Psichologas ir laimės ekonomiką nagrinėjantis profesorius Gediminas Navaitis pasakoja, kad Lietuva jau nemažai metų išsivysčiusių šalių uodegoje, mat panašus tyrimas buvo atliktas ir 2005 – 2009 metų. Tuomet atsidūrėme 63 vietoje. Į tą pačią vietą buvo priskirtos Peru, Moldova ir Malaizija.
„Turint omeny, kad tokie tyrimai visada turi tam tikrą paklaidą, galima sakyti, kad Lietuva maždaug stovi toje pačioje vietoje, kur ir buvo. Lietuvos bendros socialinės laimės indeksas nėra aukštas, nes Lietuva išsiskiria gana dideliu nelaimingų žmonių skaičiumi. Apytikriai jų yra 17 – 22 proc.. Kas yra nelaimingas žmogus? Tai tas, kuris atsako, kad metai buvo blogi, o ateityje nieko gero nesitikiu. Danijoje ir kitose Skandinavijos šalyse tokių žmonių būna nuo 1 iki 3 proc.“, – sako profesorius.
Lietuvoje – stiprūs giminystės ryšiai
Paskelbtame sąraše matyti, kad lenkiame Latviją ir Estiją. Pastaroji dažnai minima, kaip pavyzdys Lietuvai. Psichologo duomenimis, nereikėtų stebėtis, kad bendroje laimės lentelėje lenkiame Estiją. Mat dažnai neatkreipiama dėmesio į socialinę statistiką, kurioje mes – stipresni.
„Lietuva keliais kartais lenkia Estiją kai kuriais socialiniais aspektais. Pavyzdžiui, džiova ar AIDS mažiau sergančiųjų, prostitucijos mastai mažesni, mažiau ir nesantuokinių vaikų, neregistruojamų sugyventinių, nusikaltimų. Ta Estija, kurią nuolat pristato kaip ypatingai pažengusią, jos socialiniai rodikliai toli gražu nėra tokie keliantys pavydą“, – įvertina G. Navaitis.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis, nagrinėjęs šiuos rodiklius plačiau, teigia, kad kiekvienas tyrimas turi savo subjektyvumo, o taip pat gal ir dažniau girdime tuos, kurie kuo nors skundžiasi, dėl to sunku patikėti 60 vieta.
„Šis tyrimas apima pakankamai daug žmonių, o tas didesnis gyventojų skaičius rodo, kad nėra tokio didelio nusivylimo gyvenimu. Kai galvojame apie vidutinį šalies lygį, jis ne viską pasako, yra skirtumai ir tarp gyvenančių miestuose bei kaimuose, turinčių darbą ir ne. Vėlgi pagal skirtumą tarp laimingiausių ir nelaimingiausių Lietuva pakankamai aukštai, tai reiškia kad nėra labai didelės nelygybės tarp tų kaip jaučiasi Lietuvoje gyventojai“, – sako ekonomistas. Pagal šį rodiklį mes esame 40 vietoje pasaulyje, lenkiame visas kaimynines šalis ir tik per kelias vietas atsilieka nuo Vokietijos, Austrijos ir Prancūzijos.
Ekonomistas paaiškina, pagal ką nustatomas šitas reitingas.
„Tyrime analizuojamas ne tik laimės lygis, bet ir ją ar jos nebuvimą paaiškinančios priežastys. Daugiausiai įtakos turi šalies ekonominis potencialas (matuojamas kaip BVP tenkantis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą), sveiko gyvenimo trukmė bei „socialinė parama“. Pastarasis rodiklis nustatomas ne vertinant socialinių pašalpų ir socialinių garantijų sistemą (ne tai, ką siūlo valstybė), o tai, kaip gyventojai atsako į klausimą: „Jei atsidurtumėte bėdoje, ar turite draugų arba giminaičių, kuriais galėtumėte pasikliauti ir kurie jums bet kada padėtų?““, – savo Facebooko paskyroje rašė jis.
Pagal šį rodiklį lietuviai užima geriausią vietą iš visų nagrinėjamų aspektų – 22. Lenkiama Japonija ir tik šiek tiek atsiliekama nuo Švedijos. Ekonomisto manymu, nors socialinės pašalpos ir garantijos nėra įtrauktos į šį tyrimą, ne nuo to laimė priklauso.
„Aš nesu tikras, ar žmogui priklauso didesnė laimė nuo socialinės išmokos, būtent turbūt žinojimas, kad yra žmogaus gyvenime tokių asmenų, kurie jam bet kada padėtų, sukuria didesnį saugumo jausmą negu kokios socialinės garantijos tiekiamos iš valstybės. Nemanau, kad mūsų socialinė apsauga yra prasta lyginant su kitomis pasaulio šalimis, galbūt Europos Sąjungos kontekste neatrodom geriausiai, bet pasaulyje tai tikrai patektume į 50tuką pagal socialinės apsaugos sistemą“, – tv3.lt portalui pasakoja N. Mačiulis.
G. Navaitis išskiria, kad giminystės ryšiai Lietuvoje yra pakankamai stiprūs. Vakarų Europoje jie pastebimai labiau suirę negu Lietuvoje. O dar aukštesnę laimės vietą padėtų užimti ne atlyginimų pakėlimas, o suprasta laimės ekonomika.
