„Jau rugpjūtį pastebėjome pirmuosius ženklus, jog vartojimo lygiui Lietuvoje įtaką turi ir artėjantis euro įvedimas. Vertinant rugsėjo duomenis – rugsėjį vartojimas neženkliai krito ir buvo šiek tiek mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai ir užpernai. Tai siejame su euro įvedimu: gali būti, kad vartojimas sumažėjo šalyje oficialiai paskelbus apie patvirtintą euro įvedimą nuo ateinančių metų sausio 1 dienos. Nes žmonės pradeda šiek tiek labiau baimintis dėl savo finansinio stabilumo, ima taupyti, dalį lėšų atidedant ir vartojant šiek tiek mažiau“, – sako bendrovės „Maxima LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris. Pasak „Maxima LT“ vadovo, panaši tendencija oficialiai paskelbus apie naujos valiutos įvedimą tuo pačiu laikotarpiu pernai buvo fiksuojama ir Latvijoje.
Apie tai, kad vartotojų nuotaikos, kurios turi įtakos išlaidoms, kiek suprastėja oficialiai paskelbus apie naujos valiutos įvedimą, rodo ir šalies Statistikos departamento fiksuojamas Vartotojų pasitikėjimo rodiklis. Antrą mėnesį iš eilės šis pasitikėjimo rodiklis laikosi ties -20 riba, kai tuo pačiu metu pernai jis buvo apie -8.
„Maximos“ pardavimų duomenys rodo, jog didžiausią dėmesį pirmąjį rudens mėnesį pirkėjai skyrė moksleiviams išleisti į mokyklas, namų ruošai ir rudens derliui tvarkyti. Rugsėjį, lyginant su rugpjūčiu, beveik penkis kartus išaugo įvairių konservavimui reikalingų prekių pardavimai – taros, dangtelių, šaldymo maišelių. Augo knygų, spaudos, kanceliarijos prekių pardavimai. Daugiau nupirkta ir vaikams į mokyklą priešpiečiams neretai įdedamų pieno produktų, daugiau pirkta ir buitinės chemijos prekių. Šiek tiek mažiau nei rugpjūtį pirkta bakalėjos produktų, taip pat avalynės, drabužių. Kiek sumenko ir kosmetikos, įvairių buitinių prietaisų, žaislų ir lauko prekių paklausa.
