Pasak jo, šiuo metu savivaldybių valdomos įmonės yra net mažiau skaidrios už valstybės valdomas įmones, jos taip pat neretai tampa ir su politinėmis partijomis susijusių asmenų įdarbinimo vieta.
Kuo valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veikla skiriasi nuo privataus sektoriaus bendrovių?
Valstybės valdomos įmonės vykdo valstybės patikėtas funkcijas ir visų pirma turėtų būti orientuotos į kritinių strateginių funkcijų įgyvendinimą kuo mažiau kišantis į privataus verslo funkcijas.
Ar tai kaip nors keičia jų veiklos pobūdį?
Svarbu nesusimaišyti - tai, kad įmonės atlieka kritines valstybės funkcijas, nereiškia, jog įmonės neturi siekti pelno ir neturi veikti pelningai. Atvirkščiai, jos turi veikti pelningai, nes tik taip galės įgyvendinti visus savo tikslus. O kalbant apie nefinansinę veiklos pusę, aš manau, kad pagrindinis kriterijus ir skirtumas turėtų būti didesnis skaidrumas, nes visgi kalbame apie kiekvieną valstybės pilietį, kuris yra kiekvienos valstybės valdomos įmonės dalininkas. Kiek dabar skaidrios yra šios įmonės?
Reikia suvokti, kad Lietuva yra 3 milijonų piliečių valstybė, todėl nepriklausomumas yra sąlyginis terminas, nes vienaip ar kitaip visi esame susiję. Nepaisant to, aš manyčiau, kad nepriklausomų narių skyrimas į valstybės valdomų įmonių valdybas yra teisingas žingsnis , bet tai yra tik vienas iš elementų. Reikia galvoti, kaip atskleisti daugiau informacijos, taip pat ir apie organizacinę struktūrą, apie savininkus, finansus. Taip pat – kaip veikia vidaus kontrolės sistema ? Taigi yra daugybė kitų veiksnių, kurie šiuo metu pamiršti.
Kalbate apie tai, kaip turėtų būti, tačiau iš tikrųjų yra dabar?
Labai elementariai galima pasakyti, kad finansinė informacija yra atskleidžiama, nes tai yra įstatyme ir tai yra numatyta. Visa kita labai skiriasi kiekvienoje įmonėje. Šiuo atveju valstybės valdomos įmonės yra pažengusios daug toliau. Savivaldoje yra didesnių problemų, susijusių su veiklos privatizavimu, savivaldybėse veikiančių politinių organizacijų įtaka valdymui. Iš tiesų, problemų lygmuo savivaldoje yra daug didesnis, į kurį tiek valstybė, tiek savivalda, mano supratimu, tikrai turėtų atkreipti didelį dėmesį.
Trumpai sugrįžkime prie valdybų. Jose tik trečdalis narių yra nepriklausomi asmenys. Ar tiek turėti yra pakankama? Aš net nežiūrėčiau į skaičius. Klausimas, kaip tai sureguliuota ir kiek svorio turi nepriklausomi valdybų nariai. Kalbantis su skirtingų įmonių valdybos nariais akivaizdu, kad tam tikrose valstybės valdomose įmonėse valdyba turi daug didesnę svarbą nei kitose. Kai kuriose valdyba apskritai yra tik popieriuje, o realiai sprendimus priima organizacijos direktoriai arba, atvirkščiai, ministerijos. Todėl šioje vietoje aš žiūrėčiau ne į popierių, o klausčiau, kaip įgalinti nepriklausomus valdybos narius turėti didesnį svorį. Kaip parodė ne vienas per šiuos metu padarytas tyrimas, vadybos kompetencijų valstybės deleguotiems žmonėms iš tiesų trūksta. Minėjote, jog savivaldybės valdomos įmonės yra politizuotos. Kaip tai pasireiškia? Neminėsiu savivaldos įmonių, bet tikiuosi, kad tie pavyzdžiai, kuriuos pasakysiu, iliustruos šias situacijas. Pavyzdžiui, pelno arba veiklos rezultatų perskirstymas. Paimkime dividendų perskirstymą, kuris savivaldybės tarybos ar valdybos sprendimu gali būti perskirstomas ne atgal į įmonę, jos įrengimų tobulinimui ar veiklos planų įgyvendinimui, bet, pavyzdžiui, paramos