Lietuvos verslas

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Lietuvoje sklando iliuzija, kad amerikiečiai turi pigios energijos ir mus išgelbės, tačiau didelių kiekių skalūninių dujų eksporto į Europą vargu ar galima tikėtis, be to, jų kokybė bus prastesnė ir jos pardavinėjamos už tokią kainą, kokia bus susiformavusi rinkoje. Taip LRT.lt tinklalapiui tvirtino energetikos ekspertai Vaclovas Miškinis ir Jurgis Vilemas.

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie tai, kad Lietuvoje rengiami ne tų profesijų specialistai, kurių ieško darbdaviai. Todėl vieni neranda darbo, o kiti – reikalingų darbuotojų. Ar pavyks kaip nors suskaičiuoti, kiek kokių specialistų reikės, tarkime po penkerių metų, abejojama, tačiau pripažįstama: vadinamąją „kiekybės problemą“ keičia „kokybės" problema. Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, vien per pirmąjį šių metų mėnesį jų įregistruota beveik 39 tūkst. bedarbių.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma kreipėsi į „Sodros“ direktorių Mindaugą Sinkevičių ir siūlė sukurti prie pensinio amžiaus priartėjusių asmenų informavimo sistemą apie didesnės pensijos gavimo perspektyvą. „Taip pat svarbu, kad ta galimybė įvertinti pensijos dydį, priklausomai nuo darbinės veiklos užbaigimo metų, būtų gana plačiai reklamuojama ir visi suinteresuoti asmenys apie tai sužinotų“, – teigia jis.

Eksploatacinius skysčius transporto priemonėms gaminančios Lietuvos bendrovės "Lesta" pajamos praėjusiais metais augo 36 proc. ir siekė 17 mln. litų. 2011 m. įmonės pajamos buvo 12,5 mln. litų. Beveik trečdalis pajamų praėjusiais metais gautos iš "Lesta" produktų eksporto į užsienio šalis. "Lesta" nuosekliai investuoja į gamybos technologijas bei procesus.

Klaipėdos simboliu laikomą "Meridianą" ėmęsi gelbėti uostamiesčio verslininkai net neįsivaizdavo, su kokiu iššūkiu jiems teks susidurti. Nors padaryta tik apie 30 proc. darbų, jau dabar aišku, kad burlaivio atstatymas kainuos mažiausiai trigubai daugiau, nei planuota, ir ši suma viršys 7 mln. litų, skelbia dienraštis "Respublika". "Pradėdami tikrai negalvojome, kad "Meridianas" bus tokios prastos būklės - stipriai pažeistas puvėsio ir užkrėstas grybu.

Dabartinė Lietuvos energetikos nepriklausomybės strategiją greičiau galima pavadinti nepriklausomybės nuo Rusijos strategija nei nepriklausomybės apskritai, mano energetikos specialistas Jurgis Vilemas. Pasak jo, dabartinės baimės dėl priklausomybės nuo didžiosios kaimybės neretai yra nepagrįstos ir perdėtos. „Strategija neadekvačiai ir spekuliatyviai pateikia energetinės priklausomybės nuo Rusijos išteklių lygį.

Eksportuojančioms šalies įmonėms praėjusieji mietai buvo geriausi per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Praėjusiais metais, palyginti su 2011 m., Lietuvos prekių eksportas išaugo 14,5 proc., arba 10,1 mlrd. litų, iki 79,7 mlrd. litų. Palyginti su kriziniais 2009 m., 2012 m. prekių eksportas Lietuvoje išaugo beveik dvigubai (95,6 proc.), daugiausiai iš visų Baltijos šalių. 2012 m. buvo sėkmingi ir lietuviškos kilmės prekių eksportui, kuris per metus išaugo 9,4 proc., arba 4,3 mlrd.

2012 m. socialinio būsto poreikis didėjo 2012 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 31 584 asmenys (šeimos), turintys teisę į socialinį būstą ir įrašyti į savivaldybėse sudaromus sąrašus, pageidavo išsinuomoti socialinį būstą – tai 4 procentais daugiau negu 2011 m., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Augančiam socialinio būsto poreikiui įtakos turi naujų, neįsitvirtinusių darbo rinkoje šeimų kūrimasis ir nepakankamos asmenų (šeimų) pajamos nuosavam būstui įsigyti.

