Lietuvos verslas

Aplinkos ministerija parengė Miškų įstatymo pataisas, pagal kurias urėdijos būtų įpareigotos į buhalterinę apskaitą įtraukti valstybei priklausančio miško ir miško žemės vertę, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Kol kas nėra bendros metodikos, kaip šis turtas turi būti įvertintas. Be to, urėdijos baiminasi, kad padidėjus jų valdomo kapitalo vertei gali kilti urėdijoms privalomi mokesčiai. Iš Lietuvoje esančių daugiau kaip 2 mln. hektarų miškų valstybei priklauso beveik pusė-per 1 mln. hektarų.

2015 metų pradžioje nekilnojamojo turto ekspertai prognozavo, kad būsto pardavimai Vilniuje grįš į 2013 metų lygį, o aktyvesnė bus tik antroji metų dalis. Pasiteisino tik pasiūlos prognozės, kad Vilniuje pirkėjų pasirinkimo galimybės viršys 4000 butų ribą, o pardavimai gerokai pranoko net optimistiškiausius lūkesčius. Antrąjį 2015 metų ketvirtį užfiksuotas net 38 proc. didesnis naujų butų pardavimo sandorių skaičius negu pirmąjį šių metų ketvirtį ir 33 proc.

 Afrikinis kiaulių maras (AKM) kiaulių ūkyje paskutinį kartą buvo nustatytas prieš metus, tačiau ši liga nė nesiruošia trauktis ne tik iš Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių. Lietuvoje nuo šių metų pradžios užregistruota daugiau kaip 40 vietų, kuriose rasti nugaišę ar nušauti AKM sergantys šernai, Latvijoje – 180 vietų, Estijoje – 112, Lenkijoje – 39. Afrikinis kiaulių maras ne tik smarkiai mažina kaimo žmonių iki šiol gautas pajamas, bet ir kerta stiprų smūgį valstybių ekonomikai.

2015 m. Lietuvos eksporto rodikliai fiksuoja stagnaciją - per šių metų pirmus keturis mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, lietuviškos kilmės eksportas be naftos produktų sumažėjo 0,4 proc. Nominalia išraiška šiemet Lietuvos eksportas susitraukė 12,2 mln. eurų. Palyginimui – 2014 m. pradžioje Lietuvos eksportas augo 2 proc. Esminės įtakos pablogėjusiai eksporto padėčiai turėjo besitęsiančios problemos visame NVS regione - eksportas į NVS rinkas šiemet krito 41 proc.

Ar jungiantis prie internetinės bankininkystės su kodų kortelėmis nerizikuojame savo pinigais? Labiau už internetine bankininkyste besinaudojančius žmonės dėl saugumo išsigando Lietuvos bankas. Jis ragina kuo skubiau komercinius bankus apsispręsti, kas nuo lapkričio mėnesio pakeis slaptažodžių kodų korteles. Kai kurie bankai tikina jau radę receptą, kaip apsaugoti nuo įsilaužėlių vagystės žmonių pinigus.

Ilgąjį – šventinį savaitgalį Lietuvą užplūdus rekordiniams karščiams iš didžiųjų šalies prekybos centrų lentynų gyventojai šluote šlavė geriamą vandenį. Ir jo pardavimai gerokai viršijo net ledų paklausą. Kelerius metus stebėję tendenciją, kad kiekvienais metais per karščius didėja prekyba vandeniu šalies didieji prekybos centrai pagaliau gali džiaugtis sulaukę rekordinių pardavimų. Jie praėjusį savaitgalį išaugo kone dvigubai.

Ketvirtadienį Liuksemburge Vidaus reikalų taryboje prasidės derybos dėl pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos paskirstymo Europos Sąjungos (ES) šalims. Lietuvai derybose atstovausiantis vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius sako, kad mūsų šalis negali sutikti su ankstesniu siūlymu priimti 710 pabėgėlių, nes neturi reikiamų pajėgumų.

Lietuvos pozicija genetiškai modifikuotų produktų klausimu nesikeičia - mūsų šalis ir toliau nelinkusi įsileisti jokių genetiškai modifikuotų produktų, išskyrus pašarus gyvuliams, teigia žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje dalyvavusi ministrė sakė tokią poziciją planuojanti išsakyti pirmadienį numatytame Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje.

