Šių metų pabaigoje visoje ES įsigalioja bendra atnaujinta maisto ženklinimo sistema. Tvirtinama, kad ji turėtų suteikti daugiau skaidrumo vartotojams renkantis ir gamintojams tiekiant maisto produktus į rinką. Kai kurios naujovės džiugina, o kai kurios verčia nuogąstauti, ar galingieji nesiekia, kad kuo daugiau Europos gyventojų dar prieinamą natūralesnį maistą pakeistų sintetiniais, genetiškai modifikuotais ar klonuotais produktais.
Įsigalios naujas ženklinimas
Nuo šių metų gruodžio 13 d. įsigalios Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams. Naujajame reglamente nurodyti maisto produktų ženklinimo atnaujinimai bus taikomi visiems ES maisto gamintojams, prekybininkams, viešojo maitinimo įstaigoms, taip pat importuotojams į ES. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad gamintojai ir tiekėjai turi užtikrinti, jog nuo nurodytos datos jų parduodama produkcija būtų paženklinta jau pagal naująją tvarką. Gamintojai ir tiekėjai nesidžiaugia pokyčiais, kurie reikalauja papildomų sąnaudų. Tačiau daug įdomiau, kaip tie pokyčiai gali paveikti gyventojų pasirinkimą. Reglamente numatyti nauji reikalavimai iš pirmo žvilgsnio naudingi vartotojams. Juk tvirtinama, kad jų labui ir stengiamasi: esą galiojančios produktų maistingumo ženklinimo taisyklės paseno ir visiškai neatitinka dabartinės visuomenės rūpesčio dėl savo sveikatos bei mitybos daugiau dėmesio skiriant maisto produktų kokybei ir sudėčiai. Dabar galiojančios ženklinimo taisyklės buvo išleistos prieš 14 metų.
Labiau pasigilinus į ES valdančiųjų institucijų patobulintą ženklinimą ir apskritai į Briuselyje stumiamas visokias maisto ženklinimo sistemas, kyla visokių negerų minčių, ar tik nesiekiama keisti vartotojų supratimą apie maistingumo vertę.
Maisto sudėtis taps įskaitoma
Specialistai mato daug šiemet įsigaliosiančio atnaujinto ženklinimo pranašumų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Ona Sužiedelytė pristatė svarbiausias naujoves. Viena iš jų palanki alergiškiems žmonėms. Produkto sudedamųjų dalių sąraše bus privaloma paryškinti alergenus, kad informacija apie maisto netoleravimą iškart kristų vartotojui į akį. Vartotojai jų teisių gynėjams dažnai skųsdavosi, kad informacija apie produktus neretai nurodoma beveik neįskaitomomis raidėmis. Raidžių šrifto dydis anksčiau nebuvo reglamentuotas. O nuo gruodžio 13 d. apie naujai gaminamų produktų sudėtį turės būti parašyta 1,2 mm dydžio raidėmis. Anot valstybinės maisto produktų inspektorės, daugeliu atvejų jis bus didesnis nei dabar naudojamas gamintojų. Lietuvos kiaulių augintojai ne kartą piktinosi, kad iš kitų šalių atvežtų kiaulių mėsa mūsų parduotuvėse tapdavo lietuviška. Mat nurodyti kilmę nebuvo privaloma. Pagal naujus reikalavimus, be šiuo metu galiojančio privalomo žuvies, jautienos ir jos produktų, šviežių vaisių ir daržovių, medaus, alyvuogių aliejaus, ekologiškų maisto produktų privalomo kilmės ženklinimo, bus privalu nurodyti ir kiaulienos, ožkienos, avienos bei paukštienos kilmės šalį. Taip pat reikės informuoti apie žaliavų ir galutinių produktų kilmės vietų skirtumą. Pavyzdžiui, jei bus prekiaujama uogiene, pagaminta Lietuvoje, bet iš lenkiškų uogų, tai turės būti pažymėta. Pasak O. Sužiedelytės, dar viena svarbi naujovė ta, kad reikės pateikti išsamesnę informaciją ir apie nefasuotus maisto produktus. To iki šiol nebuvo reikalaujama. „Dabar visos ES šalys turės nuspręsti, kaip informuos vartotojus apie nefasuotus maisto produktus. Lietuvoje rengiamas teisės aktų projektas, pavyzdžiui, kavinėse vartotojas galės sužinoti, ar jo pasirinktame produkte nėra alergenų“, – aiškino valstybinė maisto produktų inspektorė. Išsamiau informuoti vartotojus apie maisto produktus privalės ir internetinės prekybos organizatoriai.
