Lietuvos verslas

Lietuvos premjeras teigia, kad Honkongas galėtų tapti tiltu Kinijos investicijoms į Lietuvą bei Lietuvos eksportui - į Kiniją. „Honkongas yra teisingai apibūdinamas kaip vieta, kur Rytai susitinka Vakarus.

Lietuviai, plūstantys į Lenkijos parduotuves, atveria ir naują rinką kelionių agentūroms – pristatomos specialios apsipirkinėjimo kelionės. Agentūros noriai surenka lietuvius, perveža per Suvalkuose esančias parduotuves ir parveža lietuvius su pilnai pirkinių maišais.  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas pripažįsta, kad tai kenkia biudžetui, tačiau verslo drausti negalima. „Jei yra tokia paklausa, tai ją uždrausti būtų neprotinga.

Šią savaitę investuotojai tiek JAV, tiek euro zonoje labiausiai laukia naujausių gamybos sektoriaus pasitikėjimo indekso (PMI) duomenų. Prognozuojama, kad JAV šis rodiklis paaugs iki 51,9 ir taip parodys gerėjančią šalies ekonomikos būklę. Tačiau optimistiškų euro zonos PMI pokyčių nelaukiama – neigiamą įtaką jam daro ir sustiprėjęs euras, ir „Brexit“ baimė. JAV skelbs du svarbius rodiklius JAV bus skelbiami du reikšmingi makroekonominiai rodikliai: antradienį paaiškės kovo mėn.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui pateikė Vito Vasiliausko kandidatūrą antrai Lietuvos banko valdybos pirmininko kadencijai, pranešė prezidentūra. V.Vasiliauskas, kurio pirmoji 5 metų kadencija baigiasi balandžio 15 dieną, sako sutikantis antrą kartą vadovauti centriniam bankui.

Nuo šių metų, kai Lietuva prisijungė prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA), pasikeitė bankų ir Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) narių tarpuskaitos sistemos. Gyventojai jau galėjo pastebėti, kad dėl šios priežasties keitėsi kai kurių tarpbankinių mokėjimų laikai – dabar jie vyksta 5 kartus per parą. Dar viena žinia, susijusi būtent su pasikeitusia tarpuskaitos sistema – Didįjį penktadienį, prieš Velykas, kai kurie tarpbankiniai (t.y. tarp skirtingų bankų) pervedimai nevyks.

Elektros jungčiai „NordBalt“ šią savaitę dėl gedimo neveikiant, tai didina elektros kainas rinkoje, tačiau jas prognozuoti Lietuvos zonoje sudėtinga, sako elektros prekybininkai. „Sunku pasakyti, kaip kaina keisis, nes ji priklauso nuo daug faktorių, ir jie nuolat keičiasi. Yra valandų, kai elektra kainuoja virš 60 eurų, o yra, kai ji pakankamai pigi ir siekia 20 eurų. Bet kainos ūgtelėjimas yra akivaizdus, ir „NordBalt“ gedimas padidina kainą Lietuvoje.

Praėjusiais metais suprastėjusi ekonominė situacija kai kuriose emigrantų pamėgtose šalyse ir užfiksuoti valiutų kursų svyravimai lėmė perlaidų į Lietuvą susitraukimą. Kaip rodo naujausi Lietuvos banko duomenys, 2015 m., palyginti su 2014 m., emigrantų perlaidos susitraukė 22,1 proc. Tačiau šiemet jų srautai turėtų stabilizuotis ir nežymiai augti.

Kovo 18 d. Briuselyje vyko Energetikos generalinių direktorių susitikimas, kuriame dalyvavo energetikos viceministras Aleksandras Spruogis. ES valstybių narių atstovai aptarė Europos Komisijos vasario 16 d. pristatytą ES suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir dujų saugyklų strategiją, kurioje Lietuva ir Klaipėdos SGD terminalas įvardijami kaip energetinio resurso tiekimo saugumo ir konkurencijos užtikrinimo pavyzdys.