Tarkime, kad esate vilnietis. Gyvenate čia nuo gimimo. Turite gražią žmoną ir porą vaikučių. Kartu su žmona uždirbate keliais litais didesnius nei vidutinis šalyje atlyginimus ir turite būsto paskolą. Kitaip tariant, atostogų toliau nei tėvų sodyba kaime seniai nebuvote ir artimiausiu metu neplanuojate. Iš štai vieną dieną sulaukiate darbo pasiūlymo – puikios pareigos, atitinkančios Jūsų interesus ir kompetenciją, o atlyginimas – net 7000 litų atskaičius mokesčius.

Statybų bendrovė „Costum“ Lukšių miestelyje Šakių rajone stato naują tekstilės gamyklą, kuriai skirta Europos Sąjungos parama. Investicijos į gamyklos statybą siekia 3,4 mln. litų. Gamyklos užsakovai UAB „Lukšių tekstilė“ iki šiol patalpas nuomojosi, tačiau nusprendė investuoti ir įsikurti savose. „Veiklai vykdyti mums reikia aukščiausius standartus atitinkančių gamybos ir sandėliavimo pastatų.

„Studentams linkiu statyti taip, kad nebūtų gėda prieš savo vaikus. Tai, ką suprojektuojame ir pastatome, išlieka keliasdešimt metų. Tai – šalies brandos požymis“, – požiūrį į statybų verslą apibūdina „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas. Statybų bendrovės vadovas visą gyvenimą dirbo šioje srityje.

Pernai atlikti tyrimai rodo, kad net penktadalis mūsų šalyje parduodamų degalų yra nelegalūs. Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos duomenimis, per pastaruosius trejus metus benzino rinka sumažėjo tris kartus. Valstybė kovą su pogrindinėmis nelegaliomis degalinėmis beviltiškai pralaimi, nes legalūs degalai – gerokai brangesni.

2012 metais lietuviai pirko penktadaliu daugiau kavos išsinešti nei prieš metus – net 45 benzinvežius. 2 iš 3 pirkėjų rinkosi kavą su pienu, karštą šokoladą arba kakavą, rodo „Statoil Fuel & Retail” užsakymu atliktas tyrimas. „1995 metais vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjome siūlyti klientams kavos išsinešti ir stebėjome jos populiarumo augimą.

Bankininkai šiemet prognozuoja „kapanojimosi“ scenarijų ekonomikoje, tačiau teigiamų rodiklių jau gerokai daugiau nei prieš metus. Šiuo metu daug veiksnių rodo, kad blogiausia jau praeityje, tačiau vis dar neatmetami ir kiti variantai, nes padėtis pasaulyje ir Europos Sąjungoje vis dar išlieka gana neapibrėžta.

Bendrovės „Teo" generalinis direktorius Arūnas Šikšta nusprendė palikti generalinio direktoriaus pareigas. Bendrovės valdyba jau patenkino jo atsistatydinimo prašymą. Įmonei A. Šikšta vadovavo nuo 2004 m. sausio. (papildyta 10.01 val.) „Teo“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis portalui balsas.lt sakė, kad šiandien paskutinę dieną įmonėje, kuriai vadovavo devynerius metus, dirbantis Arūnas Šikšta pasirengęs naujiems iššūkiams.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Už geresnę stintų žvejybos vietą šiemet nepagailėta net 36 tūkstančių litų. Pernai siūloma suma buvo šeštadaliu mažesnė. Kova dėl stintų žvejybos vietų Kuršių mariose ir Nemuno deltoje šiemet nebuvo tokia arši kaip pernai. Į kai kurias vietas nesulaukta nė vieno pretendento, tačiau siūlomos sumos, už galimybę kai kuriose vietose tinklais traukti neršti plaukiančias stintas, sumušė visus rekordus.

