Lietuvos verslas

Jeigu Seimas pritars 2016 metų biudžetui, numatoma, kad valstybės skola kitų metų pabaigoje sudarys apie 15,9 mlrd. eurų arba 40,9 proc. bendro vidaus produkto (BVP). Projekte siūloma patvirtinti beveik 8,004 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas, t. y. 0,2 proc. daugiau negu planuojamos šiais metais, ir daugiau kaip 8,655 mlrd. eurų išlaidas (asignavimai viršija pajamas 651,5 mln. eurų). Kitais metais Vyriausybė planuoja skolintis apie 1,7 mlrd.

Mes esame atlikę skaičiavimus ir, priėmus pajėgumų modelį, naudą turėtų tie miestai, kuriuose šilumos tiekėjai degina dujas. Tai jiems šildymo kaina kažkiek tai sumažėtų, nes sumažėtų sąnaudų dalis, kuri tektų jiems, „Žinių radijui“ sakė Kainų komisijos pirmininkė Inga Žilienė. „Sumažėtų kelias procentais, nes čia reiktų lyginti atskiras savivaldybes.

Gerėjant situacijai darbo rinkoje ir didėjant vidutinėms dirbančiųjų pajamoms, finansinė gyventojų padėtis gerėja visose trijose Baltijos šalyse – jų sukaupto turto vertė didėja sparčiau negu turimų įsipareigojimų. SEB bankų Baltijos šalyse duomenimis, šiemet Lietuvoje ir Latvijoje sparčiausiai didėjo santaupos tų indėlininkų, kurie savo sąskaitose jau yra sukaupę santykinai didesnes sumas – bent 1,6 tūkst. eurų Lietuvoje ir 1,7 tūkst. eurų Latvijoje.

Finansų ministras prognozuoja, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs kiek daugiau nei manyta anksčiau - daugiau nei 2 proc. Rimantas Šadžius sako, kad tokia prognozė remiasi augančia vidaus paklausa ir mažmenine prekyba. „Įvertinę visas tendencijas, manome, kad realistinis BVP augimas, kurio galėtume šiemet laukti, yra 1,9 proc.

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) teigimu, smulkiųjų vartojimo kreditų rinka išgyvena nuosmukį, kurį dar labiau gali paskatinti Seime svarstomi Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai. Ir netrukus teks keisti smulkiųjų kreditų sąvoką, nes mažesni nei 290 eurų kreditai bus duodami retai. Jų teigimu, per devynis šių metų mėnesius LSVKA priklausančios įmonės išdavė 337,5 tūkst. smulkiųjų (iki 290 eurų) vartojimo kreditų. Tai 18,5 proc.

Kiekvienas metų laikas turi savo liūto dalį išlaidoms būstui. Analitikai teigia, kad vasarą didžiausią pinigų sumą vartotojai paprastai skiria elektros energijos išlaidoms padengti. Vidutiniškai vienas namų ūkis praėjusią vasarą elektros sąskaitoms apmokėti skyrė po 13 eurų per mėnesį ir tai buvo mažiausia suma per pastarojo penkmečio vasaros laiką. „Praėjusią liepą, pirmą kartą po atominės elektrinės uždarymo, vienas namų ūkis apmokėti elektros sąskaitai išleido vidutiniškai 12,94 eurų.

Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė sako parlamentui antradienį teikiamame kitų metų biudžete pasigendanti socialinio jautrumo, o daugiau, nei numatyta projekte, nekeliant minimalios algos, patvirtintį jį „bus sudėtinga“. Anot L.Graužinienės, biudžeto projekte numatyta daug teigiamų dalykų, tačiau jame nepakankamai atsižvelgta į mažas pajamas gaunančių žmonių interesus, pranešė Seimo pirmininkės biuras.

Vienas Lietuvos bankininkystės lyderių bankas „Swedbank“ šiemet per devynis mėnesius uždirbo 59 mln. eurų grynojo pelno - 30 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Tam didžiausios įtakos turėjo mažėjusios pajamos ir didėjusios išlaidos atidėjiniams. „Veiklos rezultatai atspindi finansinio sektoriaus aplinką ‒ jiems įtakos turėjo vis dar rekordinėse žemumose esančios palūkanų normos ir smarkiai susitraukusios pajamos iš tarptautinių pavedimų ir valiutos keitimo operacijų.