 Trys Seimo narės socialdemokratės siūlo įstatyme nustatyti lyties kvotą valstybės, savivaldybių ir kai kurių įmonių bei įstaigų vadovybėms. Birutė Vėsaitė, Giedrė Purvaneckienė ir Orinta Leiputė parengė bei Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pataisą, kuri įpareigotų valstybės ir savivaldybių institucijas, kad jų „įmonių, biržinių bendrovių ir kitų įmonių, įstaigų, organizacijų valdybose būtų ne mažiau 30 proc.

Vilniaus valdžia svarsto galimybę įvesti rinkliavą – apmokestinti viešbučiuose apsistojančius turistus vadinamuoju „pagalvės“ mokesčiu. Sostinės meras Remigijus Šimašius „Žinių radijui“ trečiadienį sakė, kad surinkti pinigai būtų skirti miestui reklamuoti: „Taryboje kitą savaitę numatome tą klausimą svarstyti. Sakyčiau, yra seniai pribrendęs reikalas, nes pradėti reikia nuo to, kad Vilniui reikia tarptautinio marketingo tiems patiems skrydžiams į Vilnių paskatinti.

 Europos lyderių derybose Graikija negaus didelių nuolaidų, tačiau bus stengiamasi ją išlaikyti euro zonoje, nes nuo to priklauso Europos Sąjungos (ES) reputacija, sako ISM vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius Vincentas Vobolevičius.

Europos spauda ir piliečiai netyla apie skolų prislėgtis Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, kuris jau turi savo kodinį pavadinimą „Grexit“. Vis dažniau pasigirsta ir „Greekout“ scenarijus, pagal kurį šalis turėtų būti išprašyta iš Europos Sąjungos ir euro zonos. Vis dėlto pasaulyje ryškėja dar didesnė krizė, kuri gali turėti milžinišką poveikį lyginant su Graikijos netektimi, mat pastaroji sudaro tik 2 proc. viso euro zonos BVP.

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos būtų juodas scenarijus, mano Lietuvos finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, Atėnai iki ketvirtadienio turi pateikti reformų sąrašą, dėl kurio euro zonos finansų ministrai tarsis šeštadienį, o deryboms nepavykus, šias pratęs Europos Sąjungos vadovai sekmadienį. „Europos Komisijos pirmininkas šiąnakt jau yra pasakęs, kad Europos Komisija turi konkretų priemonių planą, kaip įgyvendinti tą vadinamąjį „Grexit“, kuris, manau, būtų tikrai juodas scenarijus.

 SEB banko būsto kainų lūkesčių rodiklis rodo, kad šių metų birželį pusė (50 proc.) respondentų tikėjosi, kad būsto kainos per artimiausius dvylika mėnesių padidės, šeštadalis (15 proc.), – kad sumažės, o ketvirtadalis (25 proc.), – kad nesikeis. Prieš tris mėnesius būsto kainas didėsiant manė 42 proc. gyventojų, mažėsiant – 18 proc., išliksiant tokias pat – 30 procentų.

Didžiausios Lietuvoje rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT atlikta reklamos monitoringo analizė parodė, kad 2015 m. sausio-gegužės mėnesiais bendros reklamos apimtys Lietuvoje paaugo 5,1 proc., lyginant su 2014 m. analogišku laikotarpiu. Šiais metais reklamos apimtys labiausiai augo kino ir lauko reklamoje, kiek mažiau TV, lauko statinės reklamos ir vidaus kanaluose.

Vidutinė alga atskaičius mokesčius 2000 metais, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, siekė 200 eurus, vėliau sparčiai augo iki 2008 metų ir pasiekė 478 eurus. Viena priežasčių, turėjusių įtakos atlyginimų augimui, pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, buvo stojimas į ES.

