Greitųjų paskolų bendrovė ,,Ferratum'' apklausė savo klientus 17 Europos šalių ir išsiaiškino jų vasaros atostogų įpročius. Didžiausią dalį mėnesio pajamų šiemet vasaros atostogoms išleis latviai ir estai, mažiausiai – danai, – skelbia bendrovė. Lietuviai sąraše penkti.
Lietuvių šeima vidutiniškai išleis 569 eurus
Didžiausią dalį savo pajamų atostogoms planuoja išleisti buvusios Rytų bloko šalys. Šios šalys vasaros atostogoms vidutiniškai išleis 47 procentus visų namų ūkio mėnesio pajamų. Sąrašo viršūnėje mūsų kaimynai estai ir latviai, kurie šios vasaros atostogoms išleis daugiau nei 60 procentų mėnesio pajamų. Estų šeima vasaros atostogoms vidutiniškai žada skirti 629 eurus, latvių šeimyna – 621 eurą. Lietuviai atsidūrė penktoje sąrašo vietoje. Jie atostogoms planuoja išleisti 55 procentus namų ūkio pajamų, o tai sudaro 569 eurus. Mažiausią dalį mėnesio pajamų atostogoms skirs danai ir vokiečiai (atitinkamai 27 ir 28 proc.).
Tyrimas parodė, kad bendra Europos finansinė padėtis gerėja – daugiau kaip 30 procentų Europos namų ūkių šios vasaros atostogoms planuoja išleisti daugiau nei praėjusią vasarą. 41 procentas visų respondentų vasaros atostogoms planuoja išleisti tiek pat, kiek ir pernai.
Tautiečiai keliauja po Lietuvą ir puošiasi
Lietuviai didžiausią dalį (net 21 proc.) savo atostogų išlaidų skirs kelionėms po savo šalį. Pagal šį kriterijų esame antri po ispanų, kurie kelionėms po savo šalį iš visų tyrime dalyvavusių šalių išleidžia daugiausiai (25 proc.) Tendencija per vasaros atostogas pakeliauti po gimtinę pastebima visoje Europoje. Kelionės po savo šalį sudaro didžiausią visų tyrimo dalyvių išlaidų dalį – vidutiniškai 17 procentų visų Europos šeimų pajamų. Estai vietinėms kelionėms žada skirti 18 procentų atostogų išlaidų, latviai mažiau – 15 procentų. Kaimynų latvių įpročiai kitokie – jie didžiausią dalį atostoginių skirs sodininkystei ir mėgstamiems namų ūkio darbams (19 proc.).
Antra vieta pagal atostogų išlaidas Lietuvoje tenka vasaros rūbams. Pasirodo, tikrai mėgstame puoštis – vasaros garderobui atnaujinti išleidžiame daugiausiai iš visų Baltijos šalių - net 16 procentų atostogoms skirtų pinigų. Trečioji vieta pagal atostogų išlaidas Lietuvoje tenka sodininkystei ir mėgstamiems namų ūkio darbams. Šios atostogų išlaidos sudaro 13 procentų visų atostogoms skirtų lėšų.
Kelionėms po užsienį daugiausia išleis olandai ir britai
Aistringiausiai po kitas šalis šiemet keliauja olandai ir britai (17 proc.), juos vejasi danai ir švedai (po 15 proc.), vokiečiai (13 proc.) ir bulgarai (12 proc.) Lietuviai ir latviai kelionėms po užsienį planuoja išleisti 9 procentus visų atostogoms skirtų pajamų, estai – dar mažiau.
Įdomu tai, kad europiečiai nėra susidomėję vasaros festivaliais ir sporto renginiais. Jiems vidutiniškai skiriama tik 5–6 procentai visų atostogoms skirtų lėšų. Jeigu mėgstate aktyvų sportą, siūlome keliauti į Lenkiją – ten net dešimtadalis atostogoms skirtų pinigų išleidžiama aktyviam laisvalaikiui, pavyzdžiui, futbolui, plaukiojimui ir stovyklavimui. Pagal šį tyrimą lietuviai dešimtadalį savo pajamų žada išleisti ne tokioms sportiškoms pramogoms – linksmybėms klubuose, kavinėse ir poilsiui paplūdimyje.
Apklausoje dalyvavo 17 šalių
Tyrimas buvo atliekamas 17 šalių, kuriose veikia Ferratum grupės įmonės. Tyrimo dalyviai atsakė į specialų klausimyną, pateiktą internete.
Atostogoms išleidžiamų pinigų procentas buvo apskaičiuotas palyginus grynąsias namų ūkio mėnesio pajamas su išlaidomis, kurias namų ūkis ketina skirti vasaros atostogoms. Disponuojamos pajamos buvo įvertintos pagal kiekvienos šalies perkamąją galią pagal 2014 metų Pasaulio banko duomenis.
Tyrime dalyvavo 5,685 namų ūkiai iš 17 Europos šalių. Respondentų amžius – nuo 21 iki 65 metų, 60 procentų tyrimo dalyvių buvo moterys. Tyrime dalyvavo namų ūkiai, kurių vidutinės mėnesio pajamos svyravo nuo 720 iki 3,800 eurų.
Tyrimo metu respondentų buvo klausiama apie grynąsias jų mėnesio pajamas, kiek jie išleidžia atostogoms, kurioms veikloms išleidžia daugiausiai, kurią dalį lėšų išleidžia pirkdami internetu.
Visos pinigų sumos tyrime buvo išreikštos vietine valiuta. Visi dalyviai tyrime dalyvavo anonimiškai. Siekiant atspindėti kiekvienos šalies perkamąją galią, valiuta vėliau buvo suvienodinta.
