Lietuvos verslas

Nedidelių kaimo parduotuvių laukia bankrotų banga, jei Seimas nuspręstų uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais kartu su kitomis prekėmis. Kaimų ir mažų miestelių gyventojai, nebegalėdami įsigyti legalių alkoholinių gėrimų, jų ieškos „taškuose“, prekiaujančiuose samagonu ar įvairiais surogatais.

Prie Danės upės įrengtoje rūkykloje suvertos supasi įvairiausios žuvys. Viename paviljonų – šviežia, kitame – rūkyta žuvis. Maždaug du trečdaliai – Lietuvoje auginta ar mūsų žvejų sugauta.   Prekeiviai tikina, kad žuvis – ne senesnė nei dviejų parų ir aiškina, kaip atskirti, pavyzdžiui, šviežią menkę: reikia visada žiūrėti į akis: šios turi būti skaidrios. Tiesa, geresnė žuvis - ne kiekvieno kišenei.

 Greitu metu Lietuvoje trūks apie 10 tūkst. informacinių technologijų specialistų, „Žinių radijui“ sakė VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Švietimo iniciatyvų koordinatorius Arūnas Mark. „Investuok Lietuvoje“, remdamasi užsienio investuotojų tendencijomis, paskelbė sąrašą studijų, kurios esą garantuoja sėkmę darbo rinkoje. „Visų pirma tai yra IT specialistai. Mūzų skaičiavimais, Lietuvoje greitu metu jų trūks apie 10 tūkst. Įvairaus profilio – nuo programuotojų iki sistemų prižiūrėtojų.

 Šiuo metu turgaus prekeiviams pats darbymetis. Prekystaliai užversti lietuviškomis daržo gėrybėmis. Tačiau panevėžiečiams, traukiantiems į turgų apsipirkti, pastaruoju metu tenka aplankyti ne vieną miesto turgavietę. Nors čia daržovių ir žalumynų apstu, bet šiemet jos brangesnės.   „Krapai, svogūnai, salotos vidutiniškai 0,30 euro centų. O trys pundeliai - už eurą“, - siūlo ūkininkė Marytė. Tokios kainos už nedidelį ryšulėlį žalumynų.

Daug diskusijų kelianti avialinijų bendrovė „Air Lituanica“ gegužės 22 dieną pareiškė stabdanti veiklą. Apie šios įmonės finansinę padėtį informacijos nėra daug, tačiau šios įmonės viena iš pagrindinių akcininkių UAB „Start Vilnius“ valdo didelį Vilniaus savivaldybės perleistą turtą. Atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavo teritorija, kurio vidutinė rinkos vertė 466 tūkst. 741 euras. Medicininių atliekų priėmimo ir šalinimo cechas (217 tūkst. 794 eurų vertė), medienos džiovykla (76 tūkst.

Gegužės mėnesį investavimas.lt organizuotoje apklausoje dalyvavo 61 investuotojas iš kurių net 94proc. birželio mėnesį tikisi rizikingų turto klasių brangimo. Didžiausią investicijų portfelio dalį Lietuvos investuotojai nukreiptų į Europos – Azijos regiono akcijas (22proc.) bei JAV akcijas (19proc.). Tuo tarpu saugios turto klasės sudarytų vos 6proc. bendro investicijų portfelio.

Vyriausybei pritarus darbo santykių liberalizavimui bei „Sodros“ pensijų sistemos pertvarkymui, profesinių sąjungų atstovai toliau priekaištauja, kad naujasis socialinis modelis yra neaptartas su partneriais ir kad Vyriausybė pažeidė trišalį susitarimą. Tuo metu „Danske Bank“ analitikas mano, jog profesinės sąjungos turėtų būti suinteresuotos darbo santykių liberalizavimu. „Nėra aiškumo ir galutinių formuluočių.

