Lietuvos verslas

Patvirtintų daugiabučių renovacijos projektų skaičius artimiausiais mėnesiais turėtų priartėti prie trijų tūkstančių ribos. Nuo 2013 metų pradžios, Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, yra parengta ir suderinta arti 2500 tokių projektų. „Šie skaičiai patvirtina, kad ne vienus metus strigusį daugiabučių atnaujinimą kaip reikiant išjudino naujasis renovacijos modelis, paskatinęs savivaldybes ir pačioms stoti prie modernizavimo vairo,“ – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, Sveikatos telematikos mokslo instituto vadovas Arminas Ragauskas įsitikinęs – Lietuvos laukia inovacijų proveržis. Tačiau tam reikia stiprinti inovacijų ekosistemą – turi būti pakankamai moderni tyrimų infrastruktūra, kad ji leistų generuoti pasaulyje konkurencingas mokslo žinias, yra reikalingas ir lengvai prieinamas rizikos kapitalas, o universitetuose privalo būti dėstomi dalykai, kurie skatintų kūrybingumo ir inovatyvumo ugdymą.

Būsto diena Lietuvoje oficialiai minima nuo 2012 metų. Šio minėjimo tikslas – pabrėžti būsto ir darnios gyvenamosios aplinkos aktualijas nacionaliniu ir vietiniu lygiu, paviešinti gerų pavyzdžių praktikos sėkmingus projektus ir veiklos rezultatus. Šiemet Būsto diena bus minima spalio 13 dieną, Vilniuje. „Džiugu, kad Būsto diena tampa tradicija.

Už Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo reikalavimus pažeidžiančią vartojimo kredito sutarties reklamą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba vartojimo kredito davėjai UAB „MCB Finance“ skyrė 30 tūkst. Lt baudą. Nuo šių metų balandžio mėn. kelis mėnesius per televiziją, taip pat gegužės–birželio mėn.

Šių metų pradžioje Seimas pakeitė Miškų įstatymą ir nustatė, kad bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti miško valdytojai nuo kitų metų privalės mokėti 5 procentų atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Aplinkos ministerija parengė ir beveik su visomis valstybinėmis institucijomis suderino Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame numatyta šio mokesčio mokėjimo tvarka.

Vadinamieji kolektyviniai sodai baigia prarasti tikrąją funkciją. Vis daugiau panevėžiečių sodus perka ne norėdami pasikapstyti lysvėse, o čia gyventi. Tačiau naujakurių laukia ne tik grynas oras ir ramybė, bet ir netikėtumai.  Tarpinis variantas tarp namo ir buto Kai kurios sodų bendrijos, ypač esančios arčiau miesto, jau seniai neprimena kolektyvinių sodų: vietoj medinių vasarnamių dygsta šiuolaikiniai namai, o lysves su daržovėmis pakeitė dailiai išpuoselėta pievelė.

Rusijos Murmansko uoste areštuotas Lietuvos žvejybos laivas „Jūros vilkas“ nebuvo Rusijos vandenyse, patvirtino Europos Komisija. Pasak EK, laivų stebėjimo sistema „Jūros vilko“ Rusijos teritoriniuose vandenyse neužfiksavo, pranešė Žemės ūkio ministerija. Eurokomisarė Maria Damanaki laiške žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei pranešė, kad šiuo metu svarbu gauti oficialius duomenis iš Rusijos dėl laivo veiklos ir sulaikymo koordinačių bei kitų Rusijos turimų įrodymų.

Vos jaučiamas stuktelėjimas, brūkšnys ar netgi bučinys – tokiais žodžiais vairuotojai dažnai pasakoja apie nuotaiką sugadinusį, tačiau greitai pamirštamą eismo įvykį be skaudžių pasekmių. Smulkios avarijos sudaro didžiąją dalį eismo įvykių, fiksuojamų Lietuvos miestų gatvėse, tačiau nereikšmingomis anaiptol nepavadinsi žalų, kurias draudikai registruoja daugumos eismo įvykių metu. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, maždaug 17 proc.

