Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ketvirtadienį Norvegijos centrinis bankas, sumažindamas Norvegijos kronos palūkanų normą, iškomunikavo, jog neatmeta neigiamų palūkanų galimybės. Regis, neigiamos palūkanos tampa naująja realybe. Japonija, Šveicarija, Danija, Švedija, euro zona – štai šalys, gyvenančios be palūkanų, nenustebsime, jei į klubą įstos ir Norvegija. Kas prieš dvejus metus skambėjo kaip kažkas iš fantastikos srities, dabar nieko nebestebina. Bėda yra ta, kad, panašu, nauda menksta kartu su palūkanomis.

Ketvirtadienį Norvegijos centrinis bankas, sumažindamas Norvegijos kronos palūkanų normą, iškomunikavo, jog neatmeta neigiamų palūkanų galimybės. Regis, neigiamos palūkanos tampa naująja realybe. Japonija, Šveicarija, Danija, Švedija, euro zona – štai šalys, gyvenančios be palūkanų, nenustebsime, jei į klubą įstos ir Norvegija. Kas prieš dvejus metus skambėjo kaip kažkas iš fantastikos srities, dabar nieko nebestebina. Bėda yra ta, kad, panašu, nauda menksta kartu su palūkanomis.

REKLAMA
REKLAMA

Pinigų prisotintai rinkai minusinės palūkanos rūpi mažai

Verslui didesnę grėsmę kelia nežinomybė: D. Trumpo pergalės perspektyva JAV, euro zonos migrantų krizė, nesibaigiančios (ir turbūt niekad nesibaigsiančios) Graikijos problemos, galimas Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos, agresyvi Rusijos pozicija, Sirijos keliamas regiono destabilizavimas – štai yra tikrosios priežastys, dėl kurių net primokant už pinigus, regis, niekas nesiveržia jų prisikrauti pilnus maišus ir investuoti į verslo plėtrą.

REKLAMA
REKLAMA

Užtenka prisiminti visų didžiųjų centrinių bankų lozungą, oriai nešamą karpant palūkanas. Ekonomikos augimas nepakankamas, infliacija nepakankama, taigi centrinis bankas mažina palūkanas, pigina skolinimąsi, galiausiai – baudžia bankus už likvidžių lėšų laikymą, ir manoma, kad kertinė problema bus išspręsta.

Kol kas niekas nekalba apie tai, kad, panašu, jog ekonomikos dėsniai pradeda veikti kitaip. Ar nesame ant kokybiškai naujų atradimų slenksčio? Kaip specialiojoje reliatyvumo teorijoje teigiama, kad greičio riba yra šviesos greitis, ir judėjimui didesniu greičiu reikėtų ieškoti visiškai naujų aiškinimų, taip ir ekonomikos, regis, artėja prie taško, kai iki šiol galioję ekonominiai dėsniai tampa menkai vertingi, ir mes atverčiame tuščią lapą, kurį dar teks prirašyti.

Taigi, kodėl toks milžiniškas monetarinis skatinimas nebeveikia? Išties, darosi aišku, jog ekonomika yra tiek persisotinusi pinigų, kad nebegali jų sugerti daugiau. Panašiai kaip šlapią, įmirkusią kempinę bandydami prisotinti vandens, negalėsime priversti jos sugerti jo dar daugiau, taip ir centriniai bankai verčia verslą absorbuoti vis daugiau ir daugiau pinigų, tačiau verslo nusiteikimas skolintis nebepriklauso nuo to, ar EURIBOR bus -0,20 proc. ar +0,20 proc.

REKLAMA
REKLAMA

Idėjoms vystyti būtinas politinis stabilumas

Didžiąją paskolos kainos dalį sudaro marža, ir jos dydis yra susijęs su kitais faktoriais, nei tie, kurie daro įtaką EURIBOR dydžiui. Kita vertus, centriniai bankai, bausdami bankus už likvidžių lėšų laikymą (nes tai bankams kainuoja), juos stumia ne tiek skolinti verslo įmonėms, nes bankai ir be šių paskatų tai darytų, o tiesiai į finansų rinkas, kurių plačiuose vandenyse galima paskandinti bet kurio pasaulio banko likvidumo perteklių. Iš viso šio žaidimo teigiamas efektas neišvengiamai pasiekia finansų rinkas, tačiau ne realiąją ekonomiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų