Lietuvos verslas

Už eurą ir socialinį dialogą atsakingas eurokomisaras Valdis Dombovskis perspėja, kad Lietuvos biudžeto deficitas šiemet neturėtų išaugti. Anot jo, EK prognozuoja, kad šiemet šalies deficitas bus 0,7-0,8 punkto didesnis nei šalis yra įsipareigojusi. „Visos valstybės, kurios yra pasirašiusios fiskalinės drausmės susitarimą, turi pasiekti savo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslus. Lietuvos atveju tai yra, kad struktūrinio biudžeto deficitas nebūtų didesnis nei 1 proc. bendrojo vidaus produkto.

Vasara – puikus metas leisti laiką gamtoje, tačiau kartais tuo pat metu norisi papildyti ir savo žinių bagažą, sužinoti meno ar kultūros aktualijas. Visa tai galima suderinti. Paprastai regioniniuose šalies parkuose, gamta yra persipynusi su istorija, kultūra ir menu. Vienas tokių – Sirvėtos regioninis parkas, esantis Švenčionių ir Ignalinos rajonuose. Susitikimas su dievybėmis Vienas didžiausių traukos objektų čia šiandien – Mitologinis takas, kuris buvo įrengtas praėjusiais metais.

Politikams gali būti sunku susitarti dėl Vyriausybės pasiūlytos socialinės ir darbo reformos, nes šiuo metu tam nėra palankių sąlygų, sako buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

 Šiemet per pirmuosius penkis mėnesius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas buvo penktadaliu mažesnis nei prieš metus, rodo išankstiniai duomenys. Iš viso sausį – gegužę į biudžetą gauta 1 mlrd. 209,2 mln. įplaukų. Tai yra 6,4 proc. (72,8 mln. Eur) daugiau nei per tą patį 2014 m. laikotarpį ir 1,1 proc. (13,5 mln. Eur) mažiau nei planuota. Biudžeto išlaidos pirmuosius penkis mėnesius buvo 1 mlrd. 375,9 mln. Eur. Tai yra 2,2 proc. (29,1 mln.

 Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs Lietuvos banko Priežiūros tarnybos surašytą Administracinio teisės pažeidimo protokolą, paskyrė 1,6 tūkst. Eur baudą M. G. už pasinaudojimą viešai neatskleista informacija ir jos perdavimą. Byloje teismas nustatė, kad M. G. pažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatyme įtvirtintą draudimą naudotis viešai neatskleista informacija ir ją perduoti.

 Po ilgų įtikinėjimų atiduoti skolą greitųjų kreditų bendrovės nebesismulkina – reikalauja areštuoti turtą. Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, daug registruojama būtent lengvų pinigų mėgėjų turto areštų. Pernai tokių areštų mastas perkopė 7 mln. eurų. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį greitųjų kreditų bendrovės pateikė 1030 prašymų areštuoti nemokių klientų turtą. Bendra suma siekia 1,6 mln. eurų.

 „Šiuo metu į bet kurį Lietuvos banką padėtą net ir terminuotą indėlį galima atsiimti kada tik panorėjus. Tokiu atveju žmogus negauna palūkanų, tačiau net jei jis indėlį ir išlaiko metus ar ilgiau, bankui iš to naudos nėra. Šis pinigų negali investuoti, kadangi turi būti pasiruošęs juos bet kada grąžinti.

 Vidaus reikalų ministerija (VRM) pirmadienį pateikė projektą, pagal kurį į Lietuvą iki 2018 metų būtų priimti iki 200 Europos Komisijos skirstomų pabėgėlių, sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje. Vyriausybei svarstyti pateiktame projekte pažymima, kad pabėgėlių perkėlimą finansuojant Europos Komisijai ir jai taikant vienkartinės išmokos mechanizmą, pabėgėlius priimanti valstybė vykdytų jį savo lėšomis, o vienkartinė išmoka būtų mokama tik „tinkamai atsiskaičius“ Europos Komisijai.

 Seimo vicepirmininkui Algirdui Sysui siūlant, kad įdarbinti puse ar mažiau etato ir uždirbantys mažiau nei oficiali minimali alga asmenys privalėtų socialiniam draudimui mokėti daugiau mokesčių, ekonomistas Raimondas Kuodis „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad toks siūlymas yra ėjimas teisinga linkme, nes tai prisidėtų prie sistemos be vokelių kūrimo. „Ponas Sysas eina teisinga kryptimi ta prasme, kad daug žmonių pas mus yra pakibę – jie nėra drausti. Tai yra skandalinga.

