvoje atsidarysianti baldų prekybos tinklo „Ikea“ parduotuvė kitus rinkos dalyvius privers pasitempti, o to nepadariusiems gali tekti net bankrutuoti. Manoma, kad kitais metais šalyje atsidarysianti didžiausio pasaulyje baldų prekybos tinklo „Ikea“ parduotuvė neišgąsdins tik nišinių šalies baldininkų, skelbia „Kauno diena“. „Toks didžiulis žaidėjas su visomis savo galimybėmis ir kainų politika kaip „Ikea“ tikrai turės įtakos prekybos rinkoje veikiančioms bendrovėms.

Darbo ir socialinių tyrimo instituto atlikto tyrimo „Šalies regionų demografinės struktūros ir emigracijos tendencijų palyginamoji analizė“ duomenys rodo, kad 2021 m.  gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės iki 2,67 mln., darbingo amžiaus žmonių iki 2025 m. gali sumažėti apie 400 tūkst., o kai kuriuose mažuose miesteliuose daugiau nei pusę gyventojų gali sudaryti pensininkai.

Išankstiniais duomenimis, rugpjūtį „Sodros" įplaukos buvo 918,9 mln. Lt, o išlaidos - 1 mlrd. 103,5 mln. Lt. Tai yra atitinkamai 4,7 proc. (41,5 mln. Lt) ir 3,3 proc. (35,5 mln. Lt) daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Rugpjūčio mėnesį socialinio draudimo fondo deficitas buvo 184,6 mln. Lt. Per aštuonis šių metų mėnesius „Sodros" įplaukos buvo 7 mlrd. 446,8 mln. Lt, o išlaidos - 8 mlrd. 964,2 mln. Lt, tai yra atitinkamai 5,6 proc. (396,2 mln. Lt) ir 3,7 proc. (322,6 mln.

Vis labiau aiškėja, kad Energetikos ministro Arvydo Sekmoko kalbos apie didžiules permainas šilumos ūkyje tėra muilo burbulas. Viena vertus energetikos ekspertai džiaugiasi, kad Energetikos ministerijos biurokratai vėl „nepriskaldė malkų“, kita vertus – gaila prarasto laiko dėl sukeltos sumaišties. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ savarankiškai tęsia Vilniaus šilumos ūkio reformą, kurios pagrindinis tikslas – sumažintas šilumos tarifas vilniečiams.

Paklausą akivaizdžiai viršijanti senesnės statybos butų pasiūla trečiąjį ketvirtį lėmė bendro būsto kainų indekso smukimą. Didesnėje šalies dalyje brangusių naujos statybos butų nepakako atsverti Lietuvoje vyraujančias būsto kainų mažėjimo tendencijas. Registrų centro duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniaus mieste parduotų senesnės statybos butų vidutinė kaina, išankstiniais duomenimis, siekė vidutiniškai 3630 Lt/kv. m ir buvo 1 proc. mažesnė nei antrąjį ketvirtį.

Lietuvos pašto duomenimis pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė suteikė 24 proc. daugiau spausdinimo paslaugų nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Augimą labiausiai įtakojo naujų klientų pritraukimas bei įrangos atnaujinimas. „Viena iš sparčiausiai augančių Lietuvos pašto paslaugų – informacijos parengimo, spausdinimo ir pristatymo adresatams.

Nors vaistažolininkystė skatinama kaip alternatyvus žemės ūkio verslas, ji vis dar yra tarsi podukra. Vaistažolių perdirbėjai sako, kad lietuviškos žolelės labai paklausios. Tačiau ūkininkai, atsikandę alternatyvių žemės ūkio verslų, grįžta prie javų ir rapsų. Anot jų, supirkėjų siūloma kaina neatperka savikainos, todėl bendradarbiauti su jais nenaudinga.

„Daugelis IT įmonių vis rimčiau svarsto galimybę perkvalifikuoti darbuotojus  ar įdarbinti trūkstamus IT specialistus iš trečiųjų pasaulio šalių. Kitas kelias, kuriuo pasukome ir mes, yra išankstiniai būsimų specialistų mokymai ir investicijos į jų kompetencijas.

Tradiciškai nesame laikomi futbolo šalimi, tačiau už bilietus į Lietuvos futbolo rinktinės rungtynes mokame beveik brangiausiai iš visų mūsų grupės komandų. Tiesa, kodėl taip yra, Lietuvos futbolo federacijos (LFF) atstovai pasakyti negalėjo.

Šią savaitę pristatytas tyrimas, kurio metu buvo pristatyti brangiausi pasaulio miestai. Lietuvos sostinė Vilnius per metus brangiausių miestų sąraše iš 60 vietos nukrito į 64-ąją. Pragyvenimo miestuose kaina buvo nustatyta palyginus kainas už 122 prekes ir paslaugas. Iš viso sąraše atsidūrė 72 miestų pavadinimai. Tyrimo duomenys parodė, kad lyginant trijų Baltijos valstybių sostinių situaciją, Vilniuje prekės ir paslaugos kainuoja pigiausiai.

