Lietuvos verslas

Kauniečiams boikoto tarsi nebūta. Parduotuvės dirba įprastu tempu. O štai patys pirkėjai sako, kad trys dienos mažai ką pakeis. Taupyti reikia nuolat. Naujienų portalo tv3.lt redakciją pasiekė pasipiktinusio skaitytojo laiškas, kuriame teigia, kad situacija kitų miestų prekybos centruose yra kiek kitokia. Anot jo, daugelyje Lietuvos miestų gyventojai palaiko boikotą ir neina į prekybos centrus.

Ar lietuviai solidarūs ir boikotuoja didžiuosius prekybos centrus? Socialiniuose tinkluose tris dienas neiti į parduotuves pažadėjo jau daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių. Tačiau kol kas prekybininkai tvirtina didelio akibrokšto nejaučiantys – esą kur ne kur pirkėjų srautai skiriasi, bet ne drastiškai. Tuo tarpu boikoto organizatorius atšauna – aktyviausi mažesnių miestelių gyventojai, kurie prekybos centrus iškeičia į turgus ar nedideles krautuvėles.

Lietuvoje pakanka instrumentų kovoti su mokesčių vengimu per ofšorines įmones, sako Lietuvos banko valdovas. Tačiau Vitas Vasiliauskas pasigenda išradingumo ir kompetencijos tais instrumentais naudotis. „Jeigu kalbėti apie mokesčių vengimą pasinaudojant tikslinėmis teritorijomis, mano galva, Lietuvoje teisinėje sistemoje, mokesčių sistemoje pakanka instrumentų tam, kad kovoti su tikslinių teritorijų įmonėmis arba su mokesčių vengimu per tikslines teritorijas.

Prekybos centrus „Akropolis“ Lietuvoje valdančios Maltos kompanijos „Relvit“ akcininkai gegužės 16 dieną ketina spręsti dėl centrų pardavimo vieną didžiausių verslo grupių Lietuvoje valdančiai bendrovei „Vilniaus prekyba“. Pasiūlymą įsigyti „Akropolius“ praėjusią savaitę pateikė ir smulkusis vadinamosios VP grupės akcininkas Mindaugas Marcinkevičius, tačiau jis į „Relvit“ akcininkų susirinkimo darbotvarkę nėra įtrauktas.

Vokietijos kovos su karteliais biuras keliems šalies mažmeninės prekybos tinklams skyrė bendrą 90,5 mln. eurų baudą už neteisėtus susitarimus dėl kai kurių rūšių alaus, saldumynų ir kavos kainų nustatymo. Baudos skirtos po šešerius metus trukusio tyrimo. Jis buvo pradėtas 2010 metų sausį, kuomet buvo atliktos kelios kratos siekiant surinkti informacijos apie neteisėtus mažmenininkų ir gamintojų susitarimus.

Norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į itin žemas pieno supirkimo kainas, gamintojai antradienį Vilniuje nemokamai dalija šviežią pieną. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas sako, jog pieno dalybos nėra protestas, o tik noras atkreipti dėmesį į sunkioje padėtyje esančius pieno gamintojus. Akciją surengusios Žemės ūkio kooperatyvų asociacijos vadovė Jūratė Dovydėnienė sako, kad taip norima pranešti visuomenei, kokią galutiniam vartotojui parduodamo pieno kainos dalį gauna gamintojas.

Nors Europos plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EPBO) šalyse pastaraisiais metais nuosekliai didėja PVM tarifas, Lietuvoje diskusijos pasisuko priešinga kryptimi ir valdantieji jį panoro mažinti. Kodėl turėtų didėti ar mažėti vienas ar kitas mokestis, argumentuoti galima įvairiai, ir niekada nebus vieno teisingo požiūrio.

Pernai mokėjimo kortelėmis už pirkinius dažniau atsiskaitė gyventojai visose Baltijos šalyse. SEB banko duomenys rodo, kad dažniausiai korteles naudoja 25-34 metų gyventojai.

