Lietuvos verslas

 Klaipėdos jūrų uoste – rekordinis birželis. Uosto vadovas Arvydas Vaitkus pranešė, kad birželį uosto krovos apyvarta siekė 3 mln. 300 tūkstt. tonų. Visų laikų rekordus sumušė ir surinktos rinkliavos: „Birželis yra rekordinis visų laikų mėnuo. Pagal surinktas rinkliavas, pajamų gauta virš 4 mln. eurų, ko dėka turime dvi krovinių rūšis, kurios yra dominuojančios ir keliančios mūsų apyvartą – tai yra naftos produktai ir trąšos“, - sakė A. Vaitkus.

Dar didesnė problema Graikijoje už išpūstas pensijas yra tai, kad daug profesijų ten pripažįstamos kaip alinančios ir tų profesijų atstovai gali gerokai anksčiau išeiti į pensiją - moterys 50-ties metų, vyrai – 55-erių metų, „Žinių radijui“ trečiadienį sakė ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nors Graikija tapo dramatiškiausiu struktūrinių euro zonos problemų pavyzdžiu, ji nėra vienintelė, susidūrusi su gyvenimo vieningos valiutos erdvėje iššūkiais. Prisijungimas prie euro zonos gali būti palaiminimu, bet gali būti ir prakeiksmu. Tačiau šalys pačios pasirenka, kuriuo keliu joms eiti.

Prieš skelbiant oficialius pusmečio rezultatus, AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš operatyvinių skaičių jau mato krovinių vežimo mažėjimo tendencijas, tačiau pelną prognozuoja didesnį nei 2014 m. pirmąjį pusmetį. Tranzitas į Karaliaučiaus sritį iš Rusijos, palyginanti su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 18 % - 1 mln. tonų, kurie sumažino bendrovės pajamas 6,6 mln. EUR. Didžiausi neigiami pokyčiai stebimi naftos ir jos produktų pervežimuose - jie krito 23 %, arba 0,4 mln.

Kai kurie komerciniai bankai gyventojus ir toliau spaudžia į kampą, šįkart dėl neigiamų palūkanų. Būsto paskolas pasiėmę klientai sulaukė laiškų iš banko su siūlymu pasikeisti paskolos sutartį. Tarp pakeitimų netikėtai atsirado ir viena banko vingrybė. „Euriborui“ persiritus į neigiamą pusę, komercinis bankas šį dydį siūlo skaičiuoti kaip nulinį. Klientų interesus ginanti asociacija tvirtina, kad bankai gelbėja savo kailį neatsižvelgdami į klientus.

Lietuva turi apie 100 km pajūrio ruožo. Sutapimas ar ne, bet poilsis piečiausiame ir šiauriausiame krašte taip pat skiriasi 100 eurų. Pasidomėjome, kiek gi kainuoja savaitgalio poilsis 3 asmenų šeimai Šventojoje, Palangoje, Klaipėdoje ir Nidoje. Kelionė bene populiariausiu Lietuvoje dyzeliniu automobiliu su 2 litrų darbinio tūrio varikliu, kuris 100 km sunaudoja apie 7 litrus kuro, sudaro beveik trečdalį viso atostogų biudžeto.

Lietuvai ir Latvijai nuo 2020 metų atsivers naujos galimybės importuoti daugiau elektros iš Estijos, kurioje elektra pastarąjį pusmetį kainavo vidutiniškai 25 proc. pigiau nei mūsų šalyje. ES institucijoms patvirtinus finansavimą, Estiją ir Latviją sujungs nauja, trečioji jungtis, kurios galia sieks apie 600 MW.

Beveik visų Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų grąža 2015 m. pirmąjį pusmetį buvo teigiama, o vidutinis investicinio vieneto vertės pokytis sudarė 4,70 proc.. Nuo metų pradžios II pakopos pensijų fondų grynųjų aktyvų vertė padidėjo 178,19 mln. Eur ir sudarė 2,044 mlrd. Eur (7,057 mlrd. Lt). „Po įspūdingo starto šių metų pirmąjį ketvirtį antrasis ketvirtis pensijų fondams nebuvo toks sėkmingas.