Vyriausybei priėmus nevienareikšmiškai vertinamą naująjį socialinį modelį, jo kūrėjas ir administratorius, teisės profesorius Vilniaus universitete Tomas Davulis „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad darbo teisės liberalizavimo priešininkams vertėtų panagrinėti sėkmingų šalių – Skandinavijos, Jungtinės Karalystės – pavyzdžius. Ten, profesoriaus teigimu, darbo rinka yra dar liberalesnė.

 Lietuvos ūkio bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su paskutiniuoju, smuko sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES), naujausius duomenis skelbia „Eurostat“. Šalies ekonomika susitraukė 0,6 proc., eliminavus sezono ir darbo dienų įtaką, kai visoje ES ir euro zonoje fiksuotas 0,4 proc. augimas. Pasak banko DNB vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės, toks rezultatas nėra netikėtas ir tam yra lengvai identifikuojamų priežasčių.

Ekonomistams, verslininkams ir tarptautinėms institucijoms vieningai sutariant, kad Lietuvos darbo jėgos apmokestinimas yra per didelis, „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo šią problemą spręsti drastiškai – naikinti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Verslo atstovai taip pat laikosi nuomonės, kad darbo jėgos apmokestinimą reikia mažinti. Tuo metu šios idėjos oponentai teigia,kad tai yra utopinė idėja. GPM Lietuvoje yra 15 proc.

Vyriausybė antradienį pritarė naujajam socialiniam modeliui, kuriuo siūloma liberalizuoti darbo teisę bei pertvarkyti „Sodros“ pensijų sistemą. Įstatymų projektai bus teikiami Seimui. „Pritarta darbo kodekso, pensijų ir socialinio draudimo sistemos pakeitimo projektams, kuriuos priėmus Seime bus įtvirtinta reali, o ne „popierinė“ darbuotojų apsauga, sudarytos sąlygos kurti daugiau darbo vietų, pritraukti investuotojus. Nebegalime delsti su darbo santykių, socialinio draudimo pertvarka.

Praėjusių metų pabaigoje, prieš įvedant eurą, tiek vartotojai, tiek prekybininkai stebėjo kainų pokyčius ir stengėsi prie jų prisitaikyti. Šiandien jau pusę metų gyvename su nauja valiuta, stebimas atlyginimų augimas, tačiau net ir daugiau uždirbantys prisimena krizės metu išmoktas arba praleistas pamokas. Pirmąjį metų ketvirtį atlyginimai augo sparčiau nei jie buvo išleidžiami. Palyginamosiomis kainomis sausio-balandžio mėnesiais mažmeninės prekybos apyvarta buvo 4 proc.

Bendrovė skolins uždarosioms akcinėms bendrovėms, mažosioms bendrijoms ir individualioms įmonėms, neturinčioms pradelstų įsiskolinimų, tačiau nereikalaus, kad veikla būtų vykdoma bent vienerius metus, kaip įprasta kredituojantis bankuose ar kredito unijose. Pasak „Bobutės paskolos“ direktorės Aivos Remeikienės, rinkoje yra didelis poreikis smulkiems verslo kreditams, kurie būtų suteikiami per maksimaliai trumpą laiką.

Didžiajam septynetui tęsiant derybas dėl ramybės Ukrainoje, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Ramūnas Vilpišauskas „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad sankcijos greičiausiai nebus nei griežtinamos, nei švelninamos, o pratęsiamos.

 Lietuvoje mažėja emigracija, tai pristatydamas Lietuvos migracijos politikos gairių įgyvendinimą sakė Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Statistikos departamento Gyventojų statistikos skyriaus vedėja Danguolė Svidlerienė patvirtina, kad jau ketverius metus iš eilės mažėja išvykstančių ir daugėja grįžtančių Lietuvos piliečių: „Nuo 2010 metų iš Lietuvos emigravusių skaičius mažėja, o grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių skaičius didėja.

