Lietuvos verslas

„Mes kasdien meldžiamės, kad kokia nelaimė neištiktų“, – balsas.lt žurnalistams sakė sunerimę vieno sostinės Žirmūnų mikrorajono daugiabučio gyventojai kiek daugiau negu prieš savaitę. Paaiškėjo, kad greta didžiulio, 8 laiptinių penkiaaukščio, prasidėjusios statybos beveik atitvėrė juos nuo likusio pasaulio. „Jei kam nors prireiktų išsikviesti greitąją ar dar blogiau – kiltų gaisras, iki mūsų jie paprasčiausiai neprivažiuos.

Margarita Alper, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos kultūros taryba paskirstė lėšas šių metų kultūros projektams – pirmuoju projektų konkurso etapu parėmė beveik pusantro tūkstančio kultūros projektų, skirta per 35 milijonus litų. Kurie projektų vertinimo kriterijai kritikuotini ir kokią įtaką tarybos sprendimams turėjo iš anksto numatytos lėšos prioritetinėms veikloms? Apie tai taryba diskutavo su kultūros žmonėmis.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Laisvai samdomų programuotojų komandos už projektą Lietuvoje gali gauti 1 mln. litų į rankas. Taip teigia „Master Class Lietuva“ vadovė Laura Duksaitė-Iškauskienė. Ar šios srities specialistai verti tokių pinigų? Ar jų algos nėra išpūstos? Apie tai pokalbis LRT radijo laidoje „60 minučių“. – Penktadienį šia tema konferencijoje „Login“ skaitysite pranešimą. Ar tikrai programuotojų komanda gali gauti 1 mln. litų? – Gali gauti.

Seimas pradeda svarstymus dėl ligos pašalpų grąžinimo į ikikrizinį lygį. Didesnes išmokas siūloma mokėti daugiau uždirbantiems gyventojams. Tam prireiks apie 100 mln. litų. Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nuo kitų metų atstatyti iki 2009-ųjų pavasario galiojusią ligos pašalpos mokėjimo tvarką. Toliau pataisos bus svarstomos birželio viduryje, paprašyta Vyriausybės išvados.

Lietuvoje pirkėjai dažniausiai nepatenkinti prekybos centrų ir turgaviečių higiena, skundžiasi dėl netinkamo maisto produktų ženklinimo, jų kokybės, pasibaigusių vartoti terminų, baiminasi dėl gaminių saugos. Restoranų, kavinių ir užkandinių lankytojai taip pat dažnai nepatenkinti patiekalų kokybe. Pirmąjį šių metų ketvirtį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo daugiau kaip 700 vartotojų skundų dėl nekokybiškų maisto produktų arba su maistu susijusių paslaugų teikimo.

Vyriausybės strateginis komitetas nusprendė, kad skalūnų dujos pirmus trejus arba ketverius metus nebus apmokestinamos, teigia aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Jis ketvirtadienį po komiteto žurnalistams sakė, kad Aplinkos ministerija įpareigota parengti tokį apmokestinimą, kad pirmus trejus-ketverius metus skalūnų gavybą būtų neapmokestinama, o vėliau dujoms taikomas 15 proc. mokesčio tarifas.

Norintiems pasiekti kuo didesnę auditoriją populiariausiame Lietuvoje socialiniame tinkle „Facebook“ rekomenduojama naudoti kuo daugiau vizualios medžiagos, konkrečiai – nuotraukų galerijų. Vaizdo įrašai ir nuorodos į kitus puslapius paskutiniu metu „Facebook“ tampa vis labiau ignoruojami. Tą patį būtų galima pasakyti apie trumpąsias nuorodas, kurios vartotojų dažnai yra ignoruojamos dėl panašumo į netikrų puslapių nuorodas, dirbtinai renkančias gerbėjus socialiniame tinkle.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė informavo, kad pensijų kompensavimo įstatymo projektas yra parengtas ir jau šiuo metu yra Finansų ministerijoje. „Tikiuosi, kad balandžio pabaigoje mes jį jau turėsime, - Seime per Vyriausybės valandą sakė ministrė. - Kaip ir buvo žadėta, ketvirtąjį šių metų ketvirtį pradėsime kompensavimą“. A. Pabedinskienė pabrėžė, kad dar nėra paskaičiuota, kiek kiekvienam asmeniui bus kompensuojama.