Metai iš metų kalbama apie siekį subalansuoti valstybės biudžetą, tačiau tai nepavyksta ir atkeliama vis ateinantiems metams. Susidaro vaizdas, kad tai Lietuvos valdžiai yra nepasiekiama. Net ir ne ekonomistai pastebi, kad priešrinkiminiai metai yra laikotarpis, kada žmonės yra lepinami įvairiomis lengvatomis, pensijų ir algų didinimais, o tuo pačiu didinama ir biudžeto skylė.

Seimui antradienį teikiamas kitų metų deficitinio „Sodros“ biudžeto projektas, kuriame numatytos lėšos vidutinės pensijos nuo metų pradžios padidinimui vidutiniškai 8 eurais iki 265 eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė yra pareiškusi, kad pensijas kitais metais leidžia padidinti, nes į „Sodrą“ geriau surenkamos įmokos, didėja vidutinis atlyginimas. Bazinė pensija kitąmet turėtų didėti 4 eurais iki 112 eurų.

Seimui antradienį pristatomas tradiciškai subalansuoto Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektas - numatoma, kad 2016 metais sveikatos sistemoje pajamos ir išlaidos padidės 4,1 proc. iki 1,438 mlrd. eurų. Didžioji dalis PSDF biudžeto išlaidų bus skirta asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, ortopedijos priemonėms. Pabėgėlių sveikatos priežiūrai kitais metais PSDF biudžete numatyta 0,5 mln.

Artėjant Vėlinėms prekybininkai jau trina rankas ruošdamiesi uždirbti iš žvakių. Žmonės skundžiasi, kad kainos kandžiojasi, tačiau prekybininkai dievagojasi dėl euro įvedimo kainų beveik nekeitę, nebent keliais centais – apvalindami. Masiškai perkamos pigiausios ir paprasčiausios žvakutės, nors prekybininkai siūlo ir įvairiausių įdomybių – net elektronines žvakes. Iki vėlinių belikus dviem savaitėms, prekybos centrų lentynos jau lūžta nuo kapų žvakių gausos.

Vyriausybės pasitarime buvo pristatyta Valstybės valdomų įmonių veiklos 2014 m. ataskaita, kurioje pateikti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansiniai rezultatai ir pirmą kartą atskleisti duomenys apie valstybės valdomų įmonių vadovaujančių darbuotojų darbo užmokestį. „Pernai valstybės valdomos įmonės išliko svarbia Lietuvos ūkio dalimi – indėlis į šalies ekonomiką sudarė 3 procentus bendrojo vidaus produkto. 2014 metais šios įmonės uždirbo apie 2,3 mlrd. eurų pajamų, tai 5,6 proc.

 Mobiliojo ryšio operatoriai „Omnitel“, „Tele2“ ir „Bitė“ teigiamai vertina Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) paskelbtas radijo dažnių aukciono konkurso sąlygas, kurios, anot jų, leidžia iš anksto planuoti tinklo plėtrą ir būtinas investicijas. Konkurse ketinęs dalyvauti Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) komentarų kol kas neteikia. „Įsigilinę į paskelbtas aukciono sąlygas, pastebėjome tam tikrų neatitikimų tarp sąlygų aprašo ir jo priedų.

Sukčiai bendrovės „Lidl Lietuva“ vardu sukūrė netikrą paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“. Čia publikuotos nuotraukos su prekybos tinklo logotipu, o lankytojai kviesti dalyvauti konkurse. „Lidl Lietuva“ atstovai praneša, kad šis puslapis yra apgavystė. Reaguojant į situaciją, šiandien minėtoji paskyra buvo užblokuota. Bendrovė „Lidl Lietuva“ ėmėsi veiksmų, kad užkirstų kelią analogiškiems atvejams ateityje.

Praėjusią savaitę elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje šoktelėjo į viršų 13 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį šiais metais. Tuo metu Estijoje kaina susitraukė beveik trečdaliu. Vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę paaugo iki 73,34 EUR/MWh ir buvo didžiausia šiemet. Tokį kainos augimą daugiausia lėmė sumažėję importo pajėgumai – elektros energijos kiekis, importuotas iš Estijos, Rusijos ir Baltarusijos, buvo mažiausias šiemet.