Lietuvos zoologijos sodo laukia permainos. Specialistai jau ruošia teritorijos galimybių studiją ir rengs detalųjį planą. Zoologijos sodas buvo atidarytas dar 1938 metais. Tuomet lankytojus pasitiko 40 gyvūnų, daugiausia – Lietuvos miškų gyventojai, tačiau jau po metų zoologijos sode gyveno 150 augintinių. Dabar čia galima pamatyti beveik 3000 eksponatų. Tarp jų daug retų ir nykstančių gyvūnų.

Latvijos elektros prekybos kompanija „Latvenergo“ paskelbė keičianti savo prekės ženklą Lietuvoje ir nuo trečiadienio oficialiai vadinsis „Elektrum Lietuva“. Toks pats žingsnis bus žengtas ir Estijoje – Estijos elektros prekybos bendrovę pervadinant į „Elektrum Eesti“. Antradienį surengtoje konferencijoje kompanijos atstovai teigė, kad šiuos metus turėtų užbaigti aptarnaudami 11 proc. Lietuvos rinkos klientų, o kitąmet planuoja aprėpti 18 proc.

Nesiliaujančios diskusijos apie šokinėjančias elektros kainas tik dar labiau sustiprėja artėjam šaltajam metų laikui. Taigi, nuo ko priklauso tokie elektros kainų šuoliai ir ko galime tikėtis laukdami ateinančios žiemos? Priklausomybė nuo importo Birželio mėnesį Lietuvai prisijungus prie šiaurės elektros biržos „Nord Pool Spot“,  daugelis tikėjosi sumažėjusių elektros kainų. Deja, realybė pateikė priešingą scenarijų, nei tikėjomės.

Lietuvos įmonės „Valentis“ maisto papildas CIGNON, skirtas sausgyslėms, tapo milijoniniu registruotu ES bendrijos prekiniu ženklu. Tai Lietuvai pranešė ES prekių ženklų ir pramoninio dizaino ženklų tvarkymo institucija Vidaus rinkos harmonizavimo tarnyba (OHIM). Bendra ES prekių ženklų ir dizaino registravimo sistema pradėjo veikti 1996 metais, tad milijoninės registracijos teko laukti net 15 metų.

Rusų kapitalo įmonė „Gunvor“ beveik nebetieks rusiškos naftos. Šveicarijoje registruota kompanija yra svarbi naftos tiekėja mūsų šalies gamyklai „Orlen Lietuva“, rašo „Lietuvos rytas“. Pavyzdžiui, šių metų sausio 31 d. „Gunvor“ įsipareigojo patiekti Mažeikių įmonei 80 mln. JAV dolerių (210 mln. litų) vertės naftos. Mažeikių gamyklos savininkas – didžiausias Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ iš „Gunvor“ per metus pirkdavo naftos beveik už 2 mlrd. litų.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pirmadienį vykstančiame Verslo forume pristatė savo artimiausių ketverių metų veiklos programą bei pasiūlymus, ką politinės partijos ir po rinkimų suformuota nauja Vyriausybė  turėtų nuveikti, kad Lietuva sėkmingai įveiktų jos laukiančius iššūkius. Apžvelgdamas praėjusius ketverius metus, LPK prezidentas  Robertas Dargis pabrėžė, kad tai buvo sunkus laikas tiek verslui, tiek Vyriausybei.

Vieni teigia, kad krizė jau praėjo ir netrukus mus pasieks antroji jos banga. Antri sako, kad ji dar nesibaigė, nes šalyje didelis nedarbas. Daugelio kupiškėnų kelias veda darbo biržos link. Tik ten apsilankiusiųjų kartais tikslai labai skiriasi. Vieni čia ateina tik dėl bedarbiams teikiamų lengvatų, išmokų, o kiti nepraranda vilties tokiu būdu susirasti darbą. Jaučiasi nereikalingas „Ką man daryti.

Lie­tu­vo­je bran­giau­sia ši­lu­ma yra Pak­ruo­jy­je – 37,30 cen­to už ki­lo­vat­va­lan­dę. Kai­nos re­kor­das „Pak­ruo­jo ši­lu­mo­je“ su­muš­tas, nes per va­sa­rą su­var­to­jus ma­žiau gam­ti­nių du­jų ši­lu­mai ga­min­ti, išau­go du­jų tie­ki­mo mo­kes­tis. Gy­ven­to­jams teks ap­mo­kė­ti ir ši­lu­mos tie­kė­jų sko­las. Lau­kia pri­bloš­kian­čios są­skai­tos Dau­ge­lį pa­kruo­jie­čių są­skai­tos už šil­dy­mą rug­sė­jo mė­ne­sį ga­li pri­blokš­ti.

