Lietuvos verslas

Telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“ užbaigė sudėtingiausią tinklo modernizavimo projektą savo istorijoje ir iš esmės atnaujino visą techninę ir programinę radijo tinklo įrangą. Pusė tinklo buvo atnaujinta per dvejus pirmuosius projekto metus, kita pusė – per pastaruosius devynis mėnesius, per kuriuos „Omnitel“ į 2G ir 3G tinklų modernizavimą ir 4G ryšio plėtrą investavo 90 mln. litų.

SEB bankas nuo šių metų liepos 1 dienos platina tris naujas obligacijų emisijas litais ir eurais. Visų trijų emisijų „SEB pasaulio titanai 3“ pelningumas priklausys nuo dešimties pasaulio įmonių akcijų krepšelio vertės pokyčio. Naujos trejų metų trukmės obligacijos bus platinamos iki šių metų rugpjūčio 25 dienos. „Nors ir palengva, pasaulio ekonomikos augimas įsibėgėja.

Birželio mėnesį įmonėms buvo įregistruoti 877 turto areštai, tai yra 5 proc. mažiau nei per gegužę, tačiau įregistruotų turto areštų suma – 39 proc. didesnė, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. Daugiausia naujai pritaikytų apribojimų disponuoti, valdyti ir naudotis turtu birželio mėnesį teko statybos ir NT bendrovėms – 233 (gegužę - 244), mažmeninės ir didmeninės prekybos – 209 (202) ir transporto veiklose – 219 (228). Didesni nei 1 mln.

Lietuvoje antradienį pradėjo veikti bendra tris didžiausius šalies oro uostus valdanti bendrovė Lietuvos oro uostai. Įmonė pranešė, kad Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdančios bendrovės generaliniu direktoriumi dirbs iki šiol Tarptautiniam Vilniaus oro uostui vadovavęs Gediminas Almantas.

Šiemet žuvų įveisimui į valstybinius vandens telkinius Aplinkos ministerija skyrė 2,5 mln. Lt. Šiuo metu jau baigėsi viešųjų pirkimų procedūros ir pasirašomos sutartys su žuvų jauniklių tiekėjais. „Tam, kad viskas vyktų kuo sklandžiau ir skaidriau, kviečiame įveisimuose dalyvauti žvejus ir gyventojus. Informaciją apie tai, kur ir kada planuojami įveisimai, bus galima rasti Aplinkos ministerijos interneto svetainėje“, – sakė aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

LRT.lt portalo skaitytojas kreipėsi į redakciją norėdamas išsiaiškinti, ar daugiabučio namo bendro rūsio lubas turėtų remontuoti savo ar visų gyventojų lėšomis. „Gyvename daugiabučio namo pirmajame aukšte. Stogo remontui naudojamos visų gyventojų lėšos. Tačiau, kai reikia apšiltinti ir izoliuoti laiptinės rūsio lubas, namo administratorius mums aiškina, kad tuos darbus turime atlikti tik savo (gyvenančių tame bute) lėšomis“, – pasakoja vyras.

Nuo pat krizės pabaigos jaučiamą neregėtą sujudimą nekilnojamojo turto rinkoje ekspertai sieja ne su euro baime, o su gerėjančiu gyvenimu. NT rinka atsigauna Pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2013 metais, būsto sandorių skaičius išaugo 43 proc. NT ekspertai pastebi, kad vėl grįžta tie laikai, kai butus pirkome dar nepastatytus. Pamažu auga ir kainos.

Finansų ministras Rimantas Šadžius pareikalavo išsamios informacijos apie Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojos Vilmos Vildžiūnaitės atleidimą. „Man reikia objektyvios informacijos, tokie klausimai nebūna paprasti, todėl noriu atsargiai vertinti situaciją“,- BNS sakė finansų ministras. Anot ministerijos pranešimo, R.Šadžiui buvo netikėtas jos atleidimas ir informavimas apie jau įvykusį faktą.

