Lietuvos verslas

Trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys rodo, kad metinis nedarbo lygio mažėjimas Lietuvoje bei Ispanijoje balandį buvo sparčiausias tarp 28-ių Europos Sąjungos valstybių. Lietuvoje nedarbas balandį, palyginti su praėjusių metų balandžio mėnesiu, sumažėjo 2,2 proc. iki 8,9 proc., Balandžio pabaigoje darbo neturėjo 131 tūkst. šalies gyventojų.

 Mokėjimo įstaigos pernai sustiprino savo pozicijas mokėjimų rinkoje. Prieš kelerius metus perėmusios lyderio vaidmenį iš bankų pagal mokėjimo operacijų grynaisiais pinigais skaičių, pernai jos atsiriekė ir didesnę elektroninių pervedimų rinkos dalį. Didėjo bendras elektroninių pervedimų skaičius. „Pernai konkurencinė kova mokėjimų srityje stiprėjo, ir tai gera žinia vartotojams.

Prasidėjusi vasara pranašauja, jog šiais metais būsime lepinami karščiu, bent jau taip atrodo pažvelgus į pirmųjų birželio dienų temperatūrą. Ne pirmi metai pastebima, kad vasaromis Lietuvoje suintensyvėjo karščio bangos, padaugėjo itin stiprių liūčių. Trisdešimties laipsnių ar dar šiek tiek aukštesnė temperatūra – mums jau ne naujiena, nes tokias karščio bangas išgyvename panašiai kas treji metai, o štai senajai kartai tokias kaitras tekdavo pakelti kas septynerius ar net dešimt metų.

Visame pasaulyje netyla diskusijos apie tai, kad didėjantis automobilių skaičius tampa grėsmingu faktoriumi klimato kaitos atžvilgiu. Vien Lietuvoje transporto priemonės per metus į aplinką išmeta kone 200 000 t teršalų. Ypač didžiuosiuose miestuose žmonės kasdien įkvepia didžiulius kiekius kenksmingų medžiagų – anglies monoksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių – jau nekalbant apie tai, jog kaskart į atmosferą išmetamas ir šiltnamio efektą sukeliantis anglies dvideginis.

 Tai, kad Vilniaus savivaldybė atsisakė toliau finansuoti žlungančią skrydžių bendrovę „Air Lituanica“ yra ne politinis, o ekonominis sprendimas, „Žinių radijui“ trečiadienį sakė politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka. Anot jo, tokia bendrovė kaip „Air Lituanica“ net negalėtų būti pelninga: „Jeigu sugebėtume laikytis distancijos nuo pavardžių – išbraukime Zuoką ir išbraukime Šimašių, ką mes turime? Vilniaus savivaldybė turi apie 300 mln.

Klaipėdos uostas pradeda aptarnauti okeaninius laivus. Trečiadienio rytą į uostą atplaukė ilgiausias ir didžiausias iki šiol konteinerinis laivas. Jo ilgis prilygsta Vilniaus televizijos bokštui - beveik 325 metrai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus tikina, kad tai atveria dideles galimybes Lietuvai.

Sekmadienį vyks 1000-asis loterijos „Teleloto“ lošimas. Per 19 metų pirmasis žaidimo vedėjas Sigutis Jačėnas yra pabuvojęs kiekvieno žiūrovo svetainėje, o Lietuvoje atsirado nauji 63 milijonieriai. Loterijų bendrovės „Olifėja“ vadovas Antanas Muraška Lietuvos nepriklausomybės priešaušriu dirbęs Kūno kultūros ir sporto komitete, nusprendė, kad naujai susikūrusiam Tautiniam olimpiniam komitetui lėšų geriausiai gauti organizuojant loterijas.

Finansų rinkoje daugiau nei 80 proc. gyventojų labiausiai pasigenda mažesnių paslaugų įkainių, rodo visuomenės apklausos rezultatai. Paslaugų kaina taip pat yra svarbiausias kriterijus ir renkantis banką ar kredito uniją, o iš kokybinių kriterijų gyventojams labiausiai rūpi e. bankininkystės patogumas, platus klientų aptarnavimo tinklas, paslaugų pritaikymas pagal individualius poreikius.

