Šias įstatymo pataisas, sulaukęs parlamentinių komitetų išvadų, Seimas plenariniame posėdyje svarstys birželio 17 dieną.
Jose siūloma, kad atsižvelgiant į prognozuojamas valstybės finansines galimybes bei į preliminariai apskaičiuotas lėšas, kurių reikėtų kompensacijoms, nustatyti, kad tais atvejais, kai sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas po 2012 m. sausio 31 d., piliečiams piniginė kompensacija už žemę, kuri iki 1995 metų birželio 1 dienos buvo priskirta miestų teritorijoms, išmokama per 5 metus lygiomis dalimis, pradedama mokėti kitais kalendoriniais metais po sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo. Jei suma mažesnė negu 1 tūkst. litų, dalimis ji nebūtų skaidoma.
Pristatydamas pataisas žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas teigė, kad nuosavybės teisės atkurtos į kiek daugiau negu 83 proc. ploto. Jo teigimu, miestų žemė šiuo metu yra pakankamai brangi, todėl vyriausybė siūlo, kad atsiskaityta su piliečiais būtų per 5 metus, ,,ir žmogus galėtų turėti labai aiškią poziciją, kaip bus atsiskaityta už žemę miesto teritorijoje“.
Konservatorei Vidai Čigrėjienei, kuri domėjosi ,ar dėl to bus galima išvengti korupcijos didžiuosiuose miestuose, jis atsakė, kad pataisos leistų paspartinti nuosavybės teisių į žemęę atkūrimo procesą, o kuo greičiau tai įvyks, tuo mažiau bus galimybių korupcijai, nes ,,pats restitucijos proceso užbaigimas sumažins prielaidas tam būti“. Į konservatoriaus Arvydo Vidžiūno repliką, kad „jau kokios 5 vyriausybės žemės gražinimą yra baigusios“, jis atsakė, kad ši vyriausybė nori ,,realiai užbaigti šį procesą“.
Vietoj realaus turto – seniai tik vargani grašiai
Balsas.lt primena, kad 2012 metais buvo nuspręsta atsisakyti kompensacijų už valstybės išperkamą žemę vertybiniais popieriais (akcijomis), nes „neliko valstybei priklausančių įmonių akcijų, kurios buvo skirtos atlyginti piliečiams už iš jų išperkamą nekilnojamąjį turtą“. Vietoje jų pasiūlyta kompensuoti už negrąžintą žemę pinigais.
Tada buvo sumanyta, kad už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir už nekilnojamąjį turtą, kurio piliečiai nepageidauja susigrąžinti natūra, atlyginimas <...> apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką“. Taip pat buvo teigiama, kad „atlyginimas kitu valstybės turtu, pavyzdžiui, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtiems pastatams, žemės sklypą, yra susijęs su papildomomis išlaidomis (valstybės turto vertės nustatymo ir kt.), todėl yra neekonomiškas“.
Piliečiams taip pat buvo pasiūlyta iki 2013 m. liepos 1 d. pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Ir jokios alternatyvos. Tad tie, kurie, pasitikėdami valstybe kantriai laukė pažadėtų akcijų, užuot pasirinkę kompensaciją, tarkime, lygiaverčiu sklypu, pasirinkti kompensaciją pinigais bus verčiami priimti kaip vienintelę įmanomą.
Maža to, kad akcijos, kurių pilietis laukė kelerius metus, tikėtina, jau būtų uždirbusios vieną kitą papildomą litą. Maža to, kad tas pats pilietis, jeigu vietoje tėvų ar senelių žemės iš karto būtų pasirinkęs pinigus ir juos investavęs, taip pat jau būtų uždirbęs. Jeigu jis būtų pasirinkęs analogiškos vertės sklypą kitoje vietoje – gal būtų tą sklypą pardavęs. Tai jo reikalas.
Bet kuriuo atveju jis jau būtų turėjęs tam tikros naudos. Net jeigu jis būtų nedaręs, sklypas būtų vertas gerokai daugiau, negu tuo metu įstatymų pakeitimais jam siūlė konservatorių ir liberalų dauguma, nusprendusi skaičiuoti turėtos nuosavybės vertę ne rinkos kaina, o pagal vadinamuosius verčių žemėlapius. Grubiai skaičiuojant, vietoj maždaug 30 tūkstančių, kiek rinkoje kainuotų jo sklypas N miestelyje, pagal verčių žemėlapius siūlydama apie 3,5-4,5 tūkstančio litų.
Dabar einama dar toliau – jeigu Seimas pritars naujiesiems siūlymams, tuos kelis tūkstančius jis gaus ne iš karto, o per 3-4 metus? Deja, nei apie infliacijos suvalgytą pinigų dalį, nei apie teisėtus piliečių lūkesčius, kurie veikiausiai pažeidžiami, naujajame įstatymo pataisų projekte nėra nė žodžio.
Užtat jį lydinčiuose dokumentuose pažymima, kad ,,pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 1 d. pateiktus duomenis iš likusio atkurti nuosavybės teises miestuose žemės ploto 6,7 tūkst. ha yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir 9,3 tūkst. piliečių pagal jų prašymuose nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo būdą nebus galima atkurti nuosavybės teisių į šį žemės plotą“. Preliminariai skaičiuojama, kad kompensuoti už šią žemę reikėtų apie 134 mln. litų.
Tiesa, užsimenama ir apie tai, kad vis dar laukiantys nuosavybės teisių atkūrimo – žemės sklypo natūra ar vadinamąja ekvivalentine natūra, laukia ne dėl užgaidos: siūlomas įstatymo pataisas lydinčiuose dokumentuose pripažįstama, kad ,,grąžinant žemę natūra ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai (miestų (rajonų) savivaldybės nėra suplanavusios pakankamo kiekio neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai“. Tad belieka retoriškai paklausti – kokius varganus grašius vietoj mažiausia kelias dešimtis kainuojančio sklypo valdžia pasiūlys jiems?
