Vida Tavorienė
Šalies rinką pagrindinėmis daržovės aprūpinantys ir nemažai produkcijos eksportuojantys daržovių augintojai pavasarį tampa importuotojais.
Pastaraisias metais nemažai prekinių daržovių ūkių perka milijonus daržovių daigų, daugiausia – kopūstų. Daržovių ir prieskoninių augalų daigai atkeliauja iš Lenkijos, Vokietijos, Olandijos, Italijos ar net Izraelio. Pasak daržininkų, daigų auginimo verslas Lietuvoje neturi perspektyvų ir dėl gamtinių sąlygų, ir dėl brangios energijos, ir dėl mokesčių politikos.
Perka iš lenkų ir vokiečių
Pernai balandžio pradžioje daržovių augintojai turėjo nemažai rūpesčių. Iš Lenkijos, Vokietijos buvo vežami ankstyvųjų kopūstų daigai, o laukus dengė sniego patalai. Šiemet atsitiko priešingai: daigus buvo galima sodinti anksčiau, nei jie pasiekė ūkininkus.
„Žemdirbius nuolat lydi rizika dėl oro sąlygų. Šį pavasarį dar anksčiau galėjome sodinti ankstyvuosius kopūstus, o pernai atvežtus daigus kone tris savaites turėjome laikyti šaldytuvuose. Daigus užsisakome prieš naujus metus, o tada negalime nuspėti, koks bus pavasaris. Todėl paprastai prašome juos išauginti optimaliam laikui – balandžio 5–10 dienoms“, – sakė stambiausias Baltijos šalyse kopūstų augintojas kėdainietis Vidmantas Girdzijauskas.
Anksčiau ūkininkas savo ūkyje prisiaugindavo reikiamų daigų. Tačiau pastaraisiais metais leidžia uždirbti vokiečiams ir lenkams. „Sumokame daugiau, bet galime ramiai laukti pavasario. Ten yra ūkių, kurių specializacija – įvairių daigų auginimas. Jie išaugina užgrūdintų, kokybiškų daigų. O tai turi nemažai įtakos geram derliui“, – aiškino Kėdainių rajono daržovių ir bulvių augintojas.
Apie šimtą hektarų kopūstų auginantis V.Girdzijauskas ištisus metus turi ką pasiūlyti ir vietos prekybininkams, ir eksportuotojams. Jo laukuose auga nuo ankstyviausių iki vėlyviausių įvairių rūšių ir veislių kopūstai. Tad prireikia milijonų daigų. Į vieną hektarą jų pasodinama nuo 40 iki 60 tūkstančių.
„Užpernai labiau džiaugėmės vokiečių išaugintais daigais, o pernai – lenkiškais. Šiemet jau šeštą kartą pirksime iš šių kaimynų. Daigas – ne daiktas, o gyvas organizmas, todėl neįmanoma užtikrinti absoliučios kokybės“, – tvirtino daržininkas.
Nulemia derlių
Kėdainių rajono daržovių augintojai Kuprevičiai dalį daigų atsiveža iš užsienio, dalį užsiaugina šiltnamiuose. „Savo ūkyje neapsimokėtų auginti ankstyvųjų kopūstų daigų. Saulės nedaug, šildymo sąnaudos didelės, todėl juos geriau pirkti“, – teigė Ilona Kuprevičienė.
Ūkininkai daigus užsisako Vokietijoje. Anot jų, vokiški daigai keliais centais brangesni, bet kokybiškesni. „Jau trečius metus iš jų perkame ir esame patenkinti. Negalime rizikuoti, nes nuo daigo kokybės priklauso ir derlius“, – įsitikinusi ūkininkė.
Kuprevičiai sodina 5–6 ha ankstyvųjų kopūstų, o iš viso augina apie 30 ha įvairių rūšių šių daržovių. Vėlyvesnių kopūstų daigų užsiaugina patys. „Jei yra šiltnamiai, kiekvienas daržininkas gali daigų prisiauginti. Aišku, yra savų auginimo subtilybių“, – kalbėjo daržovių augintoja.
Savo daigai – pigūs ir kokybiški
Kolegų pėdomis nepasekė ir užsienietiškais daigais nesusižavėjo stambus daržininkas Vidmantas Kvedaras, taip pat ūkininkaujantis Kėdainių rajone. „Nuo seno patys auginome ir dabar nė daigelio neperkame“, – prisipažino ūkininkas.
Daržovių augintojas įsitikinęs, kad savo ūkyje išauginti daigai nenusileidžia užsienietiškiems, be to, yra pigesni. „Vienas atvežtas daigas kainuoja apie 12 centų, o mes užsiauginame už 6–7 centus. Įsirengėme kieto kuro katilinę, todėl šildymas pigesnis. Pasodinus apie porą milijonų daigų, sutaupoma reikšminga suma“, – skaičiavo V.Kvedaras.
Anot ūkininko, ypatingų daigų auginimo paslapčių nėra – tereikia šildomų šiltnamių, gero substrato, geros sėklos ir daigyklų. „Anksčiau dirvoje augino rasodą. Prieš sodinimą tankiai sudygusius daigus išraudavo, pamirkydavo molyje, ir užaugdavo geri kopūstai. Dabar galime naudoti daigyklas, substratą, todėl auginti daug paprasčiau. Daigų kokybė labai priklauso nuo substrato. Svarbu, kad jame nebūtų amoniakinio azoto, kuris nuodija augalą. Kai kuriems substratų gamintojams tokių problemų atsiranda drėgnais metais ruošiant durpes“, – daigų auginimo subtilybes atskleidė daržininkas.