Nors dauguma lietuvių tuos, kas ilgą laiką gyvena iš įvairių pašalpų, dažnai pavadina išlaikytiniais ar net veltėdžiais, vis dėlto net 45 proc. mano, kad oficialiai nedirbantys vis tiek atneša naudos visuomenei, teigia specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atstovai.   „Socialinės apsaugos ministerijos duomenimis vidutiniškai per vieną šių metų ketvirtį vien tik socialinę pašalpą gavo daugiau nei 125 tūkst. arba 4,3 proc. Lietuvos gyventojų, - dėsto cvmarket.

Prieš įvedant eurą daugelis gyventojų baiminosi, kad tada pamatys kiek daugiau uždirba kitų šalių gyventojai, mat nereikės konvertuoti valiutos. Lietuva negali pasigirti didžiausiais atlyginimais Europos Sąjungoje (ES), tačiau yra šalių, kur galime pasijusti turtingesni. Portalo mapijoziai.lt analitikai pagal Eurostat palyginamuosius vartotojų kainų duomenis (CPI, HICP) ES ir kaimyninėse šalyse palygino, kokią perkamąją galią lietuvis įgauna turėdamas savo šalyje uždirbtus 100 eurų.

 Nors dauguma lietuvių tuos, kas ilgą laiką gyvena iš įvairių pašalpų, dažnai pavadina išlaikytiniais ar net veltėdžiais, vis dėlto yra nemažai manančių, kad oficialiai nedirbantys vis tiek atneša naudos visuomenei, teigia specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atstovai. „Socialinės apsaugos ministerijos duomenimis vidutiniškai per vieną šių metų ketvirtį vien tik socialinę pašalpą gavo daugiau nei 125 tūkst. arba 4,3 proc.

Teisingumo ministerija parengė pataisas, kuriomis siūloma didinti žyminius mokesčius civilinėse bylose, taip pat teismams susidūrus su piktnaudžiavimo atvejais pareikalauti, kad asmuo sumokėtų užstatą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Ministerijos atstovė Rimantė Gaičevskytė sako, kad pataisos turėtų paskatinti žmones civilinius ginčus spręsti ne teismuose, o kitais būdais.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė trečiadienį pareiškė, kad Lietuvos žmonės „neturi dengti graikų skolų“, ir išsakė abejonių, ar Graikijos parlamentas patvirtins reformas, kurias premjeras Aleksis Tsipras pažadėjo mainais į finansinę paramą. Politikės nuomone, graikai „gyvena labai neblogai, bet ne taip daug laiko skiria darbui, kaip skiria Lietuvos žmonės“. Pasak jos, lietuviai, kurių pensijos mažesnės, neturi „subsidijuoti“ graikų.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva yra pasirengusi pasidalyti imigrantų našta su Pietų Europa, tačiau vien šios programos problemos nesprendžia, o nesiėmus kitų priemonių gali dar paskatinti nelegalų žmonių gabenimą iš Afrikos. Italijoje viešinti šalies vadovė sakė šiuos klausimus aptarusi su Italijos prezidentu Sergio Mattarella.

Mirusiųjų deginimas Lietuvoje sulaukia vis didesnio populiarumo. Kremavimo paslaugas vieninteliai šalyje teikiantys verslininkai užsimojo statyti antrą krematoriumą netoli Vilniaus. Pajėgumus artimiausiu metu dvigubins ir Kėdainių krematoriumas. Krematoriumas geografiniame Lietuvos centre per artimiausius kelerius metus bus nebe vienintelis šalyje. Dar vieną ketinama statyti netoli Vilniaus.

Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad lietuviai daugiausia pajamų skiria maistui, būstui, transportui, daug mažiau kelionėms ir kultūrai, švietimui, sveikatai, restoranams, tačiau vis dėlto pinigų randama alkoholiui ir tabakui. Anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, tokia statistika rodo 2 dalykus: esame neturtinga valstybė ir mūsų prioritetai nėra džiuginantys.