  Naujos atominės elektrinės projektas Lietuvoje neturėtų reikšmingos įtakos šalies energetiniam saugumui, teigia vienas naujos nacionalinės energetikos strategijos autorių Juozas Augutis. „Tai nėra būtinas projektas Lietuvai, iš energetinio saugumo perspektyvos, branduolinė elektrinė nėra būtina“, - antradienį Energetikos forume kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto rektorius J.Augutis, pristatydamas nacionalinės energetikos strategiją.

Lietuvoje veikiantys bankai įmonėms skolina gausiau ir ilgesniam laikui. Būstui besiskolinantiems gyventojams sąlygų bankai iš esmės nekeitė ir nenumato to daryti artimiausiu metu, o norintiems gauti vartojimo kreditą, sąlygos turėtų šiek tiek griežtėti, rodo Lietuvos banko atlikta bankų apklausa. „Bankai šiek tiek sušvelnino reikalavimus smulkiam ir vidutiniam verslui, todėl 2016 m. pirmąjį ketvirtį įmonės galėjo gauti didesnes ir ilgesnio termino paskolas.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,6%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 3,4% (2016 metų kovą metinis augimas siekė 3,2%). Teigiami butų kainų pokyčiai 2016 metų balandžio mėnesį buvo užfiksuoti visuose šalies didmiesčiuose.

Dėl didelio maisto kainų augimo gyventojai šiandien pradeda trijų dienų boikotą - neiti į prekybos tinklus. Vyriausia prezidentės patarėja ekonominiais ir socialiniais klausimais Lina Antanavičienė teigia, kad palaiko tokį žmonių aktyvumą, tačiau abejoja akcijos rezultatais. „Džiugina faktas, kad mūsų visuomenė tampa aktyvi ir reaguoja į tai kas vyksta, nesėdi namuose, o daro kažką.

Maisto prekių skandalui įsibėgėjant, specialistai vardija skirtingas priežastis, kas ir kodėl nulėmė tokius kainų svyravimus, kurie jau ne pirmą dieną erzina pirkėjus. Visa tai bandė paaiškinti ir premjeras Algirdas Butkevičius, tačiau visa tai suprasti buvo ganėtinai sudėtinga net ir patiems ekonomistams. LRT laidoje „Teisė žinoti“ ekonomistas Gitanas Nausėda juokavo, kad klausantis premjero paaiškinimų jau trečią kartą, viskas tampa daug suprantamiau.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, jog pirmadienį vykusiame Euro grupės posėdyje Briuselyje pirmą kartą buvo aptartos galimybės palengvinti Graikijos skolų sąlygas, tačiau konkretūs sprendimai gali paaiškėti mėnesio pabaigoje. „Konstatuota (Euro grupės posėdyje - BNS), kad yra pažanga priimant politinius sprendimus dėl konkrečių priemonių Graikijoje, bet darbo, kurį dar reikia atlikti lieka.

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai perdirbėjams leidus birželį iki 14 proc. mažinti pieno supirkimo kainas, tuo nepatenkinti pieno rinkos krizę išgyvenantys gamintojai sako, tai reiškia jų padėties tolesnį blogėjimą. Tuo metu perdirbėjai sako, jog nuo birželio pieno supirkimo kainos gali kiek stabilizuotis, nors rinkos atsigavimo ženklų kol kas nėra.

Lietuvos bankas vienos didžiausių šalyje žiniasklaidos grupių „Lietuvos rytas“ prašys paneigti melagingą informaciją apie Priežiūros tarnybos viršininką Vytautą Valvonį, kuris neva galėjo dalyvauti nusikaltime, reikalaujant kyšio iš kredito unijos.

Elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ valdybą paliko bendrovės informacinių technologijų, telekomunikacijų ir administravimo departamento direktorius Rolandas Masilevičius. Bendrovė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė pirmadienį gavusi R.Masilevičiaus pranešimą apie atsistatydinimą iš valdybos nario pareigų nuo gegužės 9 dienos. „Litgrid“ stebėtojų taryba sutiko su R.Masilevičiaus atsistatydinimu. Bendrovės valdyboje jis dirbo nuo 2013 metų gruodžio.