Mokslininkų parengtas ir Vyriausybės svarstomas naujasis socialinis modelis yra vienintelė galimybė eiti į priekį, liberalizuojant darbo santykius, kuriant naujas darbo vietas bei apsaugant darbuotojus, sako premjeras.

Avialinijų bendrovei „Air Lituanica“ gegužės 22 dieną sustabdžius veiklą po truputėlį į viešumą kyla jos paini finansinė schema. Aiškėja, kad įmonė buvo dotuojama ne tik iš Vilniaus savivaldybės, tačiau ir iš jai priklausančių įmonių, tokių kaip: AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Grinda“ ir pagrindinės „Air Lituanica“ akcininkės „Start Vilnius“. Vilniaus šilumos tinklų paskolos ir laidavimai tv3.lt gautais duomenimis AB „Vilniaus šilumos tinklai“ buvo verčiami UAB „Air Lituanica“ suteikti ke...

 Nelegali cigarečių rinka Lietuvoje išlieka antra pagal dydį Europoje po Latvijos ir 2014 metais sudarė 28,3 proc. visos tabako gaminių rinkos, rodo naujausias visoje Europoje atliekamas KPMG tyrimas. Praėjusiais metais Lietuvoje suvartota 53 mln. pakelių (1,06 mlrd. vienetų) nelegalių cigarečių, iš kurių didžioji dalis atkeliavo iš Baltarusijos. Jei jos būtų parduotos legaliai, šalies biudžetas būtų gavęs papildomai apie 103 mln. eurų. Po to, kai 2011 metais.

 Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje birželio 1–7 siekė 46,38 euro už megavatvalandę (16 lito ct/kWh). Praėjusią savaitę kainos Lietuvos prekybos zonoje gana stipriai svyravo dėl šokinėjančios vėjo elektrinių gamybos. Palyginti su ankstesne savaite kaina biržoje pakilo 15 procentų, tačiau praėjusiais metais atitinkamu laikotarpiu kaina buvo 44 proc. didesnė. Per praėjusią savaitę į Lietuvą importuota vidutiniškai 60 proc.

Didiesiems šalies komerciniams bankams paskelbus apie mažinamus nemokamai išgryninamų pinigų limitus, tarp Lietuvos gyventojų kilo nepasitenkinimas dėl apribojimo naudotis grynaisiais. SEB ir „Nordea“ bankai savo klientams taiko 0,4 proc. mokestį už gryninimo operacijas bankomatuose, tačiau, kaip TV3 žinioms sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, net ir brangstant šioms paslaugoms lietuviai už jas moka bene mažiausiai Europoje.

 Europos siekiui panaikinti tarptinklinio ryšio mokestį priešinasi Lietuva ir kai kurios kitos šalys- Bulgarija, Graikija, Ispanija, Kipras, Kroatija, Lenkija ir Prancūzija.

Sparčiai kintant situacijai energijos ir komunalinių paslaugų sektoriuje jo dalyvės jau 2017 m. beveik pusę pelno gaus iš naujų verslo modelių, prognozuoja pasaulinė tyrimų bendrovė IDC.

 Valstybinė mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) praėjusios savaitės pabaigoje rekomendavo tris Lietuvos studentus į stažuotę mokslinių tyrimų institucijoje NASA. Agentūros Tarptautinių programų skyriaus vyr. specialistas Viktoras Mongirdas BNS sakė, kad NASA vėliau iš rekomenduotų studentų atsirinks daugiausiai du žmones. „Rekomenduoti trys. NASA atsirinks maksimum du“, - pirmadienį sakė V.Mongirdas.

Pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjus butų kainoms, o būsto paskolų palūkanoms išliekant istorinėse žemumose, būstas Vilniuje tapo lengviausiai įperkamas per pastarąjį dešimtmetį. „Swedbank“ ekspertai prognozuoja, kad butai didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir toliau išliks lengvai įperkami, tačiau rinkos aktyvumą šiemet gali slopinti didelė naujų butų pasiūla, todėl kainų augimo tikėtis nereikėtų.