Lietuviai maistui ir drabužiams išleidžia apie 28 proc. visų savo pajamų. Savaime suprantama, kad šių išlaidų neįmanoma atsisakyti, tačiau labai dažnai maisto produktus ir mums patinkančią aprangą renkamės pagauti impulsų, o ne būtinybės. Šią sumą galima sutaupyti, vardan svajoto didelio pirkinio arba pinigus atsidėti „juodai dienai“. Apie tai, kaip galima pergudrauti prekybininkus ir savo pojūčius kalbėjomės su ekspertais.

Pasirodžius pranešimams apie pasiektą susitarimą dėl Irano branduolinės programos apribojimo, ėmė kristi naftos kaina. Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad dėl pingančios naftos situacija Rusijoje pablogės, o tai turės įtakos ir mūsų regionui.

Prezidentė kol kas vetavo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis buvo siekiama išbraukti nuostatą, draudžiančią politinėms partijoms būti viešosios informacijos valdytojomis ir rengėjomis. Šios įstatymo pataisos turėjo užkirsti kelią savivaldybių piktnaudžiavimui laikraščių leidyba. Tačiau, naikindamas šią įstatymo spragą, Seimas panaikino kelis dešimtmečius galiojusį saugiklį, apribojusį galimybes politinėms partijoms kontroliuoti žiniasklaidos priemones.

Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų pasisako už tai, jog balsavimas internetu būtų įteisinamas kaip papildoma galimybė dalyvauti rinkimuose; 30 proc. gyventojų nepritaria, kiti neturi nuomonės, tai rodo Teisingumo ministerijos užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad kritikų nuogąstavimai dėl asmens duomenų saugumo yra perdėti: „Tai kaip visų informacinių paslaugų saugumą galima užtikrinti, taip ir balsavimo.

Lietuvoje po pusmečio įsigalios nauja vienkartinės taros surinkimo ir užstato tvarka. Koks konkrečiai bus užstato dydis dar neapsispręsta. Aplinkos ministerijos atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas „Žinių radijui“ sakė, kad dėl to dar bus tariamasi su verslininkais: „Galutinis sprendimas paaiškės šių metų rudenį, bet startinė pozicija, kuri buvo ir atliekant vertinimą, kad reikėtų taikyti 10-ties euro centų užstato dydį visoms pakuotėms.

 Didėjant socialinei ir ekonominei gerovei, sparčiai didėja energijos suvartojimas, kyla naftos kainos, energijos išteklių tiekimas tampa nepastovus, o apie iškastinį kurą vis dažniau kalbama kaip apie laikiną energijos tiekimo šaltinį. Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai pasiūlė savo sprendimus, kaip spręsti su tuo glaudžiai susijusias problemas.

Graikijai pasiekus su euro zonos lyderiais susitarimą, pagal kurį šalis galės dalyvauti trečioje paramos gavimo programoje ir turės imtis griežtų taupymo priemonių, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad dabartinis susitarimas reiškia prastesnių sąlygų Graikijai išsiderėjimą, nei šaliai buvo siūloma prieš paskelbiant referendumą.

 Lietuva pradeda stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) stojimo procedūrą. Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad EBPO narės praėjusią savaitę priėmė Lietuvos prisijungimo prie EBPO Konvencijos planą, kuriame aprašytos Lietuvos stojimo sąlygos. „EBPO operatyviai parengė kelio gaires bendram darbui, kurį mums lieka atlikti iki Lietuva taps visateise organizacijos nare. Esame visiškai pasirengę stojimo procesui.

Po įtemptų derybų sekmadienį Graikijos vyriausybė ir Europos Sąjungos (ES) institucijos bei kreditoriai pagaliau susitarė, kaip sustabdyti jau per greit besisukančią sirtakio plokštelę. Šalis gauna trečiąjį finansinės pagalbos paketą, tačiau turės sumažinti valstybės išlaidas, sugriežtinti mokesčių politiką, o kairiųjų vyriausybė turės sutikti su dalies valstybinio turto privatizavimu.

Nors Graikija pasiekė su euro zonos lyderiais susitarimą, pagal kurį šalis galės dalyvauti trečioje paramos gavimo programoje, ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad Graikijoje dėl šio susitarimo dar kils ne tik diskusijų, bet ir streikų. „Graikija dar nieko neįsipareigojo. Ji gavo pasiūlymą iš euro zonos ir įsipareigojimai turi būti priimti Parlamente.