 Per pirmuosius bendros veiklos metus Lietuvos oro uostų efektyvumas, palyginti pirmus penkis 2014 ir 2015 metų mėnesius, išaugo 11 proc. Sujungti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartai skaičiuoja išaugusius keleivių ir skrydžių kiekius, didėjančius pardavimus, EBITDA* ir grynąjį įmonės pelną. Lietuvos oro uostų aviacinių ir neaviacinių paslaugų pardavimai per pirmus penkis 2015 m. mėnesius, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 13 proc.

 Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje birželio 29-liepos 5 d. siekė 46,44 euro už megatvavalandę. Palyginti su ankstesne savaite, elektros kaina biržoje išaugo 14 procentų. Visoje „Nord Pool Spot“ sistemoje vidutinė kaina buvo 13,4 EUR/MWh. Per praėjusią savaitę į Lietuvą importuota vidutiniškai 67 proc. šalyje suvartotos elektros, 49 proc. elektros importuota iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, likusi dalis – iš trečiųjų šalių.

 Graikijos finansinio sirtakio plokštelė užstrigo ir net žadant juodžiausius scenarijus šaliai, vis dar vyksta derybos su tarptautiniais skolintojais ir Europos Sąjungos (ES) institucijomis. Kai atrodė, kad ministras pirmininkas Alexis Tsipras derybose išnaudojo visas žaidimų teorijos knygose aprašytas situacijas, jis pareiškė, jog šalis referendumu spręs, ar pritarti kreditorių sąlygoms.

Birželio mėnesį www.investavimas.lt organizuotoje apklausoje dalyvavo 50 investuotojų iš kurių jau tik 88% liepos mėnesį tikisi rizikingų turto klasių brangimo. Didžiausią investicijų portfelio dalį Lietuvos investuotojai nukreiptų į JAV akcijas (23%) bei Europos – Azijos regiono akcijas (19%). Tuo tarpu saugios turto klasės sudarytų net 12% bendro investicijų portfelio.

Buvęs žlugusio „Snoro“ banko savininkas Vladimiras Antonovas išvyko iš Didžiosios Britanijos, nes bijojo dėl savo gyvybės, pirmadienį pareiškė jo advokatė. „Patvirtinu, kad ponas Antonovas pabėgo nuo jurisdikcjos bijodamas dėl savo gyvybės“, - naujienų agentūrai AFP teigė advokatė Karen Todner.

Ankstesniais metais kai kurios šalies savivaldybės sugebėjo išgyventi be skolų, o dabar jų turi visi šalies miestai ir rajonai. Savivaldos atstovai aiškina, kad gyventi pagal išgales nepajėgia, o padėti galėtų tik padidintas valstybės finansavimas, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Finansų ministerijos duomenimis, bendra visų savivaldybių skola balandžio 1 dieną siekė beveik 636 mln. eurų ir sudarė 52,3 proc. prognozuojamų šiųmečių jų pajamų.

 Amžius lažybos ir sportas visada buvo neišskiriami dalykai. Bet santykiai tarp jų blogėja. Didžiausią žalą atnešė nelegalios lažybos, rašo BBC. Ši sritis išsiplėtė ne vien pelno prasme, bet dabar gali turėti įtakos net sporto renginiams. Kaltinimai dėl suklastotų varžybų ir mačų įvairiose sporto šakose, neramina teisininkus ir sporto atstovus visame pasaulyje ir jie ieško būdų kaip su tuo kovoti. Kokio dydžio nelegalių lošimų industrija? Kaip rašo BBC, ji yra ypač didelė. Milžiniška.

Kai pajūryje – sausakimša, klesti nelegali prekyba. Palangoje vis dar pirmauja čeburekų ir žuvies pardavėjai, neturintys leidimų tokiai prekybai. Maisto inspektoriai įspėja, kad pirkėjai labai rizikuoja susirgti maitindamiesi kuo papuola. Tokie pardavėjai turbūt niekada nesugebėtų laikytis maisto inspektorių reikalavimų. Mat maisto produktas iš tešlos, kurios viduje – mėsos gabalėlis, turi būti laikomas ir patiekiamas 68 laipsnių temperatūroje.