Naujos branduolinės jėgainės Lietuvoje projektas šiuo metu yra ekonomiškai nepagrįstas, sako energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ vadovas. Daliaus Misiūno teigimu, situaciją iš esmės gali pakeisti tik išoriniai veiksniai. „Kalbant apie branduolinę energetiką - nesame niekur kitur, nei yra visa Europa ir tam tikra prasme visas pasaulis.

Media holdingas Baltic Media Alliance (BMA) pasirašė sutartį, pagal kurią artimiausioje ateityje visų trijų Baltijos šalių Pirmojo Baltijos kanalo (PBK) žiūrovams ketinama pradėti transliuoti originalias naujienų kanalo EURONEWS žinias.

„Štai litas, kurį turime šiandien kišenėse, - kolegoms iš tribūnos dvidešimtine pamojavo Seimo narys Petras Auštrevičius. - Su Maironiu. Aš įsidedu į kairę kišenę dvidešimt litų ir tikiuosi po aštuonių mėnesių iš dešinės išimti palankiu žmonėms nustatytu kursu eurų atitinkamą sumą“. „Aš tuo tikiu, - sakė liberalas. - Ar reikia tuo spekuliuoti? Žinoma, kad galima. Įsivaizduoju, kad daugelis į populizmą linkusių politikų tai darys.

„Yra viena paslaptis, kurią turime įvardinti. Ji yra labai paprasta. Lietuva seniai turi eurą, mūsų litas yra griežtai, vienprasmiškai pririštas prie euro“, - iš Seimo tribūnos savo kolegoms priminė konservatorius Kęstutis Masiulis. Jis priminė, kad anksčiau litas buvo pririštas prie dolerio.

Seimas nusprendė: dėl žemės nuosavybės balsuosime per Petrines.Svarstant, ką daryti su stebuklu – tautai pavyko surinkti 300 tūkstančių parašų – vėl nešykštėta aštrių epitetų.

Oficialaus vizito į Švediją išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė dvišalį Lietuvos ir Švedijos verslo forumą. Šalies vadovė pabrėžė, jog Lietuvą su Švedija sieja ne tik stiprūs politiniai ryšiai, bet ir labai sėkmingas ekonominis bendradarbiavimas. Vis daugiau lietuviškų įmonių ieško verslo galimybių Švedijoje. Ši šalis yra didžiausia užsienio investuotoja ir darbdavė Lietuvoje.

Net 40 proc. dirbančiųjų Lietuvos įmonėse teigia dalį savo darbo dienos skiriantys tam, kad padarytų jiems pagal pareigas nepriklausančius darbus. Kas penkto darbo laiką ėda perteklinis popierizmas. „Netiesioginiai darbai dažniausiai atima iki 30 proc. dirbančiųjų Lietuvoje darbo laiko“, pažymi specialistų paieškos portalo cvmarket.lt ekspertai. „Maži dirbančiųjų Lietuvoje atlyginimai ekonomistų neretai aiškinami ir nedideliu, palyginti su Vakarais, darbo našumu, - sako cvmarket.

Antrinis elektronikos atliekų panaudojimas, vis dar galiojantys leidimai supirkti pakuočių ir elektronikos atliekas, taikomi skirtingi veiklos standartai, kai kurių savivaldybių vangumas, didelė administracinė našta – šios problemos sąlygoja atliekų tvarkymo sistemos Lietuvoje stagnaciją. Tai trečiadienį Seime vykusioje konferencijoje pabrėžė Ema Būtėnienė, advokatų kontoros LAWIN Turto ir aplinkosaugos praktikos grupės advokatė.

Premjeras Algirdas Butkevičius tikisi, kad valdantieji ras bendrą sutarimą dėl skalūnų dujų mokesčių tarifų. Dėl to ketvirtadienį spręs Vyriausybės strateginis komitetas. „Taip, aš manau, kad pritarus šiandien strateginiame komitete, po to šitie teisės aktai keliaus į Vyriausybės posėdį ir iš Vyriausybės posėdžio į Seimą, ir aš manau, kad mes valdančiojoje daugumoje aptarsim juos ir, manau, kad bus bendras sutarimas“, - ketvirtadienį Žinių radijui sakė A.Butkevičius.