Užsieniečiams pernai išduota 5,4 tūkst. leidimų dirbti Lietuvoje - 6,9 proc. daugiau nei 2013 metais. Daugiausiai leidimų suteikta Ukrainos ir Baltarusijos piliečiams - atitinkamai 3,2 tūkst. ir 1,5 tūkstančio. Paslaugų įmonėse tokių leidimų pernai suteikta 11,4 proc. daugiau (4,8 tūkst.), pramonės įmonėse - 30,1 proc. mažiau (502), statybose - 3,1 karto daugiau (113), nurodoma Lietuvos migracijos politikos gairių įgyvendinimo ataskaitoje, kuri svarstoma pirmadienį Vyriausybės pasitarime.

Nors dažniausiai lietuviai linkę skųstis mažais atlyginimais ir pernelyg didelėmis prekių bei paslaugų kainomis, tačiau ,,Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis savo socialinio tinklo "Facebook" paskyroje tvirtina, kad Lietuvoje yra netgi per pigu. ,,Viena iš įkyriausių ,,naujienų" yra tai, kad Lietuvoje atlyginimai yra daug mažesni nei Estijoje. Žinoma, kad estai nėra produktyvesni, gražesni ar gabesni, todėl tokia oficiali statistika erzina.

Pirmasis birželio sekmadienis – tarptautinė Tėvo diena, kurios metu tėčiams skiriamas ypatingas dėmesys – jie apipilami sveikinimais, apkabinimais, dovanomis. Pastarosios, sutiks ne vienas, yra vienas sudėtingiausių šventės uždavinių, nes išrinkti gerą ir patinkančią dovaną vyrams – pakankamai sudėtinga. Todėl kompanija „Provident Finansai“, tęsdama jau pradėtą tradiciją, siūlo penketą mažo biudžeto dovanų idėjų Tėvo dienos proga.

Politikai desperatiškai siekia uždrausti gyventojams imti smulkius kreditus. Parlamentaras Povilas Gylys pateikė Vartojimo kredito įstatymo pataisas, kuriomis siūlo uždrausti per metus suteikti daugiau nei 1000 eurų kreditų, neduoti jų 21 metų nesulaukusiems asmenims. Tai jau antras Vartojimo kredito įstatymo pataisų projektas Seime. Anksčiau pataisas teikė parlamentarė Birutė Vėsaitė.

Ketvirtadienį Kaune įvyko Kauno žaidimų kūrėjų susitikimas „GameDev Meetup #10”. Jo metu sėkmingiausios žaidimų kompanijos dalijosi įgyta patirtimi ir sėkmės istorijomis kuriant kompiuterinius ir mobiliuosius žaidimus.

Siūloma nustatyti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų „grindis“ - taip siekiama išvengti piktnaudžiavimų. Šeši Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai užregistravo tokias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas. Jeigu Seimas jas priims, PSD įmokos net iki kelių kartų padidėtų mažiau nei minimali alga (iki 300 eurų) uždirbantiems gyventojams, kurie dabar moka nedideles įmokas.

Trys ketvirtadaliai Lietuvos namų ūkių taupo ir gyventojai statistiškai turtingėja, taip „Žinių radijui“ penktadienį sakė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Virgilijus Rutkauskas. „Namų ūkiai, kuriuos mes apklausėme, vis dėlto taupo, ir taupo nemaža jų dalis. Turime tris ketvirtadalius namų ūkių, kurie sakė, kad jiems pavyko bent šiek tiek sutaupyti.

Nepaisant žemo vandens lygio Dauguvos upėje, hidroelektrinės Baltijos regione balandį pagamino daugiausiai elektros nuo 2013 m. – 390 GWh. Tai – 3 proc. daugiau nei kovą ir 21 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Tai lėmė, kad Latvija pasigamino 99 proc. reikiamos energijos, o visas Baltijos regionas – 74 proc. Dėl 52 proc. mažesnio nei įprasta vandens lygio Dauguvos upėje Latvijos elektrinės iš viso pagamino 573 GWh elektros energijos – 6 proc.

