„Iki šiol Lietuvoje buvo auginamos praktiškai vien pašarinės avižos. Jų kokybė – menka, tad ir pašarinių avižų supirkimo kainos – du kartus mažesnės nei maistinių. Ūkininkai avižų kaip grūdinės kultūros nevertina ir nemano, kad jai egzistuoja paklausa. Mes manome priešingai. Kokybiškai maistinės avižos grūdinei kultūrai paklausa yra didžiulė ne tik Lietuvoje, tačiau ir užsienio rinkose. Mes įsitikinome, kad Lietuvoje galima užauginti kokybišką maistinę avižą, savo savybėmis prilygstančią skandinaviškai žaliavai, ir Lietuvos rinkai pateikti skandinaviškai produkcijai nenusileidžiančią produkciją,“ – sakė „Malsena“ generalinis direktorius Gintautas Migonis.
Pritaikė skandinavų patirtį
Siekdami išsiaiškinti, kaip Lietuvos gamtinėmis sąlygomis užauginti kokybišką maistinę avižą, atitinkančią pasaulinius kokybės standartus, „Malsena” ekspertai vyko semtis patirties į regionus, turinčius giliausias avižų auginimo tradicijas, tokius kaip Suomija, Vokietija, Norvegija. Specialistai aplankė selekcininkus, stambius žemdirbius, grūdų supirkimo ir perdirbimo bendroves.
„Pirmiausia, subūrėme profesionalią ekspertų komandą, kuri ėmėsi šio ambicingo projekto. Atsivežėme Lietuvoje dar neaugintas avižų veisles, išgryninome jų auginimo technologijas, paskatinome Lietuvos ūkininkus laikytis tarptautinių šios kultūros auginimo standartų, sukūrėme infrastruktūrą, kuri padėtų ūkininkams greičiau nuimti ir parduoti kokybiškų avižų derlių“, – pasakojo „Malsena“ plėtros direktoriaus Andrej Cedronas.
Jis pridūrė, kad vienerių metų ir 3 milijonų litų investicijos pakako, kad Lietuvoje dienos šviesą išvystų pirmasis pasaulinius kokybės standartus atitinkantis avižų derlius Lietuvoje. Per metus užauginta ir nukulta 3000 tonų kokybiškos maistinės avižos.
„Iki šiol Lietuvos gyventojai neturėjo galimybės mėgautis išties kokybiška avižų, užaugintų Lietuvoje, produkcija. Kokybiški dribsniai ir košės mus pasiekdavo iš Skandinavijos šalių. Nuo šiol tokios pačios kokybės produktus, tik užaugintus Lietuvoje, mes galėsime tiekti Lietuvos ir užsienio rinkai. Šią produkciją mes vadiname skandinaviška kokybe iš lietuviškų rankų“, – teigė A. Cedronas.
Pasak jo, kokybiška avižų kultūra skiriasi ne tik maistinėmis, tačiau ir skonio savybėmis. Naujoji aviža subrandina didesnį grūdą, kuris yra švaresnis ir sveikesnis, labiau pritaikytas maistiniam vartojimui. Grūdai skalsesni, trapesni, tirpesni ir maistingesni.
Unikali auginimo technologija
Pasak „Malsenos“ Grūdų prekybos vadovo Arvydo Noreikos, didžiausiu iššūkiu, diegiant naujosios avižų kultūros auginimo tradicijas Lietuvoje, tapo ūkininkų edukacija. Naujosios avižų kultūros auginimo standartai – itin aukšti, nes siekiama išlaikyti žaliavos kokybę. Galimybė auginti žaliavą suteikiama ūkininkams, kurie laikosi tarptautinių taršos reikalavimų, maksimaliai riboja cheminių trąšų kiekį, atsisako „Auginimo reguliatoriaus“.
„Prieš pradėdami bendradarbiauti su ūkininkais, išsiaiškiname jų galimybes išpildyti reikiamus auginimo standartus. Dalijamės savo sukaupta patirtimi šioje srityje, padedame įsigyti avižų sėklas sėjai, konsultuojame taršos ir trąšų klausimais, suteikiame pagalbą nuimant derlių, jį transportuojant į aruodus. Sudarome visas sąlygas, kad ūkininkas galėtų maksimaliai efektyviai išnaudoti derliaus nuėmimo sezoną ir nenukentėtų žaliavos kokybė“, – sakė A. Noreika.
Jis priminė, kad jau dabar naujosios kokybiškosios avižos supirkimo kaina daugiau nei du kartus viršija tradicinės pašarinės avižos supirkimo kainą. Ateityje skandinaviškos kokybės avižų paklausa ir supirkimo kaina Lietuvoje tik augs.
