Lietuvos verslas

Maisto produktų gamintojai jau turi sutartis su Vokietijos mažmeninės prekybos tinklu „Lidl“, o pirmąsias prekes turi patiekti gegužės 25 dieną, tad atidarymo laukiama birželio pradžioje, rašo „Verslo žinios“. Naujienų portalo tv3.lt žurnalistų žiniomis, atidarymas turėtų įvykti birželio 2 dieną. Sutartis su „Lidl“ jau pasirašė pieno perdirbimo bendrove Vilkyškių pieninė, vaisių ir daržovių prekybininkėmis „Citma“, „Kietaviškių gausa“, mėsos perdirbėja Klaipėdos mėsine.

Nuo lapkričio bus draudžiama informuoti apie alkoholio kainų sumažinimą - visose alkoholio prekybos vietose nebus galima jokiais būdais pirkėjams parodyti, kokiems alkoholiniams gėrimams ir kokio dydžio taikomos nuolaidos. Seimas antradienį priėmė tai numatančias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas: už balsavo 72, o susilaikė 17 parlamentarų.

Lėtas darbo našumo augimas turtingose šalyse stabdo ekonomikos augimą bei mažina galimybes didinti atlyginimus, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Norvegijoje. Pasak Haraldo Magnuso Andreasseno, nedarbas daugelyje turtingųjų pasaulio šalių yra žemesnis nei normalus (apie 4-6 proc.) nedarbo lygis, ir ši tendencija turėtų išlikti ateityje. Pasak ekonomisto, nors bedarbiams tai gera žinia, tačiau neigiamai atsiliepia ekonomikai, mat ne tik trūksta darbuotojų, bet ir jų našumas auga lėtai.

Greitai Lietuvos pirkėjams duris atversiantis prekybos tinklas „Lidl“ praneša apie partnerystę su vienu žymiausių Lietuvos krepšininkų – Arvydu Saboniu. Lietuvos krepšinio legenda pasirodys prekybos tinklo reklamose ir kituose projektuose. Garsųjį krepšininką jau galima išvysti įsibėgėjančioje „Lidl Lietuva“ reklaminėje kampanijoje. „Nusprendėme bendradarbiauti su Arvydu Saboniu, nes Lietuvoje krepšinis yra populiariausia sporto šaka, kuri vienija visą tautą.

Lietuvos komerciniai bankai yra išdavę beveik 3,5 mln. debeto ir kredito mokėjimo kortelių, tačiau dauguma jų turėtojų nežino ne tik jų skirtumų, bet ir kiek kainuoja pati kortelė. Kokybinio tyrimo duomenimis, klientai pageidautų aiškesnės kainodaros, o paprasčiausias sprendimas galėtų būti fiksuoti su kortelėmis susijusių banko paslaugų mokesčiai.

Milijardinės vertės uždarymo projektus įgyvendinančiai Ignalinos atominės elektrinei (IAE) išmontavimo darbams gali prireikti apie 1,2 mlrd. eurų, kurių Europos Sąjunga, pasibaigus šiai finansinei perspektyvai, skirti neketina, sako IAE vadovas Darius Janulevičius. „Bendrai eksploatavimo nutraukimas kainuos apie 3 mlrd. eurų. Kas mane šiandien neramina yra tai, kad Europos Komisijos ir Europos Sąjungos pozicija, kuri mums iš principo negarantuoja likusio finansavimo iki pabaigos, apie 900 mln.

Lietuvoje gegužės 18-ąją minima Laisvės nuo mokesčių diena - simbolinė diena, kai mokesčių mokėtojai nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti savo ir savo šeimos gerovei. Šiemet ji yra keturiomis dienomis vėliau nei pernai. „Simbolinė laisvės nuo mokesčių diena – tai pagarbos mokesčių mokėtojui diena, kai reikėtų pasakyti ačiū tiems, kurie išlaiko valstybę. Ji skirta pagerbti mokesčių mokėtojus, atkreipti dėmesį, kiek žmonės iš tikro sumoka mokesčių ir kam tie pinigai panaudojami.

Pastaruosius porą metų viešojo maitinimo įstaigose kylančios kainos piktina daugumą žmonių. Dažnas prisipažįsta - jei tik gali, valgo namuose. Kad maistas ir gėrimai viešojo maitinimo įstaigose brangsta, įrodo ir viešai prieinamos populiarių maitinimo tinklų kainos. Per keletą metų nuo keliasdešimt centų iki kelių eurų pabrango dauguma patiekalų ir gėrimų. Ir restoranų savininkai prognozuoja, kad jos ir toliau kils iki ES vidurkio.

