Lietuvos darbo biržos duomenimis, kaip ir kiekvienais metais, daugiausia laisvų darbo vietų sezoniniams darbams yra užregistruojama Pajūryje – Klaipėdoje, Palangoje ir Neringoje. Laisvų darbo vietų ras ir ieškantys darbo Druskininkuose, Nidoje ar Birštone. „Cv–online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė pastebi, kad vasaros sezonui darbo galima rasti ir pramogų parkuose bei privačiose sodybose, kurios išsibarsčiusios po visą Lietuvą.
Pašnekovų teigimu, daugiausia šiemet bus ieškoma padavėjų, barmenų, virėjų, viešbučių darbuotojų, lauko prekybos darbuotojų, instruktorių ir animatorių.
Kuri specialybė apmokama geriausiai?
Norintiems įsidarbinti sezoniniam darbui reikia ne tiek ir daug, svarbiausia – motyvacija. Žinoma prie reikalavimų taip pat nurodomas atsakingumas, gebėjimas susikalbėti su klientais anglų ir rusų kalbomis, mokėjimas naudotis kasos aparatu, komunikabilumas. Tačiau anot Lietuvos darbo biržos komunikacijos skyriaus vyr. specialistės Mildos Jankauskienės, ankstesnė darbo patirtis dažniausiai nėra būtina. „CvMarket“ marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė prideda, kad patirtis gali būti reikalinga aukštos klasės restoranuose.
R. Karvaitienės pasakojimu, dėl kiekvieno atlyginimo tariamasi individualiai, nes jis gali priklausyti net nuo oro.
„Dažniausiai atlyginimas susideda iš dviejų dalių: bazinio ir priedų, priklausančių nuo darbo rezultatų. Padavėjų, barmenų atlyginimo didžiąją dalį sudaro arbatpinigiai. Atlyginimai labai priklauso ir nuo įmonės politikos, pvz. kai kurios siūlo priedą nuo bendros apyvartos. Taip pat nuo įmonės lygio, įvaizdžio, populiarumo, kainų, paslaugų kokybės ir netgi nuo oro. Padavėjai kurortuose vasaros sezonu vidutinio –aukštesnio lygio maitinimo įstaigoje vidutiniškai uždirba apie 900 eurų į rankas“, – teigia R. Karvaitienė.
Pasak M. Jankauskienės darbuotojams dirbantiems darbo patirties ir įgūdžių nereikalaujančius darbus, pavyzdžiui, padavėjams, kambarinėms, pagalbiniam personalui, šiemet siūlomas minimalus 350 eurų atlyginimas. „Pardavėjams prie minimalaus atlyginimo neretai siūlomi priedai už sėkmingus pardavimus. Virėjams siūlomas 600–1200 eurų atlyginimas, viešbučių administratoriams – 400–600 eurų“, – įvardija M. Jankauskienė.
R. Tartėlytės pasakojimu, nors atlyginimų dažniausiai skelbimuose nenurodo, tačiau nurodo papildomus priedus – nemokamas apgyvendinimas, maitinimas ir pan. „Jeigu imti bendrus skaičius – aptarnaujančiam personalui siūloma dažniausiai 350-400 eurų +arbatpinigiai. Jeigu tai jau kažkokios kvalifikacijos reikalaujantis darbas, kaip virėjai ar kiti virtuvės darbuotojai, atlyginimas bus didesnis, nuo 450 eurų, priklausomai, kokios kvalifikacijos ir su kokia patirtimi reikalingas darbuotojas“, – sako ji.
Vis dažniau įdarbinami nepilnamečiai
Nepilnamečių įdarbinimui yra nustatyta nemažai reikalavimų ir apribojimų, pavyzdžiui trumpesnis darbo laikas, specialūs reikalavimai darbo vietai. Todėl, anot R. Karvaitienės, darbdaviai vis dar linkę teikti pirmenybę kitiems potencialiems darbuotojams. R. Tartarėlytės teigimu, dėl šios priežasties kurortuose įsidarbina tie jauni žmonės, kurie ten ir gyvena.
Vis dėlto iš Lietuvos darbo biržos skaičių matyti, kad vis daugiau nepilnamečių yra įdarbinama, nes darbo paklausa didėja.
