Nors daug kur klevo sula jau nebebėga, velžietis tikina, kad dėl permainingų orų saldesnių šių medžių syvų dar sugeba prisivarvinti po vieną, kitą litrą.
Kad pavasarinis sulos rinkimas nuo seno įprastas daugelio kaimo gyventojų užsiėmimas, tvirtina ir panevėžietis kultūrinio-kulinarinio paveldo ekspertas Algirdas Jonušis. Aukštaitis senąja lietuvių virtuve, autentiškais receptais domisi daugiau nei kelis dešimtmečius. Neatsitiktinai vyras savo rankose laiko ir storo stiklo butelį su sulos gėrimu. Jis tikina, kad sulą lietuviai ne tik gėrė, bet ir mėgo iš jos pačių įvairiausių gėrimų pasigaminti.
Kad sulą lietuviai mėgsta, nesunku įsitikinti. Ant prekystalių pavasarinis gėrimas neužsibūna. Į turgų parduoti sulos kasryt atvažiuojanti Irena, neįprasto gėrimo pirkėjais nesiskundžia. Tik bėda, kad gamta šiais metais neatrodo tokia dosni.
Vis dėlto, specialistai įspėja, kad laikyti sulą kaip daugelio ligų panacėja nederėtų. Mat kokių naudingų medžiagų ir kiek jų šie medžių syvai iš tiesų turi, nėra iki galo ištirta.
Šiais metais sula kiek brangesnė nei pernai. Už beržų sulos pusantro litro butelį turgaus prekeiviai prašo nuo 60–80 euro centų. O už 2 litrų talpos butelį ir viso euro.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