Prekybos tinklas „Maxima“ nuo šiandien atsisako dvigubo kainų žymėjimo ir pradeda keisti kainų etiketes. Iki šių metų lapkričio 1 d. visose tinklo parduotuvėse kainos bus rašomos jau tik viena – euro valiuta. „Pastebime, kad pirkėjai jau priprato prie euro – mūsų parduotuvių ir nemokamos info linijos darbuotojai sulaukia vis mažiau su kainų konvertavimu susijusių klausimų. Mūsų duomenys rodo ir tai, kad vartojimas pastaraisiais mėnesiais stabilizavosi ir pamažu auga.

Bendrovių „Teo“ ir „Omnitel“ sujungimas – jau kurį laiką verslo padangėje sklandanti idėja, kurią dar pakaitino šių įmonių pagrindinės akcininkės „TeliaSoneros“ atstovų pareiškimai. Analitikai šį sandorį dar 2013 m. laikė realiu ir sakė, kad jis taptų vienu didžiausių susijungimų Lietuvos verslo istorijoje. Nors TEO vadovai tikina, kad šiam sandoriui nereikalingas Konkurencijos tarybos leidimas, rinka mano kitaip.

Suklusote? Paminėjus seniausiąją profesiją, daugeliui galvoje pirmiausia gimsta poetų plačiai apdainuotas vaizdinys. Tačiau gerokai anksčiau, dar prieš atsirandant prekybai meile, atsirado tiesiog prekyba - žmonės nuo pat pradžių mainėsi gėrybėmis ir produktais. Ko per tiek metų sugebėjome pasiekti? Prekybos poreikis bėgant metams tik augo ir šiandien tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje tai - viena populiariausių profesijų.

Eurozona šiemet pagaliau pasiekė lūžio tašką. Po neramaus periodo 2012-2013 metais ir stabilesnių 2014-ųjų, eurozonos augimas šiemet pradeda įsibėgėti, po pusę procento didėdamas jau ketvirtą ketvirtį iš eilės, o per 2015 m. turėtų siekti 1,6 procento. Tai daugiausia lemia silpnesnis euras, sumažėjusios energetinių išteklių kainos ir padidėjęs eksportas į JAV bei Didžiąją Britaniją. Prognozuojama, kad verslo investicijų apimtys 2016 m. taip pat įgaus pagreitį.

Izraelio verslininkai menkai domisi Lietuva - investicijas stabdo per didelis šios šalies atstumas nuo Lietuvos, sako „Investuok Lietuvoje“ direktorius Mantas Katinas ir prognozuoja, kad Izraelyje būtų sėkmingos tos lietuvių investicijos, kurios sukurtų pridedamąją vertę inovatyvioms technologijoms.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis teigė, kad šiuo metu numatyta 265 eurų mėnesinė išmoka vienam asmeniui per mėnesį „į rankas“ yra nepakankama, kad pabėgėliai didžiuosiuose Lietuvos miestuose galėtų susimokėti už būsto nuomą, komunalinius mokesčius, pirkti maistą bei išsilaikyti neturėdami darbo. Dėl šios priežasties per pirminį trijų mėnesių integracijos laikotarpį darbo nesusiradę pabėgėliai neturės galimybių apsigyventi didžiuosiuose šalies miestuose.

Įpusėjus rudeniui, būsto nuomos paklausa didmiesčiuose išlieka itin didelė. Siūlantieji nuomotis būstą Vilniuje nuomos kainų nemažina – vidutinės nuomojamų butų pasiūlos kainos sostinėje laikosi stabilios. O Kaune ir Klaipėdoje nuomojamų butų pasiūlos kainų kreivė nors ir pamažu, bet ima krypti žemyn.

 Spalio 15 dieną Lietuvos išleistos euroobligacijų emisijos, kurių bendra vertė – 1,5 mlrd. eurų, atkreipė tarptautinių finansų rinkų ir ekspertų dėmesį, kaip mūsų šalies visų laikų didžiausia, pigiausia ir ilgiausiam laikotarpiui rinkoje pasiskolinta suma.

 Lietuvos potencialas inovacijų, mokslo srityje – didžiulis, sutarė penktadienį diskusijoje Kaune apie inovacijų ir robotikos ateitį Lietuvoje kalbėję aukštųjų technologijų įmonių vadovai. Jie pabrėžė būtinybę koncentruotis į mokslininkų darbus, kurie naudingi pramonei, medicinai, statyboms, socialinių paslaugų gerinimui, o sukurti produktai gali būti sėkmingai parduoti pasaulinėse rinkose. „Mes dar turime daug paskatų dirbti.