Vilniuje startuoja nauja pramoga galvosūkių ir adrenalino mėgėjams. Pasaulyje ypatingo populiarumo sulaukęs galvosūkių žaidimas nuo rugpjūčio 1d bus prieinamas ir lietuviams. Lankytojai užrakinami specialiai įrengtame nuotykių kambaryje, iš kurio per 45 minutes, spręsdami galvosūkius ir užduotis gali išsilaisvinti. "Jei kambario neįveiksite per 45min - galėsite sugrįžti ir pabandyti dar kartą" - pasakoja vienas iš projekto bendraautorių Modestas Stumbrys.

Šių metų penkių mėnesių centrinės valdžios deficitas sudarė 1,355 mlrd. litų ir buvo 337,6 mlrd. litų arba 0,3 proc. BVP mažesnis nei tą patį praėjusių metų laikotarpį, rodo Finansų ministerijos duomenys. Penkių mėnesių centrinės valdžios pajamos buvo 13,537 mlrd. litų, išlaidos – 14,521 mlrd. litų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-kovą sudarė 0,370 mlrd. litų. Pirmuosius penkis mėnesius 48,8 proc. centrinės valdžios pajamų sudarė mokesčiai, 41,0 proc. – socialinės įmokos.

Per pirmąjį šių metų pusmetį į „Maxima LT“ parėmė apie 40 įvairių paramos organizacijų ir projektų, kuriems skyrė 440 tūkstančių litų. Didžioji dalis paramos skirta vaikų ir jaunimo švietimo bei ugdymo projektams ir šalies miestų bei miestelių bendruomenių veikloms. „Maxima būdama visuomenės dalimi, siekia paremti ir skatinti tai, kas aktualu visuomenei. Pastaraisiais metais mūsų suteiktos paramos vertė auga.

Likus diem dienoms iki jo darbo pabaigos, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas Modestas Kaseliauskas už šiurkštų tarnybinį nusižengimą atleido savo pavaduotoją Vilmą Vildžiūnaitę. Pasak inspekcijos pranešimo, V. V. penktadienį atleista, nes dėl jos kaltės sustabdytas milijoninės vertės konkursas. VMI atstovas Darius Buta BNS nepaaiškino, kodėl oficialiai neskelbiama, kad pareigūnė yra V. Vildžiūnaitė.

 Estijoje randasi recesijos požymių, Latvijoje kainos pradėjo augti dar iki euro įvedimo. Lietuva jau kitais metais prisijungs prie Baltijos seserų, tačiau ar tikėtina, kad šios tendencijos pasieks ir mus?   Ekonomistai sutaria, kad scenarijus, kai Estija įsivedė eurą, beveik tokiais pačiais ciklais atsikartojo Latvijoje, šiai prisijungus prie euro zonos.

Apie gesintuvų svarbą ir reikalingumą aiškinti niekam nereikia. Tačiau išmokus taisyklę jog reikia jais pasirūpinti, lieka dar vienas labai svarbus klausimas - kaip užtikrinti, kad kritiniu momentu gesintuvas veiktų. Būtent dėl gesintuvų pardavėjų atsakomybės į Balsas.lt redakciją kreipėsi skaitytojas. "Savaitgalį su draugais pramogavome po Kauno marias plaukiodami kateriu. Besimėgaudami gaiva ir puikiais vaizdais netrukus atsidūrėme ir marių viduryje.

Didžiausias restoranų tinklas Baltijos šalyse bei Suomijoje “Hesburger” jau vienerius metus sėkmingai prekiauja mėsainiais, įdarytais “Biovela“ perdirbtos jautienos maltiniais. “Biovela” tiekia mėsainių maltinius visiems “Hesburger” restoranams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. “Džiaugiamės, kad sėkmingai bendradarbiaujame su viena didžiausių ir pažangiausių mėsos apdirbimo įmonių Lietuvoje.

Vijolė Aguonaitė Biohumuse yra 100 kartų daugiau dirvos gyvybingumą atkuriančių bakterijų nei mėšle, o su mineralinėmis trąšomis jo net neverta lyginti. Nepavykę bandymai Žemės derlingumą atkurti savame sklype pagamintu biohumusu ketina ne vienas, tačiau ne visus lydi sėkmė. Trakų rajone gyvenanti Jūratė jau trečią kartą bando „prisijaukinti“ biohumusą gaminančius sliekus. „Kažkada atsivežiau jų ir paleidau į organinių atliekų kaupą.