 Siekiant, kad finansinių sunkumų kamuojama Graikija atsigautų, vien reformų ir Briuselio pagalbos nepakaks, sako SEB banko prezidento patarėjas. Gitano Nausėdos nuomone, Atėnų skolos turės būti restruktūrizuojamos. „Neabejoju, kad bus dar ir skolų restruktūrizavimo klausimas. Jeigu be skolų restruktūrizavimo, tai man sunku būtų patikėti, kaip su arbatos šaukšteliu būtų galima nukasti visą kalną.

Birželio mėn. iš 100 stebimų pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų 44 prekių ir paslaugų kainos eurais padidėjo, 39 – sumažėjo, 17 – nepasikeitė. 2015 m. birželio mėn., palyginti su gegužės mėn., stebėti dideli daržovių ir vaisių kainų pokyčiai: žaliosios vynuogės pabrango 23,4 proc., apelsinai – 19,6, svogūnai – 17,8, burokėliai – 13,6 proc., o atpigo ankstyvieji baltagūžiai kopūstai – 38,5 proc., pomidorai – 18,7, ankstyvosios bulvės – 11,2 proc.

 Antrąjį šių metų ketvirtį Registrų centras fiksavo daugelio būsto rūšių vidutinės kainos padidėjimą. Tačiau įvertinant kainų kitimą pastarųjų penkerių metų kontekste bei ankstesnių metų infliaciją pastarieji pokyčiai neatrodo labai reikšmingi ar žymintys naujas tendencijas. Praėjusio ketvirčio siurprizu galima laikyti nebent parduotų naujos statybos namų vidutinės kainos sumažėjimą, galintį reikšti gilesnį šio rinkos segmento, kuriame veikia daug smulkių statytojų, pasitraukimą į šešėlį.

Lietuvos šeimos, vertindamos savo šeimos materialinę padėtį, nusiteikusios optimistiškiau nei prieš trejus metus. Per šį laikotarpį žmonių, kurie savo šeimos materialinę padėti vertina labai gerai arba gerai, Lietuvoje padaugėjo 9 proc. punktais. Beveik kas trečias mūsų šalies gyventojas tikisi, kad jo šeimos materialinė padėtis per ateinančius dvejus metus turėtų pagerėti. Tai parodė didžiausios Lietuvoje rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT atliktas TNS Atlas tyrimas.

 Jei lietuviams paroje atsirastų papildoma valanda, didžioji dalis ją skirtų sau, šeimai ar miegui, rodo šalies biurų darbuotojų apklausa. Tiesa, penktadalis pripažino, kad jiems sunku rasti daugiau laiko asmeniniam gyvenimui bei nesutiko su teiginiu, jog jų darbo ir asmeninio gyvenimo balansas yra pakankamas.

 Europos Parlamentui (EP) priėmus rezoliuciją, numatančią, kad prekybos centrai būtų įpareigoti neparduotus produktus skirti labdarai, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas „Žinių radijui“ penktadienį sakė, kad toks privalomumas gali duoti atvirkštinį rezultatą. „Maisto banko" vadovas Vaidotas Ilgius nurodė, kad toks EP sprendimas nebūtinai palengvins skurstančiųjų dalią.

Žiūrint į juos, klausantis kurtinančio jų variklių gausmo ar sėdint jų viduje nesunku suprasti, kad jie yra kur kas daugiau nei vien tik sportiniai automobiliai. „Ferrari“ ir „Lamborghini“ – legendos, leidžiančios vairuotojams, keleiviams ir net praeiviams patirti nepamirštamus įspūdžius. Nors to pakanka, kad juos įsimylėtum, esama tokių faktų apie šiuos automobilius, kurie paskatins juos mylėti dar karščiau ir kuriuos verta žinoti kiekvienam automanui.

Lietuvos statistikos departamentas kiekvieną mėnesį stebi ir fiksuoja įvairių prekių bei paslaugų kainų pokyčius, jų duomenimis šių metų gegužės mėnesį , lyginant su tuo pačiu mėnesiu 2014 metais, brango tiek daržovės tiek vaisiai. Lietuvos daržovių augintojų asociacija vadovė Zofija Cironkienė sako, kad nors pavasaris buvo ankstyvas, tačiau šaltas, todėl turėjo įtakos lietuviškų daržovių derliui.

