„Paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną paskubomis užregistruotame įstatymo projekte gausu naujų punktų, dėl kurių darbo grupėje net nebuvo diskutuota ir kurie neproporcingai išplečia prižiūrėtojo galias. Daugelį sugriežtinimų ir apribojimų pasiūlė Lietuvos bankas, kuris juos surinko jau net ne iš Europos Sąjungos, o viso pasaulio ir sulipdė. Susidaro įspūdis, kad įstojus į euro zoną Lietuvos bankas prarado savo vaidmenį ir taip ieško būdų įrodyti savo reikalingumą ir galią“, – svarsto L. Valickas. Anot LSVKA vadovo, verslo jau niekas nenustebins, daliai įmonių tokia reguliavimo našta taps nepakeliama ir jie nutrauks savo veiklą. Kad ir koks sprendimas bus priimtas, verslui teks prisitaikyti. Svarbu, kad jis būtų ilgalaikis ir reguliuotojai bei Seimo nariai neapipintų jo naujais pavieniais reikalavimais.
Seime įregistruoti pasiūlymai iš vartotojų atims galimybę pasiskolinti?
Seime įregistruoti Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma apriboti metinę kredito palūkanų normą, delspinigių skaičiavimą, sugriežtinti mokumo vertinimą, nustatyti posutartinį „nusiraminimo“ laikotarpį ir uždrausti teikti kreditus naktimis bei neveiksniems ir ribotai veiksniems asmenims. Siūlomos pataisos, kurias parengė Seime sudaryta darbo grupė Vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti, sumažins vartotojų galimybes gauti kreditus, o kai kurioms įmonėms gali tekti nutraukti veiklą. „Seimo darbo grupės pasiūlymas labai platus – apima palūkanų, delspinigių ribojimus, reikalavimus kreditingumo vertinimui, reklamos reglamentavimą, papildomų duomenų bazių naudojimą, privalomą kasmetinį auditą, draudimą teikti kreditus naktį ir protu nesuvokiamo dydžio baudas įmonėms. Mūsų jau niekas nenustebins, daliai įmonių tokia reguliavimo našta taps nepakeliama ir jie nutrauks savo veiklą. Kad ir koks sprendimas bus priimtas, verslui teks prisitaikyti. Svarbu, kad jis būtų ilgalaikis ir reguliuotojai bei Seimo nariai neapipintų jo naujais pavieniais reikalavimais“, – sako Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) prezidentas Liutauras Valickas. Įregistruotame projekte numatyta dar labiau mažinti bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN), iki 75 proc. apribojant metines kredito palūkanas. Kitos išlaidos (išskyrus palūkanas), įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą ir tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, negalės viršyti 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos. Gyventojai, paėmę vartojimo kreditą ir apsigalvoję, galės jį grąžinti per dvi dienas visiškai nieko nemokėdami. Be to, pinigai nebus išmokami nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto. Norintieji, kad kreditai jiems nebūtų teikiami, galės pateikti prašymą įrašyti juos į registrą asmenų, su kuriais nebus galima sudaryti kredito sutarčių. „Siūlymą apriboti metines kredito palūkanas ir administravimo mokesčius vertiname kritiškai. Tai reiškia, kad 100 eurų kredito administravimo mėnesiui kaina bus vos 1 euras, o mėnesinės palūkanos – vos 6 eurai, tai vos padengia veiklos sąnaudas. „Nusiraminimo“ laikotarpis verslui dar lems papildomas sąnaudas, nes prieš sudarydamos sutartį įmonės privalo patikrinti kliento kreditingumą, o vartotojui atsisakius paslaugos, šių išlaidų niekas nekompensuos. Tokie ribojimai yra per griežti ir gerokai sumažins vartotojų galimybes pasiskolinti. Iš esmės, tai reiškia smulkiųjų kreditų draudimą ir dar labiau sumažėjusią konkurenciją komerciniams bankams ir kredito unijoms“, – tikina L. Valickas. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad kreditai negali būti teikiami nepilnamečiams ir jiems reklamuojami. Taip pat siūloma uždrausti kreditus teikti neveiksniems asmenims. L. Valicko teigimu, iki šiol bent jau LSVKA priklausančios įmonės neteikė kreditų nepilnamečiams. Ribojimai teikti kreditus neveiksniems ar ribotai veiksniems asmenims labiau susijęs ne su jų mokumo galimybėmis, o su sukčiavimo prevencija. Ši priemonė turėtų būti panašiai veiksminga, kaip jau minėtas registras asmenų, dėl kurių pateikti prašymai neleisti sudaryti vartojimo kredito sutarčių. Anot L. Valicko, į įstatymo projektą būtinai reikėtų įrašyti nuostatą, kad kredito gavėjai privalo pateikti tikslią ir teisingą informaciją apie savo pajamas, išlaidas, turimus įsipareigojimus bei kitą svarbią informaciją. „LSVKA įmonės klientų mokumą tikrino ir iki šiol. Toks tikrinimas ir sudaro didžiąją smulkiųjų kreditų išdavimo sąnaudų dalį. O reikalavimas įmonėms tikrinti duomenis dar vienoje duomenų bazėje kainuos papildomai. Taigi iš vienos pusės sakoma, kad reikia saugos pagalvių, iš kitos – kad už tai negalima imti mokesčio“, – teigia L. Valickas. Anot jo, nors Seimo darbo grupė surinko duomenis iš kelių dešimčių institucijų, konsultavosi su valstybės institucijomis, ekspertais ir rinkos dalyviais, gavo informacijos apie užsienio šalių gerąją verslo praktiką, tačiau dabar įstatymo projektas atrodo lyg visų įmanomų ribojimų ir reguliavimo būdų asorti.