Vos dvejų metukų pirmą kartą užsėdusi ant žirgo, Alina Šiuškienė iki šiol ne tik jodinėja, bet ir laiko keliolika žirgų. „Tai yra liga, kuria susirgus, pasveikti neįmanoma“, - sako mergina. Kalbant apie žirgus jos žydros akys tiesiog spindi, o paklausus apie sunkumus, tenka ilgai laukti atsakymo – meilė šiems gyvūnams nugali viską. Alinos pažintis su žirgais prasidėjo vaikystėje. Žirgų ir arklių turėjo jos senelis, todėl mergina natūraliai susipažino su šiais gyvūnais ir gavo pirmąsias žinias.

Asta Volkovaitė Vandens kainoms smaugiant vartotojus, miesto valdžia demonstruoja rūpestį privačioms įmonėms, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“. Viena iš didžiausių Šiaulių pramoninio parko investuotojų, su kuria Šiaulių miesto savivaldybė yra pasirašiusi sutartį dėl 15 mln. investicijų, prašo leisti įrengti vandens gręžinį. Nors situaciją žinantys Tarybos nariai ir net vandens tiekėjai šios įmonės prašymą vadina neteisėtu, miesto valdininkai ruošiasi tenkinti įmonės prašymą.

Vismantas Žuklevičius  Praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 905, o nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų – 1 563 žmonės. Lietuva jau yra viena lyderių pasaulyje pagal alkoholio kiekio suvartojimą tūkstančiui gyventojų. Deja, nepaisydami to, mūsų šalies politikai vangiai diegia prevencines programas.

 Daiva Savickienė Tolygios regionų plėtros problema egzistuoja nuo Nepriklausomybės laikų, tačiau atsakymo, kaip ją išspręsti, nerandama. Panevėžyje politikams diskutuojant su verslu buvo aiškinama, kad regionas pats turi rasti savo veidą ir jį kuriant vystytis. Pristatęs galimybes verslui regionuose ir ES paramos perspektyvas 2014–2020 metais, ūkio viceministras Marius Skarupskas sulaukė ir verslo, ir regiono politikų priekaištų dėl centrinės valdžios dėmesio trūkumo regionams.

Žydrūnė Jankauskienė Siekdama, kad tvarkos turgavietėse būtų daugiau, Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) administracija pasiryžo dar vienam žingsniui – stebėti, kaip vyksta prekyba gyvūnais. Mat senokai pastebėta, kad neretai prekiaujama pernelyg jaunais ar neskiepytais augintiniais. Tokia prekyba, pasak specialistų, draudžiama.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors žuvų ištekliai Lietuvoje greitai senka, žvejai mėgėjai pagautas žuvis paleidžia į tą patį vandens telkinį, sako „Ryto garsų“ klausytojas. „Gal geriau būtų sugautas žuvis vežti ten, kur jų stinga?“ – pastebi jis. Tačiau Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento specialistas Giedrius Ladukas pabrėžia, kad žvejai mėgėjai to daryti negali, nes pagal bendrą tvarką įžuvinimas galimas tik turint leidimą.

Vismantas Žuklevičius VL žurnalistas Praėjusią savaitę Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) minėjo 25 metų sukaktį. Didžiąją šio laiko dalį jai vadovavo mokslininkas ir verslininkas Bronislovas Lubys. Sukakties proga buvo surengta tarptautinė konferencija, kurioje ekspertai diskutavo apie pasaulio ekonomikos tendencijas ir Lietuvos pramonę. Vienas didžiausių iššūkių pramonininkams šiandien – pritraukti investicijas.