Planuodami didesnį pirkinį ar investiciją, pavyzdžiui, statydami namą ar rinkdamiesi naują automobilį, pasitelkiame rimtesnius argumentus nei vien tik „noriu“ ar „patraukli spalva“. Automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis įvardija pagrindinius kriterijus, svarbius ketinantiems įsigyti ar įsirengti išmanųjį būstą. Ir tai anaiptol ne pramoginės funkcijos, pvz., galimybė uždegti šviesas suplojus delnais.

 Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai gali paskatinti dalį ketinančių skolintis vartotojų rinktis mažesnius būstus, taip pat aktyviau taupyti bei ieškoti galimybių sumažinti kredito įmokas, teigia NT ir finansų rinkos ekspertai.   Maksimalus būsto kredito terminas trumpėja. Daliai ketinančių skolintis vartotojų tai reiškia didesnes mėnesio įmokas už tas, kurios būtų pagal ankstesnę tvarką. Tačiau įmokos dydį lemia daugiau kriterijų nei sutarties terminas.

 Prekių ar paslaugų pardavimą įmonės turėtų skatinti ne nuolaidomis, o efektyvia kainodara, teigia rinkodaros ekspertai. Apie pardavimo skatinimą be nuolaidų ir efektyviausius kainodaros sprendimus specialistai diskutuos birželio 10 d. Vilniuje vyksiančiame seminare „Parduok! Nuolaidų rinkodara 2015“.   Norėdamos sudominti pirkėjus ir paskatinti juos įsigyti prekę ar paslaugą, įmonės turėtų vis daugiau dėmesio skirti ne nuolaidoms, jų komunikavimui, o vartotojui suteikiamos vertės ir n...

 Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad bankas pakankamai lanksčiai žiūri į būsto paskolų išdavimą, tačiau įspėja, kad jauni žmonės skolindamiesi turėtų elgtis atsakingai. „2014-ųjų metų duomenys, kurie yra paskutiniai mums žinomi, vidutinė paskola būstui buvo maždaug 35 tūkst. eurų. Tai, sakykim, 700 eurų vidutiniškai uždirbančiam žmogui, jo maksimali būsto paskola būtų šiek tiek daugiau nei 65,5 tūkst. eurų.

 „Swedbank“ duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį augo sumos, kurias Lietuvos gyventojai skolinosi vartojimo reikmėms. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais, vidutinė tokios paskolos suma išaugo beveik 100 eurų ir siekė 2,4 tūkst. eurų. Iš viso per tris pirmuosius šių metų mėnesius „Swedbank“ šalies gyventojams vartojimo reikmėms paskolino beveik 25 mln. eurų. Beveik 60 proc. vartojimo kredito sutarčių buvo sudaryta internetu.

Šiuo metu vienas iš opiausių klausimų įvairius infrastruktūros objektų rangos darbus atliekančioms įmonėms – vangus iš ES fondų finansuojamų projektų vykdymas. Šią problemą susitikime su Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija iškėlė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus. Pasak jo, projektų rangos konkursai nėra skelbiami, o tai reiškia, kad kitąmet įmonės neturės darbo.

Išmaniosios technologijos ir spartus internetas jau keletą metų leidžia be problemų darbuotis lanksčiai, t.y. ten kur darbuotojui patogiau ir jam priimtinu metu. Lietuvos personalo paieškos specialistai pastebi, kad lietuviai vis dažniau teiraujasi, ar naujojoje darbovietėje bus tokios galimybės.

Šiandien net ir atokiausiuose Lietuvos kampeliuose veikiančios parduotuvės gali leisti savo klientams atsiskaityti banko kortelėmis. Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio, grynųjų pinigų naudojimas kainuoja šimtus milijardų eurų, taigi akivaizdu, kad ilgainiui bus pasirinkta elektroninė alternatyva. „Elektroniniai pinigai yra žymiai pigesni už grynuosius. Skaičiuojama, kad Europoje kas metus išleidžiama apie 100 mlrd.