Prekybos tinklų boikotas oficialiai baigėsi praėjusią savaitę ir netgi su trenksmu. Štai savaitgalį kai kur paskelbus iki 40 procentų akciją, žmonės į parduotuves plūdo tarsi per didžiąsias metų šventes. Pirkėjai netgi būriavosi prie parduotuvių ir pritrūko laisvų vežimėlių prekėms susikrauti.  Vilnietė Rasa, savaitgalį išvydusi didžiausias eiles prie kasų, sako nusivylusi, mat po trijų dienų boikoto iš žmonių solidarumo neliko nė kvapo.

Maltos bendrovės „Relvit Ltd.“, valdančios Vilniaus, Klaipėdos bei Šiaulių prekybos centrus „Akropolis“, akcininkai šiandien įvykusiame akcininkų susirinkime pritarė sandoriui su Lietuvos bendrove UAB „Vilniaus prekyba“ dėl „Akropolio“ grupės įmonių akcijų pardavimo. Planuojama, kad sandoris bus užbaigtas artimiausiu metu.

Finansų rinkų dalyviai šią savaitę nagrinės infliacijos duomenis, kurie bus paskelbti ir JAV, ir euro zonoje. Naujausia informacija apie infliacijos pokyčius gali turėti reikšmingos įtakos tolesniems centrinių bankų žingsniams. Infliacijos rodiklio įtaka FED planams Antradienį JAV bus skelbiamas balandžio mėn. vartotojų kainų indeksas. Bazinės infliacijos pokytis kovą, palyginti su vasariu, buvo 0,1 proc. Tai buvo prastesnis rezultatas nei tikėtasi.

Papirkimu ir prekyba poveikiu įtariamas koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis lieka kelias televizijas valdančios žiniasklaidos grupės „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ bei naujienų portalą alfa.lt valdančios „Alfa Media“ valdybų pirmininku. „MG Baltic“ vadovas Darius Mockus BNS patvirtino, kad R. Kurlianskis kol kas nėra nušalinamas nuo pareigų, nesikeičia jo statusas koncerne. „Ne.

Laikinasis Liberalų sąjūdžio vadovas, europarlamentaras Antanas Guoga, pirmadienį pareiškęs atsisakysiantis verslų Lietuvoje, dalies jų valdymą ketina perduoti savo vardo labdaros fondui. A.Guoga BNS pirmadienį sakė jau radęs pirkėjus daliai savo verslo, kitą planuoja perduoti valdyti labdaros fondui, kurio jis neįvardijo. Planuoja stiprinti fondą A.Guogos paramos fondo direktorė Džiuljeta Koženevska BNS patvirtino, kad fondas ketina perimti dalies europarlamentaro verslo valdymą.

Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto narys siūlo diferencijuoti būtiniausių banko paslaugų krepšelį ir kredito įstaigoms taikyti ne vienodus reikalavimus, o atsižvelgiant į jų dydį. Socialdemokratas Andrius Palionis užregistravo Seime svarstomo Mokėjimų įstatymo pataisą, kuria siūloma pagrindinės sąskaitos paslaugų krepšelį formuoti pagal kredito įstaigų dydį. Pasak jo, siekis į pagrindinės sąskaitos krepšelį sudėti visiems vienodas paslaugas yra palankus tik didiesiems bankams.

Rusijos ekonomikos nuosmukis šiais ir kitais metais turėtų lėtėti, ir tai turės teigiamos įtakos Baltijos šalių, kur Rusija yra viena pagrindinių prekybos partnerių, ekonomikos plėtrai, sako Tarptautinio valiutos fondo ekonomistė. „Praėję metai buvo labai sudėtingi, nes Rusijos ekonomika susitraukė 3,7 proc., naftos kainos smuko, ir tai pakirto užsienio prekybą. Be abejo, susilpnėjusi paklausa Rusijoje paveikė šalis, kurios eksportuoja į šią šalį.

Nuo šiandien „Lidl Lietuva“ pradeda aktyvią veiklą socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“, kur savo gerbėjams pasiūlys ne tik naudingą turinį, bet ir galimybę užduoti klausimų ir dalintis atsiliepimais. „Savo šūkiu Lietuvoje pasirinkome žodžius „Taip gyventi verta“, – sako bendrovės „Lidl Lietuva“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovė Agnė Gaižauskienė.  Šiuo metu „Lidl“ yra 27 šalyse, šiais metais planuojama plėtra į Serbiją ir JAV.

Laikinuoju Liberalų sąjūdžio vadovu tapęs europarlamentaras Antanas Guoga pirmadienį pranešė besiruošiantis atsisakyti Lietuvoje turimų verslų. „Pastarųjų dienų įvykiai paskatino mane imtis to, kam jau kuris laikas ruošiausi. Kaip įmanoma greičiau atsisakysiu Lietuvoje turimų verslų“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienį paskelbė A.Guoga. A.Guoga laikinuoju Liberalų sąjūdžio vadovu tapo po to, kai dėl įtarimų kyšininkavimu atsistatydino partijos vadovas Eligijus Masiulis.