tikslais, sutariant remti su savivaldybe susijusią įmonę, asociaciją ar kitą įstaigą. Tokių pavyzdžių galima surasti ne vieną. Antras labai realus pavyzdys yra tai, jog kiekvienoje įmonėje mes rasime su politikais susijusių žmonių, dirbančių organizacijose. Blogiausia yra tai, kad tie žmonės, dažnai dirbantys organizacijose, dirba tik „popieriuje“ – gauna algą, bet realių funkcijų nevykdo. Sakėte, kad su valstybės valdomomis įmonėmis situacija yra geresnė nei su savivaldybės įmonėmis. Kodėl? Valstybės valdomos įmonės turi didesnę reikšmę ekonomikoje, sulaukia daugiau visuomenės bei politikų dėmesio, o tai savaime reikalauja didesnio atskaitingumo. Galima pagirti daug valstybės valdomų įmonių, kurios pastaruoju metu pritraukia nemažai profesionalų, kurie atneša gerąsias praktikas, o atskaitingumą suvokia kaip įrankį, padedantį kurti pridėtinę vertę tiek visuomenei, tiek visai organizacijai. Lyginant su savivaldybės įmonėmis, natūralu, kad ten dėmesys iš visuomenės yra mažesnis, didesnis politikų interesas pasinaudoti įmonėmis kaip kiaulėmis taupyklėmis, todėl skaidrumui vietos nelabai lieka. Todėl aš tik skatinčiau kiekvienos savivaldos piliečius ir atstovus reikalauti to skaidrumo, būti aktyviais ir siekti, kad savivaldybių valdomos įmonės ne tik Registrų centrui skelbtų finansines ataskaitas. Ar žmonėms savivaldybių valdomų įmonių veikla neatrodo pernelyg tolima, kad jie imtųsi reikalauti daugiau atskaitingumo?
Atsigręžčiau į save patį. Kiekvieną kartą, kai atsuku vandenį namuose ir leidžiu jį iš krano, aš naudojuosi savivaldybės įmonių paslaugomis. Kai uždegu šviesą namuose, vėlgi mes kalbame apie lokaliai, savivaldos lygmeniu, generuojamą elektros energiją. Kiekvienas pilietis turi suvokti, kokia dalis to, ką jis moka už šias paslaugas, yra už pačias paslaugas, o kuri dalis - už administracinio aparato išlaikymą. Jeigu administracinio aparato išlaikymas sudaro, tarkime, 30 ar 50 procentų visos kainos, kurią sumokame, manau, kad kiekvienas mokėtojas turėtų paklausti, ar tai yra teisinga.
Neseniai bendravome su savivaldybių valdomomis įmonėmis, nes norėjome sužinoti, kiek informacijos apie savo veiklą, struktūrą, dukterines įmones ar antikorupcines priemones kiekviena iš jų viešina. Nors didelė dalis šių įmonių, kalbant apie stambiausias, labai pozityviai atsiliepė ir joms buvo įdomu, kaip galima atsiskaityti geriau, tačiau buvo ir tokių, kurios sakė, kad joms neapsimoka tai daryti ir tai yra papildomas biurokratinis trukdys. Reikėtų kalbėti ne apie apsimokėjimą, bet apie pareigą ir atsakomybę kiekvienam piliečiui kaip akcininkui. Gerųjų praktikų yra ne viena, ir aš manau, jog yra akivaizdu, kad didesnis atskaitingumas kelia įmonių reputaciją, piliečių pasitikėjimą, prisideda prie geresnio įmonės valdymo, geresnių paslaugų bei kainų.
Lietuva siekia tapti Tarptautinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare. Kiek narystė šioje organizacijoje pakeistų įmonių veiklą?
Nuoširdžiai manau, kad mums reikš tiek, kiek mes norėsime pasiimti iš tos organizacijos. Taip, valstybės ir savivaldybės valdomoms įmonėms tai padidins spaudimą, tai reikš, kad valstybė turės įsipareigoti turėti aukštesnius skaidrumo ir antikorupcijos standartus įmonėse, bet visada yra galimybė tai įgyvendinti tik popieriuje. Todėl aš visgi kviesčiau kelti sąmoningumą ir įžvelgti, kokią naudą didesnis skaidrumas suteikia pačioms įmonėms, - kalbėjo Liudas Jurkonis.