Geidžiamiausių šalies IT darbuotojų sąrašo viršuje išlieka kvalifikuoti programuotojai, paklausa rinkoje lemia ir nekrintančius jų uždarbius. Laisvai samdomos programuotojų komandos Lietuvoje jau dabar už įgyvendintą projektą gauna milijoną litų į rankas. Apie tai personalo atrankos specialistai kalbės konferencijoje „Login 2014“, sakoma jos rengėjų pranešime. „Toks programuotojų uždarbis Lietuvoje yra visiškai realus. Žinoma, tokio atlygio sulaukia tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai.

Margarita PŪDŽIUVIENĖ Kalendoriniam pavasariui įsibėgėjant sodininkams rūpi sodus papildyti naujais vaismedžiais. Šeštadienį turguje prekiavusieji vaismedžių sodinukais džiūgavo dėl pirkėjų entuziazmo – tauragiškiai mėgsta eksperimentuoti, tad įvairių įmantrių vaismedžių prekyba ėjosi kaip iš pypkės. Pirkėjai teiravosi veislių, kurios veda tokias uogas ar vaisius, kokius galima įsigyti prekybos centruose.

Škotiško viskio „Black Bottle“ distilerija pradėjo naują viskio „Black Bottle“ gamybos istorijos etapą – po maždaug 100 metų buteliui sugrąžintas originalus, juodo stiklo dizainas. Būtent dėl tokios išskirtinės pakuotės šiam pagal gilias gamybos tradicijas gaminamam viskiui anuomet ir buvo suteiktas vardas. Tačiau Pirmojo pasaulinio karo metais dėl žaliavų trūkumo viskis imtas platinti žalio stiklo buteliuose.

Bendrovė „Smart Taxi“ net 30 procentų didina savo automobilių parką – į Vilniaus gatves balandžio viduryje turėtų išriedėti septyni 2014 metų laidos taksi automobiliai. Pasak „Smart taxi“ vadovo Vytauto Reiso, reaguojant į pasikeitusius klientų poreikius, taksi automobilių parką planuojama papildyti tiesiai iš gamyklos pristatytais penkiais „Toyota Corolla“ ir dviem „Toyota Verso“ taksi automobilias.

Nuo 2014 m. kovo mėn. 21 d. „Trasalis – Trakai Resort & SPA” turi naują valdytoją – UAB „Alsakis“. Įmonė planuoja investuoti į paslaugų kokybės gerinimą bei plėtrą – perkvalifikuoti viešbutį, gaunant 4 žvaigždutes, atnaujinti konferencijų sales, sukurti procedūras su mineraliniu vandeniu, įrengti mineralinio vandens baseinus. Planuojami įrengti lauko aikštynai, riedučių ir riedlenčių parkas.

Po maždaug pusmetį trukusių diskusijų Vyriausybė trečiadienį pasitarime iš esmės pritarė šilumos ūkio pertvarkai. Vilniuje ir Kaune bus įsteigtos specialiosios paskirties šilumos ūkio bendrovės, kurių 51 proc. akcijų valdys valstybės kontroliuojama bendrovė „Lietuvos energija“ ir kurios atnaujins arba pastatys naujas kogeneracines jėgaines, trečiadienį pranešė premjeras. Anot Algirdo Butkevičiaus, pertvarka leistų atpiginti šilumą 20-30 proc.

 Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Įmonės savo prekės ženklą paprastai keičia (angl. „rebranding“) dėl dviejų pagrindinių priežasčių – jos arba bėga nuo savo negatyvios praeities, arba išsiplečia ir klesti tiek, kad nebesutelpa į senojo prekės ženklo rėmus, sako Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos pirmininkas Simonas Bartkus. Tačiau LRT.lt pašnekovas pastebi, kad, kartais keisdamos prekės ženklą, įmonės prašauna pro šalį, sulaukia nesėkmės.