2015 m. iš Lietuvos emigravo 44,5 tūkst. žmonių, tai 21,6 proc. daugiau negu prieš metus, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Pernai į Lietuvą imigravo 22,1 tūkst. žmonių, o tai 8,9 proc. mažiau negu 2014 m. imigrantų skaičius. Statistikos departamentas skelbia, kad iš 44,5 tūkst. emigravusių žmonių 83 proc. sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai, o 17 proc. užsieniečiai, daugiausia iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos.

„Swedbank“ duomenys rodo, kad aktyviausiai vartojimo reikmėms Baltijos šalyse praėjusiais metais skolinosi Estijos gyventojai. Lietuviai skolinosi kiek mažiau, tačiau jų vidutinės skolinamos sumos buvo didžiausios iš visų Baltijos šalių gyventojų. Mažiausiai lėšų vartojimo reikmėms pernai pasiskolino latviai – bendra čia išduotų vartojimo paskolų vertė buvo maždaug 40 proc. mažesnė nei lietuvių ir perpus mažesnė nei estų. Iš viso „Swedbank“ per praėjusius metus Lietuvoje suteikė 105 mln.

Nuo gegužės mėnesio vilniečiams ir miesto svečiams bus teikiama dar viena nauja dalijimosi paslauga – elektromobilių nuoma. UAB „Ride Share“ bendrovė Vilniui pasiūlys SPARK prekės ženklu pažymėtus naujus elektromobilius. Tai bus pirmasis, išskirtinai naujausių modelių elektromobilius siūlantis parkas Lietuvoje, leisiantis sostinės gyventojams bei svečiams ne tik lengvai ir greitai pasinaudoti transporto priemone, bet taip pat prisidėti prie atsakingo vartojimo ir aplinkos tausojimo.

Lietuvos gyventojai per ne visą savaitę pateikė beveik penktadalį laukiamų šiemet pajamų deklaracijų. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) BNS pranešė iki pirmadienio gavusi 212,7 tūkst. deklaracijų, iš jų 91 proc. pateikta elektroniniu būdu. VMI tikisi, kad šiemet, kaip ir pernai, gyventojai jų pateiks apie 1,1 mln. VMI atstovas Darius Buta BNS informavo, kad inspekcija taip pat jau gavo 26 tūkst. prašymų skirti paramą organizacijoms bei partijoms (67,27 proc.

  Bandomuoju režimu nuo vasario veikianti elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ dėl gedimo neveiks maždaug savaitę. Estijos perdavimo tinklų operatorės „Elering“ atstovas BNS teigė, kad nutiesus jungtis su Suomija, Estija taip pat susidūrė su techninėmis problemomis.   „Litgrid“ pranešė, kad gedimas praėjusį penktadienį įvyko Švedijoje, o jungties remontas gali užtrukti mažiausiai iki šio penktadienio.

Nors pati Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad vaistinių Lietuvoje ir taip per daug, Vilniaus centre yra įsikūrusių ir pačiai valstybei priklausančių.

Mūsų šalies taksi rinkoje populiarėjanti naujovė – pavežėjimo paslauga, sukelia daugybę diskusijų. Žmonės vis noriau naudojasi mobiliosiomis aplikacijomis išsikviesdami vairuotoją, tuo tarpu taksistai rengia protestus ir piktinasi nesureguliuota rinka. tv3.lt kalbina Vilniuje viešintį „Taxify“ įkūrėją Markusą Villigą, kuris aktyviai diskutuoja ir tariasi su politikais dėl naujų įstatymų skirtų apibrėžti šią rinką.

Jungtinių Tautų atliktas tyrimas parodė, pasaulio laimės indekse mes – 60 vietoje. Tuo tarpu pirmąją vietą antrą kartą užima Danija. Pasak psichologo, mes jau kelis metus stovime vietoje, o ekonomistas įžvelgia 3 sritis, kuriose vertėtų pasitempti. Psichologas ir laimės ekonomiką nagrinėjantis profesorius Gediminas Navaitis pasakoja, kad Lietuva jau nemažai metų išsivysčiusių šalių uodegoje, mat panašus tyrimas buvo atliktas ir 2005 – 2009 metų. Tuomet atsidūrėme 63 vietoje.