 Žmonėms pikta, kad komerciniai bankai nuo jų nori nudirti devynis kailius, mat kone už kiekvieną banko operaciją tenka mokėti pinigus. Jau nuo liepos mėnesio vienas iš komercinių bankų taikys mokestį, jei gyventojas iš savo sąskaitos norės išsigryninti daugiau kaip 500 eurų. Premjeras Algirdas Butkevičius dėl susidariusios situacijos gręžiasi į Lietuvos banko pirmininką Vitą Vasiliauską.

Kaistant orams ledų pardavėjai trina rankas – prekyba ledais šoktelėjo šimtus kartų. Vien per birželį kai kurie prekybos tinklai ledų pardavė apie tris milijonus porcijų. Planuojama, kad iki vasaros pabaigos šis skaičius gali gerokai šoktelėti. Tuo metu dietologai pataria nepiktnaudžiauti smaližių skanėstu. Teigiama, kad atsigaivinti galima ne tik desertu, bet ir kitais būdais.

Po euro įvedimo kai kurios kainos gyventojus tiesiog šokiruoja. Šviežių vaisių ar daržovių užsukę nusipirkti į turgų žmonės sako nesuprantantys, kodėl už kilogramą trešnių šįmet moka trigubai daugiau nei pernai, kodėl pabrango braškės ar net paprasčiausi agurkai. Gerokai išsipūtusias kainas ne tik turguje, bet ir kavinėse ar restoranuose savo kailiu patyrė net ekonomistas Gitanas Nausėda. Jis tikina, jei gyventojai per daug nesipriešina ir tyli, pardavėjui yra stimulas kainas kelti.

Turbūt dažnas šiandien ryte atsikėlęs pagalvojo: „O pagaliau penktadienis!“ ir pasvarstė, ką nuveiki šį ilgąjį savaitgalį. Pagrindinis mintyse iškylantis sprendimas – keliauti į gamtą, prie ežerų ar jūros. Tad vilniečių pamėgtuose Žaliuosiuose ežeruose verslu užsiimantys jau ruošiasi poilsiautojų antplūdžiui.

 Nors tu dar su mumis, Europa, vietoje užuominų jau tiesiogiai pasakė, kad balius baigtas – dyzelis namo. Taip, kalbu apie prieš mėnesį paskelbtą, Europos parlamento sprendimą iki 2017-tųjų, pradėti papildomai testuoti naujų dyzelinių automobilių taršos rezultatus ne laboratorijose, o gyvenime. Jau matau džiaugsmo ašaras žaliųjų nacių akyse, bet turiu pripažinti, šį kartą aš džiaugiuosi labiau už juos.

 „Google“ kuriama „Chrome“ yra populiariausia naršyklė tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse šalyse. Trečdalis puslapių peržiūrų, kurias sukuria Lietuvos internautai, tenka „Chrome“. Didžiausio populiarumo ši naršyklė sulaukė Latvijoje – čia jai tenka beveik pusė matuojamo srauto. „Gemius“ duomenimis, „Chrome“ pirmauja visose dvylikoje nagrinėjamų šalių.

Ore tvyro tos pačios nuotaikos, kaip ir „Lehman“ bankroto išvakarėse. Pamenu, išskyrus mane niekas netikėjo, kad „Lehman“ „nuskęs“: ir Federalinė rezervų sistema, ir rinkos buvo įsitikinusios, kad paskutinę akimirką šalys sugebės susitarti. Dabar situacija yra tokia pati.

Po to, kai muzikos festivalyje „Sūpynės“ apsinuodijusi narkotikais mirė mergina ir viešojoje erdvėje imta kalbėti apie saugumą tokiuose renginiuose, Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis „Žinių adijui“ sakė, kad policijos įsikišimas į privačius renginius yra labai ribotas. „Kalbant apie privačius renginius, koks buvo šis festivalis „Sūpynės“, tai čia yra visiškai kita situacija (nei viešuose renginiuose – red.

 Britų teisėsauga nebegali rasti žlugusio banko „Snoras“ savininkų - Rusijos piliečio Vladimiro Antonovo ir Lietuvos piliečio Raimondo Baranausko, kuriuos ji turėjo perduoti Lietuvai, penktadienį pranešė Lietuvos generalinė prokuratūra. Lietuvos teisėsaugos žiniomis, jie išvyko iš Britanijos.