Po beveik dvigubo elektros kainų skirtumo Lietuvos ir Estijos kainų zonose, praėjusią savaitę jis gerokai sumažėjo. Lietuvoje ir Latvijoje vidutinė elektros kaina praėjusią savaitę nukrito 8 proc., o Estijoje augo net 15 proc. Teigiamus kainų pokyčius Lietuvoje ir Latvijoje lėmė išaugusi elektros gamyba ir elektros importas, o Estijoje – sumažėję perdavimo jungčių pralaidumai. Augusi gamyba ir importas leido pirkti pigiau Lietuvos ir Latvijos kainų zonose elektra atpigo iki 42,66 EUR/MWh.

Palūkanų normoms pasiekus rekordines žemumas, DNB bankas gyventojams siūlo apsvarstyti galimybę apsidrausti nuo galimo jų augimo ateityje ir fiksuoti savo būsto paskolos palūkanas ilgesniam laikotarpiui. Nuo pirmadienio banko klientai jau gali fiksuoti palūkanas ne tik 2 ar 5, bet ir 10 metų laikotarpiui, teigiama banko pranešime. Pasak banko Kreditavimo produktų plėtros departamento vadovo Žilvino Mileriaus, pastaruoju metu klientai džiaugiasi mažomis būsto paskolų įmokomis.

Akcinės bendrovės „Achema“ Valdyba priėmė sprendimą pradėti mokėti nuo 2014 m. gruodžio mėn. įstatymais įtvirtintą SGDT saugumo dedamosios mokestį. Bendrovės „Achema“ Valdybos narys Audrius Bendaravičius, koncerno „Achemos grupė“ - ekonomikos ir finansų direktorius, laikinai vykdantis generalinio direktoriaus funkcijas, pabrėžė, jog šiam sprendimui buvo ilgai ir nuosekliai ruošiamasi: „Akcinė bendrovė „Achema“ besąlygiškai visada palaikė ir palaiko SGD terminalo poreikį ir būtinybę užtikrinant L...

 Paskutinio šanso derybos tarp Graikijos ir jos tarptautinių skolintojų - Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) - sekmadienį baigėsi nepasiekus susitarimo, o tai reiškia, jog tikimybė, kad šalis taps nemoki ir pasitrauks iš euro zonos, yra kaip niekada reali, praneša naujienų agentūra BNS. Naujai išrinkta Graikijos kairiųjų vyriausybė bando išvengti drastiškos taupymo politikos, kurios reikalauja kreditoriai, ir taip įgyvendinti savo rinkiminius pažadus.

Net 17 procentų Lietuvos gyventojų nepaiso policijos perspėjimų ir socialiniuose tinkluose paskelbia informaciją, kuomet išvyksta iš namų, rodo ne gyvybės draudimo bendrovės BTA tyrimas. Dažniausiai apie savo buvimo vietą socialiniuose tinkluose informuoja 18-25 metų jaunimas. Kruopščiai vagystes planuojantiems nusikaltėliams socialinių tinklų dėka pasiruošti kriminalinei veiklai tapo lengviau „Atsiradus socialiniams tinklams, gyventojai vagims palengvino darbą.

Vėjo jėgainių eksploatuojančios įmonės ir naujus jų parkus kuriantys verslininkai atsidūrė aklavietėje. Patvirtinus naują reikalavimą nustatyti sanitarines apsaugos zonas vėjo jėgainių parkai tapo nelegalūs, o statomi negali pradėti veikti. Lietuvoje vėjų jėgainių parką kuriantis UAB „4enerija“ vadovas Tadas Navickas tikino, kad situacija yra labai bloga. Šiuo metu vyksta keturių didelių vėjo jėgainių parkų statyba Lietuvoje, kurie buvo suplanuoti iki 2012 metų.