Nes tai šiuolaikiška... HERCUS mokėjimo kortelė su kredito limitu – šiuolaikiškas finansinis instrumentas, išplečiantis galimybes ir suteikiantis didesnę veiksmų laisvę. Tai modernumas, mada ir prestižas. Turėdami HERCUS mokėjimo kortelę su kredito limitu Jūs galite atsiskaityti „MasterCard” ženklu pažymėtose prekybos vietose, pirkti internetu, išsigryninti pinigų bankomatuose. Kortelė taip pat labai pravers vertinantiems komfortą ir dažnai keliaujantiems.

 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas sako, kad keliasdešimt tūkstančių parašų prieš numatomą darbuotojų garantijų mažinimą yra indikacija valdžiai, kaip jie vertina naująjį socialinį modelį. Profesinės sąjungos iki birželio 9-osios renka parašus po peticija. „Šiuo metu turime apie 35 tūkst. parašų, surinktų po peticija internete ir ant parašų rinkimo lapų.

Lietuvos centrinis bankas nori paskatinti ne bankinio sektoriaus atėjimą į mokėjimų rinką, „Žinių radijui“ antradienį sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas. Pasak jo, Lietuvos bankas irgi aktyviai imasi veiksmų, veikdamas kaip katalizatorius naujų rinkos žaidėjų atėjimui į šią rinką. „Dabar ne bankininkystės sektoriaus žaidėjų mokėjimų rinkoje procentas yra labai mažas.

 Lietuvos bankui patvirtinus atnaujintus Atsakingojo skolinimo nuostatus, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius mano, jog pakeitimai yra per ankstyvi, be to, dar labiau apsunkins sąlygas jauniems žmonėms įsigyti būstą: „Galbūt dar nėra laikas griežtinti, ypač, kai rinka yra pakilime, skolinimasis iš bankų pozicijos yra griežtesnis nuo to, kas buvo anksčiau ir atsakingiau vertinami skolinimai.

 Praėjus daugiau kaip dviem savaitėms po lošimo, antradienio rytą, į centrinę „Olifėjos“ būstinę atvyko „Eurojackpot“ laimėtojas, susižėręs rekordinio dydžio sumą – 7 mln. 643 tūkst. eurų arba daugiau kaip 26 mln. litų. Tai – didžiausias išmokėtas loterijos laimėjimas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Kaune pusę amžiaus gyvenantis, bet kitame mieste gimęs inžinierius, dabar jau pensininkas, prisipažino įvairiose loterijose žaidžiantis apie 30 metų.

 Konkurencijos tarybai rengiant naujas taisykles verslui, kaip taikyti sumažintų kainų reklamas, siūlant, kad „nubrauktoji“ kaina iki nuolaidos galiotų bent 28 dienas, Lietuvos elektroninės komercijos asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Vorobjovas „Žinių radijui“ sakė, kad tokios taisyklės visiškai netinka elektroninei prekybai: „Elektroninės komercijos verslo modelis yra dažnai grįstas labai dideliu prekių apyvartumu.

 Gegužės mėnesį naujai bankrutuojančiomis tapo 170 įmonių, arba 2% daugiau nei paskutinio pusmečio vidurkis, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis. „Praktiškai visuose sektoriuose dauguma įmonių yra stabiliai veikiančios. Jų finansinė būklė tvari, augimas racionalus, savalaikis atsiskaitymas bei pagarba verslo partneriams atsispindi kredito istorijoje. Tokių įmonių bankrotai yra išimtiniai atvejai.

 AB Šiaulių bankui priklausanti vartotojiško lizingo bei kreditavimo paslaugas teikianti UAB Ūkio banko lizingas pradeda naują veiklos etapą. Pavadinimą į UAB „SB lizingas“ pakeitusioje bendrovėje pradedami vykdyti ir struktūriniai pokyčiai, padėsiantys išgryninti bei optimizuoti įmonės ir visos Šiaulių banko grupės lizingo veiklą.

Kai kuriems komerciniams bankams nusprendus brangiau apmokestinti pinigų išgryninimą bankomatuose, Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas „Žinių radiju“ pirmadienį nurodė, kad Finansų ministerijai (FM) jau pateiktas įstatymo projektas, numatantis reglamentuoti komercinių bankų bazinių paslaugų kainodarą. „Lietuvos bankas yra atsakingas už tinkamą mokėjimų rinkos veikimą Lietuvoje, bet pagal dabartinį teisinį reglamentavimą negali daryti įtakos finansinių paslaugų kainoms.