Šiandien, spalio 9 d., ūkio ministras Evaldas Gustas darbo vizito Druskininkuose metu dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje su savivaldos atstovais bei verslininkais, su kuriais aptarė verslumo situaciją Druskininkų savivaldybėje, Ūkio ministerijos vykdomą verslo aplinkos gerinimo politiką, eksporto plėtrą, verslumo skatinimo priemones.

Kitąmet įvedus eurą, politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos turėtų būti skaičiuojamas naudojant 130,5 euro bazinį dydį.  Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė tai siūlančiai įstatymo pataisai. Už ją balsavo 39 parlamentarai, susilaikė keturi. Šiemet minėtas bazinis dydis yra lygus 450 litų (130,329 euro). Jį padidinus iki 130,5 euro, truputį didėtų politikų, tarnautojų, teisėjų algos.

Ieškote darbo, siunčiate savo CV, tačiau jūsų niekas nekviečia pokalbiui dėl darbo? Gali būti, kad jūsų CV parašytas netinkamai. CV-Online personalo atrankų specialistų patirtis rodo, kad grubios CV klaidos trečdaliui kandidatų užkerta kelią į svajonių darbą. Darbdavys įspūdį apie kandidatą susidaro vos per kelias sekundes, tik užmetęs akį į CV. Todėl verta pasistengti ir informaciją pateikti tvarkingai, aiškiai, struktūriškai, chronologiškai.

Koncerno „Achemos grupė“ įmonės yra strategiškai svarbios tiek Lietuvai, tiek visam Baltijos šalių regionui, jos kuria vertę akcininkams, darbuotojams, klientams ir visai visuomenei, todėl bet kokie specialūs bandymai trukdyti efektyviam koncerno vadovybės darbui, sprendimams dėl verslo plėtros, investicijų ir kitų projektų negali būti pateisinami.

Vyriausybė, pritarusi 2015 metų biudžeto projektui, siūlo panaikinti 9 proc. PVM lengvatą šildymui ir teigia, kad socialiai remtinų žmonių kompensacijoms biudžete numatyta 168 mln. litų. Dėl to turi apsispręs Seimas. Energetikos ministras Rokas Masiulis “Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė, kad PVM lengvata nėra socialiai teisinga: „Puikiai suprantame, kad čia klausimas yra daugiau politinis, nes tai liečia ir biudžetą, ir kitus dalykus.

Prasidėjęs naujų mokslo metų įkarštis vis daugiau tėvų gena ne tik į knygynus pirkti pratybų, bet ir į baldų prekybos centrus. Visi turi įvairiausių netikėtų rūpesčių: kas išaugo rašomąjį stalą, kam sulūžo mokyklinė kėdė, kas po vasaros išstypęs nebetelpa į lovą.

Pagal Finansų ministerijos 2015 metų biudžeto projektą Aplinkos ministerijos kuruojamoms sritims numatytas didžiausias papildomas finansavimas, t. y. išlaidos šiai sričiai didėja 44 proc. – 98 mln. eurų arba 338 mln. litų ir nusileidžia tik žemės ūkiui bei krašto apsaugai. 67 proc.

Baltijos šalių šešėlinės ekonomikos dalis pastaraisiais metais kiek sumažėjo, tačiau šis rodiklis ir toliau išlieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), rodo „Visa Europe“ ir Linco universiteto (Austrija) mokslininko tyrimas. Tyrimo duomenimis, kuriuos skelbia portalas atkearney.co, Lietuvoje šešėlinės ekonomikos dalis pernai sudarė 28 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) - 0,5 procentinio punkto mažiau nei 2012 metais ir 1 procentiniu punktu mažiau nei 2011-aisiais.

Viskas, kas populiaru, trunka ilgai, o kartais ir ne, taip ir čia – kreditai internetu tapo neatsiejamu skolinimosi reiškiniu finansų sektoriuje. Ir tas populiarumas yra išlikęs iki šiol, nes žmonės noriai skolinasi būtent iš greitųjų kreditų įmonių, nors bankai gali pasiūlyti kur kas patrauklesnes sąlygas, kurios matomos akivaizdžiai. Kas lemia tokį populiarumą? Šiame straipsnyje ir norėtume apžvelgti šiuos ypatumus, kurių yra tikrai ne vienas.