Kai į Lietuvą atkeliavo euras, pinigai, sako žmonės, ne išsileidžia, o tiesiog išplaukia iš rankų. Tuo tarpu atlyginimai taip, kaip būtų galima tikėtis, neauga. Mūsų lūkesčiai ir realybė yra amžina problema. Ir ypač atlyginimo klausimu. Kitaip tariant, pelnai viršija rekordinius aukso metus, žiaurioji krizė jau seniai praeityje. Krizės padariniai neatsispindi ir Lietuvos įmonių vadovų atlygimuose.

Alkoholio pardavėjus iš Kazimiero mugės bandžiusi išprašyti Kauno valdžia nieko nepešė. Paskutinę minutę leidimus prekiauti svaigiaisiais gėrimais mugės dalyviai visgi gavo. Pasak organizatorių, per visą mugės istoriją esą nebuvo nė vieno nusigėrusio, o parduodamas alus – autentiškas ir Lietuvos kultūros paveldas. Rasa apynio alų įvairiose mugėse parduoda jau dvidešimt penkerius metus. Už litrą alaus moteris kaip ir kiti mugės dalyviai prašo trijų eurų.

Nustojus kristi pasaulinėms naftos kainoms, infliacija Lietuvoje turėtų paspartėti, mano Finansų ministerija.  „Nuo 2017 metų, išnykus neigiamam išorės veiksnių poveikiui - nustojus mažėti pasaulinėms naftos kainoms, numatomas infliacijos paspartėjimas, kuris tęsis visą vidutinį laikotarpį“, - rašoma pranešime spaudai. Šiais metais ministerija tikisi 0,7 proc. infliacijos, 2017 metais - 2,2 proc., o 2018-2019 metais – po 2,5 procento.

Sekant priešrinkiminį politinių partijų sujudimą, tikėtina, kad svarstymai didinti MMA dar ne vieną kartą užvaldys viešąjį eterį. Šis sprendimas galėtų iš dalies sumažinti šešėlinės ekonomikos mastus. Kita vertus, MMA didinimas pakenktų jautriausioms kategorijoms – jaunimui ir prieš pensinio amžiaus darbuotojams. Lietuvos darbo rinką „susluoksniavus“ pagal darbo užmokestį, matyti, kad daugiausiai – beveik ketvirtadalis –gauna minimalų atlyginimą.

Valdančiųjų politinė taryba dėl lengvatinio 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo būtiniausiems maisto produktams apsispręs vėliau, kai Finansų ministerija pateiks skaičiavimus, kiek biudžetas dėl to netektų pajamų. Tai ji turės padaryti per tris savaites. „Visos partijos sutarė, kad tai yra labai svarbus klausimas, jį reikia toliau svarstyti ir ieškoti sprendimų.

Lietuvoje pernai spalį 19,2 proc. darbuotojų uždirbo minimaliąją mėnesinę algą (MMA) arba mažiau, iš jų daugiau negu pusė dirbo ne visą darbo laiką. 325 eurų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį siekė 212,1 tūkst., iš jų 127,8 tūkst. dirbo ne visą darbo laiką, pranešė Statistikos departamentas. 2014-ųjų spalį, kai MMA buvo 300 eurų, minimaliąją mėnesinę algą arba mažiau uždirbusių darbuotojų dalis buvo 19,4 procento. Didesnį kaip 3 tūkst.

Rusijos koncernas „Gazprom“ pirmą kartą surengtame dujų pardavimo Baltijos šalims aukcione pardavė daugiau kaip 420 mln. kubų dujų, kurias įsigijo 6 pirkėjai. Iš viso aukcione siūlyta įsigyti 560 kubų dujų. „Mes sugebėjome parduoti daugiau kaip tris ketvirtadalius Baltijos šalių kryptimi pasiūlyto gamtinių dujų kiekio, gauti papildomo pelno ir vertingos patirties“, - pranešime spaudai sakė „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas.

Premjerui Algirdui Butkevičiui prabilus apie galimą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mėsai mažinimą bei bendro PVM tarifo sumažinimą, finansų ministras, sako, kad PVM lengvata maisto produktams jų kainos nesumažins. „Mano asmeninė nuomonė ne vieną kartą buvo išsakyta dėl pridėtinės vertės mokesčio maisto produktams, kad sumažinus PVM, nepanašu, atsižvelgiant į maisto prekių kainas ir esamas defliacines tendencijas, kad jos sumažėtų.

