Lietuvos verslas

Švedijos drabužių mažmeninės prekybos tinklas „Hennes & Mauritz“ 2014 m. į Lietuvos rinką įžengs „ne iš savo pinigų“, o šalies pagrindinių prekybos centrų priviliotas, mano nekilnojamojo turto bendrovės „Aurum Apartamentai“ atstovas Laurynas Mituzas. „H&M“ yra toks prekių ženklas, apie kurį labai daug šnekama - visi nori jį turėti. Važiuoju kažkur - jį atsivežu, nes tai labai „karštas“ daiktas.

Viena didžiausių Lenkijos maisto pusfabrikačių gamintojų, bendrovė „U Jędrusia", planuoja plėstis į Baltijos šalis. Savo interneto svetainėje bendrovė teigia, kad jos plėtra ir gamybos augimas yra siejami su naujų šalies ir užsienio vartotojų pritraukimu bei naujų rinkų paieškomis. Šiuo metu produkcija eksportuojama į Europos Sąjungos šalis: Airiją, Vokietiją, Belgiją, taip pat Izraelį ir JAV.

Keturis mėnesius mažėję įmonių pradelsti mokėjimai spalį padidėjo 82 mln. litų, o bendras įsiskolinimų portfelis pasiekė 5,2 mlrd. litų. Didžiausiu tempu verslo įsiskolinimai padidėjo bankams ir kredito unijoms, o sparčiausiai sumažėjo telekomunikacijų paslaugas teikiančioms bendrovėm. Kreditų biuro „Creditinfo" duomenimis, praėjusį mėnesį laiku nepadengtų įsiskolinimų turėjo daugiau nei 34 tūkst. įmonių, arba maždaug kas antra Lietuvos įmonė.

Vakarų Lietuvos ir pajūrio nekilnojamo turto (toliau – NT) rinka rodo atsigavimo ženklus. „Inreal“ analitikų duomenimis, per 2012 metų trečiąjį ketvirtį Klaipėdos, Palangos ir Neringos savivaldybėse parduota 120 naujos statybos butų, o tai yra 2,3 karto daugiau nei per tą patį 2011 metų laikotarpį. Klaipėdos mieste naujos statybos butų parduota net keturis kartus daugiau nei trečiąjį 2011 metų ketvirtį.

Netrukus paaiškės, ar niūrios sąskaitų už šildymą prognozės išsipildys. Pagrindo nerimauti esama, tačiau specialistai pataria, kad pirmiausia reikia patikrinti tam tikrus dalykus namuose, kad po to netektų atsidurti nepavydėtinoje situacijoje, kai sumoki už šildymą stambią pinigų sumą, bet vis tiek gyveni šaltyje. Reikalingos investicijos Bendrovės „Prekursorius“ projektų vadovas Liutauras Gencevičius Balsas.

VšĮ „Versli Lietuva“ šį rudenį pasiūlė naują paslaugą verslui – nemokamą registraciją Eksportuotojų duomenų bazėje. Pasak Eksporto departamento projektų vadovo Ramūno Baltaduonio, paslauga skirta įmonėms, kurių veikla nukreipta į eksportą bei plėtrą į kitas šalis. Šis instrumentas yra naudingas, ieškant potencialių partnerių kitose rinkose, pristatant savo paslaugas ar produktus.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo reikalavimu Vilniaus savivaldybės taryba patvirtino naujas mieste išduodamų verslo liudijimų kainas. Pagal įstatymą, didžiojoje dalyje savivaldybių liudijimo kaina negali būti mažesnė kaip 1530 Lt. Tokią verslo liudijimų kainą nustatė ir sostinės taryba, siekdama, kad mieste būtų kaip įmanoma daugiau dirbančių žmonių. Be to, taryba nustatė 50 proc.

Lietuvos socialdemokratų sąjunga nesutinka su sprendimais leisti pradėti skalūnų dujų paiešką. LSDS nuomone, Lietuvos strateginiu gamtiniu ištekliumi yra gėlas vanduo, todėl pagrindinis uždavinys yra apsaugoti jį nuo bet kokių galimų žalingų poveikių. Socialdemokratų sąjunga pažymi, kad dėl ankstesnių valdžių požiūrio ir valstybės interesų nepaisymo Lietuvos energetika atsidūrė sudėtingoje padėtyje.