 Daugelis sostinės daugiabučių namų gyventojų iš „Vilniaus energijos“ netrukus sulauks gerokai didesnių birželio mėnesio sąskaitų už „gyvatukus“. Iš tiesų šis mokestis ne už rankšluosčių džiovintuvą, kuris tėra viena cirkuliacijos sistemos dalis. Gyvatuko mokestis imamas už tai, kad name vyksta karšto vandens cirkuliacija, kuri palaiko temperatūrą, neleidžiančią veistis bakterijoms, kad atsukę čiaupus gyventojai iškart gautų karštą vandenį.

Jei valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės būtų skaidresnės, joms pačioms tai būtų naudingiau, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ir „Žinių radijo“ laidoje „Skaidrumo linija“ sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas ekspertas Liudas Jurkonis.

 Po to, kai įsivedėme eurą, turime ir pabrangusių, ir atpigusių prekių, tačiau paslaugų sektoriuje vyksta tik nuolatinis kainų augimas, „Žinių radijui“ penktadienį sakė Statistikos departamento (SD) Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva. „Per šių metų penkis mėnesius yra ir pabrangusių, ir atpigusių prekių. Ženkliai pabrango daržovės, vaisiai, pradėjo didėti degalų kainos. Per penkis mėnesius daržovės pabrango daugiau kaip 29 proc., vaisiai – daugiau kaip 14 proc.

 Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius penktadienį sukvietė Suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdį, kuriame aptarti keli klausimai, tarp jų ir SGD terminalo eksploatavimo naštos mažinimo galimybės, paskirstymo stoties statybos eiga, magistralinio dujotiekio atšakos Klaipėda–Kuršėnai projekto įgyvendinimas, LITGAS ir „Statoil“ pasirašyta sutartis.

 Kai kalbame apie santaupas, daugelis žmonių sako taupą, „kad būtų pinigų dėl visa ko“. Tokiu būdu tarsi į vieną krūvą suplaka ir pinigus, reikalingus susidoroti su galimais, bet neplanuotais nemalonumais, ir pinigus, kurių gali prireikti iš anksto nesuplanuotiems, bet maloniems pirkiniams - tarkime, kokiai viliojančiai pramogai ar pirkiniui per atostogas ar net pačiai atostogų kelionei, jei galimybė pakeliauti atsirado paskutinę minutę.

Darbuotojams būtina pailsėti nuo darbo ir atsikvėpti, tarsi iš šono pažvelgti į atliekamus darbus – pailsėjus nemažai dalykų nušvinta naujomis spalvomis ir kai kurie sprendimai pasirodo paprastesni. Tačiau net išėjus atostogų ne kiekvienam pavyksta pailsėti – beveik pusė dirbančiųjų sako dirbantys ar galvojantys apie darbus ir per atostogas.

  Į Užimtumo rėmimo įstatymą nuo liepos 1-osios sugrąžinta nuostata, kad bedarbio statusas panaikinamas, jeigu darbo ieškantis žmogus be svarbių priežasčių atsisako siūlomo tinkamo darbo arba sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar naudotis numatytomis darbo rinkos paslaugomis, rašo „Lietuvos žinios“. Pasak tokią tvarką, kuriai pritarė Seimas, pasiūliusio parlamentaro Ričardo Sargū...

Regis, šiemet orai „prisitaikė“prie švenčių – laukia karštas ilgasis pirmas liepos savaitgalis. Tad neabejotinai nemažai žmonių patrauks prie jūros. Palangos gelbėjimo stoties viršininkas Jonas Pirožnikas netgi tikino, kad Lietuvos pajūryje gali apsilankyti iki milijono žmonių. Tuo metu Palangos turizmo informacijos centro direktorė Egidija Smilingienė.