Marius Eidukonis Namų ūkių finansinė padėtis 2014 metų pirmąjį ketvirtį buvo geresnė, palyginti su 2013 metų pradžia: ūgtelėjo vidutinis darbo užmokestis į rankas, sumažėjo šildymo išlaidos. Statistika rodo, kad namų ūkiai dėl mažesnių išlaidų netikėtai sutaupytų lėšų piniginėse neužlaiko. Taip pat yra požymių, kad kai kurie žmonės jau iš anksto „savarankiškai įsiveda“ eurą. Daugiau pinigų „Dėsninga, kad pirmasis metų ketvirtis namų ūkiams dažniausiai būna vienas sudėtingesnių finansiškai.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Netylant kalboms, kad lietuviai mieliau atostogauja užsienyje, jas tuo pačiu metu intensyviai tildo kita ryškėjanti tendencija. Vis daugiau lietuvių renkasi poilsį Lietuvoje. Vasaros sezonui įsibėgėjant, neretas dar tik pradeda sukti galvą, kur geriau praleisti išsvajotas atostogas. Tiems, kurie atostogauti ketina Lietuvoje, tikrai yra iš ko rinktis. Deja, kol kas dar nėra taip paprasta surasti visą reikiamą informaciją.

Pasibaigus ilgoms deryboms panašu, kad europinės vėžės geležinkelio projektas „Rail Baltica 2“ pagaliau pasiekė lūžio tašką. Drąsiai galima šį projektą vadinti amžiaus statyba ir be jokios ironijos. Kodėl? Vien atkarpai nuo Lenkijos sienos iki Talino tiesti investuojama 3,5 milijardo eurų. Uždirba statytojai, atsiranda nauja tansporto arterija. Pagaliau tai pirma rimta geležinkelio Lietuvoje plėtra, kokios Lietuvoje nebuvo ir sovietmečiu.

 Londone penktadienį vykusioje Tarptautinio Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo narių asamblėjoje buvo svarstyti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo pagrindinių projektų - laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos ir Kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso - įgyvendinimo klausimai.

Gyvendami savo bute ar name nė nesusimąstome koks jo energetinis naudingumas, o daugelis iš mūsų net nesame girdėję šio termino ir nelabai žinome ką tai reiškia. Energetinis pastato naudingumas – išmatuotas arba apskaičiuotas energijos kiekis, kuris reikalingas patenkinti su įprastu energijos suvartojimu siejamą energijos poreikį, tarp jų energija šildymo, vėdinimo, vėsinimo, karšto vandens gamybos ir apšvietimo reikmėms.

„Kalbėdami apie klimato kaitos politiką, turėtume neapsiriboti svarstymais apie tai, kas „įmanoma“ padaryti dabartinėmis technologijomis, ar tai naudinga šiandienos ekonomikai, ar ne per brangu gamintojams, ir dažniau prisiminti, kodėl tokios politikos reikia – klimato kaita yra problema, kurios negalime palikti nespręstos.

 Bendrovės „Alita“ privatizavime Lietuvoje prieš daugiau kaip dešimt metų nesėkmingai dalyvavusiam Italijos verslininkui Luigiterzo Bosca (Luidžitercas Boska) Valstybės turto fondas sumokės dar 3,686 mln. eurų (12,7 mln. litų) arbitražo išlaidoms apmokėti. 2006 metais fondas sumokėjo verslininkui 1,754 mln. litų kompensaciją.

Žemės pardavimą ribojantys saugikliai sukėlė sumaištį žemės rinkoje ir pasak žemdirbius atstovaujančių organizacijų, užkirto kelią Lietuvos ūkių plėtrai, o vyriausybė kone iš karto paskelbė, kad žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo taisyklės bus tobulinamos. Kaip skubos tvarka priimtas ir nuo gegužės 1-osios įsigaliojęs įstatymas paveikė žemės rinką, naujienų portalo balsas.

Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomos naftos bendrovės „Orlen Lietuva“ darbuotojų profesinė sąjunga rengia mitingą. Naftininkų profesinės sąjungos pirmininkė Virginija Vilimienė sakė, kad mitingo dalyviai reikalaus nemažinti atlyginimų bei užtikrinti socialines garantijas. Anot V. Vilimienės, premjeras Algirdas Butkevičius yra pažadėjęs pagalbą.   „Mitinge reikalausime 15 proc. nemažinti darbo užmokesčio ir kitų socialinių garantijų.