Ketvirtadienį Norvegijos centrinis bankas, sumažindamas Norvegijos kronos palūkanų normą, iškomunikavo, jog neatmeta neigiamų palūkanų galimybės. Regis, neigiamos palūkanos tampa naująja realybe. Japonija, Šveicarija, Danija, Švedija, euro zona – štai šalys, gyvenančios be palūkanų, nenustebsime, jei į klubą įstos ir Norvegija. Kas prieš dvejus metus skambėjo kaip kažkas iš fantastikos srities, dabar nieko nebestebina. Bėda yra ta, kad, panašu, nauda menksta kartu su palūkanomis.

Kasdien Lietuvoje išnuomojama šimtai butų, tačiau nuomos sutartys mūsų šalyje – vis dar gana retas reiškinys. Tik dalis nuomos pajamas gaunančių gyventojų pasiryžta dalį nuompinigių atiduoti valstybei, sumokėdami nustatytus mokesčius. Nors tokia praktika dažna ir kitose šalyse, nelegali būsto nuoma dėl didelių baudų tokiems asmenims gali apkarsti.

Vis dar netyla kalbos dėl įvestų žemės įsigijimo saugiklių. Pašnekovų nuomone, Lietuvos žemė ne tokia jau ir patraukli užsieniečiams, tad saugikliai visiškai neturėjo įtakos ir taip mažai paklausai. Teigiama, kad tai tik sustabdė prekybą tarp pačių lietuvių. Nuomonės dėl įstatymo išsiskiria. Lietuvos agronomas Ramūnas Karbauskis įsitikinęs, kad būtent šie saugikliai ir užkirto kelią užsieniečiams įsigyti žemę Lietuvoje. Taip pat sustabdė spekuliaciją ir leido stabilizuoti padėtį žemės rinkoje.

Velžietis Rimantas kasmet tik nutirpus sniegui ir kiek atšilus orams skuba į kiemą dairydamasis augančio didesnio beržiuko. Visą gyvenimą kaime praleidęs vyras sako neįsivaizduojantis nė vieno pavasario be sulos. Kasmet prisileidžia iki soties, ir ne tik beržų, bet ir klevų sulos. Nors daug kur klevo sula jau nebebėga, velžietis tikina, kad dėl permainingų orų saldesnių šių medžių syvų dar sugeba prisivarvinti po vieną, kitą litrą.

 Panevėžio turguje žmonės už šviežio pieno litrą moka 60 euro centų. Ūkininkai sako, kad tai nemenkas laimikis, mat kitu atveju už pieną gautų grašius. Pieno gamintojai pripažįsta, kad į turgų jiems tenka traukti ne iš gero gyvenimo.   „Reikalingi pinigai bankams, o vien iš ūkio surinkti pinigų per mažai, nes ir mokesčiai labai dideli, žmonėms atlyginimus reikia surinkti, o pieno kaina krenta”, - pasakoja ūkininkė Jogilija Abramavičienė.

Šiandien valdantiesiems pasiūlius pataisas dėl lengvatinio pridėtinio vertės mokesčio (PVM) taikymo kai kuriems maisto produktams, o po to premjero siūlymo sumažinti bendrą PVM tarifą, pasisakė ir ekonomistai. Jie abejoja šių pasiūlymų naudingumu. „Mano nuomone, reikia įvertinti finansavimo šaltinius, kaip būtų kompensuojamos prarastos biudžeto pajamos.

Finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius siunčiamas dirbti į Europos Audito Rūmus Liuksemburge. Jo kadencija truks 6 metus. Premjeras Algirdas Butkevičius finansų ministre vietoj Rimanto Šadžiaus siūlys skirti dabartinę Lietuvos atstovę Europos Audito Rūmuose Rasą Budbergytę. Už tai balsavo 55 Seimo nariai, prieš - 5, o susilaikė 43 parlamentarai. Dabartinės Lietuvos atstovės Europos Audito Rūmuose Rasos Budbergytės kadencija baigiasi gegužės mėnesį.