Vidurinės klasės egzistavimas, pasak ekonomistų, rodo šalies išsivystymo lygį, tačiau šiuo rodikliu Lietuva pasigirti negali. Priešingai: daugelis ekspertų, paprašyti apibrėžti jos ribas, gūžčioja pečiais ir tvirtina – Lietuvoje vidurinės klasės beveik nėra. Lietuvoje vidurinę klasę sudaro maždaug 27 proc. šalies gyventojų. Tokį skaičių vienintelis iš kalbinamų ekspertų išdrįso įvardyti „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Vidutinis elektros tarifas gyventojams kitąmet greičiausiai perkops 50 ct/kWh, o kai kuriais atvejais elektra jiems gali pabrangti apie 6 ct/kWh – labiausiai dėl išaugusio viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio. Šiemet elektra gyventojams kainuoja 45,56 ct/kWh, rašo „Verslo žinios“. Įmonėms, nepasirinkusioms nepriklausomo tiekėjo, didės ir LESTO taikoma garantinio tiekimo kaina, tačiau kiek pigesnės elektros joms žada laisvoji rinka.

Kai kurios partijos į rinkimus ėjo su šūkiu „pakelsime minimalią algą iki tūkstančio litų, o paskui dar daugiau“. Būtent šis šūkis joms padėjo laimėti rinkimus, nes Lietuvoje yra apie 300 tūkstančių minimalią algą gaunančių žmonių. Samdomų darbuotojų nuomonės apie minimalų atlyginimą klausti nereikia. Kuo minimali alga didesnė, tuo ją gaunančiam geriau. Minimalaus atlyginimo kėlimas kai kurių verslininkų tikriausiai nenudžiugins.

Tris dienas Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksianti Baltijos maisto ir gėrimų mugė tikrins gurmanų kantrybę atsispirti maisto ir gėrimų gausai. Bus siūloma unikalių receptūrų kava be priedų, vynas iš Makedonijos, Ispanijos, Italijos, kurio dar nėra parduotuvių lentynose, alus iš mažųjų Lietuvos daryklų, rečiausios makaronų, alyvuogių, acto, aliejaus rūšys, žuvys, jūros gėrybės, strutiena, kiti delikatesai, prieskoniai.

Galima laikytis vieno taupymo principo, galim ir dviejų. Tiesa paprasta kaip du kart du – kuo daugiau taupymo principų taikysite savo kasdienybėje, tuo didesne sutaupytų pinigų suma galėsite džiaugtis. Šie patarimai ne vienam padėjo išlaikyti balansą šeimos biudžete krizės metu ir po jos. Kai kuriems jie iki šiol padeda mokėti paskolų įmokas už butą ar automobilį ir neįklimpti į skolas. Gaminkite namuose. Jei abu, vyras ir žmona, dirba, tai padaryti gali būti nelengva.

Iki 2012-ųjų spalio 1 d. elektros energiją gamino ir bendrovės „LESTO“ skirstomiesiems tinklams pardavė 89 saulės elektrinės. Nors metų pradžioje jų buvo tik 23. Dabar išduota daugiau kaip 11 tūkst. galiojančių išankstinių techninių sąlygų atskiroms saulės elektrinėms prijungti. Itin didelis susidomėjimas saulės energetika leidžia daryti prielaidą, kad ateityje saulės elektrinių skaičius augs geometrine progresija.

Kiekvienais metais Lietuva netenka tiek gyventojų, kiek jų yra Mažeikiuose, Jonavoje ar Kėdainiuose. Emigracijos kreivė, kuri praėjusių metų pabaigoje jau leidosi žemyn, šiemet vėl šovė aukštyn. Svetur jau išvyko daugiau nei 36 tūkst. Lietuvos piliečių, tačiau ir grįžtančiųjų srautai didėja. Emig­rantai teigia, kad Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Norvegijoje rasti nuolatinį darbą – lyg laimėti loterijoje.

Franusa Hubertas yra dar VII amžiuje gyvenęs Burgundijos didikas. Jis buvo didelis medžioklės gerbėjas, juo tapęs po žmonos mirties. Pasakojama, kad klajodamas po miškus Kalėdų išvakarėse Hubertas pamatė elnią didžiuliais ragais, tarp kurių spindėjo kryžius. Paveiktas regėjimo, kurį palaikė Dievo ženklu, jis pasikeitė – atsisakė titulų ir paskyrė savo gyvenimą bažnyčiai ir vargšams.