 Sugedus automobiliui 4 iš 10 vyriškosios lyties vairuotojų jį remontuoja patys, dalis jų į pagalbą pasikviečia draugą ar giminaitį. Nepaisant įdedamų pastangų savarankiškai pašalinti gedimus, remontui kasmet išleidžiama suma sudaro ne taip ir mažai – nuo 301 iki 700 eurų. Tokius duomenis atskleidė vyriškos lyties vairuotojų apklausa.

Siekiant gerinti trijų tarptautinių Lietuvos oro uostų valdymą ir didinti skrydžių skaičių, jų valdymas gali būti patikėtas privačiai bendrovei, su kuria būtų pasirašyta koncesijos sutartis. Susisiekimo ministerija tokią idėją pateikė Vyriausybės Strateginiam komitetui. „Yra tam tikri siūlymai, kuriuos dar reikia įvertinti Strateginiame komitete.

 Lietuvos ir Latvijos kainų zonose vidutinė elektros kaina praėjusią savaitę nukrito 2 proc., o Estijos kainų zonoje ji pigo dar daugiau – net 12 proc. Teigiamus kainos pokyčius po gegužės viduryje skelbto brangiausio per 3 mėnesius periodo lėmė sumažėjusi elektros paklausa, išaugusi gamyba ir pilnu pajėgumu po remonto pradėjusi veikti „Estlink“ jungtis. Elektra Estijoje – pigiausia nuo metų pradžios Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina praėjusią savaitę siekė 40,13 EUR/MWh.

Vartojimo paskolas lietuviai dažniausiai ima prekėms ir paslaugoms įsigyti bei būsto ir kito nekilnojamojo turto remontui finansuoti – atskleidė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu bendrovės „Carat“ atlikta apklausa. Tokias paskolos priežastis nurodė atitinkamai 46 proc. ir 23 proc. apklausos dalyvių. Taip pat paaiškėjo, kad dažniausiai šalies gyventojai ima 291–1014 eurų siekiančias paskolas vienerių metų laikotarpiui. Po 12 proc.

Gegužę Vilniaus oro uostas aptarnavo milijoninį keleivį – šiemet tokia keleivių riba peržengta dviem savaitėmis anksčiau nei pernai. Lyginant pirmųjų ketvirčių rezultatus, per metus keleivių skaičius Vilniaus oro uoste išaugo 16 proc.   Tarptautinės maršrutų skatinimo organizacijos „Routesline“ skaičiavimais, 2010-2014 metais sparčiausiai augantys oro vartai Rytų Europoje buvo Lietuvos sostinės Vilniaus oro uostas.

 Energetikos ministerija jau paskelbė apie naujosios Lietuvos energetikos strategijos rengimą. Jos pradinį variantą ministerija iš rengėjų – Lietuvos energetikos instituto – turėtų gauti rugpjūtį. Su Lietuvos verslo konfederacijos nariais susitikęs energetikos ministras Rokas Masiulis sakė, kad po to, kai bus parengtas strategijos projektas, jo aptarti bus kviečiami ir verslo atstovai.

Prasidėjus vasaros sezonui, saulė, šiluma daugelį žmonių vilioja į pajūrį. Poilsio ištroškę tautiečiai aplanko ne vieną kurortų barą ar kavinę. Atlaikyti intensyvų klientų srautą reikalingos nemažos pajėgos, todėl natūralu, kad šiltajam sezonui ieškoma aptarnaujančio personalo. Tačiau vienoje Palangos kavinėje padavėja dirbusi Sandra (vardas pakeistas) sako, kad toks darbas jai įsiminė ilgam.

  Vilniaus meras Remigijus Šimašius susitiko su investuotojais iš UAB VPH (Venturecorp Property Holdings) aptarti šiuo metu sostinėje statomo naujo prekybos slėnio „Nordika" atidarymą rugsėjį bei kitų nekilnojamojo turto projektų vystymo ir plėtros planus regione.   IKEA baldų centro kaimynystėje įsikursiančiame mažmeninės prekybos komplekse planuojama didžiausia namams ir šeimai skirtų prekių vienoje vietoje pasiūla.