Nors Lietuvoje vis dar nenumaldomai tęsiasi emigracija, tačiau anot ekonomisto Žygimanto Maurico, Vilnius gali tapti didžiausiu Baltijos šalių miestu. Vyriausias „Nordea“ ekonomistas Ž. Mauricas savo socialinio tinklo paskyroje dėsto priežastis dėl kurių Vilnius po 10-15 metų aplenks Rygą. „Geroji žinia: Vilnius jau po 10-15 metų aplenks Rygą ir taps didžiausiu miestu Baltijos šalyse. Kodėl? Pirma, Vilniuje jau dabar gyvena daugiau jaunimo nei Rygoje (žr.

Lietuvoje augant tinklinių parduotuvių skaičiui, smulkusis verslas išlieka svarbiu vietos ekonomikos varikliu – ypač šalies regionuose. „Swedbank“ atliktos apklausos duomenimis, pas smulkiuosius vietos gamintojus ir prekybininkus nuolat, tai yra bent kartą per savaitę, apsiperka dauguma mažesniuose miestuose gyvenančių žmonių. Didmiesčiuose, priešingai nei regionuose, daugelis pas smulkiuosius apsiperka gerokai rečiau.

Lietuvai baigus statyti europinės vėžės „Rail Baltica“ atkarpą nuo Kauno iki Lenkijos sienos, tai, kada bus atidarytas keleivinių ir krovininių traukinių eismas, priklausys nuo to, kaip greitai Lenkija sugebės atlikti darbus savo teritorijoje, sako premjeras Algirdas Butkevičius. „Rail Baltica“ pagaliau nuo kalbų virto realiu pavyzdžiu, kada jis yra baigtas ir pastatytas. Kitas etapas dabar turi būti žengtas logistikos srityje.

Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, rudens pradžia šiemet buvo intensyvi – vartojimo lygis, rugsėjį lyginant su rugpjūčiu, šoktelėjo į viršų. Po intensyvaus vidurvasario ir ramaus rugpjūčio vartojimo augimą rudens pradžioje veikiausiai lėmė pasibaigęs atostogų sezonas – rugsėjį paprastai grįžtama ne tik į mokyklas, bet ir prie įprasto gyvenimo ritmo.

Vyriausybės kanceliarijoje posėdžiavusi Valstybės ekonominės bei finansinės kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo koordinavimo komisija sprendė denatūruoto – turinčio priemaišų – etilo alkoholio apmokestinimo akcizu klausimus. Tokio tipo alkoholio savo sudėtyje turi kasdieninio vartojimo prekės kaip burnos skalavimo skystis ar kosmetinis spiritas, tačiau ne paslaptis, jog tokios higienos priemonės ne visuomet naudojamos pagal paskirtį.

Šiauliai, Panevėžys, Alytus ir Marijampolė rizikuoja prarasti didmiesčių statusą, Kaunas ir Klaipėda turėtų tapti augančiais regioniniais centrais, o Vilnius turi didžiausią augimo potencialą Baltijos šalyse ir gali tapti didžiausia Baltijos šalių sostine, rodo demografinės tendencijos, rašo „Verslo žinios“. „Ji pažiūrėtume į ekonomiškai aktyviausią gyventojų grupę, 25-39 metų amžiaus žmones, kurie ir yra miestų variklis, tai per pastaruosius trejus metus Vilnius jų pritraukė daugiausiai iš visų...

 Latvijos banko „Citadele“ žengimas į Rygos ir Londono biržas vertinamas kaip gera žinia apsnūdusiai Baltijos šalių kapitalo rinkai. Specialistai pabrėžia gana įdomią detalę apie „Citadele“ IPO orientaciją į arabų investuotojus ir svarsto, kad pritraukti pinigai galėtų būti panaudoti daliai „Danske Bank“ verslo Estijoje ar Šiaulių bankui įsigyti, penktadienį rašo „Verslo žinios“. „Kalbos apie tai, kad „Citadele“ galėtų įsigyti Šiaulių banką, rinkoje sklandė dar prieš metus.