Vilniaus apygardos teismas antradienį priėmė UAB „Miesto energija” ieškinį dėl beveik 15 milijonų litų kompensacijos priteisimo iš Ukmergės rajono savivaldybės ir jai priklausančios UAB „Ukmergės šiluma“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šių metų gegužės 8-osios nutartimi grąžinęs šilumos ūkį Ukmergės rajono savivaldybei, taip pat pripažino investuotojo -UAB "Miesto energija” - teisę gauti kompensaciją už nacionalizuotą ir sutarčiai nutrūkus savivaldybei teismo perduotą turtą ir atliktas inves...

Šiandien Vilniaus akcijų biržos indeksas išliko beveik nepakitęs, akcijų perleista už 171 tūkst. eurų, praneša „Finasta“. Daugiausiai dėmesio susilaukė Ūkio banko vertybiniai popieriai – jie dienos metu buvo atpigę apie 4 proc., tačiau vėliau kaina šiek tiek atsistatė ir prekyba baigėsi ties -2,6 proc. riba. Bankas paskelbė perėmęs UAB „Žalgirio sporto arena“ (plačiau apie tai – įmonių naujienose). „Invaldos“ akcijos brango 0,5 proc. ir dabar kainuoja 2 eurus už akciją.

„Aprangos“ grupės devynių šių metų mėnesių grynasis pelnas siekė 26,6 mln. litų ir buvo didesnis 79,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai siekė 14,8 mln. litų. Grupės pardavimai šiuo laikotarpiu siekė 303,28 mln. litų ir buvo 26,7 proc. didesni nei pernai. „Aprangos“ grupės veiklos sąnaudos per metus didėjo 17,9 proc. ir siekė 108,78 mln. litų. Grupės finansinės skolos per pastaruosius 12 mėnesių mažėjo 11,1 mln. iki 4,7 mln. litų.

Finansų miniterija, atsakydama į buvusio pagrindinio banko „Snoras“ pretenzijas teigė, kad sprendimai, susiję su „Snoro“, nepažeidė jokių Lietuvos teisės aktų ir tarptautinių įsipareigojimų.

Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonės pristato savo potencialą Azerbaidžane vykstančioje telekomunikacijų ir informacinių technologijų parodoje „BakuTel“. Lietuvos kompanijos parodoje, sutraukusioje 200 įmonių iš 29 šalių, dalyvauja jau trečią kartą. Asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Edmundas Žvirblis pažymi, jog Lietuva turi orientuotis į eksporto mastų didinimą, o dalyvavimas tokiose parodose tiesia kelią IRT eksporto plėtrai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai  jau sulaikė kelias dešimtys įtariamųjų. Po skandalo, kuris pernai sukrėtė sostinės Gariūnų turgavietę, FNTT ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai vėl apsilankė pas prekeivius gavus informacijos, kad ten prekiaujama klastotėmis iš Kinijos. Pareigūnai sulaikė maždaug dvidešimt verslininkų, kelis jų, anot Vilniaus apygardos prokuratūros atstovų, ketinama suimti. Kol kas niekas neteikia išsamesnės informacijos.

Vos prieš penkis mėnesius Lietuvoje startavęs naujas ir inovatyvus karjeros portalas Reziumė.lt jau sulaukė nemenko populiarumo. „Ir pradžioje, ir dabar puoselėjame ambicingus tikslus, daug dirbame, kad jie taptų realybe. Visgi rezultatai kol kas pranoksta net drąsiausius mūsų lūkesčius. Todėl darome išvadą, kad pateikėme savo klientams tai, ko jiems seniai reikėjo ir ko jie iki šiol neturėjo“, - sako Reziumė.lt vadovė Oksana Pčelnikova.

Darbdavių apklausa rodo, kad MMA pakėlus iki 1000 Lt, sunkumų turėtų virš 30 proc. įmonių. Toks MMA padidinimas labiausiai neigiamai paveiktų maisto ir gėrimų, tekstilės ir drabužių pramonę. Taip pat apdirbamąją pramonę, mažiau – medienos ir baldų, chemijos pramonę, mažiausiai – metalų ir įrenginių pramonę. MMA padidinus iki 1509 litų neigiamą įtaką pajustų kas trečia įmonė. ­­Tai neigiamai atsilieptų net 94 proc. maisto ir gėrimų pramonės įmonių, 100 proc.

Preliminariais „AutoTyrimų“ duomenimis, gautais pagal ES reglamentuotą metodiką išanalizavus VĮ „Regitra“ pateiktus pradinius duomenis, 2012 m. spalį Lietuvos naujų lengvųjų automobilių (M1 ir N1) rinka smuko tik 3 proc. iki 1'315 vnt. Praeitų metų spalį šalyje buvo įregistruotas 1'351 naujas automobilis. Spalį asmeninių automobilių (M1) registravimas išaugo 1 proc. iki 1'188 vnt., tačiau lengvųjų komercinių transporto priemonių (N1) rinka smuko net 26 proc. iki 127 vnt.