Vis didesnė dalis lietuvių pirkdami internetu renkasi gerai žinomas elektronines parduotuves, tokias kaip: „ebay“, „Amazom“ ar „Aliexpress“. Tačiau ar globalūs gigantai gali nurungti lokalius rinkos žaidėjus? Inovacijų ir technologijų konferencijoje „Login 2016” Pigu.lt rinkodaros vadovė Giedrė Vilkė teigė, kad globalūs žaidėjai negali išstumti iš rinkos vietinių elektroninių parduotuvių. „Statistika rodo, kad 53 proc.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal 25 pareiškėjų skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Vyriausybės ir LR ūkio ministerijos, iš dalies jį patenkino ir priteisė pareiškėjams atlyginti turtinę žalą, patirtą dėl kelionių organizatorės bendrovės „Freshtravel“ nemokumo.

Rytoj prasidėsiantis ir tris dienas truksiantis boikotas gali visiškai neatsipirkti. Mat iš karto po jo „Maxima“ nusprendė taikyti didžiules nuolaidas beveik visiems savo siūlomiems produktams. „Tik š. m. gegužės 14 d. visose MAXIMA parduotuvėse Jūsų laukia TOKIOS NUOLAIDOS!“, - būtent tokį užrašą buvo galima išvysti „Maxima“ tinklalapyje.

Artėjant parduotuvių boikotui Lietuvos statistikos departamentas skelbia naujausias vartojimo prekių ir paslaugų kainas. Šios per balandžio mėnesį padidėjo 0,5 proc.. Tam daugiausia įtakos turėjo daržovių, drabužių, degalų ir tepalų, avalynės kainų padidėjimas ir keleivių vežimo oro transportu paslaugų, šilumos energijos, atostogų išvykų, dujų kainų sumažėjimas. Per šį laikotarpį vartojimo prekių kainos padidėjo 0,9 proc., o paslaugų kainos sumažėjo 0,5 proc.

Kiekvieną mėnesį neteisingai suvedę PIN kodą, savo mokėjimo kortelę užblokuoja beveik 4,5 tūkst. klientų, rodo „Swedbank“ statistika. Banko specialistai primena, kad mokėjimo kortelės PIN kodas yra žinomas tik pačiam klientui, ir bankas tokių duomenų nesaugo. Tačiau netyčia užblokavus savo kortelę, su ja dar nebūtina atsisveikinti – atsiminus PIN kodą kortelę galima atblokuoti bankomate arba interneto banke.

Bendrovės „SEB gyvybės draudimas“ duomenimis, praėjusiais metais lietuviai savo vaikų ateičiai per mėnesį skyrė vidutiniškai po 38 eurus. Būtent tokio dydžio yra vidutinė mėnesio įmoka, kurią mokėjo bendrovės klientai, kaip taupymo vaikų ateičiai priemonę pasirinkę investicinį gyvybės draudimą. „Patenkinti šiandienos poreikius ir kartu taupyti ateičiai – gana didelis iššūkis.

Pastarieji metai – neišvengiamas pasaulio bankų pokyčių laikas, kai vis daugiau paslaugų keliama į elektroninę erdvę ir kaskart ieškoma klientams patogesnių sprendimų. Ne išimtis – šiuo metu jau daug dėmesio sulaukę bekontakčiai mokėjimai, kurie dar prieš keletą metų Lietuvoje galėjo atrodyti nerealūs, tačiau dabar visi trukdžiai ar apribojimai įdiegti tokią naujovę įveikti.

Sraigių supirkimo punktus apgulė šliužų rinkėjai. Per dieną žmonės jų surenka dešimtis ar net šimtus kilogramų. Ir prie algos dažnas sako mėnesį turintis neblogą priedą. Dūkštų kaimo gyventoja Jadvyga sraigių išsiruošia anksti – dar prieš šešias ryto. Moteris pirmiausia apžiūri gerai žinomas vietas. Kol dar yra rasa, rasti sraigių lengviau. Jadvyga žino, kad sraigių bus tik ten kur drėgniau, ir aukštesnė žolė.

Po „kalafiorų skandalo“ dalis lietuvių nusprendė boikotuoti prekybos tinklus ir keliauti į turgavietes. Anot jų, turgavietėse galima rasti pigesnių prekių, tačiau susiduriama su kita problema – pardavėjai neduoda čekių. Naujausiais Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) duomenimis, šešėlyje vis dar yra daugiau kaip ketvirtadalis šalies ekonomikos, o tai reiškia, kad nelegalioje rinkoje sukuriama 26 proc. visos pridėtinės vertės.