Latvija penktadienį pirma laiko grąžino Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) 152 mln. latų tarptautinės paramos. Kaip pažymėjo finansų ministras Andris Vilkas, pirmalaikis dalies paskolos sugrąžinimas - teigiamas ženklas tiek Latvijos ekonomikai, tiek užsienio investuotojams, nes Latvija tuo patvirtina sugebėjimą stabilizuoti savo finansinę sistemą. Be to, grąžindama paskolos dalį pirma laiko, Latvija sutaupys beveik 3 mln. latų paskolos palūkanų, ši suma bus skirta šalies plėtrai.

„Žemaitijos pieno“ generalinio direktoriaus pareigas nuo rugsėjo 17 dienos eis Tadas Arvydas Vizgirda. Bendrovės valdyba patenkino generalinio direktoriaus Algirdo Pažemecko pareiškimą dėl pasitraukimo iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų. Buvęs generalinis direktorius eis bendrovės konsultanto pareigas.

„Aprangos“ grupė šį rudenį į prekybos centrą „Europa“ investavo 3,5 mln. litų. Mažmeninės prekybos tinklas sostinės prekybos centre investavo į penkių naujų drabužių ir aksesuarų parduotuvių atidarymą bei senos parduotuvės rekonstrukciją. Tarp naujų parduotuvių – tokie prekės ženklai kaip „Strellson“, „Coccinele“, „PennyBlack“. Šį savaitgalį taip pat planuojama atidaryti „Marella“ prekės ženklo parduotuvę.

Nuolaidų maratonai, išpardavimai ir akcijos sunkmečiu pardavėjams tapo kone vieninteliu būdu pritraukti pirkėjų. Pasak ekspertų, ilgainiui prie nuolaidų pripratinti pirkėjai tapo gerokai išrankesni, o nuolatiniai nuolaidų maratonai galiausiai kenkia ir vieniems, ir kitiems.

Aiškėja, kad Lenkijos turizmo organizatorius „Filiz Tour“ iš anksto ketino susižerti lietuvių pinigus, o kelionės į Turkijos viešbučius net neplanavo. Užkibo šimtai Dienraščio skaitytoja N.Š. (redakcijai vardas ir pavardė žinomi) rugpjūčio pabaigoje ėmė dairytis poilsinės kelionės ir susigundė itin viliojamu pasiūlymu, kurį pamatė grupinio apsipirkimo portale Grupinis.lt. „Reklamuojami viešbučiai buvo įspūdingi.

Verslo bylų Lietuvos teismuose mažėja, praneša advokatų profesinė bendrija Judickienė, Greičius ir partneriai JUREX. Nors prognozuojama, kad ir šiemet bylų bus nežymiai mažiau, verslas esą ginčysis jau dėl didesnių sumų, o tai kelia grėsmę jo tęstinumui. Praėjusiais metais, bylų sumažėjo 15 proc. Šių metų prognozė siekia 6 proc. „Siūlau neapsigauti pagalvojus, kad atėjo ta diena, kai verslas jau nebesikreipia į teismą“, - sakė JUREX advocate Jurgita Judickienė.

Vilniuje viešintis Europos Sąjungos energetikos komisaras Giuneris Otingeris (Günther Oettinger) dar kartą patvirtino Europos Komisijos paramą Visagino AE projektui. Komisaras ketvirtadienį susitiko su Visagino atominės elektrinės projekto regioninių investuotojų - Lietuvos bendrovės „Visagino atominė elektrinė“, Latvijos bendrovės „Latvenergo“ , Estijos bendrovės „Eesti Energia“ - ir strateginio investuotojo bei technologijos tiekėjo - japonų kompanijos „Hitachi“ vadovais.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorius Žydrūnas Plytnikas neslepia ambicijų kovoti su šioje srityje paplitusia korupcija ir piktnaudžiavimu. Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ jis pasakoja apie planus įsteigti skambučių centrą ir plėsti tarnybos kontrolės funkcijas. Viešieji pirkimai – nuolatinė diskusijų tema. Kaip jūs pats vertinate dabartinę situaciją? Tarnyba tik prieš porą metų pradėjo kalbėti apie viešuosiuose pirkimuose egzistuojančią korupciją.

Greitojo maisto restoranas „Subway“ Lietuvoje norėtų atidaryti 20 restoranų, praneša delfi.lt. Garsioji sumuštinių gamintoja „Subway“ savo plėtrą Baltijos šalyse pradeda nuo Estijos. Šioje šalyje artimiausiu metu turėtų būti atidaryti du restoranai. Tačiau „Subway“ atstovas plėtrai Baltijos šalyse Justinas Goesas teigė, kad įmonės planuose ir 20 restoranų Lietuvoje. Latvijoje planuojama atidaryti 15, o Estijoje – 25 restoranus.