Karjeros galimybėmis ir gaunamu darbo užmokesčiu Lietuvoje patenkinti vos trečdalis darbuotojų. Šie rodikliai atitinkamai siekia 32 ir 34 proc. ir atsilieka nuo pasaulio vidurkio beveik pusantro karto. Tokias tendencijas atskleidžia „Aon Best Employers program“ tyrimo duomenys. „Lietuvos organizacijos ir Europos, ir pasaulio kontekste dar turi kur tobulėti, nes darbuotojų motyvacijos veiklos, kuri labai susijusi su pasitenkinimu darbo aplinka ir sąlygomis, rodikliai gerokai atsilieka.

Penktadienį oficialiai atidaroma beveik 300 mln. eurų vertės transeuropinio geležinkelio „Rail Baltica“ atkarpa nuo Lenkijos iki Kauno. Kauno geležinkelio stotyje rengiama ruožo Lietuvos teritorijoje atidarymo ceremonija, kurioje dalyvaus už transportą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Violeta Bulc, premjeras Algirdas Butkevičius, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.

Ketvirtadienį Seime pristatytas daug diskusijų tarp politikų, verslo ir profesinių sąjungų sukėlęs naujasis socialinis modelis. Po pristatymo už socialinio modelio projektus balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 16, susilaikė 16 parlamentarų. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose.

Faktą, kad į Klaipėdos atliekų deginimo bendrovę „Fortum Klaipėda“ galėjo būti neteisėtai vežamos atliekos iš Airijos, aplinkos ministras vadina skandalu. Kęstutis Trečiokas taip pat pranešė, kad Airijoje buvo sustabdyta ir antra atliekų siunta į Lietuvą. „Skandalingu jis tapo todėl, kad atliekų tvarkytojai pasielgė skandalingai ir neatsakingai“, - ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė ministras.

Daugiau nei du trečdaliai jaunų Lietuvos gyventojų norėtų kurti verslą kartu su savo šeimos nariais. Tačiau daugelį jų nuo šeimos verslo atbaido rizika, kaip reikės gyventi iš vieno pajamų šaltinio ir atsisakius samdomo darbo. Tokius rezultatus atskleidė DNB banko inicijuotas „Šeimos verslo tyrimas“. Tyrimas parodė, kad net 70 proc. gyventojų su savo šeimos nariais norėtų kurti bendrą verslą.

Valdžia turi daug visokių reklaminių šūkių paruošusi, kad naujasis socialinis modelis pritrauks investicijas, bet investicijos žymiai labiau priklauso nuo kitų dalykų, „Žinių radijui“ sakė ekonomistas prof. Raimondas Kuodis. „Prastai informuoti investuotojai žiūri į kažkokius antraeilius dalykus, kaip kažkokį laisvės daryti verslą indeksą. Jame daug užprogramuota dalykų, kurie veikia blogai ekonomiką.

Parduodant automobilį reikės nurodyti eismo ar kitus įvykius, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kai pardavėjas buvo jos savininkas. Tokią Civilinio kodekso nuostatą ketvirtadienį priėmė Seimas, taisydamas vasarą padarytus pakeitimus. Nuo lapkričio turėjo įsigalioti birželį priimta pataisa, kad automobilio savininkas jį parduodamas turėtų pirkėją informuoti apie pastarųjų penkerių metų eismo įvykius.

Seime ketvirtadienį pristatytas daug ginčų tarp valdžios, verslo ir profesinių sąjungų sukėlęs naujasis socialinis modelis. Po pristatymo už socialinio modelio projektus balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 16, susilaikė 16 parlamentarų. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose.

Briuselyje dedamas tvirtas pagrindas Lenkijos ir Lietuvos dujų jungčiai (GIPL) – pasirašyta penkiašalė sutartis dėl jungties finansavimo. Parašus padėjo Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemų operatorių – įmonių „Amber Grid“ ir „Gaz Systems“ bei Europos agentūros INEA („Innovations & Networks Executive Agency“), atsakingos už strateginių ES projektų finansavimą, atstovai.

Lietuvoje pradėjus svarstyti permainas darbo rinkoje numatantį naują Darbo kodeksą, pagerėjo investuotojų nuomonė apie Lietuvą, sako premjeras. „Bus gėda kitą savaitę, kai bus paskelbta informacija, kaip investuotojai vertina Lietuvos aplinką, pradėjus svarstyti šitą socialinį modelį... Kiek jau turiu informacijos tai bus pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo patys geriausi rezultatai“, - ketvirtadienį Seime sakė A.Butkevičius.