Pačios pirmosios lietuviškos bulvės ant prekystalių nugulė jau prieš šv. Antaną. Vieni pirmųjų ankstyvąsias „Solist“ veislės bulves šią savaitę ėmė kasti Kėdainių rajono ūkininkai. Ūkininkai bulvių sodininkus į žemę sukišo dar kovo pradžioj, tačiau šiemet kasa panašiu laiku kaip ir pernai. Dėl šaltos gegužės ankstyvų bulvių negausu. Todėl ir kaina pačių pirmųjų bulvyčių bus kiek didesnė - ne mažiau kaip euras už kilogramą.

Ar pamenate, kiek 2005 metais kainavo duona, pienas ar sūris? Lietuvos statistikos departamentas kasmet kaupia įvairių prekių kainų duomenis - pažiūrėkime, kiek kilo maisto prekių kainos Lietuvoje nuo 2005 metų gegužės iki 2015 metų gegužės mėnesio ir kas pabrango daugiausiai. Svogūnai – 0,23 € Svogūnai (kg) – vidutinė mažmeninė kaina 2005 metų gegužės mėnesį buvo 0,22 euro, 2015 metų gegužės mėnesį – 0,45 euro. Per 10 metų prekė pabrango 0,23 euro centais.

Paaiškėjus milijoninės vertės machinacijoms žemėtvarkos srityje, žemės reformos Lietuvoje stabdyti nenumatoma, o pažeidimus aiškinsis prokurorai. Žemės ūkio ministrė sako, kad sustabdžius darbus, nukentėtų 10 tūkst. žmonių. 2012 metais tuometinė Nacionalinės žemės tarnybos vadovybė pasirašė 36,8 mln. eurų vertės žemėtvarkos sutarčių, nors tam buvo numatyta tik 8,7 mln. eurų. „Ar sutartys teisingai, ar ne sudarytos, vyksta tyrimas.

Pirmas šių metų kvietimas jaunųjų ūkininkų įsikūrimo paramai gauti parodė, kad prasideda labai arši konkurencija dėl europinių pinigų, o nusivylusiųjų gali būti tūkstančiai. Šimtai paramą gauti galinčių jaunųjų ūkininkų jau malšina nusiminimo kartėlį ir sprendžia hamletišką klausimą – laukti antrojo šaukimo ar deklaruoti pasėlius. Paramos įgyvendinimo taisyklėse jiems paspęsti spąstai: deklaravus pasėlius jaunieji ūkininkai jau nebegalės pretenduoti į paramą įsikurti.

Laisvai samdomų darbuotojų kiekvienas rytas gali atrodyti lyg įprastų darbuotojų savaitgalis. Darbo savaitės be darbo valandų, taip pat gali pavydėti kiekvienas, tačiau portalo tv3.lt kalbinti savo srities profesionalai tikina, kad vadovauti sau nėra taip idiliška kaip atrodo. Vienas geriausių sprendimų Fotografas Augustas Didžgalvis savo patirtį samdomame darbe prilygina priklausomybei ir teigia, kad atsisakyti tokio darbo buvo geriausias sprendimas jo gyvenime.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Vilniui tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo gali ir mažėti. „Įtariu, kažin ar labai turėtų tikėtis Vilnius (GPM dalies padidėjimo - BNS), nes atvirkščiai gali net įvykti dėl to, kad yra trys donorai miestai, visos kitos savivaldybės didele dalimi yra dotuojamos“, - žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė D.Grybauskaitė.

Rekordinės turguose pasirodžiusių pirmųjų Lietuvoje užaugintų braškių kainos šį savaitgalį turėtų šiek tiek mažėti. Lietuviškų braškių kainas koreguoja šylantys orai, sparčiai laukuose nokstantis derlius bei itin konkurencingos uogų iš Lenkijos kainos. Šią savaitę kilogramas po danga užaugintų lietuviškų braškių Lietuvos turguose kainavo 5–6 Eurus, lenkiškų – perpus pigiau.

Seimas ketvirtadienį apsisprendė svarstyti įstatymo projektą, draudžiantį nesąžiningus veiksmus visoje pieno ir pieno gaminių tiekimo grandinėje: pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų santykiuose. Tikimasi, kad jis sutramdys pieno perdirbėjus, drastiškai sumažinusius iš ūkių superkamo pieno kainas iki žemiausių ES. Įstatymo projekte numatyta, kad pieno perdirbėjai turės supirkti visą pieno kiekį iš gamintojo, suplanuotą sutartyje.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sutinka su niūromis prognozėmis, kad pensininkų padėtis tolydžio blogės. „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ ekonomistas tikino, kad senatve ir finansinėmis senatvės prielaidomis turime pasirūpinti patys: „Tai bendra tendencija, ir Lietuva čia ne išimtis. Tačiau Vokietijoje, Prancūzijoje ar kitose šalyse tas blogėjimas bus nuo labai aukšto taško.

