„Visada siekiame, kad Ūkio ministerijos ir verslo santykiuose būtų įtvirtintas partnerystės principas, kuris padeda Ūkio ministerijai geriau suprasti verslo poreikius ir problemas, taip pat socialiniams ir ekonominiams partneriams aktyviau dalyvauti rengiant ir įgyvendinant valstybės sprendimus“, – per forumą sakė ūkio ministras E. Gustas.
Pasak ūkio ministro, verslo plėtrai svarbiausia palanki reguliacinė, mokestinė aplinka, tačiau, siekdama didinti verslo konkurencingumą, valstybė taip pat tam tikrose srityse investuoja į verslo vykdomus projektus: „2007–2013 m. laikotarpiu verslumui skatinti ir produktyvumui didinti buvo skirta daugiau nei 2 mlrd. Lt ES paramos, verslo atliekamiems moksliniams tyrimams, vykdomiems eksperimentinės plėtros darbams – apie 0,7 mlrd. Lt, privataus turizmo projektams – apie 0,2 mlrd. Lt.“
Ūkio ministras džiaugėsi, kad praėjusiu ES paramos laikotarpiu SVV buvo aktyvus projektų vykdytojas. Pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektuose SVV sudaro 91 proc. visų įmonių, verslo projektuose SVV sudaro 82 proc. visų įmonių.
Per forumą kalbėdamas apie 2014–2020 m. ES lėšų investavimą, ūkio ministras pabrėžė, kad 2014–2020 m. laikotarpiu investicijos pagal Ūkio ministerijos administruojamas priemones bus skiriamos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms (MTEPI) (1,126 mlrd. Lt), smulkiajam ir vidutiniam verslui (1,8 mlrd. Lt), pramonės įmonių energetiniam efektyvumui didinti (87 mln. Lt), gamtos ir kultūros objektų žinomumui didinti (120 mln. Lt) ir žmogiškųjų išteklių kompetencijai didinti (367 mln. Lt).
„Parama verslui 2014–2020 m. laikotarpiu pasižymi tuo, kad, kitaip nei 2007–2013 m. periodu, kai galėjo būti remiamas visas verslas, dabar bus remiamas tik SVV. Investicijos į SVV bus skirtos verslumui skatinti, tarptautiškumui ir įmonių produktyvumui didinti, ekologiškų inovacijų diegimui skatinti. Numatomas finansavimas – apie 1,8 mlrd. Lt“, – teigė E. Gustas.
Ūkio ministras paminėjo, kad į verslą gali būti investuojama teikiant jam subsidijas arba finansinėmis priemonėmis, tokiomis kaip paskolos, garantijos, rizikos kapitalo fondai ir pan.: „Investuojant finansinėmis priemonėmis mažiau iškraipoma konkurencija, be to, finansinių priemonių lėšos yra grįžtančios ir pakartotinai naudojamos investuoti į kitas įmones. Todėl 2014–2020 m. laikotarpiu daug dėmesio bus skiriama investavimui per finansines priemones.“
„Naujuoju finansavimo laikotarpiu bus remiamas verslo klasterizacijos procesas ne tik tuo atveju, jei įmonės susiburia atlikti mokslinių tyrimų ar vykdyti eksperimentinės plėtros, kaip kad buvo 2007–2013 m. periodu, bet ir tada, kai įmonės susiburia bendrai jungtinei veiklai siekdamos didinti savo konkurencingumą ir pelningumą“, – sakė E. Gustas.
Ūkio ministras pabrėžė, kad produktyvumą didinančios priemonės, kurios yra atsiperkančios ir generuoja gana didelę grąžą, bus įgyvendinamos taikant finansines priemones, išskyrus atvejus, kai, be įmonių produktyvumo didinimo, yra sprendžiami ir kiti šaliai svarbūs klausimai. Pavyzdžiui, didelio poveikio technologijų diegimas, didinant pramonės konkurencingumą, sprendžiant aktualius socialinius uždavinius, sprendžiant investicijų pritraukimo į regionus klausimus ir skatinant įmonių žaliąsias investicijas, dėl kurių atsiranda tvarumas ir tausus išteklių naudojimas, skatinamas energijos ir žaliavų naudojimo efektyvumas ir švaresnių gamybos technologijų diegimas ir pan.
„Taip pat SVV galės pasinaudoti priemonėmis, kurios skirtos energijos vartojimo intensyvumui mažinti pramonės įmonėse, paramos priemonėmis, kurios skirtos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skatinti, žmogiškųjų išteklių kompetencijai didinti. Pastarąja parama galės pasinaudoti ne tik SVV, bet ir didelės įmonės“, – teigė E. Gustas.
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuotame forume taip pat buvo kalbama apie investicijų į regionus planus, socialinės atskirties mažinimo perspektyvas, galimybes regionų verslininkams naujuoju finansiniu laikotarpiu. Forume sveikinamąjį žodį sakė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimantas Stankevičius. Pranešimus skaitė ūkio viceministras Marius Skarupskas, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktorius Arūnas Plinkšnys, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas dr. Benediktas Petrauskas.
