Lietuvos verslas

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ Iš saulėtosios Gruzijos atvykę politikai Gela bei Davitas puoselėjo viltį Tauragėje tapti verslininkais. Deja, Lauksargiuose, buvusios „Rančos“ patalpose, įkurta kavinė „Mažoji Gruzija“ neišsilaikė nė pusmečio, žlugo ir atsarginis verslo gelbėjimo planas steigti greito maisto užkandines Tauragės mieste. Jau artimiausiomis dienomis gruzinai Tauragę palieka.

Pasitaiko dienų, kai biure tvyro darganoto rudens nuotaika. Naivu tikėtis kūrybingumo ir darbštumo protrūkio tokioje atmosferoje. „Inc.“ teigimu, tereikia šiek tiek originalumo ir pastangų, kad apniukusių dienų būtų kuo mažiau. Banalūs motyvaciniai šūkiai ir išblukę plakatai gali įkvėpti tik tuos, kurie rado jėgų jais apdergti biuro sienas. Kur kas didesnį emocinį efektą duotų tikras menas, o ne jo iškamšos.

Lietuvos banko valdybai pateikta laikinojo Ūkio banko administratoriaus Adomo Audicko išvada ir pasiūlymai dėl Ūkio banko veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo. Lietuvos banko valdyba administratoriui nurodė pateikti papildomus banko turto vertinimo duomenis.

 Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos laida „Panorama“ Kaimyninėje Lenkijoje net mažuose miesteliuose jau renovuota tiek daugiabučių, kiek visoje Lietuvoje. Kaimynai namų modernizacijai naudoja įvairius finansavimo šaltinius – kaupia, skolinasi arba dalyvauja valstybinėje programoje.

Kavinių tinklo „Coffee Inn“ pusmetį brandinta franšizė šiandien duris atidarė Tbilisyje, Gruzijos sostinėje. „Coffee Inn“ bendrasavininkis Nidas Kiuberis užsimena apie planus netrukus įsikurti ne ką mažiau egzotiškoje rinkoje, tačiau, kur leisis lėktuvas, kol kas neatskleidžia. „Svarbiausia gilūs apmokymai nuo A iki Z. Gruzinai, kurie šiandien nuo ryto daro kavą, visi buvo atskridę į Lietuvą ir dirbo su lietuvaitėmis baristomis, turėjo 50 valandų pilną apmokymų kursą.

 Senąjį turgų vilniečiai verslininkai turi tvarkyti pagal Biržų rajono savivaldybės iškeltas sąlygas. Todėl į turgavietę grąžinami pavieniai skardiniai statiniai kelia abejonių, ar tokią urbanistikos paminklo zoną nori matyti miesto įvaizdžiu privalančios rūpintis savivaldybės institucijos. Turguje vėl dygsta pavieniai prekiautojų paviljonai.

 Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Savivaldybės iš žemės mokesčio šįmet tikisi daugiau pajamų. Pernai valdininkai nustatė naujus mokesčių tarifus, kurie daugeliu atvejų didesni nei anksčiau. Tačiau teisininkai tikina, kad naujieji tarifai neteisėti, o gautas sąskaitas savininkai gali ginčyti teisme, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba. Sostinės Žvėryno rajone gyvenantys žmonės metų pabaigoje gali sulaukti stulbinamų žemės mokesčio sąskaitų.

„Lietuvos draudimo“ Draudimo rizikos departamento direktoriaus Juliaus Kondrato komentaras. Meteorito „išdaigos“ Čeliabinske sukėlė tam tikro mąsto katastrofinę žalą – išdužo daugelio pastatų langai, apgadinti pastatai, sužeisti žmonės. Pagal specialistų aiškinimus, bet koks nepalankesnis scenarijus galėjo būti pražūtingas didelei daliai miesto. Dėl klimato kaitos gamtos sukeliami nuostoliai visame pasaulyje ir Lietuvoje didėja geometrine progresija.

Saulius SODONIS, "Šilo karčema" Vasario pradžioje Lietuvos energetikos ministerija paskelbė jau išduotų leidimų plėtoti ne didesnės kaip 30 kW galios saulės šviesos energijos elektrinių sąrašą. Jis įspūdingas – jame įvardytas leidimą gavęs juridinis ar fizinis asmuo bei nurodyta vieta, kur tokia elektrinė turi būti įrengta. Sąraše iš viso įvardyti 11 593 leidimų savininkai. Įdomu, kad iš šio skaičiaus 428 leidimai išduoti tokias saulės elektrines įrengti Šilutės rajone.