Ekonomistas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle „Facebook“ rašo, kad saldu klausytis mūsų politikų kalbų apie lėšas, kurias jie skirs Lietuvos žmonių gerovei, jei tik bus išrinkti. O viena iš maloniausių ausiai giesmių - neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimą. Deja, realybėje kaip nejuda niekas į priekį, taip nejuda. Maža to, pastaruoju metu pradėjo riedėti atgal. „Jeigu MMA liepos 1 d. bus padidinta iki 380 eurų, NPD ir MMA santykis smuktelės iki 53 proc.

Ilgo darbo Izraelio kalėjimo valgykloje įkvėpti du palestiniečiai, išėjęs į laisvę, ėmėsi pirmojo tokio okupuotuose teritorijose verslo ir atidarė restoranėlį ant ratų. Atitinkamai aštuonerius ir devynerius metus Izraelio kalėjime praleidę Khaldunas al-Barghuthis ir Abderrahmanas al-Bibis dabar maitina ne kalinius, o gatvėmis zujančius ir parkuose besiilsinčius praeivius.

Vis dažniau parduotuvės perkelia savo verslą ir į elektroninę prekybą. Lietuviai renkasi apsipirkinėti ne tik lietuviškose elektroninėse parduotuvėse, bet ir tokiuose žinomuose pasauliniuose puslapiuose kaip „Amazon“ ir „AliExpress“. Vis dėlto apsipirkinėjimas per šiuos prekybininkus nėra nemokamas. „Alibaba“ – didžiausias pasaulio mažmenininkas. Per visus savo portalus parduoda prekių už maždaug 170 mlrd. dolerių. Taip pat per mėnesį turi apie milijardą vizualių transakcijų.

Lietuva biotechnologijų rinkoje – ne naujokė. Būtent šioje srityje mes ne tik lenkiame kaimynus latvius, bet ir estus, kuriuos esame įpratę vytis. Be to, šioje srityje nuolat uždirbamos milijoninės sumos. Mokslų daktaras Vladas Algirdas Bumelis pasakoja, kad būtent ši sritis turėtų būti Lietuvai prioritetinė, nes ji skatina Lietuvos ekonomikos augimą. Vis dėlto svarbiausia pastebėti kuomet yra tinkamas metas pradėti verslą ir kaip jį plėtoti.

Artėjant vasaros sezonui į Lietuvos kurortus plūsta ne tik poilsiautojai, bet ir laikino darbo ieškantys lietuviai.  Lietuvos darbo biržos duomenimis, kaip ir kiekvienais metais, daugiausia laisvų darbo vietų sezoniniams darbams yra užregistruojama Pajūryje – Klaipėdoje, Palangoje ir Neringoje. Laisvų darbo vietų ras ir ieškantys darbo Druskininkuose, Nidoje ar Birštone.

Lietuva lenkia daugelį pasaulio šalių dėl sąlygų verslui ir žiniasklaidos laisvės, bet turėtų pasitempti siekdama skaidresnio biudžeto, rodo naujas antikorupcinis tyrimas. Visuomenės sąžiningumo indekse (angl. Index of public integrity) iš daugiau nei šimto valstybių Lietuva užėmė 25-ą vietą.

Šilumininkai skelbia, kad šių metų balandis buvo 1 laipsniu šiltesnis nei pernai, be to, šildymo įmonės vis daugiau naudoja už dujas 3 kartus pigesnio biokuro, tad sąskaitos bus ketvirtadaliu mažesnės nei už pernykštį balandį. „Šių metų balandis nors prisimena mums kaip labai šaltas, buvo šiltesnis už 2015 balandį. Buvo 5 laipsniai vidutinė temperatūra, o šiemet 6,4 laipsnio“, - aiškina Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Vytautas Stasiūnas.

Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) sprendimu, laikinai sustabdyta individualiai įmonei priklausančios maisto produktų parduotuvės (Lauko g. 3-1, Vilkaviškis) veikla. Sprendimas priimtas po pakartotinio inspektorių patikrinimo, kurio metu rasta daugiau kaip 140 kg šviežios kiaulienos ir 4,2 kg subproduktų su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais.

