„Naujų statybų gausa, ypač Vilniuje, veikia kaip kainas stabilizuojantis veiksnys, o pakankamai subalansuotą nekilnojamojo turto rinkos plėtrą atspindi ir pasikeitę bankų lūkesčiai. Dabar didesnioji bankų dalis tikisi, kad kainos nesikeis, o kai kurie jau signalizuoja apie galimą kainų korekciją žemyn“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.
Pasak T. Garbaravičiaus, neatmestina galimybė, kad bankų lūkesčiams dėl būsto kainų šiek tiek įtakos turėjo ir Lietuvos banko patvirtinti nuo lapkričio mėnesio įsigaliosiantys Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie atsijos pernelyg rizikingus skolinimo būstui įsigyti sandorius. Maksimalią paskolos trukmę sutrumpinus iki 30 m. ir įpareigojus bankus tikrinti paskolų gavėjų galimybes grąžinti paskolą po galimo palūkanų šuolio, mažinama gyventojų perteklinio įsiskolinimo rizika. Kartu apribojamos galimybės pūstis kainų burbulams, tokiems kaip prieš krizę, kai didelė dalis nekilnojamojo turto sandorių buvo finansuojama skolinant ir skolinantis neatsakingai.
Naujausios apklausos duomenimis, labiausiai per metus pasikeitė bankų lūkesčiai dėl naujos statybos būsto kainų. Trys iš dešimties apklaustų bankų prognozuoja, kad naujos statybos būstas artimiausiais metais atpigs iki 10 proc., kiti apklausos dalyviai tikisi stabilių kainų ir nė vienas neprognozuoja, kad naujos statybos būstas brangs. Pernai rudenį keturi iš dešimties bankų tikėjosi, kad naujos statybos būstas brangs bent iki 10 proc.
Šiemet senos statybos būsto brangimo taip pat nesitiki nė vienas bankas, absoliuti dauguma prognozuoja, kad kainos artimiausiais metais nepakis, o vienas bankas numato iki 10 proc. sieksiantį sumažėjimą.
Šiek tiek kitaip bankai vertina komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkos perspektyvas – vienas bankas nurodė, jog šioje rinkoje tikėtinas iki 10 proc. kainų augimas. Tačiau devyni iš dešimties bankų nurodo, kad ir komercinio nekilnojamojo turto kainos bus stabilios.