Didžiausio degalinių tinklo Lietuvoje valdytoja bendrovė „Lukoil Baltija" Kaune, šalia greitkelio Vilnius-Klaipėda, atidarė pagal visiškai naują „Lukoil“ koncepciją rekonstruotą degalinę. „Savo degalinėse klientams siekiame užtikrinti kuo didesnį patogumą ir pasiūlyti platų, jų poreikius atitinkančių, paslaugų spektrą.

Kėdainių laisvoji ekonominė zona (toliau – LEZ) sukuria patrauklias infrastruktūros sąlygas verslui. Pramonės ir sandėliavimo įmonių verslui skirtuose sklypuose investuotojams suteikiamos visos susisiekimui ir įmonių funkcionavimui būtinos sąlygos: įrengti keliai, apšvietimas, vandentiekis, dujotiekis, nuotekų tinklas. „Išplėtota ir paruošta infrastruktūra visoje Kėdainių LEZ teritorijoje yra didelis privalumas. Tai pagreitina statybų procesų ir verslo pradžią pasirinktame sklype.

 Vita Ličytė, LRT radijas, LRT.lt Vis daugiau vaikų Lietuvos mokyklose valgys šviežių vaisių ir daržovių. Europos Komisija skyrė daugiau nei 5 milijonus litų paramą vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programai. Ja siekiama sveikos gyvensenos pagrindų išmokyti vaikystėje. Anot specialistų, Europoje pastaruosius kelerius metus antsvorio turi arba yra nutukęs vienas iš trijų 6–9 metų vaikų.

Margarita PŪDŽIUVIENĖ Pasirodo, prekybos centrų „Maxima“ ir „Iki“ lentynose gulinčios braškės yra užaugusios Gaurės kaime plytinčiuose laukuose. Ūkininkas Raimondas Beske sako esantis vienas pagrindinių šių uogų tiekėjų minėtiems prekybos centrams Lietuvoje. Jo auginami braškynai Gaurės kaime užima 11 ha plotą. Orus žino valandų tikslumu Nuo vakar turgelio prie Muzikos mokyklos prekystalius papildė ir Raimondo braškės. Verslininkas sako turgeliuose neprekiavęs keletą metų.

Žinių radijas Perkant kavą, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į kavos skrudinimo datą, sako kavos fanatikas, verslininkas Nidas Kiuberis.  „Vienas iš svarbiausių dalykų yra kavos šviežumas, kada ji buvo skrudinta. Dauguma gamintojų, žinodami šią problemą, skrudinimo laiko tiesiog neskelbia, o skelbia iki kada galioja.

Pastaraisiais dešimtmečiais tik ant scenos matomą tautinį kostiumą norima paversti šventiniu lietuvių drabužiu, kurį vilktumėmės ir vietoj vakarinės suknelės ar smokingo. Pastaruosius dešimtmečius tautinį kostiumą dažniausiai matome tik scenoje, bet ateityje jis gal būt taps mūsų šventiniu drabužiu. Pastaruosius dešimtmečius tautinį kostiumą dažniausiai matome tik scenoje, bet ateityje jis gal būt taps mūsų šventiniu drabužiu.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ vakar padidino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą nuo BBB+ iki A-. Tokiu būdu šios agentūros Lietuvai suteiktas reitingas susilygina su prieš keletą mėnesių kitos tarptautinės agentūros „Standard&Poor's“ suteiktu reitingu. Tiesa, kol kas trečios pagrindinės reitingų agentūros „Moody's“ suteiktas ilgalaikio skolinimosi reitingas išlieka laipteliu žemesnis.

 Seime liko vienas balsavimas dėl metro Vilniuje statybos. Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Metropoliteno koncesijos įstatymo projektui, numatančiam, kad metro statybai nebus skiriamos valstybės ir Europos Sąjungos lėšos. Metro idėjai pritariantis Ekonomikos komiteto narys konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, kad Vilniuje spūsčių problemą išspręstu tik metro - to negali padaryti nei tramvajai, nei autobusai.