Verslininkai ir vadybininkai – ištikimi skaitytojai, sako leidėjai. Visgi specializuotos literatūros segmentą graužia piratavimas ir galimybės užsienio autorių knygas skaityti originalo kalba. Rinkos bei verslų smulkumas Lietuvoje kelia nemažai problemų. Pasak kalbinamos šalies leidėjų asociacijos vykdomosios direktorės Aidos Dobkevičiūtės-Džiovėnienės, leidybos verslas traukiasi, o leidyklos stengiasi orientuotis į konkretų segmentą.

Praėjusią vasarą Seimo priimta Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisa, atverianti Lietuvos kelius specialios paskirties sunkiasvorėms transporto priemonėms, kurių bendroji masė neviršija 48 tonų, labiausiai nudžiugino miškininkus, privačių miškų savininkus bei medienos vežėjų asociaciją. Atrodė, kad pagaliau valdžia juos išgirdo, suprato ir leis dirbti efektyviau. Tačiau nubudę 2013-ųjų sausio 1-ąją įstatymo laukusieji buvo skaudžiai nuvilti.

2013 m. sausį elektros biržos „Nord Pool Spot“ Lietuvos prekybos zonoje pradėta prekiauti vėjo jėgainių Lietuvoje pagaminta elektros energija. Sausio 9 – 31 dienomis biržoje parduota 28 gigavatvalandės (GWh) vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos. Tai yra 8 proc. visos Lietuvoje sausį pagamintos elektros. „Nauja pasiūla elektros biržos Lietuvos prekybos zonoje – vėjo pagaminta elektra – sausio mėnesį padidino prekybos elektra apimtis.

Uždrausta platinti 2 381 vienetą maisto papildų kūdikiams ir mažiems vaikams "Lactokid". Papildai buvo gaminami Bulgarijos įmonėje "Kendy", į Lietuvos rinką juos tiekė UAB "Norameda". Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, jog Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, gavusi vartotojo skundą dėl šių papildų sukeltos alergijos mažam vaikui, nedelsiant paėmė mėginius ištirti laboratorijoje.

Pasaulinės reitingų agentūros „Fitch Ratings“ ekspertai teigia, kad Lietuva ir Latvija prisijungs prie euro zonos atitinkamai 2015 ir 2014 metais. Jie mano, kad euro įsivedimas atneš grynosios naudos šioms mažoms, atviroms, lanksčioms ir europietiškoms (jų valiutos jau pririštos prie euro) ekonomikoms, nepaisant galimų euro zonos sunkumų ateityje. Lietuvos vyriausybė yra užsibrėžusi tikslą prie euro zonos prisijungti 2015 metais.

Kreditų biuro „Creditinfo“ pajamos per praėjusius metus pasiekė beveik 11,6 mln. litų ir, palyginti su 2011 metais, išaugo 2,3 mln. litų. „Creditinfo“ pelnas prieš mokesčius tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 350 tūkst. litų ir sudarė 1,36 mln. litų. 2013 metais planuojama daug dėmesio taip pat skirti naujoms sritims.

Bendrojo naudojimo žemėje esantys vidaus keliai ir jų perdavimas savivaldybėms bei su vandentiekio ir nuotekų šalinimo infrastruktūra susijusios problemos kelia galvos skausmą ir sodininkams, ir savivaldybėms. Nors Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos įsigaliojo nuo šių metų pradžios, tvarkos, kaip ką daryti, sodininkai tvirtina dar nematę. O savivaldybių atstovai tvirtina, kad kelių, kuriuos jie galėtų perimti, soduose praktiškai nėra.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI) informavo, kad šiandien inspektoriai lankėsi Gariūnų turgavietėje ir prekybininkus supažindino su galimybe verslo liudijimus išsiimti namuose.  Kartu su Lietuvos smulkiojo verslo ir prekybininkų asociacijos atstovais Vilniaus AVMI darbuotojai šiandien lankėsi Gariūnų turgavietėje ir konsultavo prekybininkus mokestinių prievolių klausimais, supažindino su galimybe verslo liudijimą išsiimti internetu.

Dalis šiuo metu egzistuojančių PVM lengvatų – toleruotinos. Kitos valdžios svarstomos PVM lengvatos, pavyzdžiui kai kuriems maisto produktams, šildymui, kultūriniams renginiams ar viešbučiams, reikš daugiau atskirų sektorių subsidijavimą nei paramą specifinėms vartotojų grupėms ir teigiamo efekto joms ar valstybės biudžetui neturės. Iš dabar galiojančių PVM lengvatų tikslus, kurie buvo užsibrėžti, veikiausiai pasiekia tik kelios, tai –  5 proc.