Verslo įmones vienijanti asociacija Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) siūlo neapmokestinti papildomai darbuotojams suteikiamų socialinių garantijų. LDK generalinis direktorius Danas Arlauskas teigia, kad jei siūlymas būtų valdžios priimtas, tai reikštų revoliuciją. Anot jo, šiuo metu bendrovės turi galimybę skirti lėšų darbuotojų sveikatai, sportui ir kitoms išlaidoms, tačiau jos yra apmokestinamos.

Lietuvos statistikos departamentas kiekvieną mėnesį stebi ir fiksuoja 100 pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Statistika rodo, kad nuo 2015 metų sausio palyginti su gegužės mėnesiu pabrango 6 paslaugos. Apsilankymas pas gydytoją kardiologą – 0,1 procento Apsilankymas pas gydytoją kardiologą (konsultacija, įskaitant kardiogramą), (1 vizitas) – vidutinė mažmeninė kaina gegužės mėnesį buvo 43,88 euro, sausio mėnesį – 43,83 euro.

 Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau kalbama ne tik apie žaliąjį, kūrybinį, bet ir darnųjį-išmanųjį miestą, diegiantį pažangias technologijas, skatinantį gyventojų verslumą, darbuotojų našumą, turintį išvystytą infrastuktūrą, patrauklias gyvenimo, mokymo(si), sveikatos apsaugos sąlygas. Tokiu siekia tapti penktasis pagal dydį Lietuvos miestas Panevėžys.

Pirmąjį šių metų ketvirtį bankų sektoriaus turtas ir indėliai mažėjo. Tai lėmė su euro įvedimu susiję pokyčiai. Euras taip pat mažino bankų pajamas iš paslaugų ir komisinių, o nuosaikų sektoriaus pelno augimą iš esmės lėmė techninės priežastys. Paskolų portfelis ūgtelėjo nuosaikiai.

Palangos verslininkai, nuomojantys poilsiautojams kambarius, jaučiasi reketuojami: autorių teises ginanti organizacija liepia susimokėti už poilsiautojams įrengtus televizorius. Atsisakiusi sudaryti sutartį sulaukiama ieškinių ir kvietimų į teismą. Lietuvos gretutinių teisų asociacijos „Agata“ vadovė sako, kad už kambarį per mėnesį susidaro maždaug 30 eurocentų suma.

Stambieji reikalauja įstatymo, pagal kurį visos įmonės privalėtų skelbti savo darbuotojų atlyginimus. Bent vidurkius. Tai dabar privalo tik valstybinės įmonės ir institucijos. Bet su tuo nesutinka smulkieji verslininkai. Stambiosios įmonės įtaria, kad smulkesnieji verslininkai viešumo bijo ne dėl komercinių paslapčių ar gerbdami darbuotojų teises. Bet dėl to, kad jie atlyginimus galimai moka vokeliuose.   „Labai aiškiai matytųsi, kurios įmonės moka, o kurios nemoka vokeliuose.

 Apie geresnę gyvenimo ir paslaugų kokybę Vilniuje – vaikų darželių steigimą, susisiekimo ir eismo organizavimą, migracijos politiką, saugumą mieste – ir kitas svarbias aktualijas šiandien su Vilniaus meru Remigijum Šimašiumi diskutavo sostinėje veikiančių tarptautinių paslaugų ir kompetencijų centrų vadovai. Pasidalinta įžvalgomis ir idėjomis, kaip užsienio investicijoms patrauklus Vilnius galėtų tapti patogesnis ir atviresnis atvykstantiems iš užsienio.

Lietuvos dalyvavimas pasaulinėje parodoje „Expo“ Kazachstano sostinėje Astanoje 2017 metais valstybei kainuos apie 2,7 mln. eurų - tai bus mažesnė investicija nei anksčiau, nes numatoma nuomoti jau pastatytą paviljoną. Vyriausybė birželio 17 dieną ketina pritarti Lietuvos dalyvavimui parodoje.