Gyvenimas gerėja, rodo įvairūs statistiniai ir apklausų duomenys: dauguma gali pasidžiaugti gerėjančia ar stabilėjančia socialine padėtimi, o galbūt ir augančiu atlyginimu. Tačiau, nepaisant giedrėjančios ateities, vadinamieji skudurynai netuštėja. Priešingai, naudoti daiktai vertinami vis labiau. Skatina antivartojimo judėjimas Dėvėti drabužiai į Lietuvą ėmė skverbtis, kai tik buvo atvertos sienos.

Vismantas Žuklevičius VL žurnalistas Šiais metais mūsų šalies ekonomikai didžiausią įtaką darys laipsniškas euro atsigavimas, mažų palūkanų normų aplinka, didėjančios realios gyventojų pajamos ir perkamoji galia vidaus rinkoje bei aktyvėjančios tiek vietos, tiek užsienio kapitalo investicijos. Pernai labiausiai augo bulvių ir pieno kainos, o už rapsų sėklas, javus ir kiaušinius mokėjome mažiau.

Rasa Žuolytė Lietuvai intensyviai ruošiantis pereiti prie euro, vieni ramina, kad duona ir pienas liks įperkami, o kiti įspėja, kad turtinė nelygybė dar labiau padidės. Valdžia ramina Kainos kils, bet nežymiai – baisu nebus. „Niekada niekas nesakė, kad dėl įvedus eurą kainos nedidės. Bet jos nepašoks ir tiek, kaip žmonės įsivaizduoja. Mokslininkai apskaičiavo, kad dėl euro įsivedimo kainų augimas metiniame infliacijos indekse sudaro 0,2–0,3 proc.“, – teigė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Žinomi prekės ženklai ir garsių mados namų vardai gatvėse tiesiog bado akis. Atrodo, kad pusė mūsų visuomenės gyvena prabangoje ir tūkstančius kainuojančios Holivudo žvaigždžių stiliaus detalės tapo prieinamos kone kiekvienam. Deja, tai tik iliuzija. Troleibusais važinėjančios paauglės „Louis Vuitton“ rankinė ar bendrabutyje gyvenančio studento „Versace“ džinsai – tik talentingai pagamintos klastotės. Taip pat skaitykite: kaip atpažinti rūbų ir aksesuarų bei kvepalų ir kosmetikos klastotes.

Į Lietuvą per metus įvežama daugiau nei 230 tonų kvepalų – didžioji dalis iš Lenkijos ir kitų šalių ir tik 0,3 tonos iš kvepalų tėvyne laikomos Prancūzijos. Pastebima, kad iš Lenkijos importuoti kvepalai dažnai neatitinka originalių kvepalų savybių. Padirbtų kvepalų galima įsigyti turgavietėse, iš nesąžiningų prekeivių, kurie savo prekes siūlo įsigyti interneto forumuose ar atvykus į jų namus. Deja, pasitaiko, kad nekokybiškų kvepalų žmonės nusiperka ir parduotuvėse.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dėl atšilusių orų šiemet neįprastai anksti prasidėję sezoniniai darbai smarkiai mažina nedarbą šalyje. Tačiau darbdaviai skundžiasi, kad rasti darbuotojų nėra lengva – mokslai dar nepasibaigę, o vėliau daugelis jaunimo laikinai uždarbiauti traukia į užsienį. Paprastai žmones sezoniniam darbui įmonės, pasak Darbo biržos atstovų, samdo balandžio viduryje–gegužę, tačiau šiemet darbdaviai jų ieškoti suskato jau kovo pabaigoje.

„Žmonės, etiketėje perskaitę „modifikuotas krakmolas“, dažnai suabejoja, ar verta rinktis tokį gaminį. Mat vyrauja nuomonė, kad tai – produktas, kuriame yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). Iš tiesų modifikuotas arba pakeistas gaminys neturi nieko bendro su genetiškai modifikuotu produktu. „Iš modifikuotų produktų bene dažniausiai maisto pramonėje naudojamas krakmolas.