Ryškėjant pramonės poreikiui investuoti ir neslopstant eksporto plėtrai, Lietuvos bankas prognozuoja spartesnį nei šiemet 2014 m. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą ir nekeičia šių metų prognozės. Numatoma, kad 2013 m. šalies realusis BVP padidės 3,1 proc. Pirmą kartą skelbiama 2014 m. BVP prognozė - augimas turėtų paspartėti iki 3,8 procento.

Privačių medicinos įstaigų atstovai sako pradedantys panikuoti girdėdami sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio pasisakymus viešumoje. Jei ministras įgyvendintų savo sumanymus, anot verslininkų, pacientai netektų teisės rinktis, mažėtų investicijų lygis, o kai kurios privačios medicinos paslaugas teikiančios įmonės žlugtų.

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ atnaujino klientų duomenų bazių valdymo įrangą. Pakeitimai leis bendrovei teikti 4G ryšio, grįsto LTE technologija, paslaugas. Be to, „Tele2” ryšio tinklas veiks dar patikimiau, sumažės sutrikimų tikimybė. Investicija į pagrindinės tinklo įrangos atnaujinimą viršijo 5 mln. litų. Tai – dalis praėjusiais metais pradėto „Tele2” tinklo modernizavimo. „Atnaujinimas reiškia aukštesnę ryšio paslaugų kokybę ir naujas galimybes vartotojams.

Išankstinė prekyba bilietais į lyderystės forumą su seru Richardu Bransonu prasidės jau antradienį, vasario 26 dieną, skelbia milijardieriaus vizito Lietuvoje organizatoriai „Success Stars International“. Geriausios sąlygos įsigyti bilietus galios išskirtinai tik „Forum One“ klubo nariams ir tik 4 dienas. „Richardas Bransonas Lietuvoje turi gausų gerbėjų ratą – ne tik tarp verslininkų, bet ir studentų, pradedančių specialistų.

„BSA | The Software Alliance“ (BSA) atstovų Lietuvoje „IPnovus Law“ duomenimis, praėjusiais metais nelicencijuotas kompiuterių programas naudojusios bendrovės ginčus su autorių teisių turėtojais daugeliu atvejų sprendė taikiai. Tokia tendencija pastebima antrus metus iš eilės ir vis daugiau intelektinės nuosavybės pažeidėjų sutinka kompensuoti autorių teisių turėtojams padarytą žalą savo noru. 2012 metais kompensacijų žąla išaugo 13 proc.

Vaiko priežiūros atostogų išėjusios moterys mokslininkės yra blogesnėje padėtyje nei vyrai, nes šios atostogos įskaičiuojamos į penkerių metų mokslininko atestacijos vertinamąjį laiką. Tai reiškia, kad moterys priverstos vaikų auginimui pagal įstatymus suteiktą laiką skirti mokslinei veiklai. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nagrinėjo su šia aplinkybe susijusį skundą.

 „Mes investavome į prastą žemę, o dabar turime už ją primokėti?“ Sodo bendrija vis dar tebėra sodas ar jau gyvenvietė? Tai tik keli klausimai, kuriuos ketvirtadienį Seime vykstančioje diskusijoje „Dėl mėgėjų sodo teritorijos ir jos tvarkymo“ kėlė sodininkų bendrijų ir Lietuvos savivaldybių atstovai.

Ekonomistai prognozuoja, kad blogiausia jau buvo. Pasak jų, nors verslas dar kapanosis, tikėtina, kad Lietuvoje jis augs sparčiausiai visoje Europoje. Todėl dirbantieji gali tikėtis darbo užmokesčio didėjimo. Blogiausia – praeityje Kaip teigė „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, verslas šalyje jau išlipo iš duobės ir netgi perkopė prieš krizę buvusį lygį. Tačiau yra nemažai pavojaus ženklų, tad negalima kalbėti apie ekonomikos šuolį į viršų.