Visuomenėje netylant diskusijoms dėl pabėgėlių priėmimo, „Caritas“ užsieniečių integracijos programos koordinatorė Ilma Skuodienė „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad 95 proc. Vilniuje gyvenančių pabėgėlių dirba. „Šiuo metu nedirba dvi moterys dėl sveikatos problemų. Žmonės noriai įsitraukia į darbo rinką – nuo aptarnavimo sferos iki savo verslo. Norisi paneigti tą mitą, kad pabėgėlis arba prieglobsčio prašytojas yra išlaikymas, pašalpa, skurdas, ligos.

Technologijos ir netradiciniai sprendimai šiandien naikina darbo kabinetų sienas. Lygiai taip pat Lietuvoje ryškėja tendencija dirbti sau arba keisti samdomą darbą laisvai samdomu. Daugumą vilioja galimybė planuoti savo laiką ir atsakomybes, tačiau šalies verslo lyderiai perspėja, kad tai nėra tokia lengva užduotis kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Tai informacija, kuri tampa akivaizdi pamačius lietuvių iš Italijos parvežta filmuotą medžiagą. Nerijaus Laurinaičio į „Youtube“ įkeltas įrašas parodo, jog Bergamo oro uosto darbuotojai nė nemano saugoti jūsų nuosavybės. Įraše matyti, kaip lagaminai paprasčiausiai mėtomi. Tai reiškia, kad „Ryanair“ keleiviai, sumokėję už bagažą papildomai (į bilieto kainą bagažas neįskaičiuotas), gali patirti bet kokią žalą – nuo pačių lagaminų iki jų turinio sugadinimo.

Daugelyje pasaulio miestų padidėjęs oro užterštumas skatina imtis ryžtingų priemonių kovai su šia globalia problema. Kaip rodo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) analizė, beveik 90 proc. miestų gyventojų kvėpuoja oru, kurio tarša smarkiai viršija PSO rekomenduojamą ribą. Tačiau, pasak PSO, kovos būdų su šia problema tikrai yra. Kolumbijos sostinė Bogota ir Danijos – Kopenhaga yra tarp teigiamų pavyzdžių, kuriais galėtų sekti ir kitos šalys.

Prieš septynerius metus Valstybės kontrolė nustatė, kad Šventosios gyvenvietėje valstybinėje žemėje ant jūros kranto stovi apie tūkstantis poilsio namelių ir vasarnamių. Tada dar nebuvo tiksliai žinoma, kiek jų buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Vis dėlto pagal savo charakteristikas (nameliuose nebuvo virtuvių ir sanitarinių patalpų, todėl jie neatitiko higienos normų) jie buvo traktuojami kaip laikini statiniai, kurie registre neregistruojami.

 Didelė grynųjų pinigų cirkuliacija apyvartoje – vienas iš įrodymų, kad šešėlis, nepaisant užsidegimo pažaboti jį, vis dar išdidžiai klesti ir jau ilgą laiką tiek iš atsakingų politikų, tiek iš visuomenės trūksta realių veiksmų, padedančių reikšmingai mažinti jo mastus. Susidaro įspūdis, kad šešėlis taip užvaldė visus, jog šaliai bei jos gyventojams naudingi sprendimai kartais atrodo tarsi iliuzija.

 Pagrindas aukštųjų technologijų įmonėms Lietuvoje yra labai geras, tik reikia juo pasinaudoti „Žinių radijui“ trečiadienį sakė investuotojas Ilja Laursas. „Tai (pagrindas – red.) yra ir infrastruktūra. Ne paslaptis, kad Lietuva nuolat kariauja su Korėja dėl pirmaujančio interneto greičio visame pasaulyje. (..) Net garsiajame Silicio slėnyje situacija su ryšiu yra daug prastesnė“, - laidoje „Aktualioji valanda“ sakė I. Laursas.

Praėjusios kadencijos Vilniaus miesto savivaldybės valdžia prieš baigiant darbus 2015 m. kovo 18 d. priėmė sprendimą perduoti uždarajai akcinei bendrovei „Start Vilnius“ 198-is nekilnojamo turto objektus. Šiuos pastatus, butus, sklypus, kurių dalis yra centrinėje miesto dalyje, įmonė pardavinėjo už itin žemas kainas. UAB „Start Vilnius“ internetinėje svetainėje šiuo metu yra pateikti 78 nekilnojamo turto objektai, kurie yra parduodami viešojo konkurso būdu.