Privalės nurodyti nanomedžiagas
Buvo galima tikėtis, kad atnaujintoje maisto ženklinimo sistemoje daugiau dėmesio bus skiriama genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO), sintetiniams priedams, dėl kurių poveikio sveikatai yra susirūpinę daugybė ES gyventojų. ES vartotojų organizacijos ne kartą teigė, kad pakuotėse privaloma nurodyti, jog gyvuliai buvo šeriami GMO papildytu pašaru, taip pat jei GMO produkte yra mažiau nei 0,9 proc. Juk dabar parduotuvių lentynose pilna tokių produktų, tačiau vartotojai apie tai neinformuojami. „Dėl GMO ir sintetinių maisto priedų žymėjimo pokyčių nėra. Šis reglamentas nustato bendrąsias taisykles, o GMO, maisto priedus reglamentuoja specialieji teisės aktai, kurie labai lėtai keičiami. Norėtųsi apginti Europos Komisiją, nes daug pakeitimų vienu metu sunku priimti, jie daromi pamažu“, – sakė VMVT atstovė. Tiesa, nuo gruodžio 13 d. maisto prekių pakuotėse galima bus išvysti užrašą „nanomedžiagos“ (tai – dirbtinai sukurtos medžiagos, kurios vienas ar daugiau matmenų ne didesnis kaip 100 nm). Vadinasi, iki šiol jos galėjo būti naudojamos ir be žymėjimo, nors sparčiai plintančių ir įvairiose srityse naudojamų nanotechnologijų poveikis darbuotojams, vartotojams ir aplinkai vertinamas labai prieštaringai.
Taikinys – riebalai, druska ir cukrus
Labiau nei GMO ir sintetiniais maisto priedais ES valdininkai yra susirūpinę riebalais, druska ir cukrumi – esą pagrindiniais nutukimo ir visokių ligų kaltininkais. Kas labiau kenkia sveikatai – natūralus sviestas ir sūris ar jų pakaitalai ir nepasisotinimo pojūtį sukeliantys kokie cheminiai priedai, kurių kimšte prikimšta daugybė produktų, – turėtų įvertinti mokslininkai (bet ir jų išvadomis gyventojai pradeda nepasitikėti, nes dažnai tyrimus finansuoja naujus produktus į rinką įvedančios verslo institucijos). Pagal naująjį reglamentą nuo 2016 m. pabaigos bus privaloma daugelio maisto produktų pakuotėse informuoti apie maistingumą. Vadinasi, be dabar nurodomos energinės vertės, baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekio, reikės informuoti ir apie sočiųjų riebalų rūgščių, cukraus bei druskos kiekį. Jei tokius produktus dar priverstų paženklinti šviesoforo spalvomis, triumfuotų Didžiosios Britanijos didieji prekybos tinklai ir gamintojai, kurie jau ne vienus metus ES stumia tokią ženklinimo sistemą. Pagal ją natūralus maistas turėtų būti žymimas „pavojinga“ – raudona – spalva, o sintetiniais priedais „pagerinti“ maisto produktai pasipuoštų „geromis“ spalvomis. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, neseniai susitikusi su Italijos ambasadoriumi Lietuvoje J. E. Stefano Maria Taliani De Marchio, išreiškė susirūpinimą dėl šios sistemos, nes ji diskriminuotų puikios kokybės natūralius lietuviškus produktus. Anot ministrės, vadovaujantis šia sistema, su sintetiniais priedais pagaminti produktai gali būti suvokiami kaip naudingesni žmonių sveikatai už natūralius. „Tada galime atsidurti dviprasmiškoje situacijoje. Juk turime puikiai vertinamų produktų su kilmės vietos ar geografine nuoroda ir natūralių tradicinių gaminių, o norima įvesti žymėjimą, kuris skatintų sintetinių, sveikatai nepalankių produktų vartojimą. Mūsų geriausi ir laiko patikrinti produktai būtų žymimi raudona spalva, atgrasančia vartotojus nuo pirkimo“, – britų siūlomam ženklinimui nepritarė žemės ūkio ministrė.