2015 m. sausio 1-ąją įvyksiantis Lietuvos prisijungimas prie euro zonos žymės naują ir reikšmingą etapą šalies istorijoje. Šia proga žymiausių pasaulio monetų kalyklų atstovė ir oficiali kolekcinių monetų ir medalių platintoja Lietuvoje – UAB „Monetų namai“ – dovanos proginį medalį. Šį įsimintiną numizmatinį įvykį, kuomet mūsų nacionalinė valiuta – litas – tamps istorija, UAB „Monetų namai“ pažymės dovanodama medalį, kurio tiražas tik 20 000 vienetų.

Kokia Lietuvos eksporto vertė į Fidžio salą? Į kokias šalis eksportuojame daugiausiai? Kokia Lietuvos eksporto į euro zoną struktūra? Gauti atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų apie Lietuvos eksportą dabar patogu ir paprasta naudojantis naujuoju VšĮ „Versli Lietuva“ interaktyviu analizės įrankiu – „Lietuvos eksporto žemėlapiu“. Šis įrankis leis rasti informaciją ne tik apie Lietuvos eksporto vertę į visas valstybes (jų grupes), bet ir sužinoti jo struktūrą.

Šį mėnesį Lietuvoje laukiama tarptautinių ekspertų, kurie įvertins suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo ir tilto į Kuršių neriją projektus. Pastarasis nė neegzistuoja, tačiau, Rusijai garsiai išreiškus nerimą, šiuo rūpesčiu persiėmė ir UNESCO, ketvirtadienį rašo „Kauno diena“. Pasak Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktoriaus Vidmanto Bezaro, tikėtina, kad čia daugiau geopolitinių procesų padarinys, siekis pristabdyti Lietuvos energetinei nepriklau...

 Deividas Jursevičius, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt   Trečius metus iš eilės geriausiu Lietuvos darbdaviu buvo išrinktas „Lietuvos draudimas“. Įmonės generalinis direktorius Kęstutis Šerpytis teigė, kad bendrovė šiame konkurse dalyvauja norėdama pasitikrinti, o ne rungtyniauti.   „Kiekvienais metais tikrinamės, koks mūsų įsitraukimas, koks mūsų žmonių įsitraukimas, kokios sritys yra silpnesnės, kas pagerėjo ar pablogėjo. Tai labai svarbu.

Griežtas taupymo priemones prasidėjus finansų krizei įgyvendinusi Lietuva kai kurių įtakingų ekonomistų šiandien laikoma pavyzdžiu kitoms iš liūno tebesikapstančioms Europos šalims. Tačiau nepanašu, kad Senojo žemyno vyriausybės ar jų rinkėjai būtų pasiryžę aukotis ir kentėti taip pat, kaip lietuviai. Be to, didelėms ir santykinai uždaroms ekonomikoms pritaikyti Baltijos šalių sprendimų beveik neįmanoma.

Jolita Žurauskienė VL žurnalistė Žemės ūkyje sunku rasti darbo jėgos. Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, labiausiai žemės ūkio srities darbuotojų reikia Pakruojo, Kėdainių, Radviliškio ir daugelio kitų šalies regionų ūkininkams bei įmonėms.  Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Pakruojo rajono skyriaus vadovas Alvidas Vasiliauskas sakė, kad jų rajone daug bedarbių, tačiau darbininkų trūksta.

VMI.Geranoriškai nepatikslinęs deklaracijos, Panevėžio verslininkas sulaukė mokestinio tyrimo, o vėliau ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) patikrinimo. Tada į valstybės biudžetą teko sumokėti daugiau nei 170 tūkst. litų mokesčių.

 Lietuvai artimiausiu metu gali būti leista eksportuoti mėsos produktus į Jungtines Amerikos Valstijas – apie tai trečiadienį informuotas ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Prieš septynerius metus kilęs sumanymas nutiesti patogų kelią iš chemizuoto ūkio į ekologinį užstrigo pusiaukelėje ir dalį ekologinių ūkių paskatino pasukti atgal. Dabar sunku nustatyti, ko siekė išskirtinės kokybės produktų gamintojų sistemos kūrėjai, tačiau daugelis tikėjosi, kad tai bus tarsi tarpinė stotelė, kurioje vieni kaups jėgas tolimesnei kelionei, o kiti, patyrę nesėkmę, trumpam grįš ir ruošis naujam žygiui.