Vis kitas vadovas, užimantis direktoriaus kėdę sulig naująja valdančiąja dauguma, – neretai kas ketverius metus pasikartojantis scenarijus valstybinėse įmonės, viešosiose įstaigose, vyriausybės agentūrose. Pokyčių laukia ir verslo organizacijos, dar rinkimų priešaušriu teikusios pasiūlymų politinėms partijoms, o ekspertai tvirtina, kad pavaldžių direktorių rokiruočių neatsisakys ir 16-oji vyriausybė, tačiau jos gali išeiti ir į naudą.

Ūkio bankas, už rekordinę 357 mln. litų sumą perėmęs Vilniuje esantį blogos būklės „Žalgirio“ stadioną, rinkos dalyvius verčia spėlioti, ar banko balanse nėra daugiau pervertinto turto. Lapkričio 5 dieną Ūkio bankas paskelbė, kad iš kelių banko skolininkų už 357 mln. litų perėmė 94,9 proc. bendrovės „Žalgirio sporto arena“ (ŽSA) akcijų, ir padidino valdomą paketą iki 100 proc.

Didelė dalis žmonių tik prieš šventes, o ypač prieš Vėlines imasi iš esmės tvarkyti artimųjų kapus. Į kapines, nešini kibirais, kauptukais ir gėlių sodinukais, lekia patys arba renkasi greitesnį ir patogesnį, tačiau brangiai kainuojantį būdą – kreipiasi į kapų tvarkymo įmones. Dvejus metus kapus tvarkantis Gintaras Kazlauskas, savo paslaugas siūlantis interneto tinklalapyje Tvarkomekapus.lt, sako, kad kapų tvarkymo verslas – itin sezoniškas.

Nesulaukdama rangovo, sutiksiančio valyti nedidelių gylių krantines, Uosto direkcija pati planuoja įsigyti kelis milijonus litų kainuosiančią žemsiurbę ir savo jėgomis valyti ne tik Klaipėdos, bet ir Šventosios uostą. Galinga rangovo žemsiurbė gilina uosto akvatoriją, tačiau nuo kovo Uosto direkcijos surengtuose keturiuose viešuosiuose paslaugų pirkimo konkursuose išvalyti prie negilių krantinių susikaupusį gruntą nepanoro dalyvauti nė viena bendrovė. Rangovai kviesti ir iš Europos.

Apsipirkinėjant parduotuvėje dažniausiai prekių lentynose ieškome ryškiomis spalvomis išsiskiriančių etikečių, bylojančių apie viliojančias prekybos centrų nuolaidas. Pasauliniai tyrimai atskleidžia, kad vartotojai prekes renkasi pagal jų kainą, o skaitmeniniame pasaulyje vis dažniau pigesnių prekių ieškome internete ar išmaniesiems telefonams sukurtose aplikacijose.

Banko bankroto administratorius Neilas Kuperis (Neil Cooper) pažymi, jog taupomųjų skyrių mažmeninio tinklo įsigijimo sandoris galimas tik visoms sandorio šalims nuosekliai dirbant. „Taupomųjų skyrių mažmeninio tinklo pardavimas yra naudingas „Snoro“ kreditoriams, nuomotojams ir mini-bankų darbuotojams“, - sakė jis.

Nuo rugsėjo 1-osios leidus Lietuvoje steigti mažąsias bendrijas, Alytaus regione jų atsirado jau dešimt. Galimybe palengvinti administracinę naštą savo verslui dažniausiai pasinaudoja pradedantys jauni verslininkai arba studentai. Steigti mažąją bendriją galima ir internetu. Alytiškis Dovydas Černiauskas apie nuosavą verslą – kavinę jaunimui – svajojo penkerius metus. Vaikinas, pats gaminsiantis maistą, sako mažąją bendriją įsteigęs drauge su mama ir tiki verslo projekto sėkme.

Naujas 2013 metų vasaros sezono poilsines ir pažintines keliones pristatęs didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius "Novaturas" planuoja augsiančius pardavimus. Tikimasi, jog kelionių pardavimai kitais metais gali augti 15 proc., lyginant su 2012 metais. "Atsižvelgdami į ekonominę situaciją šalyje ir numatomą šalies ūkio augimą, tikimės kitais metais padidinti pardavimus keliolika procentų.