Įmonių grupei "KG Group" priklausanti akcinė bendrovė "Vilniaus paukštynas" Maskvoje vykusioje parodoje "Prodexpo 2013" pristatė savo vištienos gaminius. Du jų - virtos kepamosios dešrelės "Premium" ir virta "Picos" dešra - pelnė aukso ir sidabro medalius už inovacijas. Kasmetinė specializuota maisto pramonės paroda "Prodexpo 2013" vyko vasario 11-15 dienomis. Šiais metais savo produkciją pristatė per 2 tūkst. dalyvių iš 63 pasaulio šalių.

Penktadienį baigiasi terminas, kai Aplinkos ministerijos prašymu šalies savivaldybės turėjo pateikti jų teritorijose skubiausiai renovuotinų senų daugiabučių, išeikvojančių daugiausia energijos šildymui, sąrašus. Bendrą atrinktų namų sąrašą sudaro daugiau kaip 1,5 tūkst. pastatų. "Džiaugiamės, kad savivaldybės aktyviai įsitraukia į daugiabučių modernizavimo pagal dabartinės Vyriausybės pasiūlytą naująjį modelį procesą.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir pasaulinė technologijų įmonė ABB  pasirašė rangos sutartį dėl vieno iš pagrindinių "LitPol Link" jungties elemento - nuolatinės srovės intarpo – projektavimo ir statybos darbų. Sutarties vertė – 288 milijonai litų. ABB šių metų sausio pabaigoje laimėjo tarptautinį viešųjų pirkimų konkursą intarpo statybos darbams atlikti. Bendra Lietuvos-Lenkijos įgyvendinamo „LitPol Link“ projekto vertė – 1,28 mlrd. litų.

Penktadienį Vilniuje Socialinės apsaugos ir darbo bei Ūkio ministerijų atstovai, verslo darbdavių, savivaldybių asociacijos, Vilniaus miesto savivaldybės, Moterų verslininkių ir kitų organizacijų atstovai pasirašė memorandumą, kurio tikslas – motyvuoti inovatyvias smulkiąsias ir vidutines įmones skatinti moterų verslumą ir vyresnių žmonių užimtumą Lietuvoje, rūpintis, kad vyresni žmonės būtų aktyviau įtraukiami į darbo rinką.

 „Danske Bank“ padaliniai šiandien pradeda mokėti Nacionalinės kredito unijos ir „Švyturio taupomosios kasos“ indėlininkams priklausančias draudimo išmokas. Bankas draudimo išmokų mokėjimą administruoja pagal „Indėlių ir investicijų draudimo“ pateiktus duomenis, indėlininkams nereikia imtis papildomų veiksmų ar patiems informuoti apie savo turėtą indėlį. Draudimo išmokų gavėjams, kurie jau yra „Danske Bank“ klientai, lėšos bus automatiškai įskaitytos į turimą sąskaitą.

Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), stiprindama sistemai priklausančių unijų vadovų kompetencijas ir žinias, rengia atskirą mokymų bazę. Toks LCKU pranešimas buvo išplatintas, kai penktadienį Lietuvos bankas išplatino pranešimą, kad dar šeši vadovai neišlaikė kredito unijų egzamino. „Jau kovo mėnesį prasidėsiančių mokymų metu bus skiriamas atskiras dėmesys Lietuvos banko egzaminams.

Vasario 7 dieną Vilniuje, Pirklių klube vyko konferencija „NT rinka: mokesčių naujienos ir perspektyvos, energetika, finansavimo galimybės“. Šią konferenciją organizavo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA). Lietuvoje ir kitose 5 Europos šalyse įgyvendinamas projektas Construction21 buvo reprezentuojamas šalia konferencijoje patirtis dalinusių partnerių.

Viešojo maitinimo įstaigų kontrolieriai sumanė jas reitinguoti, bet Lietuvos atsakingų restoranų ir tiekėjų tinklo vadovas Artūras Nečejauskas sako, kad kol kas mūsų šalyje kokybišką maistą gaminančius ir atsakingai veikiančius visuomenės maitintojus galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Kaip vertinate Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) iniciatyvą sukurti interneto platformą, kurioje kontrolieriai reitinguos viešojo maitinimo įstaigas? Dar nežinome, kaip šis darbas vyks.