Pastaruoju metu visuomenė diskutuoja, kodėl parduotuvėse tokie brangūs pirmieji lietuviški pomidorai ar agurkai. Keliama klausimų ir dėl importinių daržovių, vaisių ar uogų – tarkim, žiedinių kopūstų ar trešnių. Aukštų naujo derliaus kainų paaiškinimas paprastas – kiekvienais metais pirmosios daržovės kainuoja brangiau, nes užauginti jas ne sezono metu pareikalauja didelių investicijų.

Tendencijos rodo, kad tiek užsienyje, tiek Lietuvoje žmonės vis labiau vertina internetinį televizijos turinį. Taip suteikiama galimybė ne tik grįžus po darbų, patogiu laiku peržiūrėti jau transliuotas laidas per televizorių, bet ir pasimėgauti naujais, specialiai internetui sukurtais televizijos projektais. „Internetas yra susireikšminęs, o televizijos nuomone, tai eilinis techninis perdavimo operatorius.

Panašu, kad šiomis dienomis viešojoje erdvėje kerojanti baimė dėl prekių kainų dar greitai nesibaigs. Tiesa, didžiausios mažmeninės prekybos tinklo bendrovės „Maximos“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė skubėjo raminti viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie prekių kainas.

Ateityje bedarbiams iki 9 mėnesių pailgėtų bedarbių pašalpos mokėjimo trukmė, o jos mokėjimo pradžios būtų iš karto po darbuotojo atleidimo iš darbo, o ne po tiek mėnesių, už kiek jis būtų gavęs išeitinių išmokų. Seimas penktadienį apsvarstęs Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas, nutarė, kad į šią išmoką pretenduotų asmenys, iki įsiregistravimo darbo biržoje turintys ne mažesnį kaip vienerių metų nedarbo draudimo stažą per paskutinius dvejus metus.

Socialdemokratų siūlymą mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą politologas Ramūnas Vilpišauskas sieja su artėjančiais Seimo rinkimais. „Nemažai studijų rodo, kad konkretiems produktams sumažinus PVM tarifą kainos pasikeičia nereikšmingai, todėl toks siūlymas pirmiausia, manau, orientuotas į artėjančius rinkimus ir rodo norą parodyti iniciatyvą, kad kažkas daroma, reaguojant į diskusijas dėl išaugusių maisto produktų kainų“, - BNS penktadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santy...

Lietuvoje dėl kainų tradiciškai pirmiausia puolama į psichozę, po to pradedama ieškoti kaltų. O visos tos pastangos turėtų būti nukreiptos į sprendimus, kurie užtikrintų mūsų žmonių pajamų augimą, o ne į bandymą imituoti kažkokią kovą su didėjančiomis kainomis, - sako Liberalų sąjungos lyderis Eligijus Masiulis. „Kai kas dar bando aiškinti, kad kainos nepakilo. Labiausiai stebina premjero pozicija, kuri nuolat keičiasi.

Latvijos susisiekimo ministras paragino Lietuvos padėti spartinti europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektą. „Šis europinės reikšmės projektas svarbus visoms Baltijos valstybėms. Todėl svarbu, kad mes galėtume susitarti ir dėl optimalaus funkcijų pasiskirstymo, ir dėl spartesnio įgyvendinimo kiekvienoje šalyje atskirai“, – susitikime su Lietuvos ambasadoriumi Rygoje Ričardu Degučiu sakė Latvijos ministras Uldis Augulis.

Seimas baigė svarstyti naujo Darbo kodekso projektą ir jam pritarė, nors balsuojant dalyvavo mažiau negu pusė Seimo narių - 58 iš 141. Už projektą balsavo 45, prieš - du, o susilaikė 11 parlamentarų. Toliau dokumentą analizuos Seimo Teisės departamentas. Kol kas nėra aišku, kada vyks galutinis balsavimas - suredagavus apsvarstytą projektą, parlamentarai galės vėl teikti pataisas, kurių, manoma, bus labai daug. Jas vėl svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir vėl balsuos Seimas.