Rankų darbas neatsiperka
Stambūs daržininkai vengia auginti žiedinius kopūstus, brokolius, porus ir kitas ne taip plačiai mūsų šalyje vartojamas daržoves. V.Girdzijauskas sakė, kad augino šias daržoves, tačiau dabar ūkio laukuose jų nebeliko. „Kiekvienos daržovės auginimas yra specifinis. Tai reiškia, kad reikia taikyti skirtingas žemės dirbimo, sėjos, auginimo, priežiūros, nuėmimo, paruošimo, sandėliavimo technologijas, vadinasi, ir investuoti į jas. O auginant žiedinius kopūstus, brokolius ar porus, jos gali neatsipirkti. Be to, auginant šias daržoves, reikia daug rankų darbo, o pajamos nedidelės. Tad stambiame ūkyje jas auginti – prabanga“, – aiškino daržovių ūkio savininkas.
Panevėžio rajono ūkininkė Milda Mikelionienė ne vienus metus augino porų daigus ir porus, bet ilgainiui pasidavė. „Labai daug rankų darbo, o porų kainos nedidelės. Vargsti vargsti, bet nieko neuždirbi. Norint sumažinti sąnaudas, reikėtų mechanizuoti auginimą, nuėmimą ir paruošimą. O tai nemažai kainuoja. Į visų daržovių auginimą negali tiek investuoti“, – sakė ūkininkė.
Pasiekia iš Izraelio
Iš užsienio šalių į Lietuvą importuojami ne tik kopūstų daigai. Daržininkai atsiveža agurkų, pomidorų, net salotų ir prieskoninių augalų daigų.
Šalčininkų rajone net penkiolikos rūšių salotas ir nemažai prieskoninių augalų auginantis Evaldas Masevičius įsitikinęs, kad patiems auginti daigus neapsimoka. Todėl jis jau ketvirtus metus jų atsiveža. Ūkininkas aplenkia lenkų daigų augintojus ir juos perka iš Olandijos, Vokietijos. O kai kurie prieskoniniai augalai žalumynų augintojo ūkį pasiekia iš Italijos ar Izraelio.
„Kiekvieną mėnesį perkame po partiją salotų daigų. Per metus atsivežame apie milijoną įvairių daigų. Mums ekonomiškai naudingiau nusipirkti nei patiems užsiauginti“, – aiškino E.Masevičius.
Anykščių rajono šiltnaminių daržovių augintojas Audrius Juška taip pat pats negaišta augindamas daigus. Į 4 hektarų šiltnamius ūkininkas Lenkijoje perkamus agurkų daigus pradeda sodinti vasario mėnesį. Dabar agurkai intensyviai dera. Anykštėnas kas savaitę prekybininkams tiekia po 30 tonų žaliosios produkcijos. Agurkus ūkininkas augina iki liepos pabaigos. Vėliau tuose pačiuose šiltnamiuose sodinami lenkiški pomidorų daigai.
„Bandžiau pats auginti, tačiau akivaizdu, kad to daryti neapsimoka. Pas mus per didelės šildymo, elektros sąnaudos, tad geriau nusipirkti“, – sakė A.Juška.
Apsunkina dideli mokesčiai
Lietuvos daržininkai daigų atsiveža iš specializuotų Lenkijos, Vokietijos ir Olandijos ūkių, kuriuose taikomos modernios daigų auginimo technologijos. Mūsų šalyje tokių specializuotų ūkių nėra.
Daržininkai pripažino, kad ši verslo niša yra, tačiau kol kas niekas nesiryžo į tai investuoti. „Matyt, būtų rizikinga konkuruoti su lenkais ar kitų šalių daigų augintojais ir dėl gamtos salygų, ir dėl didesnių energijos sąnaudų“, – svarstė I.Kuprevičienė.
V.Girdzijauskas antrino kolegei: „Vargu ar apsimokėtų Lietuvoje investuoti į šiuolaikiškas daigų auginimo technologijas. Darbo būtų tik kelis mėnesius, o modernios daigyklos brangiai kainuoja. Tad kas ryšis kurti tokį specializuotą ūkį?“
Užsidirbti iš daigų pardavimo neketina ir ūkininkas V.Kvedaras. Jis mano, kad vietos rinkoje daigai nebūtų paklausūs. „Auginame tik sau. Lietuvoje nedaug stambių daržovių augintojų. Kai kurie iš jų patys moka auginti, kiti pasitiki atvežtiniais daigais“, – samprotavo daržininkas.
Anykštėnas A.Juška įsitikinęs, kad Lietuvos daržininkams konkuruoti su lenkais, vokiečiais ar kitų ES valstybių ūkininkais sudėtinga ne tik dėl palankesnių tose šalyse sąlygų daržovėms ir daigams auginti, bet ir dėl mokesčių politikos. Todėl mūsų daržovių augintojai, kaip ir vartotojai, paremia lenkų daržininkus.
„Jei mūsų šalyje pridėtinės vertės mokestis būtų toks, kaip Lenkijoje, mes sutaupytume. Tada būtų galima patiems auginti daigus ir sumokėti už elektrą bei dujas šiltnamiams šildyti“, – daržininkams nepalankią mokesčių politiką priminė A.Juška.
Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovės Zofijos Cironkienės, prekinę produkciją gaminantys mūsų daržininkai be didelio džiaugsmo pradėjo pirkti importinius daigus. „Jie brangesni. Bet jei augintojai dabar kasmet juos perka, vadinasi, taip ekonomiškai naudingiau“, – teigė ji.