Pernai nedarbo lygis šalyje sudarė 13,2 proc. ir buvo 2,1 procentinio punkto mažesnis nei 2011 m. Statistikos departamento duomenimis, pernai šalyje buvo 195,2 tūkst. bedarbių, t. y. 30,9 tūkst. (13,7 proc.) mažiau nei 2011 m. Vyrų nedarbo lygis 2012 m. buvo 15,1 proc., moterų - 11,5 proc. Per metus vyrų nedarbo lygis sumažėjo 2,6, moterų - 1,4 procentinio punkto. Bedarbių vyrų buvo 109,8 tūkst., moterų - 85,3 tūkst. Ilgalaikio nedarbo lygis 2012 m. sudarė 6,5 proc.

Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), paskatinta prekybos tinklo "Iki", pradeda projektą, kuriuo siekiama supaprastinti ūkininkų produkcijos patekimo į parduotuves procedūras ir užtikrinti sklandų ilgalaikį bendradarbiavimą. Prekybos tinklas "Iki" tikisi, kad, supaprastinus sutartis, sutrumpinus procesus ir teikiant Lietuvos ūkininkams reikalingą informaciją, sutarčių su "Iki Ūkio" tiekėjais skaičius šiemet pasieks šimtą.

Pastūmėti jaunus žmones ne tik svajoti apie savo verslą, bet ir jo imtis. Tokį pagrindinį tikslą sau kelia veiklą pradedantis Vilnius kooperacijos kolegijos Verslumo klubas. „Šiais laikais daugelyje mokymo įstaigų studijos yra panašios. Mūsų tikslas, kad studentai iš studijų gautų pridėtinės vertės. Kadangi esame orientuoti į ekonomikos ir vadybos studijas, tai, įkurdami Verslumo klubą, norime suteikti naujų galimybių studentams, kurie siekia išmokti kažko daugiau.

Jau artimiausiu metu Lietuvos ūkininkų išauginti ir pagaminti gaminiai turėtų greičiau pasiekti vartotojus. Bendromis prekybininkų, žemės ūkio produkcijos gamintojų, maisto kokybės priežiūros specialistų ir Žemės ūkio ministerijos pastangomis tikimasi sutrumpinti ūkininkų produkcijos kelią iki vartotojo.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė 2013 m. sausio mėnesį smuktelėjo 0,1 proc. Toks pat pokytis buvo stebimas ir praėjusių metų gruodį. Per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose sumažėjo 1,7 proc. Pirmąjį 2013 m. mėnesį didžiausias kainų nuosmukis vėl buvo užfiksuotas Panevėžyje. Joms smuktelėjus 0,5 proc.

Į pasaulinės organiško maisto parodos „BioFach 2013“ inovacijų stendą speciali komisija, peržvelgusi įvairių pasaulio šalių paraiškas, atrinko ir lietuvišką produkciją. Kasmet Nurnberge vykstančioje parodoje teikiami geriausio naujo produkto apdovanojimai, šiemet juose varžysis inovacijų stende pristatyti, nauji ekologiški „Daumantų“ gaminiai. Kiekvienas parodos lankytojas gali atiduoti balsą, jo manymu, inovatyviausiam produktui. Gaminiai susiskirstyti į septynias kategorijas.

Kovo 7-ąją Šiaulių apygardos teisme turėtų būti nagrinėjamas "Šiaulių tauro televizorių" bendrovės generalinio direktoriaus Rimanto Žukausko pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. O tai reiškia, kad bendrovė griebiasi šiaudo - bando išvengti bankroto ir išsaugoti verslą. Nors prieš devyniolika metų įkurta UAB "Šiaulių tauro televizoriai" sunkiai skynėsi kelius į Europos rinką, tačiau per kelerius pastaruosius metus bendrovė buvo pasiekusi gerų rezultatų.