Vilniaus daugiabučiai namai, prisijungę prie „5 žingsnių šilumos taupymo programos“, šių metų sausį, palyginti su tuo pačiu 2011 metų laikotarpiu, šilumą vartojo 7,5 proc. efektyviau. Tai rodo bendrovės „Mano būstas“ išanalizuoti duomenys. 2013 metų sausio mėnesį vidutinis svertinis šilumos suvartojimo koeficientas įmonės administruojamuose namuose siekė 34,65. Šis rodiklis sumažėjo 7,5 proc.

Šimtą tūkstančių litų iš Kauno miesto savivaldybės sudarytos Visuomenės sveikatos rėmimo programos lėšų šįmet numatyta skirti suplanuotam daugiabučių kiemuose esančių senų, apleistų krepšinio aikštelių ir krepšinio stovų atnaujinimui. Tokiam sumanymui pritarė ir miesto tarybos kolegija. Talkinti projekto vykdytojams kviečiamos ir gyventojų bendruomenės.

Negalutiniais duomenimis, sausio mėnesį "Sodra" gavo 573,1 mln. litų įplaukų (be sveikatos draudimo įmokų ir asignavimų iš valstybės biudžeto). Tai yra 24,6 mln. litų arba 4,5 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 97,6 proc. šių lėšų sudaro draudėjų ir apdraustųjų mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. "Sodros" biudžeto priskaičiuotos išlaidos (be pervedimų į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą ir pensijų kaupimo fondus) šių metų sausį sudarė 886,9 mln.

Pirkdami konservus iš esmės perkame katę maiše. Konservų indelyje gali būti bet kas: tiek kokybiški ir sveiki produktai, tiek sugedę ir netinkami vartojimui. Ar visuomet konservai yra gaminami tik iš kokybiškų ir gerų produktų? Ar yra konservų „be konservantų“? Ir kodėl juos galima saugoti metų metais. Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus pateiks laidos „Gyvenamoji aplinka kūrėjai jau vasario 24 dieną, sekmadienį 12.30 Pirmojo Baltijos kanalo eteryje.

Pakavimo ir ženklinimo sprendimus siūlanti bendrovė UAB „PakMarkas“ ketina iki 2015 m. padidinti apyvartą beveik 60 proc. (lyginant su baziniais – 2009 m.), o gamybos produktų bei paslaugų eksportą per tą patį laikotarpį – net iki 131 proc. Taip pat – sumažinti gamybos poveikį aplinkai.

SEB bankas ir popieriaus bei jo produktų gamintoja akcinė bendrovė „Grigiškės“ sudarė 35 mln. litų vertės kreditavimo sutartį. Lėšos bus skirtos naujos modernios popieriaus gamybos įrangai pirkti ir montuoti. Šios investicijos padės daugiau negu dvigubai padidinti eksportuojamos produkcijos gamybos pajėgumus. „Lietuvos ekonomikai ypač svarbios bendrovės, kurios kuria pridėtinę vertę, ir kurių kokybiška produkcija sėkmingai konkuruoja užsienio rinkose.

Kredito unijos nerimauja dėl klaidinančių antraščių „Bankrutuojančios kredito unijos“ ir atsiriboja nuo „Snoro“ likimo, bet savaitraščio „Ekonomika.lt“ šaltiniai praneša apie nepamatuotas unijų investicijas. Kredito unijos prarado 17 mln. litų, iš kurių 11 mln. litų investavo į Graikijos vertybinius popierius, o 6 mln. litų laikė likviduojamame banke „Snoras“, teigia savaitraščio „Ekonomika.lt“ šaltiniai.

„Siūlome darbą Anglijoje. Uždarbis – 350 svarų per savaitę. Darbuotojams reikės fermoje gaudyti viščiukus“, – tokio pobūdžio skelbimas suviliojo mažiausiai 29 lietuviusš Jie nutarė išbandyti laimę ir užsidirbti užsienyje. Tai, ką šiems žmonėms teko patirti emigrantų rojumi kadaise vadintoje Didžiojoje Britanijoje, kiekvienas jų greičiausia prisimins visą likusį gyvenimą.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, parduoti ar išnuomoti būstą nuo sausio galima tik gavus energinio naudingumo sertifikatą. Šiuos išduoda keli šimtai ekspertų, ir kaskart prireikus sertifikato, žmogui reikia ieškoti tokio specialisto. Institucijos siekia, kad šį dokumentą išduotų ir Registrų centras.