„Darbiečiams“ laukiant finansų ministro socialdemokrato Rimanto Šadžiaus pozicijos dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimo, premjeras žada nuo 2017 metų jį didinti. „Turime sudaryti sąlygas Lietuvos žmonėms, pirmiausiai tiems, kurie darbo pajamas gauna santykinai mažesnes, jiems turi būti toliau mažinama mokestinė našta darbo pajamoms – reiškia, didinti NPD, ir jis bus padarytas 2017 metais, tik šiandien negaliu pasakyti, kokiu procentiniu dydžiu“, – teigė Algirdas Butkevičius.

Seimas pradėjo svarstyti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų koncesijos įstatymą, kuris leistų plėtros ir investicijų reikalaujančių uostų valdymą perleisti privačiam investuotojui. Parlamentarai po pateikimo ketvirtadienį pritarė teisės aktams, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose.

Kauno technologijos universitetas (KTU) gali kontroliuoti Vidmanto Kučinsko valdomai įmonių grupei „Arvi“ priklausantį ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą. Konkurencijos taryba kovo 15 dieną leido KTU įsigyti beveik 79 proc. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto akcijų ir jas valdyti. KTU pranešė, kad akcijų įsigijimo sandorį baigti planuojama artimiausiu metu.

Šiuo metu galiojantis 21 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) galėtų būti sumažintas, sako premjeras Algirdas Butkevičius, kuris tuo pat metu nepritaria lengvatiniam 5 proc. mokesčiui pagrindiniams maisto produktams, išskyrus mėsą. „Mano pozicija būtų tokia – vis dėlto mažinti bendrą PVM tarifą apskritai. Kol kas tai mano nuomonė,“ – Seime ketvirtadienį pareiškė premjeras. Tačiau jis neatsako, kiek šis tarifas galėtų būti mažinamas. „Negaliu šiandien pasakyti, kiek aš siūlau.

Priėmęs svarstyti siūlymus šviežiai mėsai ir žuviai bei maisto produktų krepšeliui taikyti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM), Seimas padarė pertrauką ir dėl jų balsuos vėliau, konservatoriams paprašius pertraukos - jie pareiškė norintys išgirsti finansų ministro Rimanto Šadžiaus poziciją. „Darbiečių“ frakcijos vadovas Kęstutis Daukšys siūlo priimti Pridėtinės vertės mokesčio bei Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymų pataisas.

Vairuotojai, kurie vengs blaivumo patikrinimo, bus baudžiami griežčiau – iki 1-2 tūkst. eurų bauda. Seimas ketvirtadienį priėmė atitinkamas Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kurios įsigalios nuo gegužės. Pakeitimai numato, kad vengiant tikrinti girtumą ar apsvaigimą nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, vairuotojai bus baudžiami nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų bauda.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ ir didžiausio Lenkijos naftos koncerno „PKN Orlen“ valdoma „Orlen Lietuva“ susitarimą ilgai trunkančiame ginče dėl krovinių vežimo sutarties tikisi pasirašyti kitą savaitę, sako „Lietuvos geležinkelių“ vadovas. Įmonės generalinis direktorius Stasys Dailydka teigia, kad „Orlen Lietuva“ nevykdo sutarties, dėl kurios įmonės bylinėjasi teismuose, ir yra skolinga geležinkeliams apie 30 mln. eurų.

Žirmūnuose esančios „Rimi Hypermarket“ aikštelėje – „Lidl“ darbo pasiūlymai. Marketingo ir vadybos specialisto nuomone, tai neatsitiktinė klaida, o gerai apgalvota strategija. „Tikrai nemanau, kad šiais laikais didelės įmonės darytų tokias klaidas: bet kur, bet kas, bet kaip, paprastai nebūna. Yra labai gerai apgalvotos strategijos, kur tikslinės auditorijos gali burtis ir vaikščioti.

„Swedbank“ įspėja, kad pasipelnyti iš patiklių gyventojų nuolat bandantys asmenys rado naują būdą, kaip išvilioti nemažas pinigų sumas. Šį kartą ant jų kabliuko užkibo gyventojai, susivilioję lengvu uždarbiu – internetine loterija „be pralaimėjimų“. Patys to nežinodami azartiški interneto vartotojai buvo įvelti į rizikingus žaidimus, kurios smaigalyje atsidūrė Kipre registruota kompanija.