 Pirmą 2015 metų ketvirtį vidutines pajamas gaunantis Lietuvos sostinės gyventojas galėjo nusipirkti 40,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Tai 0,2 kv. m mažiau negu 2014 metų pabaigoje, bet 1 kv. m daugiau negu prieš metus. Tuo tarpu latviai dabar gali įpirkti dešimčia kvadratinių metrų erdvesnį būstą negu lietuviai, o nuo estų skiriamės nedaug – jų galimybės leidžia įsigyti 43,2 kv. m. būstą.

 Sėkmingas verslas turi augti, tačiau kiekviename etape įmonės susiduria su skirtingais iššūkiais. Tiekiant paslaugas, didelė dalis smulkių įmonių susiduria su konkurencingumo problema. Negalėdamos konkuruoti kainų ir paslaugų mąstais, smulkios įmonės traukia klientus nestandartiniais sprendimais, lankstumu ir kokybe.

 Grybauskaitė, penktadienį susitikusi su Lietuvos garbės konsulais, paragino juos aktyviai padėti Lietuvos verslui užsienyje. „Prezidentė pakvietė garbės konsulus aktyviai prisidėti atveriant naujas galimybes ir rinkas Lietuvos verslui, pritraukiant investicijas, skatinant bendravimą tarp žmonių“, - sakoma penktadienį išplatintame prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

 Didžioji taupančių namų ūkių dalis kaupė finansinį turtą grynaisiais pinigais, sąskaitoje arba laikydami indėlius bankuose ir artimiausiu metu tokio pasirinkimo keisti neplanuoja, rodo naujausia Lietuvos banko užsakymu atlikta namų ūkių apklausa dėl finansinės elgsenos. „Kita vertus, vis labiau augo susidomėjimas didesnės rizikos taupymo priemonėmis: gyvybės draudimu, pensijų fondais, o vidutinis namų ūkių turimų taupymo priemonių skaičius didėjo.

Prasideda braškių sezonas. Turguose ant prekystalių lietuviškos uogos vilioja geru skoniu ir aromatu, o lenkiškos – perpus mažesne kaina. Ūkininkai skundžiasi, kad šiemet palankus metas braškėms, tad jų uogienes lietuviai virs pusvelčiui. Kaunietis ūkininkas Arturas Liaudinskas savo šiltnamyje jau raško braškes. Čia šios uogos prisirpo bene anksčiausiai visoje Lietuvoje. Kaunietis lietuviškas braškes veža į didžiųjų miestų turgus, ten jos konkuruoja su atvežtinėmis iš Lenkijos.

Lietuvoje itin dažnai mėgstama skųstis, kad viskas brangsta, tačiau Statistikos departamento duomenys rodo, kad tai ne visai tiesa. Kas mėnesi stebimi ir fiksuojami 100 pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai rodo, kad daugiau nei 10 prekių atpigo.

Kainų komisija leido prireikus stabdyti Suskystintų gamtinių dujų terminalo veiklą. Patvirtintose naujose naudojimosi terminalu taisyklėse drauge nėra nurodyta, kiek dujų kas mėnesį iš terminalo turi įsigyti bendrovės. Joms bus nustatytas tik metinis kiekis.

 Lietuviai ant reklamos prieš video (preroll) spaudžia pusantro karto dažniau nei ant sklandančios reklamos (brandmark), kuri yra antras daugiausiai internautų veiksmų sulaukiantis formatas.

Kol Lietuvos startuoliai kuria viena už kitą unikalesnes technologijas, o rizikos kapitalas, būtinas globaliai plėtrai, versle tampa vis labiau prieinamas, šalies teisininkai griebiasi už galvos – 4 iš 5 startuolių nėra apsaugoję savo intelektinės nuosavybės, o kas trečias pradeda veiklą neapsibrėžęs tikslių įmonės akcijų pasidalijimo proporcijų. Tokias tendencijas rodo VšĮ „Versli Lietuva“ drauge su advokatų kontora TRINITI atlikta startuolių apklausa.