Britų sąmonė kitokia
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Ekonomikos ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento direktoriaus pavaduotojo Zigmo Medingio, labai keista, kad šviesoforo spalvų principu paremtam ženklinimui pasirinkti ne sintetiniai papildai, GMO, o natūralūs ir populiariausi maisto priedai, kurie iki šiol nebuvo kvestionuojami. „Įspūdis toks, kad maistingumo vertė apverčiama aukštyn kojomis. Mokslo tyrimai rodo, kad sintetiniai priedai kelia problemų sveikatai, tačiau juos norima įbrukti vartotojams kaip „žalius“. Suteikus pirmenybę nenatūraliems maisto produktams, senas gamybos tradicijas turintis natūralus maistas bus nuvertinamas. Maisto pramonė ignoruos natūralius produktus ir gamins daugiau sintetinio maisto, tai bus paranku ir prekybininkams. Tada žemės ūkio produkcijos gamintojai liks prie suskilusios geldos, nukentės ir vartotojai“, – samprotavo ŽŪM departamento direktoriaus pavaduotojas. Z. Medingis pabrėžė, kad esant tokiam ženklinimui būtų diskriminuojami ekologiški, išskirtinės kokybės produktai, kuriais Lietuva didžiuojasi. „Italai pateikė tyrimus, kurie parodė, kad 7 iš 10 britų vengia produktų, pažymėtų raudona spalva, nors tai gali būti geografines nuorodas turintys natūralūs produktai, pagaminti laikantis aukščiausių standartų. Tai kliudys mūsų išskirtinės kokybės produktams patekti į tokias rinkas“, – kalbėjo ŽŪM atstovas.
Dūmų uždanga vartotojams
Mobiliųjų ūkininkų turgelių kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovui Mindaugui Maciulevičiui siūlymas produktus žymėti šviesoforo spalvomis pagal riebalų, druskos ir cukraus kiekį atrodo panašus į savotišką vartotojų klaidinimą. Anot jo, tokia ženklinimo sistema pateikiama kaip palanki vartotojui, tačiau ji toli gražu neatspindi visų maistingumo savybių, todėl atrodo tarsi dūmų uždanga. „Jei lašinius ar linų sėklų aliejų pažymėtume raudonai, suklaidintume vartotoją, kad tai esą nesveiki produktai, nors, pavyzdžiui, sėmenų aliejumi žmonės gydosi. O stambių gamintojų produktams, pilniems pakaitalų ir cheminių priedų, bet neturintiems daug riebalų, druskos ir cukraus, būtų uždegta žalia šviesa. Tokiu atveju būtų diskriminuojami ir iš rinkos išstumiami natūralaus maisto gamintojai“, – įsitikinęs M. Maciulevičius. Kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovui susidaro įspūdis, kad natūralaus maisto gamyba vis labiau apsunkinama. „Štai, pavyzdžiui, dėl mėsos rūkymo technologijų. Tradiciniams gamintojams šalutinės rūkymo medžiagos kiekis buvo sumažintas, o pramoninėje gamyboje, kur naudojamos cheminės medžiagos, norma padidinta. ES turėtų įsiklausyti ne tik į modernios pramonės lobistų, bet ir į natūralaus maisto gamintojų siūlymus. Ženklinimas turi parodyti realią maisto vertę, o ne įteisinti pakaitinius produktus“, – tvirtino M. Maciulevičius. Anot Z. Medingio, daug ES šalių nepritaria britiškai šviesoforo ženklinimo sistemai, todėl gali būti, kad bus pradėta tokios rekomendacijos atšaukimo procedūra. Į britišką šviesoforą panaši skandinaviška rakto skylutė, kurią maisto produktams žymėti Lietuvoje įteisino buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis.
Vida Tavorienė