„Tai, kad renovacijos darbų kokybę tikrinantys statybos priežiūros inspektoriai sulaukia daugiabučių namų bendrijų padėkų, rodo, kad valstybine priežiūra vis labiau pasitikima ir kad namai atnaujinami pagal reikalavimus“, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) pareigūnai nuolat kontroliuoja, kaip atliekami daugiabučių modernizavimo darbai. Rugsėjo mėnesį jie patikrino 45 namus.

 1,9 mlrd. litų preliminarios vertės dujotiekį tarp Lenkijos ir Lietuvos siūloma pripažinti valstybei svarbiu projektu. Energetikos ministerijos teigimu, tai leistų per trumpiausią laiką priimti spendimus, įskaitant poveikio aplinkai vertinimą, teritorijų planavimą bei projektavimą. Ministerija parengė atitinkamą Vyriausybės nutarimo projektą ir pateikė jį viešam svarstymui. ACER rugpjūtį paskelbė, kokiomis dalimis Baltijos šalys ir Lenkija turi finansuoti dujotiekį.

 Jungtinėse Valstijose viešintis ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius užsiminė, kad Lietuvos gynybos biudžetas gali augti sparčiau nei planuota, o 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto rodiklį šalis gali pasiekti jau 2017 metais. „Ministras pirmininkas A.Butkevičius teigė, kad 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai būtų galima pasiekti jau 2017 metais, jei išlaidos gynybai būtų didinamos tokias tempais kaip iki šiol.

Alvyda Bajarūnaitė, Saulius Liauksminas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kai kurios kitos Europos Sąjungos (ES) šalys neįsiveda euro, nes jų pinigų politika yra visiškai kitokia nei Lietuvos. Taip sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, tos šalys gyvena su laisvai plaukiojančia valiuta, o tokiomis sąlygomis daug naudingiau nesijungti prie euro zonos. Mūsų šalies situacija, pasak buvusios finansų ministrės, yra kitokia.

Kai kalbama apie energetiką, negalima akcentuoti vien tik energetinio saugumo, nors tai ir yra visų mūsų prioritetas šiuo metu, tvirtina Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas Rymantas Juozaitis. Pasak jo, Lietuva vykdo strateginius projektus, tačiau nepakankamai dėmesio skiria renovacijai, vėjo energetikai bei skalūninių angliavandenių žvalgybai. „Pasaulis į energetiką žiūri kaip į trilemą, kurią sudaro saugumas, aplinkosauga ir prieinamumas.

Lietuvos savivaldybės Ūkio ministerijos iniciatyva kviečiamos dalyvauti su euro įvedimu susijusiame konkurse „Sąžiningiausio verslo savivaldybė“. Šį konkursą laimės ta savivaldybė, kurioje daugiausia ūkio subjektų prisijungs prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo ir viešai įsipareigos nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu didinti prekių ir paslaugų kainas.

Valstybės valdomos „Lietuvos dujų“ valdybos sprendimas už vos vienerių metų pelną perleisti 1,4 mlrd. litų apyvartos dujų tiekimo verslą kitai to paties akcininko kontroliuojamai įmonei kelia abejonių ir nėra naudingas smulkiesiems akcininkams, praneša Investuotojų asociacija. „Lietuvos dujos“ antradienį pranešė apie valdybos priimtą sprendimą už 60,5 mln.

Vilniuje oficialiai paskelbtos nekilnojamojo turto vystymo ir plėtros bendrovės „MG Valda“ projekto „Beržų terasos“ pabaigtuvės. Namai priduoti Statybos užbaigimo komisijai. Tai jau antrasis sėkmingai vystomos „Antakalnio terasų“ gyvenvietės etapas. Šiuo metu į naujus namus jau keliasi naujakuriai. Iki statybų pabaigos „Beržų terasose“ parduota 95 proc. butų.