Turtingiausiųjų Lietuvos žmonių sąraše esantis bendrovės „KG Group“ valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys pasakoja, kad turtais negalima vertinti nei žmogaus, nei verslo. „Man asmeniškai žmogus pirmiausiai turi būti turtingas dvasiškai. Jeigu viską būčiau daręs dėl pinigų, tai būčiau sudegęs ant laužo“, - portalui tv3.lt atvirauja verslininkas. Pasak jo, daugelis yra apakinti verslo įvertinimo pinigais ir dažnai nesupranta, kaip sunkiai sėkmė yra pasiekiama.

 Vilniaus valdžios planuojamas įvesti vadinamasis pagalvės mokestis yra neišvengiamas siekiant pritraukti daugiau lėšų sostinės reklamai bei kitoms turizmo skatinimo priemonėms, sako verslo atstovai. „Mes, aišku, nesidžiaugiame tuo mokesčiu, nes tai viešbučiams yra papildomas administravimo krūvis, bet nematome kitos išeities - tikrai rinkodarai trūksta pinigų“, - žurnalistams penktadienį sakė Lietuvos viešbučių ir turizmo asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Turtingiausiųjų Lietuvos žmonių sąraše atsidūręs nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis pabrėžia, kad vakarietiškame versle svarbiausia ne pinigai, o veiklos perspektyva ir prestižas. „Verslas turi įvairius tikslus, ne tik kapitalo kaupimą. Yra manančių, kad galutinis rezultatas yra vienintelė vertė, kurią duoda verslas.

Aštuonios, dešimt, dvylika ir daugiau valandų biuro kėdėje. Anksčiau ar vėliau tai negali neatsiliepti sveikatai. Statistika rodo, kad šiuolaikinis žmogus per parą vidutiniškai prasėdi 9,5 valandos. Skaičiuojama, kad maždaug 35 proc. biurų darbuotojų skundžiasi vienokiu ar kitokiu negalavimu, atsiradusiu dėl sėdimo darbo.

 Kuri atostogų kryptis populiariausia tarp lietuvių? O ar tie, kurie ją renkasi, yra labiau linkę gulėti paplūdimyje ar triukšmingai linksmintis vakarėliuose? Jie dažniau naudojasi socialiniais tinklais, o gal klausosi radijo? Ar yra linkę mokėti kortele, ar atsiskaityti grynaisiais? Kiek kalbų moka, kiek uždirba, koks jų amžiaus vidurkis?.. Tai – tik keletas klausimų, kurie galėtų iškilti, pavyzdžiui, naujai kuriamų avialinijų vadovui. Arba turizmo agentūros marketingo skyriui.

Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdoma šilumos tiekimo įmonė „Vilniaus energija“ sąmoningai atidėjo kai kuriuos mokėjimo prašymus iki pasibaigiant savivaldos rinkimams, ir tai vilniečiams rudenį graso didesniais mokesčiais už šildymą, penktadienį paskelbtame interviu pareiškė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. „(...) kai kurios bendrovės sąskaitos, kurios jau seniai turėjo būti pateiktos, laukė laiko po savivaldybių rinkimų.

 Neabejotinai kiekvienas lietuvis norėtų patekti į turtingiausiųjų šalies žmonių sąrašą. Vis dėlto, kaip pasakoja turtingiausiųjų dešimtuke atsiradęs „Agrokoncerno“ grupės prezidentas Ramūnas Karbauskis, turtas dažnai būna atskirtas nuo skolų, o tai pakeistų daugelio troškimą patekti į šį sąrašą. Paklaustas, ar Lietuvoje sunku kaupti kapitalą, papasakojo apie kitą stambiausiųjų verslų pusę. „Nesunku kaupti kapitalą, bet sunku skolintis.