Lenkijos bendrovės „Lotus“ ir amerikiečių „CalEnergy Resources“ sutarė Lietuvoje ieškoti skalūnų dujų, praneša Lenkijos naujienų agentūra PAP, cituodama „Interfax Global Energy Services“ (IGES) pranešimą. „Mes jau kurį laiką domimės šiuo projektu. Tikimės, kad lietuvių planai, žadami paskelbti kitą mėnesį, apmokestinti angliavandenių paiešką paieškos proceso nepadarys nepelningu“, – pranešime cituojamas „CalEnergy“ vadovas Peteris Youngas.

Vokietijos biotechnologijų įmonė „Bio-chem Cleantec“ investuos virš 20 mln. litų į savo naują gamybinį padalinį Elektrėnuose, kur gamins paviršių priežiūros priemones, skirtas pramonės reikmėms, pavyzdžiui, geležinkelių, lėktuvų infrastruktūros priežiūrai. Planuojama, jog čia bus sukurtos 48 naujos darbo vietos.

Per spalio mėnesį įregistruoti 1123 įmonių turto areštai. Tai 141 atveju daugiau nei ankstesnį mėnesį. Paskutinį kartą 1000 įregistruotų turto areštų riba buvo viršyta rugpjūtį, kai rodiklis pasiekė 1012, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė, atlikta pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. Laikinų apribojimų valdyti, naudotis ar disponuoti turtu spalį ypač padaugėjo mažmeninės prekybos, transporto ir pramonės sektoriuose, o mažėjo tik tarp statybos ir nekilnojamo turto bendrovių.

„Watson Pharmaceuticals“ užbaigė „Actavis Group“ įsigijimo sandorį, kurio vertė 4,25 mlrd. eurų. Taip sukurta trečia pagal dydį generinių vaistų kompanija pasaulyje, veikianti daugiau nei 60 rinkų, taip pat ir  Lietuvoje. Bendrovės pajėgumai – 750 skirtingų pavadinimų vaistai, kurie gaminami daugiau nei 1700 įvairių stiprumų ir formų. Planuojamos kompanijos 2012 m. pajamos – daugiau nei 6 mlrd. eurų.

Didžiausia Baltijos šalių IT paslaugų bendrove pripažinta grupė „Nortal“, skelbiama naujausioje investicinės bankininkystės įmonės „Prime Investment“ apžvalgoje. „Nortal“ pripažinta lydere keturiose kategorijose – pirmąjį šių metų pusmetį gavusia daugiausia pajamų iš IT paslaugų, didžiausia programinės įrangos plėtotoja, lydere pagal pajamas iš profesionalių paslaugų bei didžiausia Baltijos šalių IT paslaugų eksportuotoja. „Nortal“ pajamos iš IT paslaugų š. m. pirmąjį pusmetį siekė 73,6 mln.

Vienas didžiausių prekybos tinkle Lietuvoje „Norfa“ svarsto galimybę prekiauti internetu. „Norfa„ konkrečiai svarsto plėtrą internete“, - „Verslo žinioms„ sakė Darius Ryliškis, bendrovės „Norfos mažmena“ atstovas spaudai. Jo teigimu, bendrovė šiuo metu sprendžia, kokią internetinės prekybos platformą pasirinkti. Šiuo metu iš didžiųjų prekybos tinklų „Maxima" vienintelė siūlo galimybe apsipirkti elektroninėje parduotuvėje.

Prieš daugiau nei du dešimtmečius prasidėjusi Lietuvos pramonės griūtis itin skaudžiai atsiliepė Marijampolei. 1959-1988 m. Marijampolėje (tuometiniame Kapsuke) pramonė buvo miesto varomoji jėga, rašo „Respublika“. Miestas tuo metu statėsi, plėtėsi, gerokai perkopė 50 tūkst. gyventojų skaičių. Sumaištyje, kuri buvo pavadinta privatizavimu, įmonės išgrobstytos. Ne vienas apsukruolis per privatizavimą pralobo ir šiandien užima neblogas pozicijas valstybėje.

Į Kėdainių pramonės parką, kuris paskelbtas laisvąja ekonomine zona (LEZ), braunasi pavojingas medicinines atliekas utilizuoti pasirengusi įmonė, rašo „Lietuvos rytas“. Tačiau vietos politikai stoja piestu. Verslininkų ketinimai išaiškėjo Kėdainių rajono tarybos posėdyje, kuriame panūdo pasisakyti Kauno technologijos universiteto profesorius Gintaras Denafas.