 Komerciniams bankams didinant mokesčius už operacijas grynaisiais pinigais, Seimo nariams nerimą kelia ir kitas bankininkų itin remiamas užmojis – uždrausti 5000 € pirkimus grynaisiais pinigais. Didieji šalies bankai, paskelbę apie mažinamus nemokamai išgryninamų pinigų limitus, įrodinėja, esą net brangstant šioms paslaugoms, lietuviai už jas moka mažiausiai Europos Sąjungoje ar bent jau Baltijos šalyse.

 Siekiant pažaboti šešėlinį verslą ir užtikrinti tinkamą automobilių atliekų tvarkymą, siūloma pakeisti Atliekų tvarkymo įstatymą, tiksliau reglamentuojant įvežamų automobilių bei jų dalių apmokestinimą ir suvienodinant reikalavimus atliekų tvarkymui, teigiama Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) pranešime. Tačiau išlieka labai aukšta tikimybė, kad importuojami automobiliai ir jų dalys galutiniam vartotojui brangs.

Seime gali būti rengiamos Konstitucijos pataisos dėl galimybės parlamentarams ūkininkauti. Seimo Etikos ir procedūrų komisija prašo parlamentinį Teisės ir teisėtvarkos komitetą parengti Konstitucijos pataisas, kuriomis būtų detaliai reglamentuota Seimo narių veikla, susijusi su jiems priklausančios nuosavybės naudojimu, pajamų iš jos gavimu, turto tvarkymu ir su juo susijusių sandorių sudarymu.

Nuo spalio 1-osios įsigaliojus Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, dalis rusiškų programų dėl įvykdytų įstatymų pažeidimų gali būti rodoma tik už papildomą mokestį, sako Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos atstovai.

 Kuomet kalbame apie intelektinę nuosavybę skaitmeninėje eroje, neišvengsime nepaminėję ir piratavimo – fenomeno, neatsiejamo nuo dalijimosi filmais, dainomis, knygomis ar kitais kūriniais. Piratų vertinimas nėra vienodas: vienose šalyse jie laikomi griovėjais, autorių skriaudėjais ar visuomenės atstumtaisiais, kitur – priešingai – drąsiais, nesavanaudiškais avantiūristais, kovojančiais su sistema.

 „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų gegužės mėnesio reikšmė išaugo 0,1 proc.. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 0,7 proc. (balandį metinis augimas siekė 1,0 proc.). Gegužės mėnesį butų kainų pokytis užfiksuotas tik Vilniuje. „Ober-Haus“ duomenimis, sostinėje kainos ūgtelėjo 0,1 proc.

Lietuvos bankų asociacija paskelbė apibendrintus pirmojo šių metų ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų finansinių grupių veiklos rodiklius. Pastarosiomis dienomis paaštrėjo diskusijos dėl grynųjų pinigų naudojimo apribojimų. Visgi matomos tendencijos laidžia sakyti, kad žmonės jau keičia savo įpročius ir grynųjų pinigų palaipsniui naudoja vis mažiau. Palyginus šių ir praeitų metų pirmųjų ketvirčių duomenis, galima išskirti teigiamų tendencijų atsiskaitant kortelėmis.

Praėjusią savaitę elektra Lietuvos ir Latvijos kainų zonose vėl brango – ji augo 16 proc. Tuo tarpu Estijos kainų zonoje elektra atpigo dar 14 proc. Tokius pokyčius lėmė atitinkamai mažesnė elektrinių generacija ir pigesnė elektra Suomijoje. Svarstyklių rodyklėms pakrypus į skirtingas puses, elektros kainos Lietuvoje ir Latvijoje bei Estijoje pasiekė didžiausią skirtumą šiemet – net 46 proc.

Gegužės mėnesį, palyginti su balandžiu, įmonių pradelstų skolų portfelis už paslaugas ir prekes į kreditą padidėjo 3,8 mln. EUR ir laikotarpio gale sudarė 1,424 mlrd. EUR. Palyginti su praėjusių metų geguže, įsiskolinimų lygis yra 87 mln. EUR arba 6% mažesnis, rodo kredito istorijas kaupiančio kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys.