sula

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje.  Aplinkos apsaugos departamento specialistai primena, ką reikia žinoti leidžiant sulą ir kada už šį veiksmą galite sulaukti baudos.

Kelias dienas smagiai spiginusi saulutė nors oro labai smarkiai ir neįkaitino, bet, rodosi, sužadino pirmąsias pavasario šaukles – snieguoles. Jų baltos galvutės jau išlindo po vieno kėdainiečio langais. Beje, pavasaris rodo ir daugiau ženklų – iš klevų pradeda tekėti sula, praneša „Rinkos aikštė“. Snieguolės pražydo sodybos kieme Verslininkas, zoobotanikos parko įkūrėjas Gytis Gaubys pirmąsias pavasario šaukles išvydo ankstų trečiadienio rytą. „Savo kieme radau jau šį rytą pražydusias.

Termometrams vos kelias dienas parodžius teigiamą temperatūrą, prie klevų suskubo sulos mėgėjai. Šiemet medžiai bent Dzūkijoje itin dosnūs, sula teka it iš gausybės rago. Per parą iš vieno klevo žmonės surenka dešimt ir daugiau litrų. Suskubo ir prekybininkai, už litrą sulos jie prašo po eurą. Varėnoje gyvenantis Algimantas sako, kad sulos pasiilgo ir pats, ir namiškiai. Juolab šiemet klevai itin dosnūs, ir šio gėrimo – per akis.

Aplinkos ministrui patvirtinus naują Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos aprašą, skinti, rauti ar išsikasti bus draudžiama daugiau nesaugomų dekoratyvių laukinių augalų rūšių, numatyta sulos paėmimo tvarka, gyvulių ganymo sąlygos. Kaip penktadienį pranešė Aplinkos ministerija (AM), taip siekiama sumažinti galimą žalą vietinėms populiacijoms. Taip pat reglamentuotas kiminų ir nendrių paėmimas, ganymas miške, patikslinta, kada galima imti miško paklotę.

Nors oras kol kas nelepina šiluma, gamta nepamiršta skelbti pavasario. Pradėjo tekėti beržų sula. Tiesa, procesą kiek pristabdė atvėsęs oras, bet atšilus sulos mėgėjai galės skanauti medžio sulčių. Tikriausiai tik beržų sulos jau bus galima prisileisti. O kas jau nespėjo paragauti klevų sulos – vargiai šiemet ar jos beparagaus. Marijampolės savivaldybėje, Dambavos kaime, gyvenantis Kazimieras sulą leidžia ir ja mėgaujasi daugiau nei pusšimtį metų.

Nors už lango balta ir dar žiema rodo nagus, dalis tautiečių jau ima mėgautis klevų sula. Tiesa, kai kurie guodžiasi, esą šiemet jos bus kaip niekada mažai, mat žiema buvo be didesnių šalčių. Gamtininkai pritaria, tačiau ragina dar neskubėti – tikrinti, kiek bus sulos, visgi reikia kovo pradžioje, kai jau pasirodys pirmieji pavasario ženklai. Varėnos pašonėje gyvenantis Algimantas išbando pirmuosius klevus. Keli jau pragręžti miške, sulos ieško ir šalia namų augančiame medyje.

Gamta dovanoja saulėtas ir šiltas dienas, tad nepamirškime pasinaudoti pavasario teikiamomis dovanomis. Viena iš jų – sula. Dabar pats beržų tekėjimas, sako patyrę sulos leidėjai. Esą šiemet gamta kaip reta dosniai apdovanojo tiek beržų sula, tiek anksčiau pasirodančia klevų. O kad gerti ją sveika, sako ir patys sulos mėgėjai, ir medikai. Netoli Marijampolės esančio Dambavos kaimo gyventojas Kazys sulą leidžia ir geria daugybę dešimtmečių.

INGREDIENTAI: 100 gramų avižų 10 litrų sulos PARUOŠIMO BŪDAS: Tai mūsų protėvių sulos receptas. Į medinę statinę supilkite sulą. Ant sulos paviršiaus suberkite avižas, kurios sudygs ir padarys natūralų dangtį. Statinę laikykite vėsiame sandėlyje, tamsoje. Taip sula galės išbūti iki pat rudens.