Aukso vertę įgavusių kai kurių daržovių kainos prekybos centruose dalį pirkėjų paskatino atsigręžti į turgų. Čia prekiautojai trina rankomis ir iš to mėgina spausti naudą pirkėjus viliodami šiek tiek mažesnėmis šviežių ridikėlių, salotų ir agurkų kainomis. Turguje šviežių šiltadaržiuose užaugintų ridikėlių vidutinė kaina 0,40 euro centų, svogūnų laiškai ir 100 gramų žaliųjų salotų nuo 0,30 iki 0,40 euro centų.

Socialdemokratams nutarus siūlyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) atšaldytai ir šviežiai mėsai, ekonomistas Gitanas Nausėdas mano, kad svarbu stebėti šių produktų kainas, įvedant lengvatą, ir taip užtikrinti, jog mėsa ir jos produktų kainos tikrai sumažėtų. Anot jo, tokią kontrolę galėtų užtikrinti prekybininkų pasirašytas geros valios memorandumas. Pastarieji sutiktų jį pasirašyti, bet patys neinicijuotų.

 Vos tik sušilo orai, kaipmat kavinės ir restoranai leidžiasi į darbuotojų medžioklę. Daugiausia sezoniniam darbui ieškoma jaunimo. Sostinės senamiestyje  įsikūrusio restorano savininkė juokauja, kad darbuotojų reikia ieškoti tarsi su žiburiu. Situacija katastrofiška – trūksta padavėjų, barmenų, virėjų, indų plovėjų. Pasak restorano savininkės, viena lauko kavinių dar neatidaryta, mat nėra kam dirbti. Todėl vidury Rotušės aikštės dar stūkso sukrauti kavinės stalai ir kėdės.

Premjeras, finansų ministras ir socialdemokratų frakcijos atstovai penktadienį sutarė, kad atšaldytai ir šviežiai mėsai būtų taikomas lengvatinis 5 arba 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Pasak Algirdo Butkevičiaus atstovės, artimiausiu metu siūlymas bus pateiktas Vyriausybei ir Seimui, o jam pritarus, naujas tarifas įsigaliotų nuo spalio.  „Siūloma 5 proc. arba 9 proc. PVM lengvata atšaldytai ir šviežiai mėsai. Jeigu tarifas būtų 5 proc., tam reikėtų apie 80 mln.

Įsisiūbavus kainų skandalui gyventojai ir toliau fiksuoja brangstančius maisto produktus. Susikūrusioje grupėje „Neįtikėtinos kainos“ žmonės piktinasi, kodėl taip smarkiai pabrango jų mėgstami produktai? Kalbinti gyventojai sako netikintys oficialia statistika, kurioje kainos didėja minimaliai. Mat geriausiai kainų pokyčius jie jaučia savo ištuštėjusioje kišenėje. Kaip skelbia Statistikos departamentas, per metus maisto produktai pabrango 1,6 procento.

Seimas suteikė daugiau laiko prie savivaldybių prisiregistravusiems žmonėms susirasti gyvenamąją vietą, kurią galėtų deklaruoti. Seimas ketvirtadienį metams – iki 2017 metų liepos 1-osios – pratęsė terminą, per kurį tokie asmenys turėtų susirasti gyvenamąją vietą, kurią galėtų deklaruoti. Už tai balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo vienas (konservatorius Pranas Žeimys), susilaikė penki parlamentarai. Anksčiau nuosavo būsto neturintys asmenys galėjo gyvenamąją vietą deklaruoti savivaldybėje.

„Lidl“ atidarymas Lietuvoje paveiks mažmeninės prekybos rinką: tik 4% internetu apklaustų pirkėjų teigia, jog „Lidl“ atėjimas neturės jokios įtakos ir nepakeis jų pirkimo įpročių. 10% respondentų yra pasiruošę tapti reguliariais „Lidl“ pirkėjais nuo pat parduotuvių atidarymo dienos, o 3 iš 4 apklaustųjų norėtų pirmiausia apsipirkti, kad nuspręstų dėl tolesnio lankymosi, rodo „Nielsen“ atliktas internetinis pirkėjų tyrimas.