Situacija pieno sektoriuje dėl Rusijos paskelbto importo draudimo gana sudėtinga – įtampą patiria ir pieno gamintojai, ir perdirbėjai, kuriems užsivėrė didelė rinkų dalis. Diskutuoti apie šio sektoriaus dabartinę padėtį ir kokių priemonių reikėtų imtis Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) susirinko svarstyti Pieno taryba, sudaryta iš pieno gamintojų, perdirbėjų ir valstybės bei mokslo institucijų ir įstaigų atstovų.
Situaciją pieno rinkoje apžvelgė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys. Jis pažymėjo, jog paskutinysis pieno produktų aukcionas spalio 1 d. liudija, jog eksporto pasaulinės kainos ir toliau krenta (7,3 proc. ) – Europoje sviesto kaina sumažėjo 17 proc., lieso pieno miltelių – 15 proc., sūrių išaugo beveik 3 proc. „Pasaulinių pieno produktų kainų mažėjimas daugiausiai susijęs su žaliavinio pieno gamybos didėjimu“, – pastebėjo A. Gapšys. Jis taip pat pabrėžė, jog Rusijos embargo paskelbimas pieno produktams iš ES eksportuotojams negali būti ilgalaikė netektis, nes apskritai pasaulyje pieno produktų vartojimas nemažėja. Pasaulinės žaliavinio pieno kainos mažėjo, tačiau tendencijos išlieka prieštaringos, nes vienur jos kyla, kitur – krenta.
Lietuvoje 2014 m. per pirmuosius 9 mėnesius supirkto pieno kiekis išaugo 7,9 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. 2014 m. rugpjūčio mėn. bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina buvo 20 proc. mažesnė nei prieš metus. Per tą patį laikotarpį vidutinės pieno pramonės įmonių parduotos produkcijos didmeninės kainos vidaus rinkoje padidėjo 1–10 proc., o eksporto sumažėjo 10–18 proc. Mažmeninės kainos buvo apie 2–5 proc. didesnės nei prieš metus. „Vidaus rinkos kainos šiuo metu nemažėja, nes jų sąskaita mažinami eksporto nuostoliai, – sakė A. Gapšys. – Žaliavinio pieno supirkimo kainos lapkritį turėtų stabilizuotis, nes sumažės pasiūla“.
AB „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa pripažino, jog šiuo metu situacija tokia, kad dėl Rusijos embargo pieno perdirbimo įmonės nebepajėgs padengti gamintojams pieno savikainos, nes ir produktų kainos nukrito žemiau savikainos. „Per mėnesį pardavimai krito 26 proc., sandėliuose sukauptos produkcijos padidėjo už 40 mln. Lt, o į naujas rinkas einame apie dvejus metus“, – kalbėjo D. Trumpa. Jis sakė manantis, jog kriziniu laikotarpiu reikia palaikyti žemdirbius, kad jie neišpjautų karvių, tačiau tą padaryti turėtų valstybė.
Žemės ūkio viceministras Saulius Cironka atkreipė dėmesį, jog valstybė gali tik prisidėti prie rinkų paieškų ir kitų klausimų sprendimo, tačiau iniciatyvos turėtų imtis patys perdirbėjai, kooperuodamiesi kartu su gamintojais, prekybininkais, vežėjais. „Mes turime matyti ne atskiras detales, bet visą pieno sektorių, visą Lietuvą pasaulinėje rinkoje, turime galvoti, kaip galime padėti vieni kitiems. Reikėtų atsiriboti vien tik nuo savo problemų ir susikoncentruoti į aukštesnio lygio kooperaciją, ieškant naujų rinkų, naujų galimybių“, – pabrėžė viceministras.
Žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis atkreipė dėmesį, jog ir pieno gamintojai, ir pieno perdirbėjai yra verslininkai, kurie yra daug investavę, kuriems rūpi sektoriaus ateitis, tačiau didžiausią spaudimą patiria pieno gamintojai. „Sumažinti pieno gamybą galima greitai, tačiau ją atkurti – ilgalaikis procesas, todėl partnerystė tarp gamintojų ir perdirbėjų turi būti lygiavertė ir labai atsakinga“, – pabrėžė viceministras A. Ežerskis.
ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis informavo, jog pieno gamintojams jau spalio pabaigoje bus pradėtos mokėti pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos išmokos pagal nuo gamybos atsietosios paramos schemą. Jos turėtų siekti 52 Lt už toną, tuo tarpu ES specialioji parama už pieną, mokama valdos valdytojams už rinkai patiektą pieną 2013–2014 kvotos metais, pirminiais skaičiavimais turėtų būti 31 Lt už toną.
Žemės ūkio ministerijos informacija