Didžiausia Danijos bankų grupė „Danske“ iš Danijos į Lietuvą perkelia savo operacijų centrą, skelbia news2biz.com. Kitais metais Lietuvoje atsidarysiančiame operacijų centre bus įsteigta 50 darbo vietų. Lietuvoje bus vykdomos tokios užduotys, kaip tarptautinių mokėjimų apdorojimas. Ši informacija praeitą savaitę pasirodė banko intranete. Danijos bankas pirmą kartą perkelia banko operacijų vykdymą į užsienį.

Penktadienį „Litexpo“ prasidėjo tarptautinė konferencija „Pasiruošimas Visagino atominės elektrinės (VAE) statybai“. Joje dalyvauja ne tik potencialūs projekto subrangovai, bet ir  Visagino atominė elektrinės generalinis direktorius Rimantas Vaitkus bei verdančio vandens reaktorių ABWR elektrinei teikiančios kompanijos, strateginio investuotojo „Hitachi“ viceprezidentas ir branduolinės energetikos verslo vadovas Masaharu Hanyu.

Nelegalūs alkoholiniai gėrimai, cigaretės ir kuras sudaro pakankamai stambią rinkos dalį, todėl atsakingos institucijos tam skiria daug dėmesio. Situacija suprantama, juk vartotojai sunkiu metu stengiasi sutaupyti bet kokia kaina. Todėl niekam ne paslaptis, kad akcizinės prekės yra neatsiejamos nuo kontrabandos. Papildyta 11.25 val. Prarasti biudžeto pinigai Labiausiai paplitusi šešėlinės ekonomikos kryptis yra kontrabandinės akcizinės prekės, kurios sudaro 35 proc.

Per šių metų sausį-rugpjūtį bankrutuojančios statusą įgijo 884 įmonės – 5% mažiau  nei pernai per tą patį laikotarpį. Tačiau, jei lyginsime pamėnesiui, jau nuo šių metų birželio bankrotų skaičius ėmė lenkti pernykščius skaičius. Tokias išvadas padarė rizikos vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva“, atlikusi Registrų centro tvarkomo Juridinių asmenų registro duomenų analizę.

Pirkimo bendruomenės „Lyoness“ reputacija Europoje krinta, kai ją į teismą padavė buvę klientai ir darbuotojas. Vieni nori atgauti įmonei sumokėtus pinigus, kiti kaltina kompaniją taikant finansinės piramidės principus. „Ekonomika.lt“ domėjosi bendrovės veikla Lietuvoje. Daugiau nei 2,3 mln. narių pasaulyje turinti „Lyoness“ iki metų pabaigos šį skaičių planuoja padidinti iki 4 mln. Kompanija prisistato kaip pirkimo bendruomenė, tačiau jos veiklos skaidrumu po 8 sėkmingų metų suabejota.

Nusilenkti branduoliniam milžinui prie Baltijos rusai Lietuvą įtikinėja ir gražiuoju, ir pareikšdami, kad mūsų šalies energetinė nepriklausomybė tėra mitas. Tai užvakar išgirdo „Lietuvos rytas“. Apsilankę Baltijos atominės elektrinės (AE) statybvietėje įsitikinome, kad Rusija nesėdi sudėjusi rankų ir yra užsimojusi aplenkti Lietuvą. Kaliningrado srityje, maždaug 10 kilometrų nuo Lietuvos valstybės sienos, verda darbas. Pirmąjį Baltijos AE bloką ketinama paleisti 2017 metais.

Lietuvoje skursta penktadalis gyventojų, o nežymus 0,2 proc. skurdo rizikos lygio pokytis realios situacijos neatspindi, įsitikinę sociologai. Tiesa, Lietuvoje skurdo lygis didžiausias visame Baltijos regione. Jo kitimui įtakos turi ir pažemėjusi skurdo riba – 2011 ji smuko iki 691 litų per mėnesį asmeniui ir 1452 litų keturių asmenų šeimai.

Kaune veikiantys du kempingai dėl turistų nekonkuruoja. Vieną iš jų savivaldybė ketina plėsti ir gražinti. Turizmo specialistai sako, kad kempingų mieste gali būti kad ir dešimt, bet jei turistams pats miestas bus neįdomus, tai ir kempingai stovės tušti. Laikiną kempingą Jonavos gatvėje Kauno valdžia įrengė prieš trejus metus – po to, kai neradę, kur apsistoti, turistai savo namuką ant ratų pastatė kone po mero langais. Tačiau nieko nėra pastovesnio už laikiną.