INGREDIENTAI: 50 vienetų razinų (neplautos) 10 litrų sulos (beržų ar klevų) PARUOŠIMO BŪDAS: Į sulą įmesti razinas, sandariai uždaryti ir laikyti šaltoje vietoje 5 dienas, kad įrūgtų.

INGREDIENTAI: 15 vienetų razinų 1 litras sulos PARUOŠIMO BŪDAS: Į litrą sulos sudėkite 15 razinų, taip sula skaniai surugs. Sulą supilkite į stiklinius indus, uždarykite marle ar plastmasiniais dangteliais (ne metaliniais). Sulą laikykite tamsoje. Prieš paduodami, patartina į sulą įmesti citrinos skiltelę.

Gamta vis labiau jau skelbia pavasarį. Šiemet anksti kaip niekada pradėjo tekėti klevų sula. Dzūkijoje žmonės jau mėgaujasi vitaminų kupinomis medžių sultimis. Gamtininkai sako, kad jau girdėti ir matyti kai kurių paukščių, kurie suskubo grįžti iš šiltų kraštų. O Utenos gyventojus nustebino iš nežinia kur atsiradęs gandras. Varėnos rajono Barčių kaimo gyventojas Algimantas senolį klevą pragręžė prieš kelias dienas.

INGREDIENTAI: 1 arbatinis šaukštelis cukraus 1 vienetas obuolių šiek tiek citrinos rūgšties 1 valgomasis šaukštas romo šiek tiek vanilinio cukraus 1 stiklinė sulos PARUOŠIMO BŪDAS: Obuolį, išėmus sėklalizdį, supjaustyti griežinėliais, sudėti į parūgštintą vandenį ir palaikyti 1—2 min. Išgriebti, panardinti į šaltą vandenį.

Jei galvojate, kad gamta dar giliai miega ir savo gėrybėmis nesidalija, labai klystate. Kėdainių rajono Dotnuvos miestelio gyventojas Justas Mingaila jau leidžia sulą. Vyriškis sakė, kad pirmąją šiųmetę sulą jis ragavo sausio 28-ąją. Pasak jo, toks ankstyvas sulos atsiradimas galėjo būti nulemtas švelnios žiemos. „Klevų sulos variklis – temperatūrų skirtumas. Jeigu nėra pašalo, kaip dabar, esant švelniai žiemai, sula teka. Kai po minusinės temperatūros ateina atlydys, bėga klevų sula.

Jei galvojate, kad gamta dar giliai miega ir savo gėrybėmis nesidalija, labai klystate. Kėdainių rajono Dotnuvos miestelio gyventojas Justas Mingaila jau leidžia sulą. Vyriškis sakė, kad pirmąją šiųmetę sulą jis ragavo sausio 28-ąją. Pasak jo, toks ankstyvas sulos atsiradimas galėjo būti nulemtas švelnios žiemos. Temperatūrų skirtumas „Klevų sulos variklis – temperatūrų skirtumas. Jeigu nėra pašalo, kaip dabar, esant švelniai žiemai, sula teka.

INGREDIENTAI: 250 gramų cukraus 10 gramų mielių 5 litrai sulos PARUOŠIMO BŪDAS: Viską supilti į inda ir išmaišyti, geriausiai tinka bačkutė su kraneliu. Palaikyti 2-3 paras šiltai ir jau galima mėgautis putojančiu šampanu. Skanaus.

Šylant orams beržai jau rodo gyvastį – pradeda tekėti sula. Kasmet sulos skanautojai nepraleidžia progos prisileisti medžių vandens. Kas ragaują sulą šviežią stiklinėmis, kas didesnį kiekį sulčių šaldosi ir išlaiko gėrimą karštoms vasaros dienoms. Panevėžiečio Manto rankose grąžtas ir švarus tuščias butelis. Mat palaukės beržynėlyje jau teka sula. Medžio sulčių leidimas Mantui yra kaip gėrybių rinkimas gamtoje, o ir vaikams įsiūlytas puodelis sulos – natūralūs vitaminai.

Liaudies medicinoje sula buvo prilyginama vaistui, manyta, kad ji padeda sustiprinti per žiemą nusilpusį imunitetą, pašalina iš organizmo susikaupusius toksinus ir kitas žalingas medžiagas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė sako, kad toks mąstymas tikrai ne be priežasties – sulos sezono nereikėtų praleisti.