Labai dažnai verslas yra siejamas su galingu, prabangiu ir dar dažais kvepiančiu automobiliu. Visgi sėkmingas ir tvarus verslas turi remtis praktiškumu ir apskaičiavimu, todėl tokio verslo atstovų automobiliai gali visiškai neatitikti daugelio įsivaizdavimo. Lietuvos verslo lyderių klausėme, ką jie vairuoja ir apie kokius automobilius svajoja. Vienas iš „Vilniaus prekybos“ valdybos narių Ignas Staškevičius automobiliams daug dėmesio neskiria ir teigia, kad svarbiausia yra praktiškumas.

 Didžioji dalis visų šiais metais į rinką bandančių įeiti festivalių kitais metais nebevyks, o toliau klestės tokie festivaliai kaip „Karklė“ ar „Granatos“, „Žinių radijui“ sakė lietuviškų muzikos festivalių ekspertas, ilgametis muzikos festivalio „Velnio Akmuo“ organizatorius Vaidas Voronavičius. „Nemanau, kad jiems (naujiesiems festivaliams – red.) pavyko, kad organizatoriai pateisino savo lūkesčius. Manau, kad jie nesurinko savo auditorijos ir kitais metais nebevyks.

Kainų komisija nusprendė leisti dujų prekybos bendrovei „Litgas“ dažniau perskaičiuoti kainas. Nuspręsta, kad įmonės kainos galės būti perskaičiuotos, kai jos rinkoje svyruos 3 proc., o ne 10 proc., kaip iki šiol. Bendrovės „Litgas“ vadovas Dominykas Tučkus „Žinių radijui“ sakė, kad šis sprendimas naudingas ne tik įmonei, bet ir vartotojams: „Faktiškai tai reiškia, kad įmonei leidžia dažniau atsižvelgti į galimus kainų svyravimus rinkoje.

 Atostogų planavimas – svarbi užduotis, norint realizuoti tiek savo norus, tiek užtikrinti pačios kelionės kokybę. „TopTravel.lt“ duomenimis, 37 proc. apklaustųjų kelionės planavimą pradeda prieš kelis mėnesius, 32 proc. – prieš pusę metų, 17 proc. – prieš kelias savaites, o planuoti atostogas paskutinę minutę susizgrimba vos 8 proc. atostogautojų. „Šiais laikais keliauti po užsienio šalis darosi vis paprasčiau, o tai skatina ne tik galimybių bet ir pasiūlos augimą.

JAV bendrovės galėtų tiekti suskystintas gamtines dujas (SGD) Lietuvai bei dalyvauti naujos atominės elektrinės projekte, sako JAV verslo tarybos prezidentas. Anot Erico Stewarto (Eriko Stiuarto), Lietuvoje jau dirbanti viena JAV bendrovė per kelerius metus ketina padvigubinti darbuotojų skaičių. „Mes turime bendroves, kurios domisi galimybe parduoti suskystintas gamtines dujas Lietuvai.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų birželio mėnesio reikšmė išaugo 0,2proc.. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 0,6proc. (gegužę metinis augimas siekė 0,7proc.). Teigiami butų kainų pokyčiai birželio mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje ir Panevėžyje.

 Gąsdinti gyventojus bankais tampa kone Lietuvos folkloru. Viešumoje pasirodę pranešimai, neva bankai vėl kurpia naujus mokesčius, sudaro įspūdį, kad gandai, nepagrįstos, hiperbolizuotos fobijos ir bankų keiksnojimas pasidarė toks „madingas“, jog tikroji esmė praranda reikšmę. Skaudžiausia, kad tokiu būdu klaidinami klientai.   2016 m. Lietuva prisijungs prie bendrosios mokėjimų eurais erdvės (SEPA) – tai antrasis euro integracijos žingsnis.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymą, kuriuo nuo rugpjūčio bus reguliuojama pieno rinka. Tai BNS patvirtino prezidentės patarėja Skaitė Plaušinytė. Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės pateiktas įstatymo projektas sukėlė nemažai prieštaravimų, tačiau po korekcijų birželio pabaigoje Seimas jį priėmė. V.Baltraitienė praėjusią savaitę BNS teigė, kad perdirbėjai tyčia nesudaro supirkimo sutarčių su kooperatyvais ir taip žlugdo pieno gamintojus.