„Neste Oil“ korporacija keičia pavadinimą į „Neste“. Kartu su naujuoju pavadinimu pristatomi korporacijos veiklos pokyčiai, aktyvios plėtros planai, taip pat orientacija į naujos kartos produktus iš atsinaujinančių žaliavų. „Šiandien galime drąsiai teigti, jog esame kur kas daugiau nei įprasta naftos korporacija. Pastaraisiais metais pagrindinė plėtra vyko naujos kartos degalų gamybos srityje – tapome pasaulyje pirmaujančia dyzelino iš atsinaujinančių šaltinių gamintoja.

 Įmonių Lietuvoje turtui šiuo metu yra pritaikyti areštai, kurių bendra suma viršija 1,18 mlrd. EUR. Tai yra 3,1% mažiau nei pernai birželio pradžioje, kai bendri apribojimai įmonių turtui sudarė daugiau nei 1,21 mlrd. EUR, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta Centrinės hipotekos įstaigos naujausių ir istorinių duomenų analizė. „Turto areštų portfelis yra dinamiškas. Vienoms įmonėms nauji areštai įregistruojami, kitoms išregistruojami.

Prieš keletą metų maždaug kas antras vairuotojas teigė, kad, pasitaikius progai, įsigyja degalų ne tik degalinėse. Šiuo metu degalų ne degalinėse, kai yra galimybė, sakosi įsigyjantys apie 30 proc. vairuotojų. Mažesnės degalų kainos leidžia ne tik nebeieškoti degalų įsigijimo alternatyvų, bet ir sutaupyti ar nuvažiuoti ilgesnį atstumą, atskleidė transporto portalo Autogidas.lt apklausos. Apie 70 proc.

 Verslininkas Vladas Bumelis prognozuoja, kad naujasis socialinis modelis neturėtų pabloginti dirbančiųjų padėties, tačiau pripažįsta, kad projektui koją pakišo prastas jo pristatymas. Interviu Žinių radijui pirmadienį verslininkas sakė, kad socialinio modelio privalumų retorika jo neįtikino. „Retorika neįtikina, bet kad tikrai tą reikia daryti. Aš tikrai tikiu, kad žmonėms nuo to nebus blogiau, žmonėms bus geriau.

Lietuvoje du iš trijų tėvų savo vaikams linki, kad ateityje šie galėtų dirbti tai, kas jiems patinka, rastų, kaip įprasminti save. Trečiasis irgi linki panašiai − kad įgytų gerą išsilavinimą ir rastų gerai mokamą darbą. Tai parodė „SEB gyvybės draudimo“ prieš kurį laiką atlikta apklausa. Pusė respondentų Lietuvoje mano, kad svarbiausia pačių vaikų talentai, pomėgiai. Keturis kartus mažiau (12 proc.

Užsidirbti svajonių daiktams siekia vis daugiau vaikų. Darbo birža ir Darbo inspekcija gauna vaikų prašymų rasti vietą sezoniniam ar laikinam darbui. Darbdaviai raitojasi rankoves laukdami pagalbininkų. Tačiau ne su visais nepilnamečiais elgiamasi sąžiningai. Vieni vaikai išnaudojami, kaip aiškinama, mat dirba ilgiau nei numato sutartys, o kitiems ir iš viso nesumokama už darbą. Tad Darbo inspekcija įspėja tiek vaikus, tiek jų tėvelius darbintis labai atsargiai.

 Kairėnų botanikos sode visais žiedais išsiskleidė tris dienas truksianti paroda - mugė „Lietuvos žiedai“.  Aistringiausi augintojai, kaip skelbia mugės rengėjai, žada ne tik įspūdingą reginį akims, bet ir augalų mylėtojų ausims. Kiek čia augalų, jau nesuskaičiuoja nei mugės rengėjai, nei patys jų augintojai. Parodoje dalyvauja net šimtas trisdešimt sodininkų ir ūkininkų iš visos Lietuvos.