Pavasarį skelbia ne tik pamažu į Lietuvą iš šiltų kraštų sugrįžtantys paukščiai. Pradėjo tekėti klevų sula. Tiesa, dar negausiai, bet mėgstantys tikrai jau gali mėgautis šiomis medžio sultimis. O ir specialistai ragina gerti sulą. Joje, tiek klevų, tiek beržų yra labai naudingų medžiagų. Varėnos rajono, Barčių kaimo gyventojas Algimantas, kaime augantį klevą pradeda tikrinti maždaug nuo vasario vidurio. Įprastai tuomet jau pradeda tekėti sula.

Šiais metais, kaip ir kasmet, medžiai dalijasi savo turtu – sula. Turbūt nėra abejojančių, kad sula yra ir maistas, ir vaistas. Tačiau šiemet pasigirdo kalbų, jog nebuvo įšalo, medžiai nekaupė tiek naudingų medžiagų, todėl šiųmetė sula esą ne tokia naudinga. Visus šiuos gandus paneigia sulos paruošimu vartoti jau daug metų užsiimantis josvainietis Danius Motiejūnas.

Karantino metu daugelis miesto gyventojų traukia į gamtą. O jei mėgstate beržų ar klevų sulą, tai vienu ypu galite grįžti su laimikiu. Miškininkai sako dabar pats metas pasimėgauti medžių syvais. Tiesa, tai daryti reikia labai atsakingai, mat nesilaikantiems taisyklių gresia ir įspėjimai, ir baudos. O štai medikai paantrina, sula turi būti renkama tik labai švariose vietose. Siužete ir apie tai, kiek sula mūsų organizmui iš tiesų naudinga. Senoviniu grąžtu medį gręžia Dainius.

Gamtos gėrybių rinkėjai jau ėmė varvinti tikro pavasario pranašu laikomą klevų sulą. Nors dėl kaip reta šiltos šiemet ir besniegės žiemos klevai syvų kai kur davė jau sausį, tačiau kaip tikina sulos mėgėjai ši bėgo ne tokia skani – dabar gi pasirodė tikro saldaus skonio sula. Jei žiemiški orai nepasirodys, netrukus prasidės ir beržų leidimo sezonas. Rodos žiemiškiems orams šiemet tikrai galas. Taip pagalvoti privertė ne vieną pirkėją šiandien užsukusį į Panevėžio turgų.

Prasidėjęs pavasaris masina paragauti sulos. Tačiau prieš traukiant į mišką būtina susipažinti su šio sveikatos eliksyro leidimo taisyklėmis, kad būtų kuo mažiau pakenkta medžiui. Naudingos savybės Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Alvydo Unikausko, tiek beržų, tiek klevų sula turi sveikatai naudingų savybių. „Beržų sula veikia kaip labai efektyvus kepenų detoksikatorius.

Ar skanausime šiemet beržų ir klevų sulos? Botanikai sako, kad metai medžiams buvo ypač sunkūs. Neįprastai daug lietaus, vėliau staiga prasidėję šalčiai medžiams sukėlė stresą. Tačiau medžių syvų ieškoti verta. Kodėl, atskleidžia mitybos specialistai. Pamažu iš žemės išeinant įšalui pradedama leisti beržų ir klevų sula. Klaipėdos universiteto botanikos sodo direktorė atvira: ji neskatina sulos leidimo, bet jei jau žmonės tai daro, tegul deramai prižiūri medį.

Žiema jau bėga iš kiemo ir visi nekantriai laukiame ankstyvo pavasario. Daugelis mano, kad pavasario pradžią simbolizuoja žibučių žiedai, tačiau gamtininkas tikrąja pradžia laiko kitą reikšmingą įvykį – kai pradeda tekėti klevų sula. Pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, klevų sula jau pradėjo tekėti. Norinčiuosius paragauti šios sulos S.Paltanavičius ragina paskubėti – neilgai trukus jos gali nebelikti. „Beveik tuo metu, kai pradeda tekėti beržų sula, klevų tuoj pat pasibaigia.

Velžietis Rimantas kasmet tik nutirpus sniegui ir kiek atšilus orams skuba į kiemą dairydamasis augančio didesnio beržiuko. Visą gyvenimą kaime praleidęs vyras sako neįsivaizduojantis nė vieno pavasario be sulos. Kasmet prisileidžia iki soties, ir ne tik beržų, bet ir klevų sulos. Nors daug kur klevo sula jau nebebėga, velžietis tikina, kad dėl permainingų orų saldesnių šių medžių syvų dar sugeba prisivarvinti po vieną, kitą litrą.