Lietuvos vadovai gana optimistiškai vertina skaidrumo standartus įmonėse, tačiau, paradoksalu, kone kas antras apklaustasis nurodo korupciją plačiai paplitus šalyje. Tai rodo kasmetinis bendrovės „EY“ korupcijos ir sukčiavimo tyrimas, atliekamas pasauliniu mastu. Beje, 28 proc.

 Nuvalyti vieną kvadratinį metrą grafičiais sutepliotos sienos kainuoja maždaug 7 eurus. Bauda už sienų tepliojimą siekia iki 700 eurų. Tačiau tai neatgraso sienų tepliotojų ir visoje šalyje vadinamaisiais tagais ar grafičių piešiniais išmargintos sienos – vis dar didelė problema.

Lietuvos eksportas į užsienio šalis pastaruosius kelerius metus nuosekliai auga, o Lietuvos verslas, ieškodamas plėtros galimybių, vis dažniau renkasi ne tik pažintas, tačiau ir mažai tautiečių ištirtas rinkas. Visgi daugumos įmonių pirmieji žingsniai jose būna nedrąsūs – dėl nepakankamos informacijos apie rinką ir, žinoma, atstumo.

 Trys ketvirtadaliai baigusiųjų aukštąjį mokslą tiki, kad diplomas garantuos jiems darbą. Ir tik 22 proc. darbdavių užmeta akį į baigimo pažymėjimą. Ne diplomas ir ne konkrečios žinios bus ateities garantas dabar pradedantiems, o ir baigiantiems mokyklą. Technologinio perginklavimo amžiuje, kai robotai keičia žmones daugelyje sričių, gebėjimas būti kūrybingiems bus esminė savybė, kuria šiandien mūsų švietimo sistema tinkamai nesirūpina.

Lietuvoje viešintis lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris pasidalino savo požiūriu į tai, kokie specialistai bus reikalingi darbdaviams artimoje ateityje. Kalbėdamas susitikime su „Barclays“ technologijų centro Vilniuje darbuotojais jis pabrėžė, kad šiandien jau nebereikia žmonių, kurie žino daug faktinės informacijos, reikia tų, kurie geba ją interpretuoti. „Šiais laikais reikia mokėti pajungti intelektą, o ne įsiminti kuo daugiau faktų.

Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ iniciatyva surengtas užsienio investuotojų susitikimas su Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo modelio rengėjais. Susitikimo metu aptartos pagrindinės socialinio modelio nuostatos ir užsienio investuotojams aktualiausi darbo santykių reglamentavimo pakeitimai.

 Didžiausios Lietuvoje rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT atlikta reklamos monitoringo analizė parodė, kad 2015 m. sausio-balandžio mėnesiais bendros reklamos apimtys Lietuvoje paaugo 5,5 proc., lyginant su 2014 m. analogišku laikotarpiu. Šiais metais reklamos apimtys labiausiai augo kino reklamoje, kiek mažiau TV, lauko ir radijo kanaluose. Per pirmus keturis šių metų mėnesius žiniasklaidoje daugiausiai, 10 kartų, išaugo socialinės reklamos gross apimtys.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį Seime skaitė jau šeštąjį metinį pranešimą, kuriame apžvelgė įvykių vertinimus vidaus ir užsienio politikos srityse. Kaip ir manyta, prezidentė akcentavo Rusijos agresiją, šalies gynybą ir energetinę nepriklausomybę. Kova su korupcija „Kol kas kova su korupcija lieka geriausiu atveju – formalumas. Turime Seimo patvirtintą Nacionalinės kovos su korupcija programą, - priminė D. Grybauskaitė. - Bet nacionaliniu mastu kova vyksta vangiai.