 Didžiausiais atlyginimais – po 5000 eurų – Lietuvoje gali džiaugtis aukščiausio lygio vadovai. Tačiau jiems ant kulnų lipa ir informacinių technologijų asai, vadybininkai, finansininkai ir tolimųjų reisų vairuotojai. Ekspertai pastebi, kad per metus atlyginimai šalyje augo apie 13 proc., o kai kuriose srityse net 60 proc.. Augimas prognozuojamas ir toliau. Užbaigę mokslų maratoną, diplomuoti vadybininkai, teisininkai, finansininkai jau užvertė darbdavius darbo paieškų prašymais.

 Kas antras sostinės gyventojas žino elektroninę valiutą „Bitcoin“ ir beveik kas dešimtas teigia gerai su ja susipažinęs. Organizuotas tyrimas taip pat atskleidė, kad mobiliosiomis piniginėmis atsiskaitytų 43 proc. respondentų, jei būtų daugiau atsiskaitymo vietų. Šią savaitę Vilniaus gyventojams ir svečiams tokią galimybę teikti pradėjo septynios įmonės.

 Palanga nuo kitų metų atsisako vadinamojo pagalvės mokesčio, o jį keis vienkartinė įvažiavimo rinkliava, kurią teks mokėti tik vasarą. Palangos savivaldybės taryba nusprendė, kad vykstantieji automobiliais į Palangą nuo kito birželio mokės tik vienkartinę vietinę rinkliavą už naudojimąsi viešąja kurorto infrastruktūra. Nepriklausomai nuo viešnagės Palangoje trukmės, ji sieks 5 eurus, pranešė savivaldybė.

Blogas karys, kuris nenori tapti generolu. Lygiai taip pat aukso vertės yra tas darbuotojas, kuris nešdamas į svajonių darbą savo gyvenimo aprašymą jau galvoja kaip taps įmonės vadovu. Specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atlikta apklausa parodė, kad 80 proc. respondentų, tuo metu ieškojusių darbo, buvo pasiruošę kada nors tapti vadovais. Visgi 46 proc. dirbančiųjų sako, kad jų vadovai yra visiškai nekompetentingi, tačiau tik kiek mažiau nei trečdalis norėtų keistis vietomis su įmonės galva.

 Seimo pataisytas Užimtumo įstatymas nuo liepos pirmos dienos grąžino senąją tvarką – bedarbio pašalpą gauti norintys asmenys privalės vykti į darbo pokalbius, o atsisakę darbo jie bus braukiami iš bedarbių sąrašo. Darbo biržos Darbo išteklių skyriaus poskyrio vedėjas Aurelijus Gricius „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad grąžinta tvarka skatins žmones ieškotis darbo. „Čia gal truputį padidina žmonių atsakomybę. Žino, kad jeigu jie atsisakys tinkamo darbo, jiems pablogės sąlygos.

Teismas nutarė areštuoti visą Vilniaus savivaldybės netiesiogiai valdomos ir bankrutuojančios oro bendrovės „Air Lituanica“ turtą ar pinigines lėšas. Vilniaus apygardos teismas liepos 1-ąją sprendimą priėmė Vilniaus šilumos tinklų prašymu, nes oro bendrovė jau pakankamai ilgai neatsiskaito, skolos suma yra didelė. Teismas taip pat sustabdė „Air Lituanicos“ turto išieškojimą ir realizavimą pagal teismų ir kitus sprendimus.

 Seimo pataisytas Užimtumo įstatymas nuo liepos pirmos dienos grąžino senąją tvarką – bedarbio pašalpą gauti norintys asmenys privalės vykti į darbo pokalbius, o atsisakę darbo jie bus braukiami iš bedarbių sąrašo. Darbo biržos Darbo išteklių skyriaus poskyrio vedėjas Aurelijus Gricius „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad grąžinta tvarka skatins žmones ieškotis darbo. „Čia gal truputį padidina žmonių atsakomybę. Žino, kad jeigu jie atsisakys tinkamo darbo, jiems pablogės sąlygos.

 Seime įregistruoti Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma apriboti metinę kredito palūkanų normą, delspinigių skaičiavimą, sugriežtinti mokumo vertinimą, nustatyti posutartinį „nusiraminimo“ laikotarpį ir uždrausti teikti kreditus naktimis bei neveiksniems ir ribotai veiksniems asmenims.