Daugumai ministerijų, taip pat kitoms svarbiausioms valstybės institucijoms priklausančių automobilių degalų bakai pildomi prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos sulaukusios bendrovės „Lukoil“ degalinėse, trečiadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Konkurso būdu tinklą „Lukoil Baltija“ pasirinko Vyriausybės kanceliarija, Aplinkos, Energetikos, Krašto apsaugos, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Žemės ūkio, Ūkio, Vidaus reikalų ministerijos.

Tarptautinė darbo organizacija (TDO) siūlo šalims narėms, kurių yra 185, pereiti prie 4 darbo dienų savaitės. Sutrumpinti darbo savaitę iki 4 dienų TOD siūlo remdamasi ekspertų išvadomis. Ekspertų teigimu, tai leistų padidinti užimtumą ir turėtų teigiamos įtakos ekologijai, kadangi aplinką mažiau terštų vykstantieji į darbą. Be to, pažymi jie, daugelis susirgimų susiję su persidirbimu ir stresu, o žmonės, kurie dirba mažiau, dirba produktyviau, praneša dv.ee.

Lapkričio viduryje Vilniaus savivaldybė skelbs konkursą, siekdama įtraukti privačius vežėjus į miesto viešojo transporto tinklą. Pasak sostinės savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriaus vyr. specialisto Kastyčio Lubio, trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės tarybai bus teikiamas viešųjų paslaugų sutarties koregavimo projektas. Juo bus tikslinama atsiskaitymo tvarka, kuri būtų taikoma naujai ateisiančiam privačiam vežėjui.

 Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) praneša, kad šalies šilumos tiekimo įmonės dujas vėl perka didesnėmis kainomis, nei tai darė vasarą. Dujų brangimo priežastis – augantis JAV dolerio kursas euro atžvilgiu. Antro pagal naudojimą – vietinio biokuro kainos išlieka stabiliai žemomis. „Artėjant šildymo sezonui augančios dujų kainos vėl verčia nerimauti.

Ar vyriausybės patvirtintas 2015 metų biudžetas yra per daug optimistinis, o Lietuvoje gali pasikartoti nemaloni 2008 metų istorija? Daugelis finansinių ir makroekonominių rodiklių rodo, kad tokia baimė yra laužta iš piršto – Lietuvos ekonomika yra lankstesnė, labiau subalansuota, konkurencingesnė ir geriau pasiruošusi išoriniams iššūkiams. Finansų ministerija prognozuoja, kad nacionalinio biudžeto pajamų augimas kitais metais sieks 5,9 procento.

 Vieną populiariausių naujienų portalų Lietuvoje 15min.lt valdanti Estijos grupė „Eesti Meedia“iš Pietų Afrikos Respublikos kapitalo bendrovės „Naspers“ perka bendrovę „Allegro Baltics“. „Allegro Baltics“ valdo Estijos kapitalo įmonę „Diginet LT“, kuriai Lietuvoje priklauso skelbimų portalai aruodas.lt, edomus.lt, autogidas.lt ir kiti tinklapiai, antradienį rašo naujienų portalas „15 min“. Sandorio kaina neskelbiama, leidimą jam dar turės suteikti Konkurencijos taryba.

 Vieną populiariausių naujienų portalų Lietuvoje 15min.lt valdanti Estijos grupė „Eesti Meedia“iš Pietų Afrikos Respublikos kapitalo bendrovės „Naspers“ perka bendrovę „Allegro Baltics“. „Allegro Baltics“ valdo Estijos kapitalo įmonę „Diginet LT“, kuriai Lietuvoje priklauso skelbimų portalai aruodas.lt, edomus.lt, autogidas.lt ir kiti tinklapiai, antradienį rašo naujienų portalas „15 min“. Sandorio kaina neskelbiama, leidimą jam dar turės suteikti Konkurencijos taryba.

Didžiausią automatinių degalinių tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Neste Lietuva" pradeda prekybą Suomijos naftos koncerno „Neste Oil Oyj“gaminamais visiškai kitos kartos dyzeliniais degalais “Neste Pro Diesel”. Naujas kokybės standartas Tai yra pirmas pasaulyje dyzelinas, atitinkantis pačias griežčiausias Pasaulio degalų chartijos (World Wide Fuel Charter) rekomendacijas.