Struktūriniai ir reguliavimo pokyčiai bankų sistemoje nuo šiol atsispindės ir Lietuvos bankų asociacijos skelbiamoje sektoriaus statistikoje. Po išsamių diskusijų su rinkos dalyviais ir Lietuvos banku buvo sutarta dėl statistikos skelbimo formos ir turinio, o pirmąją pagal naująją tvarką parengtą ataskaitą savo interneto svetainėje LBA paskelbė šiandien. „Kai kurių dalykų atsisakyta, tačiau naujų dalykų statistikos lentelėse yra daugiau nei netekčių.

Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas tikina, kad dabar vyksta tiek Pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikos augimas. Specialistas pabrėžia, kad krizės kartojasi ciklais, tad, esant ekonomikos augimo įkarštyje, reikia nepamiršti pasiruošti artėjantiems iššūkiams.  „Mes turime gerą laiką. Jeigu pažiūrėtume į labai svarbų skaičių, smulkaus ir vidutinio verslo optimizmą Europoje ir Pasaulyje, šis indeksas paskutinius du, tris metus aktyviai kyla į viršų.

Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių naudojasi licencijuota programine įranga, vartotojai nurodo norą išvengti saugumo spragų, sukeliamų kenkėjiškų programų. Ypatingai akcentuojamas noras užkirsti kelią įsilaužimui į asmeninius kompiuterius ir galimybei prarasti duomenis. Nepaisant to, tyrimas parodė, kad 2013 metais Lietuvoje 53 procentai kompiuterių vis dar naudoja nelicencijuota programinė įranga.

Baltarusijos valdžios reikalavimas, kad prekyboje importiniai produktai sudarytų ne daugiau kaip 15 proc., Lietuvai bus ir naudingas, ir žalingas: prekių gabenimas šia kryptimi sumenks, užtat Vilniuje turėtų padaugėti baltarusių. Tai ketvirtadienį rašo „Verslo žinios“. Gamintojai padėties kol kas nedramatizuoja. Alytaus šaldytuvų gamintojos „Snaigė“ rinkodaros direktorė Rūta Petrauskaitė primena – eksportą į Baltarusiją riboja muitai, todėl prekyba nėra itin aktyvi.

Pagal papildomą Ūkio ministerijos skelbtą Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos priemonės „Naujos galimybės“ kvietimą gauti paramą naujų eksporto rinkų paieškai sulaukta per 310 paraiškų. Jomis prašoma paramos suma siekia 33,5 mln. Lt. Iš viso pagal papildomą priemonės „Naujos galimybės“ kvietimą įmonėms bus paskirstyta 14,5 mln. Lt ES struktūrinių fondų lėšų.

 Artėjant javapjūtei, grūdininkai ir „Lietuvos geležinkeliai“ vėl derasi dėl grūdvežių, nes jų nuomos tvarka tenkina ne visas įmones, ketvirtadienį rašo „Verslo žinios“. Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija kreipėsi į geležinkelius, kad šalyje būtų laikomi 400–500 bendrojo parko (neišnuomoti atskiroms bendrovėms) grūdvežiai, kuriuos prireikus galėtų užsakyti pavieniai vežėjai. Tačiau LG dirbti tokiomis sąlygomis nesutiko.

Specialistai pastebi, kad vienas efektyviausių būdų pristabdyti klimato kaitą – mažinti aplinkos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Tačiau norint, kad į atmosferą jų patektų kuo mažiau, reikia mažinti iškastinio kuro naudojimą bei plėtoti energijos iš atsinaujinančių išteklių (AEI) gamybą.

Naujienų agentūros BNS žurnalistai trečiadienį kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, apskųsdami nutartis, kuriomis sankcionuotas jų pokalbių klausymasis ir slaptas sekimas. „Skunduose teigiama, kad taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neproporcingos, nepagrįstai pažeidė privatumą ir žurnalistų šaltinio apsaugos reikalavimus“, - pažymima BNS pranešime spaudai.

Generalinė prokuratūra stabdo tyrimą dėl informacijos apie bankrutavusio banko „Snoras“ nutekinimą, kol nebus gauta naujos informacijos. Tai BNS patvirtino Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis. „Kadangi iš esmės atlikome visus procesinius veiksmus, kuriuos, kaip manome, galėjome atlikti, tyrimo nėra prasmės nėra tęsti, kol neatsiras naujų duomenų“, - BNS teigė S.Stulginskis.