Per Lietuvos banke įvykusį kredito unijų vadovams skirtą specialų egzaminą net šeši vadovai nesurinko reikiamo balų skaičiaus ir negalės eiti vadovo pareigų. Du vadovai vietoj egzamino pasirinko atsistatydinimą iš pareigų. „Tarp nesėkmes patyrusių dalyvių - ir Panevėžio kredito unijos valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė bei paskolų komiteto pirmininkė. Ši kredito unija dėl veiklos trūkumų gruodžio pabaigoje buvo įspėta, o vadovai įpareigoti išlaikyti egzaminą.

Mėginimai pradėti skalūnų dujų paieškas jau pradėjo kiršinti žemių, kuriose ketinama žvalgytis, savininkus. Mat vieni stoja piestu, o kiti į viską žvelgia blaiviomis akimis ir netgi tikisi naudos, rašo "Lietuvos rytas". Isteriją dėl skalūnų dujų visoje šalyje sukėlusiems Tauragės rajono Žygaičių gyventojams nepavyko valdžios įvaryti į kampą. Valdančiųjų partijų lyderiai paskelbė, kad šių dujų paieška Vakarų Lietuvoje nebus stabdoma.

Kalbantis su šiemet advokatų kontoros „Sorainen“ vadovaujančiuoju partneriu paskirtu Laimonu Skibarka, jam nuolat išsprūsta įvardis „mes“. Akivaizdu, atsidavimas įmonei ir komandai – jo gyvenimo dalis. Kartais pagyvinama kaubojiškomis istorijomis. Kaip iš filmo. Kalbinti teisininkus turbūt viena sudėtingiausių užduočių: jie visuomet nepraleidžia progos protingai patylėti ar papasakoti istoriją taip sudėtingai, kad vargu ar patys ką besupranta.

Benzino kainos Lietuvoje vėl artėja prie 5 Lt už litrą. Ketvirtadienį kai kuriose degalinėse buvo prašoma 4,94 Lt už litrą. Ar benzino kainos augs toliau, specialistai tiksliai pasakyti negali, rašo delfi.lt. Didžiausiose Lietuvos degalinėse per šiuos metus benzino kainos išaugo apie 12-18 ct, o dyzelino, dėl 12 ct pabrangusio akcizo, kaina už litrą augo per 20 ct.

„Sekso paslaugų tikrai neteiksime. Nėra taip, kad tik telefonu pasakau, jog to nedarysime, o vėliau neva galima susitarti. Seksas – tabu“, - saldžiu, bet užtikrintu tonu išrėžia Samantos vardu prisistačiusi mergina. Įvairiuose skelbimų puslapiuose internete vasario 14-ąją itin pagausėjo pasiūlymų maloniai praleisti laiką vienos, dviejų, o kartais ir didesnėje merginų kompanijoje. Suprantama, kad šv. Valentino dieną viskas sukasi tik apie vieną – meilę.

Lietuvos verslo konkurencingumas dėl augančio pragyvenimo lygio greitai išblės. Vienas būdų išlikti konkurencingiems – pradėti verslo kooperaciją. Tik, bent jau kol kas, Lietuvos verslo atstovai pasitikėti vienas kitu nėra pratę. Bendradarbiavimas žengiant į užsienio rinkas Lietuvai svarbus dėl to, kad dabar šalies konkurencingumą riboja kelios priežastys. Visų pirma, Lietuvos įmonių gamybos mastas nėra didelis, tad sunku pritraukti stambių pirkėjų.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Klaipėdoje pradeda veikti pirmoji Baltijos šalyse termofikacinė jėgainė, deginsianti komunalines atliekas ir gaminsianti šilumos bei elektros energiją. Bandomuoju režimu įmonė dirba vos kelias savaites, tačiau aplinkosaugininkai jau gavo gyventojų skundą dėl galimos padidėjusios oro taršos. Termofikacinė jėgainė už beveik 450 mln. lt iškilo uostamiesčio pakraštyje.

 Vidutinis indas ar pakistanietis norėdamas įsipilti kelis litrus benzino savo šalyje turėtų pakloti dienos ar pusantros darbo užmokestį. „Bloomberg“ sudarė degalų kainų reitingą, kuriame išrikiavo brangiausiai už degalus mokančias pasaulio valstybes. Tiesa, degalų brangumas yra sąlyginis. Norvegijos pilietis gali sau leisti įsigyti ir brangesnio benzino, tuo tarpu pakistano gyventojams net ir kelis kartus pigesni degalai yra prabangos prekė.