Jau beveik prieš krizę buvusį lygį pasiekusios investicijos į komercinį nekilnojamąjį turtą (NT) gali būti ženklas, kad šiemet komercinio NT sektorius gali visiškai išlipti iš duobės, skelbia užsienio analitikai. Lietuvoje komercinio NT apimtys taip pat auga, tik optimizmo – gerokai mažiau. Paskutinį 2012 metų ketvirtį investicijos į komercinį NT Europoje pasiekė 43,7 mlrd. dolerių (111 mlrd.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vieno kambario butų pasiūla Lietuvoje yra 2 kartus mažesnė nei dviejų ar trijų kambarių butų ir jie yra 2 kartus pigesni, teigia skelbimų portalo domoplius.lt projektų vadovas Evaldas Narbuntovičius. Pasak E. Narbuntovičiaus, dviejų kambarių butas Lietuvoje vidutiniškai kainuoja 2 kartus daugiau negu vieno kambario, tačiau kai kur šis skirtumas yra gerokai mažesnis. „Lietuvoje vidutiniškai dviejų kambarių butas kainuoja 184 tūkst. Lt.

Simona Aginskaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kinai į Lietuvą atvyksta norėdami sukurti smulkųjį ar vidutinį verslą, tuo metu absoliuti dauguma turkų į Lietuvą atvyksta susituokti. Taip teigia neseniai kinų ir turkų imigraciją į Lietuvą tyręs dr. Karolis Žibas. Pasak mokslininko, oficialiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra keli šimtai turkų ir keli šimtai kinų.

Panašu, kad koalicijai gyventi sektųsi visai gerai, jeigu ne tie konservatoriai – tai jie skalūnų neišžvalgė (būtų išžvalgę, būtų galima skėsčioti rankomis ir sakyti Žygintui ir Žygimantui Žygaičiams, atnešusiems stiklinę „degančio vandens iš krano“: „čiku raku“, mes čia niekuo dėti, čia Kubilius“), tai Ūkio banko neuždarė (ir dabar reik rankas purvintis ir burną aušinti besiaiškinant, dar žiūrėk – kam nors reitingai gali mažiau spindėti), tai dar kokį vargą paliko vargti… Visgi, šalia ši...

Besikeičiantiems premjerams populiaru įvardyti euro įvedimo Lietuvoje datą, tačiau ar Vyriausybės planai Lietuvai įstoti į euro zoną 2015 metais įgyvendinami ir kaip kelią į euro zoną paveiks dviejų lietuviško kapitalo bankų bankrotas? Tokiais klausimais, belaukiant kitą savaitę numatyto pristatyti euro įvedimo priemonių plano, diskutavo buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir SEB banko prezidento patarėjas finansų analitikas Gitanas Nausėda klubo „Politika gyvai“ surengtoje diskusijoje.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija baigia rengti projektą, kuriuo siūloma naikinti lengvatas už būsto šildymą asmenims, nepritariantiems daugiabučių namų renovacijai. Jei daugiabučiame name gyvenanti ir lengvatą už šildymą gaunanti šeima nepritaria namo renovacijai, artimiausią ateinantį šildymo sezoną kompensacija už šildymą jai bus nurėžiama per pusę. Dar vėliau kompensacija visai nebus skiriama – kol bus užbaigta namo renovacija, tačiau ne ilgiau kaip tris šildymo sezonus.

Savivaldybės, nuogąstaujančios, kad dėl padidėjusio minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) metų pabaigoje pritrūks lėšų algoms mokėti, pinigų negaus, teigia finansų ministras Rimantas Šadžius. „Nekompensuosime, nes visiems subjektams, tarp jų ir savivaldybėms, lėšos padidinti MMA buvo numatytos šių metų biudžete. Jos buvo numatytos remiantis būtent šių institucijų ir savivaldybių pateiktomis paraiškomis“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė finansų ministras.