Sėkminga karjera – daugelio jaunų žmonių svajonė. Kiekvienas jos siekia, kaip išmano: kruopščiai renkasi specialybę, aukštąją mokyklą. Tačiau dažnai pamiršta, jog studijos ir diplomas – ne galutinis, o tik pats pirmasis žingsnis ilgame kelyje į trokštamą tikslą. Norint jį pasiekti, dar teks nemažai ką nuveikti, tačiau pasak sėkmingai karjeros laiptais kylančio Andriaus Darulio, visa tai gali padaryti kiekvienas: svarbu noras, kantrybė ir drąsa pokyčiams.

Pak­ruo­jie­tis ava­ly­nės tai­syk­los sa­vi­nin­kas Pra­nas La­pins­kas jau sep­ty­nio­li­ka me­tų ver­čia­si bat­siu­vio ama­tu. Bat­siu­vio žo­džiais, šiais lai­kais ko­ky­biš­kus ba­tus dė­vi in­te­li­gen­tai. Su to­kia ava­ly­ne į meist­ro dirb­tu­vė­lę už­su­ka ir ato­sto­gų į gim­ti­nę grį­žę emig­ran­tai... Be dar­bo ne­liks Tik pra­vė­rus ava­ly­nės tai­syk­los du­ris iš­kart užuo­di kli­jų, odos ir ace­to­no kva­pą, iš­girs­ti plak­tu­ko kauk­šė­ji­mą.

Lietuvoje plečiasi kailinių žvėrelių ūkiai, nes tokių aukštų kainų, kurios už kailius pastaruoju metu paklojamos pasaulio aukcionuose, dar nėra buvę. Jas diktuoja itin didelis kailių poreikis Kinijoje. Audinės – nedideli, maždaug 3 kilogramus sveriantys prabangaus kailio žvėreliai. Tokių smalsių žvėrelių, kurie puikai jaučiasi ir spaudžiant 30 laipsnių šalčiui, Vilkijos ūkis augina per 50 tūkst. Tai seniausias ir didžiausias Lietuvoje švelniakailių žvėrelių ūkis.

Kauno technologijos universitete (KTU) pasirašyta trišalė sutartis, apvainikavusi diskusijas dėl integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ ir dalies slėnio „Nemunas“ valdymo modelio bei veiklos. Šį dokumentą pasirašė KTU rektorius prof. Petras Baršauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius prof. Remigijus Žaliūnas ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) direktorius prof. Eugenijus Ušpuras.

Žiedus pakandanti stipri šalna skatino kapus puošti dirbtinėmis gėlėmis, o ir tas rinktis pagal išgales. Vakar visi keliai vedė į kapines. Visų šventųjų ir šiandien – Vėlinių dienomis daugumos žmonių mintys ir veiksmai skirti šį pasaulį jau palikusiems artimiesiems – lankomos amžinojo poilsio vietos, puošiami kapai, uždegamos žvakės, prisimenama ir meldžiamasi.

Į darbą „BIOK laboratorijoje“ įmonės direktorius Linas Čereška atkeliauja ankstyvą rytmetį. Tokiu metu, kai iki tolimame miesto gale esančios bendrovės nukeliauti greitai netrukdo rytinės spūstys. „Ryte ramus metas – jokių skambučių, susitikimų, gali ramiai pasinerti ir pasiruošti visiems klausimams, dienos darbams. Gaila tų, kurie neišnaudoja tokių ankstyvų rytmečių“, – sakė direktorius ir prisipažino, kad tik gyvenimo aplinkybės privertė jį virsti tikru vyturiu.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme siūloma nustatyti, kad Marijampolės miesto ir Marijampolės kaimiškoje teritorijose būtų taikomas skirtingas fiksuotas pajamų mokestis už individualią veiklą, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą. Tokį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys socialdemokratas Albinas Mitrulevičius.

ES valstybės aktyviai skatina ir įgyvendina centrinio šildymo sistemų plėtrą, o Lietuvoje norima sugriauti tai, ką jau turime Neseniai įvykusioje tarptautinėje energetikos konferencijoje „Kita centrinio šildymo ir vėsinimo karta“ Briuselyje dar kartą buvo patvirtinta, kad Europos Sąjungos (ES) valstybės aktyviai įsitraukia į centrinio šildymo sistemų plėtrą.