Iš natūralaus kaučiukmedžio pieno suvenyrines figūrėles liejantys sumanūs panevėžiečiai gaminamų trolių kolekciją papildė neįprasto dydžio trigalvio trolio modeliu. Ši pabaisa sveria daugiau nei toną, o savo ūgiu prilygsta kone dviaukščiui namui – ir yra beveik 4 metrų. „Nebuvom dar darę tokio didumo trolio. Ir Norvegijoj pačioj nėra padaryta tokio didumo trolio“, - džiaugiasi įmonės vadovas Ramūnas Turauskas.

Valstybinis turizmo departamentas tvirtina, kad turistų iš Rusijos ir Baltarusijos drastiškai mažėja. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuva prarado apie 40 procentų rusų turistų. Iš Maskvos į Lietuvą atostogų atvykusi šeimyna Vilniuje svečiuojasi pirmą kartą – jie teigia norėję pamatyti sostinės senamiestį. Savaitei Vilniuje apsistojusi šeima žada išleisti daugiau kaip 500 eurų. Kaip patys sako, pramogoms, poilsiui, restoranams ir suvenyrams.

Vyriausybės pritarimą iš esmės gavusiame Socialiniame modelyje, kurio pagrindinės dalys yra Darbo kodekso ir socialinio draudimo įstatymų pataisos, trūksta finansinio pagrįstumo, tačiau jame siūlomi pakeitimai turės teigiamos įtakos šalies darbo rinkai, teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Jūs sunkiai dirbote ir dabar visi jūsų draugai jums smarkiai pavydi. Sveikiname, jūs ką tik įsigijote naująjį „iPhone“, „Galaxy S“ ar „One“. Bet užmokėjote nemažą sumą pinigų ir, ko gero, norėtųsi, kad ši investicija galėtų jums tarnauti kaip įmanoma ilgiau. Ir jeigu jums teko kada nors laikyti savo telefoną ryžiuose arba naudotis daužtą ekraną turinčiu telefonu, ko gero, žinote koks jausmas sugadinti savo įrenginį. Taip, gyvenime visko nutinka, tačiau nuo to galima apsisaugoti.

Į draudimo bendroves dažniausiai kreipiamasi norint apsidrausti nuo realių grėsmių ir rizikų – pradedant turto vagystėmis, gaisrais ar stichinėmis nelaimėmis ir baigiant nelaimingais atsitikimais bei traumomis. Vis dėlto draudikams kartais tenka išgirsti ir ne tokių įprastų prašymų.

Kol kas visos paslaugas teikiančios Danijos įmonės privalo priimti atsiskaitymus grynaisiais, tačiau šalies finansų ministras pareiškė, kad tai joms esą užkrauna finansinę ir administracinę naštą. Įstaigos turi įrengti stebėjimo sistemas, samdyti apsaugininkų tarnybas, taip pat gaištamas laikas atiduodant grąžą. Todėl siūloma drabužių parduotuvėse, degalinėse ir restoranuose nuo Naujųjų panaikinti galimybę atsiskaityti grynaisiais.

Nepriklausomas elektros tiekėjas „Elektrum Lietuva“ ir polietileno atliekų perdirbimo gamykla „Plasta“ pratęsė bendradarbiavimo sutartį trejiems metams. „Plastos“ per metus suvartojamos elektros energijos kiekis siekia 45 mln. kWh. „Nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimas suteikia galimybę verslui ne tik sutaupyti iki 20 proc. išlaidų už elektrą, tačiau ir efektyviau planuoti kaštus ištisus metus.

Lietuvoje įkurtas „Western Union“ Europos regiono operacijų centras (EUROC) švenčia penktąjį gimtadienį. Per pastaruosius penkerius metus EUROC išaugo penkis kartus – nuo planuotų 250 darbuotojų 2010 m. iki 1300 dabar (2015 m. gegužės mėn. duomenys). Toks spartus augimas sudarė sąlygas EUROC tapti didžiausiu biuru iš visų „Western Union“ grupės įmonių pasaulyje.   „Veikiame 200 šalių, bet pasirinkome įkurti Europos operacijų centrą Lietuvoje.

Europos Sąjungos (ES) ištakos prasidėjo nuo bendros prekių ir pinigų rinkos kūrimo. Šiandien šie dalykai yra akivaizdūs, tačiau ryškėja labai eklektiška rinka. Europos Komisija (EK) pradėjo kurti bendros skaitmeninės rinkos strategiją, tačiau tai patiks ne visiems.