„Jau nuo 20 amžiaus paskutinio ketvirčio pasaulyje stiprėja laimės ekonomika ir jos principus realizuojančios felicitarinės politikos kryptys. Lietuvoje dar šitie dalykai priimami arba kaip negirdėta naujiena, arba nieko bendro su 21 amžiaus Lietuvos gyvenimu neturintys dalykai. Kai pažiūrėtume į tą sąrašą laimingų šalių, ir į tas, kurios aukščiau mūsų, rastume, kad ne tik atlyginimai daro įtaką žmonių laimės lygiui ir net įvyksta priešingai. Tradicinės rinkos pagrindinė nuostata, kad laimingas tas, kuris daugiau uždirba. Esminė laimės ekonomikos nuostata yra, kad laimingas žmogus sugeba daugiau uždirbti. Daugybė tyrimų įrodė, kad laimės ekonomika paveikia požiūrį į ekonomiką ir visuomenę, nurodo siekiamybę“, – komentuoja G. Navaitis.
Pagal sveiko gyvenimo trukmę Lietuva viršijo pasaulio vidurkį, tačiau būdami 62 vietoje vis dar atsiliekame nuo pažangiausių pasaulio valstybių. Pagal ekonominį išsivystymą Lietuva užima 42 vietą.
Korupcija, laisvė ir dosnumas – silpnosios Lietuvos vietos
Ekonomistas nagrinėdamas duomenis išskyrė tris kriterijus, dėl kurių atsidūrėme būtent 60 vietoje, o ne anksčiau. Tai – laisvė kontroliuoti savo gyvenimą, korupcijos valdžioje ir versle suvokimas bei dosnumas. N. Mačiulis pripažįsta, kad pagal šiuos rodiklius, pasaulio kontekste tikrai atrodome prastai, tačiau juos nėra sunku pataisyti.
Jis įvardija, kad labai svarbu suprasti kaip šie rodikliai buvo matuojami. Ypač korupcija. Šiame aspekte mes reitinguojami 151 vietoje. Tai nereiškia, kad Lietuvoje korupcija yra žymiai didesnė nei kitose tirtose valstybėse.
„Tą korupciją reikia teisingai interpretuoti. Tai nereiškia, kad Lietuvoje didesnė korupcija nei 150 valstybių, tai paaiškina, kaip ją suvokia lietuviai kaip neteisingumo ir nelaimės jausmą. Gali būti, kad jautriau reaguoja į tas pačias korupcijos apraiškas. Lietuviams daug labiau nei gyventojams Konge, Ugandoje ar Rusijoje rūpi korupcija“ – aiškina N. Mačiulis.
Profesorius G. Navaitis aiškina, kad tam įtakos turi ir tai, kad žmonės dažnai mato korupcijos skandalų žiniasklaidoje.
Kitas aspektas, kuriame atsiliekame – laisvė kontroliuoti savo gyvenimą. Užimame 135 vietą pasaulyje.
„Manau, kad šiandien lietuviai turi labai daug laisvės kurti ir valdyti savo gyvenimą ir negaliu paaiškinti kodėl didelė dalis gyventojų taip jaučiasi. Galbūt tokia savijauta bent iš dalies yra okupacijos šleifas, atėmęs iš vienos kartos nemažai galimybių“, – rašė N. Mačiulis.
Prasčiausiai atrodome matuojant dosnumą – 156 vietoje iš 157 vietų. Atsidūrėme tarp Graikijos ir Rusijos. Dosnumas buvo matuojamas užduodant klausimą, ar per pastarąjį mėnesį užsiėmėte labdaringa veikla?
G. Navaitis šį rodiklį aiškina taip, kad nėra lietuviai savaime ne dosnūs, viskas priklauso nuo bendro pajamų dydžio ir fakto, kad esame taupūs.
Ekonomisto manymu, tobulėti turime kur ir tai nėra taip sunku pasiekti. Tačiau nereikėtų pamiršti ir asmeninės laimės svarbos.
„Galima gana nesunkiai pasiekti progreso ir artėti prie laimingiausių valstybių sąrašo viršaus, bet, turbūt, nereikėtų per daug sureikšminti, kurioje vietoje yra valstybė. Nacionalinė laimė yra vienas dalykas, o asmeninė laimė labai priklauso nu daugybės subjektyvių veiksnių. Negalima sakyti, kad šie rodikliai visiškai pilnai paaiškina žmogaus laimę. Vieniems svarbų vaikų skaičius, kitiems artimųjų parama ir meilė, tretiems svarbu tik pinigai. Tačiau manau, kad karčiausios nelaimės šaknys yra aiškios. Sveikesnis gyvenimas, daugiau laisvių, mažiau šešėlio ir korupcijos, daugiau dosnumo ir Lietuva būtų tarp 20 laimingiausių pasaulio valstybių“, – apibendrino ekonomistas.
Šiemet ataskaita sudaryta, remiantis 2013–2015 metų tyrimais. Tyrime dalyvavo 157 šalys. Laimingiausi žmonės gyvena Danijoje, Šveicarijoje, Islandijoje, Norvegijoje bei Suomijoje. Nelaimingiausi – Burundyje, Sirijoje, Toge, Afganistane ir Benine.
Prieš metus skelbtame 2012–2014 metų indekse Lietuva aplenkė visas kaimynes bei Estiją ir užėmė 56 vietą.
Pasaulio šalių laimės reitingasInfographic