Premjeras Algirdas Butkevičius, anksčiau ne kartą žadėjęs atpiginti šilumą, dabar žada, jog Vilniaus ir Kauno gyventojai gerokai mažesnių sąskaitų gali tikėtis ne anksčiau kaip nuo 2016-ųjų šildymo sezono. „Trečiadienį mes Vyriausybėje kaip tik priimsime šilumos ūkio plėtros programą, kur yra iškeltas tikslas, kad šilumos kainos mažėtų ateityje dar stipriau“, – interviu LRT radijui antradienį sakė A.Butkevičius. „Sunku pasakyti.

Baltijos valstybių ekonomika ir toliau augs sparčiau už kitų Europos Sąjungos šalių ekonomiką, prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pristatydamas pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgą jis sakė, kad nors ,,Swedbank“ mažina Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, tačiau nemano, jog Rusijos ekonomikos stangacija yra pagrindinis Lietuvos įmonių iššūkis. Šių ir 2015 metų BVP augimo prognozė mažinama tik keliomis dešimtosiomis procentinio punkto iki 3,3 ir 4,0 proc.

,,Neapibrėžtumas ir rizika pasaulyje padidėjo, nors nėra labai didelė, – pristatydamas pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgą sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis teigė, kad Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos išlieka didelė, tačiau jei ES didesnių sankcijų netaikys, ypač didelio poveikio mūsų šalies ekonomikai įvykiai Ukrainoje ir dėl to Rusijai taikomos sankcijos neturės.

Rusijos pareigūnai Maskvoje sulaikė buvusį didžiausią Ūkio banko akcininką Vladimirą Romanovą, kurio Lietuva ieško dėl įtarimų turto pasisavinimu ir iššvaistymu. Maskvos baudžiamųjų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai pirmadienį rytinėje miesto dalyje sulaikė Lietuvos pilietį, gimusį 1947 metais, pranešė Rusijos vidaus reikalų ministerijos Maskvos miesto vyriausiosios valdybos spaudos tarnyba.

Tobulėjant technologijoms, su prabangių ir brangių rūbų bei aksesuarų klastotėmis kovoti tampa vis sunkiau. Klastočių apstu turguose, internete, o užsienyje jos pardavinėjamos tiesiog viduryje gatvės. Muitinės specialistai pastebi, kad tarp klastočių populiariausi yra prekių ženklai „Chanel“, „Hugo Boss“, „Dior“, „Versace“, „Paco Rabanne“, „Dolce & Gabbana bei „Carolina Herrera“. Kas išduoda klastą? Pateikiame pagrindinius klastotes ir originalus skiriančius bruožus.

Prieš kelias dienas įsigalėjo Vyriausybės sprendimas padidinti alkoholio akcizą. Smulkieji verslininkai ir taip išgyvena ne pačius geriausius laikus, tad kaip mokesčio pakėlimas atsilieps jiems ir jų produkcijos pirkėjams? Lietuvos mažųjų alaus daryklų asociacijos vadovė bei AB Kauno alus generalinė direktorė Lina Šileikienė apgailestavo, kad toks nutarimas sumažins alaus vartotojų skaičių.

Rūta Lankininkaitė, Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Plečiasi Alytaus pramonės parkas – per artimiausius dvejus metus numatytos investicijos sieks dešimtis milijonų litų. Bus sukurta naujų darbo vietų. Galimybe išsinuomoti žemės ir pasinaudoti teikiamomis lengvatomis domisi ir užsienio investuotojai. Medienos apdirbimo įmonės vadovas sako, kad perkelti gamybą į Alytaus pramonės parką viliojo sukurta infrastruktūra ir investuotojams teikiamos lengvatos.

Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyboje baigtas pirmasis svarbus darbų etapas – sukalti visi terminalo krantinei reikalingi poliai, pradedamas krantinės betonavimas. Projektą įgyvendinančios „Klaipėdos naftos“ ir Klaipėdos jūrų uosto bendrovės nuolat kartoja – terminalas statomas pagal grafiką ir veikti pradės laiku.