„Geriau jau būčiau iš karto susitvarkęs“, - po pasibaigusio patikrinimo atsiimdamas dokumentus pripažino panevėžietis verslininkas, kuris po pokalbio Mokesčių inspekcijoje ir pasiūlymo geranoriškai patikslinti deklaracijas, išvadų nepadarė, todėl sulaukė mokestinio tyrimo, o vėliau ir patikrinimo, po kurio jam į biudžetą buvo paskaičiuota per 170 tūkst. litų mokesčių.

„Practica Capital“ administruojamas rizikos kapitalo fondas „Practica Venture Capital“ 2014 m. liepą pasirašė visas reikiamas sutartis dėl 1,25 mln. eurų vertės investicijos į „Fast Foods Group“. Dėl tam tikrų priežasčių, kurios turėjo būti išspręstos, pranešimas skelbiamas šiandien. UAB „Fast Foods Group“ (FFG) yra viena iš „Yum! Brands Inc.“ franšizės gavėjų bei atstovauja „KFC“ ir „Pizza Hut“ prekės ženklus Baltijos šalyse.

Lietuvių plėtojama tarptautinė mokėjimų sistema „Paysera“ atsisveikina su lietuvišku prekės ženklu „Mokėjimai.lt“. Nuo šiol Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, bus naudojamas tik tarptautinis prekės ženklas „Paysera“. „Mokėjimai.lt“ prekės ženklą iki šiol buvo galima pastebėti Lietuvos el. prekybos vietose. Tarptautinis prekės ženklas „Paysera“ lietuviškąjį pakeis nuo 2014 m. spalio. „Atsisakydami lokalaus prekės ženklo žengiame į naują bendrovės gyvavimo etapą.

Lietuviškose internetinėse parduotuvėse nors kartą apsipirkę yra 9 iš 10 šalies interneto vartotojų. Aktyviausi iš jų – kompiuterinės technikos pirkėjai, kurių 10 proc. internete apsipirkinėja net kartą per savaitę, trečdalis – bent kartą per mėnesį. Tokias tendencijas atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „Berent“ atlikta apklausa. Tyrimo duomenimis, dažniausiai internetu lietuviai perka drabužius (56 proc.) bei sveikatos ir grožio priemones (54 proc.), 32 proc.

Energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklausanti gamtinių dujų tiekimo ir prekybos įmonė LITGAS, atliekanti paskirtojo tiekėjo funkciją, antradienį pradės prekybą suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo bandomiesiems darbams skirtomis dujomis. Iki šių metų gruodžio 31 dienos LITGAS Lietuvos gamtinių dujų biržose „GET Baltic“ ir „Baltpool“ pasiūlys įsigyti iki 50 mln. kubinių metrų SGD terminalo testavimui skirtų dujų.

Šiandien iš Lietuvos banko pinigų saugyklos iškeliavo pirmoji lietuviškų eurų monetų partija. Ji skirta vienam komerciniam bankui, kuris pirmasis pasiėmė 2 eurų monetų už 45 tūkst. eurų. „Pirminis grynųjų eurų monetų paskirstymas komerciniams bankams pradėtas numatytu laiku. Pirmasis startavo nedidelis bankas, imantis eurų monetas nedideliais kiekiais. Netrukus į procesą įsitrauks ir didieji bankai.

Šie metai Lietuvos geležinkeliams ypatingi – prieš 95 metus, 1919-aisiais, kaizerinė Vokietija Lietuvai perdavė šalies geležinkelių tinklą. Tai buvo nepriklausomos Lietuvos geležinkelių pradžia. Tačiau šiandien, kai Lietuvą raizgo beveik 1 770 km geležinkelių tinklas, o modernūs traukiniai dunda per daugiau nei 400 tiltų ir viadukų, net sunkui patikėti, kad prieš 95 metus paveldėjome vos 943 km kelių, o prieš 155 metus Lietuvos gyventojai net akyse nebuvo matę nei garvežio, nei bėgių.