Lietuvos žemdirbiai nusivylė Briuselyje vykusio neeilinio Europos vadovų tarybos posėdžio rezultatais, nes, jo dalyviams svarstant 2014–2020 m. Europos Sąjungos biudžeto portfelį, šalies valdžia neišsiderėjo palankesnių sąlygų ūkininkams. Dėl moduliacijos Lietuvos ūkininkai praras apie 10 proc. papildomų nacionalinių išmokų. Žemdirbiai jaučiasi apgauti Lietuvos ūkininkai neslepia pasipiktinimo.

„Geriausi pastrųjų metų išradimai nepriklauso didelėms kompanijoms, juos padarė mažieji išradėjai. Informacijos valdymas šiais laikais – neįtikėtinas. Lietuvoje labai potencialios biotechnologijos, nanotechnologijos. Esmė, kad jos yra visiems prieinamos ir sudaro lietuviams galimybę lygiomis galimybėmis konkuruoti su pasauliu“, - įsitikinęs Antanas Danys, „Swedbank“ valdybos pirmininkas.

Tradicinė pramonė, pagrįsta senkančių išteklių naudojimu, yra išsisėmusi, ateitis – žalioji energetika, energiją tausojančios technologijos. Tokią poziciją ūkio ministrė Birutė Vėsaitė išsakė Lietuvos ekonomikos konferencijoje. Jos teigimu, perspektyviai pramonei ir technologijoms palankios sąlygos bus užtikrintos ir Viešųjų pirkimų įstatyme. Pasak ministrės, žalioji energetika – tai sritis, kurioje pradedamieji verslai mato savo ateitį.

Lietuvoje dažnai kalbama apie vieną iš dviejų energetikos krypčių – atominę arba atsinaujinančių išteklių energetiką, tačiau, pasak energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus, galima rinktis ir trečiąjį – mišrų modelį, kaip renkasi mums artimos Skandinavijos šalys. „Blaškomės tarp dviejų kraštutinumų – atsinaujinančios arba branduolinės energetikos, nekalbame apie mišrų modelį.

Ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį statybos darbų atlikta už 2 mlrd. litų, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Šalies teritorijoje atlikta 93 proc. visų statybos darbų (už 1,9 mlrd. litų), ne šalies teritorijoje – 7 proc. (už 150 mln. litų). Atliktų statybos darbų apimtis šalyje, palyginti su trečiuoju 2012 m. ketvirčiu, sumažėjo 2,5 proc. palyginamosiomis kainomis, pašalinus sezono įtaką, – sumažėjo 2,3 proc. 2012 metais statybos darbų atlikta už 6,7 mlrd.

Ar butai brangs? Pasak „Nordea Bank“ ekonomisto Žygimanto Maurico, norint atsakyti į šį klausimą, reikia atsisukti į istoriją, kuri rodo, kad NT kainos visuomet yra daugiau mažiau stabilios. Didesni kainų šuoliai pasijunta šoktelėjus ekonomikos rodikliams – kuo didesnis ekonomikos augimas, tuo didesnės butų kainos.

 „Kompensacijas indėlininkams teks mokėti tik tuo atveju, jeigu bus paskelbtas banko bankrotas. Net jeigu šis bankrotas įvyktų, tai neturėtų didelės įtakos ekonomikai, nes Ūkio bankas yra mažas, jo tarpbankiniai įsipareigojimai nedideli, kiti Lietuvos komerciniai bankai yra labai stiprūs“, – „Lietuvos žinioms" sakė buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Tradicinė pramonė ar naujosios technologijos - kokios investicijos atneša didižiausią naudą Lietuvos ekonomikai? Žygintas Mačėnas, „SUMMA Advisers“ vadovas „Lietuvos ekonomikos konferencijoje“ sakė, kad ne investicijų dydis yra lemiamas veiksnys. „Nesiūlau Lietuvoje pradėti gaminti išmaniuosius telefonus, bet tai puikus pavyzdys. Pats išmanusis telefonas ir jo kūrėjas sukuria daug subkontraktų ir tai jau yra gerai.