2014 m. per vasaros atostogas buvo įdarbinta 0,8 tūkst. registruotų mokinių (iš jų 0,6 tūkst. – iki 18 m.). 2015 m. vasarą buvo įdarbinta 0,9 tūkst. registruotų mokinių (iš jų 0,7 tūkst. – iki 18 m.). Lietuvos darbo birža prognozuoja, kad šiais metais šis skaičius bus per 1 tūkst.
„Tradiciškai mokiniai vasaros atostogų metu darbinasi pagalbiniais darbininkais, padavėjais, indų plovėjais, prekybos salės darbuotojais, kasininkais, skrajučių platintojais, produktų pristatymo komandų nariais, uogų rinkėjais ir pan. Taip pat teritorinės darbo biržos vasarą organizuoja viešuosius darbus, kuriuose gali dirbti mokiniai. Planuojama, kad šiemet tokia galimybe pasinaudos apie 1 tūkst. mokinių. Viešųjų darbų metu įdarbinti jauni asmenys paprastai dirba aplinkos tvarkymo darbus, tvarko mokyklų, darželių, globos namų aplinką, pjauna žolę, prižiūri gėlynus, sodina medžius“, – informuoja M. Jankauskienė.
Darbuotojų paklausa didmiesčiuose – mažesnė
Žvelgiant į skelbimus, R. Karvaitienė teigia, kad nors ir didmiesčiuose vasaros sezonui taip pat padaugėja darbo pasiūlymų padavėjams, barmenams, viešbučių darbuotojams ir lauko prekybos darbuotojams, bet ne tokiais kiekiais, kiek jų reikia kurortiniuose miestuose.
Šiais metais paklausa didmiesčiuose nors ir išliko, bet laisvų darbų vietų skaičiaus augimas pastebimai sulėtėjęs.
„Taip yra dėl to, kadangi praėjęs balandžio mėnuo buvo pakankamai vėsus. Sinoptikams prognozuojant šiltą gegužę, manome, kad laisvų darbo vietų sezoniniams darbams skaičius pradės augti sparčiau ir šalyje bus užregistruota apie 4 tūkst., didžiuosiuose miestuose – apie 1,8 tūkst. laisvų darbo vietų sezoniniams darbams“, – sako M. Jankauskienė.
Daugiausiai laisvų darbo vietų sezoniniams darbams šiais metais, didžiuosiuose miestuose, užregistravo darbdaviai, veikiantys statybos sektoriuje. Ieškomi betonuotojai, apdailininkai, pastatų dažytojai, plytelių klojėjai, kelininkai, plataus profilio statybininkai, nekvalifikuoti statybos darbininkai, pagalbiniai darbininkai. Paslaugų sektoriuje ieškomi padavėjai, barmenai, viešbučių kambarinės, apsaugos darbuotojai, pagalbiniai darbininkai, o žemės ūkio sektoriuje ieškomi apželdinimo technikai, miško sodintojai, kvalifikuoti žuvininkystės ūkio darbininkai, nekvalifikuoti apželdinimo darbininkai, pagalbiniai darbininkai.
R. Tatarėlytė taip pat pastebi, kad papildomų vietų atsiranda ir turizmo sektoriuje, mat laukiama turistų antplūdžio.
„Taip pat dalis reguliarių darbuotojų eina atostogauti, todėl reikalingi laikini darbuotojai, kurie juos pakeistų. Maitinimo sektorius – reikalingas didesnis aptarnaujantis personalas, ypač populiariose tarp turistų vietose. Taip pat yra dalis kavinių bei restoranų, kurie dirba tik vasaromis. Reikia nepamiršti ir ledų bei suvenyrų pardavėjų“, – sako R. Tartarėlytė.
Lietuvos darbo biržos duomenimis kovo mėnesį šalies darbdaviai užregistravo 2,7 tūkst. laisvų darbo vietų sezoniniams darbams, tai apie 50 proc. daugiau nei vasario mėnesį), balandį – 3,2 tūkst. (apie 18 proc. daugiau nei kovą). Didžiuosiuose šalies miestuose ši tendencija buvo dar ryškesnė: didmiesčių darbdaviai užregistravo 1,4 tūkst. laisvų darbo vietų sezoniniams darbams – tik 10 proc. daugiau nei kovo mėnesį.