Bendrovės „Bitė“ direktoriaus pavaduotojas Pranas Kuisys „Žinių radijui“ sakė negalintis vienareikšmiškai vertinti Europos Parlamento planų iki kitų metų pabaigos panaikinti tarptinklinio ryšio mokestį.   „Tai priklausys nuo to, kaip šalys ir Europos komisija (EK) galutinai įgyvendins planus. Jeigu bus leistos išimtys šalims, kuriose yra labai maži vietiniai tarifai, tada tai bus subalansuotas, geras sprendimas.

Garsus prancūzų rašytojas Anatolis Francas sakė: „Mes gyvename per daug panirę į knygas ir per mažai į gamtą“. Dabar jį reikėtų perfrazuoti ir knygas pakeisti kompiuteriais. Tačiau esmė išlieka – turėdami tokią garbingą istoriją, turtingą kultūros paveldą ir nuostabią gamtą, mes per mažai naudojamės šiuo lobynu. Lietuvoje visos šios vertybės yra saugomos ir puoselėjamos. Daugiau kaip 17 procentų Lietuvos ploto užima saugomos teritorijos.

Keturių asmenų šeimai mėnesiui rekomenduojamo maisto produktų krepšelio kaina Baltijos šalyse per metus padidėjo nežymiai. Daugiausia – 4.3 proc. – Estijoje, mažiausiai – 3.2 proc. Lietuvoje. Eurą įsivedusioje Latvijoje padidėjimas siekė 4.1 proc. Tokius rezultatus atskleidė antrus metus iš eilės „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliktas pagrindinių namų ūkių išlaidų tyrimas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Baltijos valstybėms ir toliau nesiseka susitarti dėl bendro transeuropinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto. Pasak Lietuvos susisiekimo ministerijos atstovo, derybos vėl gali persikelti į politinį lygį, nes šalims nepavyksta apsispręsti dėl bendros projekto koncepcijos. Estija, kuri vis dar prieštarauja Vilniaus prijungimui prie vėžės, siūlo derybas rengti Briuselyje, kur galėtų dalyvauti ir Europos Komisijos atstovai.

Kovo pabaigoje Hamburge vykusioje transporto konferencijoje buvo pristatytas Kauno intermodalinio terminalo (KIT) Kauno geležinkelio stotyje (Palemono kelyne) projektas.

Verslo įmonės potencialių darbuotojų vis dažniau ieško universitetuose. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai praėjusiais metais sulaukė 40 proc. daugiau darbo pasiūlymų nei 2012-aisiais. Atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei 50 proc. visų studijuojančiųjų pradeda dirbti jau studijų metais.

Nuo gegužės atsisakoma socialinio draudimo pažymėjimų – jų nebereikės pateikti įsidarbinant, tad jie nebebus išduodami „Sodros“ skyriuose, rašoma pranešime spaudai. Dėl to priimant į darbą ar teikiant „Sodrai“ kitus socialinio draudimo pranešimus nebebus privaloma nurodyti asmens socialinio draudimo numerio, užteks asmens kodo. Neturintiems Lietuvoje suteikto asmens kodo ši tvarka negalioja: jų asmens socialinio draudimo numeris pranešimuose turi būti nurodomas kaip ir anksčiau.

Artėjant euro įvedimui vieni labiau linkę pabrėžti jo privalumus ir ramina, kad duona ir pienas liks įperkami, kiti įspėja: turtinė nelygybė dar labiau padidės.

Praėjusią savaitę Lietuvos mėsos perdirbėjams Rusija paskelbė, kad nuo pirmadienio draudžiama į Muitų sąjungos šalis vežti termiškai neapdorotus mėsos produktus, pažadėta, kad gali būti uždraustas visų maisto produktų iš Europos Sąjungos (ES) įvežimas, jei juose bus lietuviškos ar lenkiškos kiaulienos. „Rosselchoznadzor“ vadovo padėjėjas Aleksejus Aleksejenka „Verslo žinioms“ patvirtino, kad šią savaitę paaiškės galutinis sprendimas.

Moterys, o galbūt ir dalis vyrų puikiai žino – vizitas pas kirpėją gali baigtis liūdnai. Per trumpai nukirpti plaukai atauga, tačiau plaukų dažymas gali kainuoti ne tik krūvą pinigų, bet ir reprezentatyvią išvaizdą ar pačius plaukus.