Tik kas aštuntame darbuotojų paieškos skelbime darbdavys įrašo siūlomą atlyginimą. O tai, kokio atlyginimo pageidauja, savo CV nurodo tik mažiau nei kas trečias ieškantis darbo.

Studentai gali džiaugtis – dėl talentų konkuruojančios bendrovės priverstos dar geriau įsiklausyti į pasikeitusius jų poreikius. Priešingu atveju, geriausieji pasirinks konkurentą ir dar labiau apkartins prisitaikyti nespėjusios įmonės gyvenimą. Tiesa, tai vieni, tai kiti verslininkai vis paniurzga, kad studentai ateina neturėdami praktinių žinių, bet nori labai gerų darbo sąlygų.

Geri santykiai su vadovu darbuotojams yra vienas iš svarbiausių dalykų darbe. Daugumai atrodo geriausia, kai su vadovu galima bendrauti nevisai formaliai, bet ir ne per daug draugiškai. Vis dėlto dalis darbuotojų sako, kad pagarbos jausmą vadovui neretai lydi ir baimė su juo kalbėtis, diskutuoti. Vadovą gerbia dauguma Prieš keletą mėnesių portalo CVbankas.

Mažėjantis nedarbas ir darbuotojų trūkumas kai kuriuose sektoriuose kartu su padidinta minimalia alga lemia vidutinio darbo užmokesčio augimą, teigia Lietuvos bankas (LB). O sparčiau nei tikėtasi mažėjančios energijos išteklių kainos paskatino LB beveik tris kartus sumažinti šių metų infliacijos prognozę. Naujausiomis LB prognozėmis, vidutinis darbo užmokestis šalyje šiemet ir kitais metais turėtų augti po 5,3 procento.

Antrąjį metų mėnesį, palyginti su pirmuoju, elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 41 proc. ir pasiekė žemiausią fiksuotą ribą nuo 2013 metų. Tokiam kainų pokyčiui įtakos turėjo ir pradėjusi veikti „NordBalt“ jungtis. „Vasario mėnesį vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje bei Latvijoje, nukrito iki 29,65 EUR/MWh. Tai – žemiausia riba nuo įstojimo į „Nord Pool“ biržą 2013 metais.

Seimas svarstys, ar įpareigoti Finansų ministeriją sudaryti būtiniausių maisto produktų krepšelį, kuriam būtų taikomas lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM). Jeigu parlamentarai tokias pataisas priimtų, mažesnis PVM tarifas nuo 2017 metų būtų taikomas duonai, makaronams, kruopoms, pieno produktams, sviestui, šviežiai mėsai ir žuviai, aliejui, miltams, daržovėms, vaisiams bei cukrui.

Kiek pinigų šiemet lietuviai išleis Velykoms ir kokius patiekalus ruoš šventiniam stalui? Pasirodo, žmonės bus linkę sočiau pavalgyti - kas ketvirtas gyventojas šventiniam stalui žada skirti daugiau nei 50 eurų. Pasak prekybininkų, be kiaušinių, tradicinių patiekalų ant stalo lietuviai dės kur kas daugiau vaisių, daržovių ir saldžių kepinių. O šventinio stalo puošmena taps ne tik vištų, bet ir gigantiški stručių kiaušiniai.

Baltarusija ragina Lietuvą atsisakyti nepagrįstų pretenzijų ir tęsti ekspertų dialogą dėl Astravo atominės elektrinės (AE). Baltarusijos energetikos ministro pavaduotojas Michailas Michadiukas Ženevoje pareiškė, kad Baltarusija pasirengusi suteikti galimybę Lietuvos ekspertams susipažinti su Astravo AE statybų eiga. Anot jo, Baltarusija atsakė Lietuvai į visus jos iškeltus klausimus dėl AE saugumo.

Lietuvoje eilinę misiją baigiantis Tarptautinis valiutos fondas (TVF) siūlo pristabdyti pastaraisiais metais itin dažnai didintos minimalios algos kėlimą. Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad į tokias TVF pastabas bus atsižvelgta. „Siekiant didesnio produktyvumo, turite užtikrinti, kad atlyginimų augimas nebūtų pernelyg spartus.