Sunku tikėtis, kad Lietuvos ekonomika šiemet grįš bent prie panašių tempų, kokius demonstravo 2006–2007 metais, tačiau kai kurie pokyčiai euro zonoje gali turėti itin teigiamų pasekmių mūsų šaliai šiemet, mano SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Pasak ekonomisto, vieną reikšmingiausių poveikių Lietuvos ekonomikai turės vartotojų lūkesčiai, kuriems teigiamos įtakos gali turėti MMA padidinimas. „Lūkesčiai susiję su valdžios institucijų retorika.

Sausio mėn. Lietuvos banko išorės turtas ir išorės įsipareigojimai padidėjo atitinkamai 49,4 mln. ir 156,3 mln. litų. Mėnesio pabaigoje šie rodikliai sudarė atitinkamai 22,0 mlrd. ir 215,0 mln. litų. Rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 54,8 mln. ir sausio pabaigoje sudarė 8,8 mlrd. litų. Centrinės valdžios indėliai padidėjo 1,1 mlrd., o kitų pinigų finansinių institucijų (PFI) indėliai sumažėjo 1,1 mlrd. litų.

Prekybininkų pamėgtą Valentino dieną vis daugiau žmonių pasaulyje praleis be antrųjų pusių. Ir ne iš blogo gyvenimo, pastebi rinkodaros specialistai. Pasak jų, didelę perkamąją galią turintys vienišiai tampa pagrindiniu reklamos užsakovų taikiniu, o Lietuvoje įmonių komunikacija vis dar nukreipta į šeimas. Didžiojoje Britanijoje nesusituokusiųjų skaičius pernai pirmą kartą buvo didesnis nei gyvenančių porose ir pasiekė 53 proc., atkreipia dėmesį rinkodaros specialistas Davidas Benady’us.

Kamilė Šulcaitė, LRT televizijos laida „Pinigų karta“, LRT.lt Šį kartą LRT televizijos laida „Pinigų karta“ pasidomėjo, kurie Vilniaus rajonai gyventojams patraukliausi, kurie geidžiamiausi, o kur realiai žmonės gali įpirkti būstą. Senamiestis – svajonių rajonas, bet ne kiekvienam prieinamas Pagal patrauklumą, be jokios abejonės, ekspertų vertinimais, nugalėjo sostinės Senamiestis. „Senamiestis yra pati seniausia miesto dalis.

Kopijavimo profesionalai „Copy Pro“ jau prieš dešimtį metų atsirado Rygoje, prieš dvejus – Vilniuje, o prieš keturis mėnesius įsiliejo į sostinės naktinį gyvenimą... Visą parą kopijuodami, skenuodami, įrišdami darbai ir studentams, ir verslui. „Copy Pro“ direktorius Tomas Venckauskas pasakoja, kad įmonės akcininkai, ko gero, stokoję ambicijų ir prieš dešimtmetį aplenkę Vilnių, padarė klaidą, nes rinkoje dar nebuvo pagrindinių konkurentų.

Milda Januškevičienė, LRT televizijos laida „Pinigų karta“, LRT.lt Gripo gniaužtuose šiemet atsidūrė daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų. Farmacininkai džiaugiasi išaugusiais vaistų pardavimais, prekybos centrai – graibstomomis citrinomis ir imbierais. Tačiau viena po kitos uždaromos ugdymo įstaigos, o medikai vos spėja apžiūrėti visus sergančius.

Irma Jaunauskaitė, Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Smulkieji verslininkai apgailestauja, kad rinkoje nelieka draugiško jiems buvusio Ūkio banko. Kartu įmonės, kurių šiame banke kol kas įšaldytos visos lėšos, valstybės institucijų prašo nebausti už vėluosiančius mokesčių mokėjimus.

Lietuvos viešbučiai skundžiasi nustekenti pernai daugiau nei dvigubai padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo, kai skirtumą turėjo padengti iš savo kišenės ir įsiskolinti, todėl prašo Vyriausybės grąžinti jį į buvusį 9 proc. lygį. Neaišku, ar vien mažesnis PVM užtikrintų turizmo sektoriaus gerovę, ir ar daugiau lengvatų nepaskatintų jų negaunančiųjų spaudimo.

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, įvertinusi „Lietuvos energija“, AB, inspektavimo rezultatus, įspėjo bendrovę už tai, kad ji nesilaikė tarptautinių apskaitos standartų (TAS) ir pažeidė Vertybinių popierių įstatymą.