Artėjant pavasariui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sulaukia vis daugiau klausimų apie sulos rinkimą, gamybą ar pardavimą. Į klausimus apie tai atsako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Beržų ir klevų sula ne tik skani, bet ir labai sveika, sako Vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė. „Gerdami sulą, gauname daug naudingų medžiagų: įvairių vitaminų, antioksidantų, fermentų, mineralinių medžiagų (kalcio, kalio, magnio, vario ir kt.)“, – vardija ji. Anot K. Vaištarienės, jei sulos turime daug, galime ja ir plaukus atgaivinti: „Per parą iš vieno beržo vidutiniškai pribėga 4,4 l sulos. Tai pakankamai daug.

Sniegui miškuose beveik ištirpus ir brinkstant lapų pumpurams prasideda beržų bei klevų sulos sezonas. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena gyventojams laikytis laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos. Pagal ją, sulą tekinti galima iš medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po penkerių metų, ir ne plonesnių kaip 20 cm skersmens. Jeigu medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.

Šiuo metu, kai sniegas miškuose beveik ištirpęs ir brinksta lapų pumpurai, itin palankus metas iš beržų bei klevų leisti sulą. Tai puikiai atgaivinantis ir sveikas gėrimas. Manoma, kad jame yra nemažai obuolių ir kitų organinių rūgščių, taip pat kalio, kalcio, magnio, geležies, taninų. Vis dėlto, moksliniai tyrimai nepatvirtina, kad sula turėtų gydomųjų savybių. Didžiausia šio gėrimo nauda, kad labai gerai numalšina troškulį.

Bundanti gamta savo gėrybėmis dosniai dalijasi su žmogumi. Sodiečiai ir netoli miškų įsikūrę gyventojai jau varvina iš klevų skaidrią ir salsvą sulą, šio gėrimo galima įsigyti ir turguose. Nutirpus įšalui, lietuviai jau nuo seno kiekvieną pavasarį rinkdavo klevų syvus. Beržų sula pradedama rinkti kiek vėliau. Ji ne tokia saldi, tačiau jos gauti lengviau – Lietuvoje auga žymiai daugiau tvirtų, subrendusių beržo medžių, o klevai gana reti.

Nuodingasis arkliasiutis (Hippomane mancinella) žinomas kaip nuodingiausias pasaulyje medis, rašo odditycentral.com. Jei kada nors teks pabuvoti Floridoje, Karibuose ar Bahamose, geriau nesiartinkite prie šio medžio. O apie gresiantį pavojų iš tolo jums praneš prie medžio pakabintos raudonos lentelės. Medis yra toks nuodingas, kad jį apeiti lanku. Šio medžio vaisiai panašūs į mažus žalius obuolius. Vos vieno šio vaisiaus pakaks, kad atsidurtumėte ligoninėje.

Balandis kadaise buvo vadinamas sultekiu. Jei namuose buvo duonos ir sulos, lietuvis valstietis jautėsi laimingas. Anuomet sakydavo: „Duonos yra, sulos nėra. Sulos yra, duonos nėra.“ Prisileisdavo ne vieną indą Manyta, kad šv. Jurgio dienos rytą sulą reikia išpilti iš indo ant žemės, nes Jurginių naktį joje raganos maudosi. Žiniuone laikyta Eugenija Šimkūnaitė teigė, koks bus žmogus santykis su medžiu, kuo jis tikės, taip sula ir veiks.

Kartu su šiltėjančiais orais ir bundančia gamta medžiais pradeda tekėti sula. Mėgstantys šviežias beržų sultis, jau gali mėgautis šiuo skaniu gėrimu. Kretingos rajone gyvenantis girininkas Skirmuntas Maštaras sako beržų sula besimėgaujantis jau kelias dienas. „Maždaug jauti, kada truputį atšilo oras, pradeda šviesti saulė, tuomet ir leidžiam. Dar pašalas būna neišėjęs“, – kalbėjo girininkas. Pasak jo, pavasariu kvepiančios sultys anksčiau pradeda tekėti iš klevo. Jos būna saldesnės.