Seime įregistruoti Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma apriboti metinę kredito palūkanų normą, delspinigių skaičiavimą, sugriežtinti mokumo vertinimą, nustatyti posutartinį „nusiraminimo“ laikotarpį ir uždrausti teikti kreditus naktimis bei neveiksniems ir ribotai veiksniems asmenims. Siūlomos pataisos, kurias parengė Seime sudaryta darbo grupė Vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti, sumažins vartotojų galimybes gauti kreditus, o kai kurioms įmonėms gali tekti nutraukti veiklą. „Seimo darbo grupės pasiūlymas labai platus – apima palūkanų, delspinigių ribojimus, reikalavimus kreditingumo vertinimui, reklamos reglamentavimą, papildomų duomenų bazių naudojimą, privalomą kasmetinį auditą, draudimą teikti kreditus naktį ir protu nesuvokiamo dydžio baudas įmonėms. Mūsų jau niekas nenustebins, daliai įmonių tokia reguliavimo našta taps nepakeliama ir jie nutrauks savo veiklą. Kad ir koks sprendimas bus priimtas, verslui teks prisitaikyti. Svarbu, kad jis būtų ilgalaikis ir reguliuotojai bei Seimo nariai neapipintų jo naujais pavieniais reikalavimais“, – sako Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) prezidentas Liutauras Valickas. Įregistruotame projekte numatyta dar labiau mažinti bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN), iki 75 proc. apribojant metines kredito palūkanas. Kitos išlaidos (išskyrus palūkanas), įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą ir tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, negalės viršyti 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos. Gyventojai, paėmę vartojimo kreditą ir apsigalvoję, galės jį grąžinti per dvi dienas visiškai nieko nemokėdami. Be to, pinigai nebus išmokami nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto. Norintieji, kad kreditai jiems nebūtų teikiami, galės pateikti prašymą įrašyti juos į registrą asmenų, su kuriais nebus galima sudaryti kredito sutarčių. „Siūlymą apriboti metines kredito palūkanas ir administravimo mokesčius vertiname kritiškai. Tai reiškia, kad 100 eurų kredito administravimo mėnesiui kaina bus vos 1 euras, o mėnesinės palūkanos – vos 6 eurai, tai vos padengia veiklos sąnaudas. „Nusiraminimo“ laikotarpis verslui dar lems papildomas sąnaudas, nes prieš sudarydamos sutartį įmonės privalo patikrinti kliento kreditingumą, o vartotojui atsisakius paslaugos, šių išlaidų niekas nekompensuos. Tokie ribojimai yra per griežti ir gerokai sumažins vartotojų galimybes pasiskolinti. Iš esmės, tai reiškia smulkiųjų kreditų draudimą ir dar labiau sumažėjusią konkurenciją komerciniams bankams ir kredito unijoms“, – tikina L. Valickas. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad kreditai negali būti teikiami nepilnamečiams ir jiems reklamuojami. Taip pat siūloma uždrausti kreditus teikti neveiksniems asmenims. L. Valicko teigimu, iki šiol bent jau LSVKA priklausančios įmonės neteikė kreditų nepilnamečiams. Ribojimai teikti kreditus neveiksniems ar ribotai veiksniems asmenims labiau susijęs ne su jų mokumo galimybėmis, o su sukčiavimo prevencija. Ši priemonė turėtų būti panašiai veiksminga, kaip jau minėtas registras asmenų, dėl kurių pateikti prašymai neleisti sudaryti vartojimo kredito sutarčių. Anot L. Valicko, į įstatymo projektą būtinai reikėtų įrašyti nuostatą, kad kredito gavėjai privalo pateikti tikslią ir teisingą informaciją apie savo pajamas, išlaidas, turimus įsipareigojimus bei kitą svarbią informaciją. „LSVKA įmonės klientų mokumą tikrino ir iki šiol. Toks tikrinimas ir sudaro didžiąją smulkiųjų kreditų išdavimo sąnaudų dalį. O reikalavimas įmonėms tikrinti duomenis dar vienoje duomenų bazėje kainuos papildomai. Taigi iš vienos pusės sakoma, kad reikia saugos pagalvių, iš kitos – kad už tai negalima imti mokesčio“, – teigia L. Valickas. Anot jo, nors Seimo darbo grupė surinko duomenis iš kelių dešimčių institucijų, konsultavosi su valstybės institucijomis, ekspertais ir rinkos dalyviais, gavo informacijos apie užsienio šalių gerąją verslo praktiką, tačiau dabar įstatymo projektas atrodo lyg visų įmanomų ribojimų ir reguliavimo būdų asorti.