 Prancūzijos integruotų aptarnavimo paslaugų bendrovė „Teleperformance“ Lietuvoje atidaro centrą, kuriame planuoja sukurti daugiau nei 200 darbo vietų. „Atidžiai analizavome keletą valstybių. Lietuva atkreipė mūsų dėmesį savo talentais, puikiai kalbančiais bent viena užsienio kalba, bei gerai išvystyta telefonijos ir ryšių infrastruktūra“, - „Investuok Lietuvoje“ pranešime spaudai teigė „Teleperformance“ padalinių Lietuvoje ir Šveicarijoje vadovas Emmanuelis (Emanuelis) Plovieras.

Lietuvos Vyriausybė tarptautinėse rinkose ketvirtadienį pradėjo platinti dvi euroobligacijų emisijas - ketinama skolintis 10-čiai ir 20-čiai metų. Kokia bus emisijų apimtis kol kas neaišku. Banko „Finasta“ nuosavų investicijų valdytojas Tomas Varenbergas BNS sakė, kad prognozuojamos 10 metų trukmės obligacijų palūkanos yra apie 1,3 proc., o 20 metų trukmės - apie 2,15 procento. Abi emisijos denominuotos eurais. „Už obligacijas siūloma rizikos premija yra mažiausia nuo krizės laikų.

Lietuvos prezidentė pareiškė, kad trijų Baltijos šalių, Lenkijos bei Europos Komisijos (EK) susitarimas dėl dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos finansavimo strigo ir dėl kaimyninių šalių ambicijų. Dalia Grybauskaitė pripažino, kad dėl projekto būta ne tik jų, bet ir EK pasipriešinimo.

Stambus verslas negalėtų egzistuoti be stambaus; smulkus verslas yra ekonomikos variklis, „Žinių radijui“ sakė DNB banko valdybos narys Šarūnas Nedzinskas. Vis dėlto DNB banko atliktas tyrimas parodė, kad šeimos verslas lietuvius vilioja, bet baimė yra stipresnė. Š. Nedzinskas nurodė priežastis, kodėl lietuviai prisibijo kurti šeimos verslą. „Kai mes paklausėme gyventojų, ar jie norėtų kurti arba turėti šeimos verslą, verslą kartu su savo šeimos nariais, net 70 proc.

Jeigu pritaikysime dujų pajėgumo modelį, nuo 2016 m. sausio 1 d. šilumos kaina niekam Lietuvoje nedidėtų. Yra netgi paskaičiavimų, kad Vilniaus mieste šilumos kaina turėtų sumažėti 5 proc., „Žinių radijui“ sakė premjeras Algirdas Butkevičius. „Dujų pajėgumo modelis yra pateiktas dėl to, kad <...> mes pradėjome mažiau suvartoti dujų, bet įvedus naujus projektus, infrastruktūros kaštai persikėlė kaip atskira dedamoji dalis į dujų kainą.

Ateinantis penktadienis žymi dar vieną svarbu žingsnį „Rail Baltica“ tiesimo misijoje – bus atidaryta europinės vėžės linija nuo Lenkijos sienos iki Kauno centrinės geležinkelių stoties. Nors tai – tik dalis Lietuvos darbo tiesiant „Rail Baltica“ ir ja traukiniai judėti dar negalės, tai vilties kibirkštis tarp kilusių įtarimų dėl nepateiktų ir nepatvirtintų projektų, statyboms reikalingų sklypų supirkimo ir europinių finansų įsisavinimo. Kitas žingsnis – atkarpa nuo Kauno iki Latvijos sienos.

Savo užaugintomis daržovėmis, vaisiais, gėlėmis, taip pat grybais ir uogomis dalis vilniečių galės prekiauti be leidimų. Vilniaus taryba trečiadienį priėmė sprendimą, pagal kurį savivaldybės nustatytose vietose leidimų prekybai minėtomis gėrybėmis nebereikės pensininkams ir neįgaliesiems, Darbo biržoje registruotiems bedarbiams, moksleiviai ir studentams. Taip pat rinkliava nebus renkama ir iš prekiaujančiųjų sendaikčiais blusų turguje.