Seimo kanceliarija kreipsis į Vyriausybę, kad ši priimtų nutarimą nutraukti leidyklos „Valstybės žinios“ veiklą. Tokiam kanceliarijos prašymui pritarė Seimo valdyba. „Seniai brendo tas sprendimas“, – BNS sakė parlamento pirmininkė Loreta Graužinienė. Seimo kanclerė Daiva Raudonienė teigia, kad valstybės įmonė Seimo leidykla „Valstybės žinios“ nebeatitinka pagrindinės steigėjo nustatytos funkcijos – įstatymų ir kitų teisės aktų sklaidos.

Įkandin pajūrio kurortų, savo įvažiavimo mokesčio įsigeidė Karklė. Viena gyvenvietės bendruomenė šitaip nori išspręsti dviračių takų, pėsčiųjų perėjų ir apšvietimo problemas. O šį gražų kampelį pamėgę poilsiautojai už automobilį mokėtų penkis eurus. Kol dar karštoji vasara neatėjo, Karklėje – ramu ir tylu. Kas vaikštinėja, kas važiuoja dviračiu, kas lanko senąsias kapinaites ant jūros kranto. Tačiau vaizdas pasikeičia iškart vos pašvietus saulei: poilsiautojai šią vietą itin pamėgę.

Premjerui Algirdui Butkevičiui paskelbus, kad socialinį modelį planuojama priimti iki liepos 1 dienos, pramonininkų konfederacijos nariai sunerimo dėl tokio skubotumo. Jų nuomone, kai kurie siūlymai skamba naiviai, o neatidus jų priėmimas Seime paliko daugybę spragų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas, Trišalės tarybos pirmininkas Jonas Guzavičius pasakoja, kad nors klausimai ir buvo aptarti, patekę į Seimą jie staiga įgavo kitą formą.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau negu pusmečiui, politinės partijos pradėjo tikrą pažadų pasiutpolkę, lenktyniaudamos, kurios žmones pradžiugintų didesniu vidutiniu atlyginimu, minimalia mėnesine alga (MMA) ar senatvės pensija. Tuo metu apžvalgininkai perspėja, jog žongliravimas skaičiukais tėra masalas rinkėjas, mat ne viskas priklauso nuo politikų sprendimų.

Per paskutinį dešimtmetį duonos gaminių kainos išaugo daugiau nei dvigubai. Nors grūdai nebrango, o ir prekybininkai, anot ekonomistų, kainų labai nekėlė. Žvilgsniai krypsta į kepėjus, mat jų įtaka galutinei duonos kainai yra didžiausia. Pastarieji teisinasi, jog didžioji pelno dalis tenka darbuotojų atlyginimams. Kiek lietuvių kasdien valgo kalafiorus? Visuomenės apklausas vykdančios agentūros juos, ko gero, suskaičiuotų ant vienos rankos pirštų.

Vilniaus meras liberalas Remigijus Šimašius , gavęs informacijos, kad nedidelio baseino Vilniuje statyboje gali dalyvauti koncerno „MG Baltic“ įmonė, ragina Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) greičiau išnagrinėti konkurso skaidrumą. R.Šimašius penktadienį kreipėsi į VPT direktorę Dianą Vilytę, prašydamas įvertinti savivaldybės planuojamo skelbto 25 metrų plaukimo baseino Fabijoniškėse rangovo konkursą, pranešė savivaldybė. VPT savo ruožtu jau yra sustabdžiusi sutarties pasirašymą ir vertina konkursą.

Darbo rinka Lietuvoje plečiasi nepaisant prastos demografinės situacijos ir emigracijos. Tačiau struktūriniai pokyčiai, o tiksliau jų nebuvimas, gali greitai pakeisti situaciją. Tuomet darbo rinka ūkio augimo bures pavers ekonominiu inkaru. Nedarbo lygis Lietuvoje pirmąjį ketvirtį buvo susitraukė iki 8,3 proc. – mažiausio lygio nuo 2008 m. Užimtumas irgi stiebiasi į viršų: dirbančiųjų skaičius pirmąjį ketvirtį viršijo 1,35 mln., t.y. pasiekė 2009 m. lygį.

Nors minimalus mėnesio atlyginimas auga, o ir politikai dalinasi pažadais dar labiau kelti algas, atliktas tyrimas atskleidė nemalonias tendencijas. Dabartiniu vidutiniu atlyginimu neprilygstame nei kaimynams lenkams, nei vengrams.

Apie metus laiko Darbo kodeksą ruošė socialinių mokslininkų būrys, tačiau vos projektui pasiekus Seimą prasidėjo pakeitimai. Vieni įvyko dar svarstant Socialinių reikalų ir darbo komitete, kiti – Seime. „Patekus į Seimą ir Socialinių reikalų ir darbo komitetą viskas susijaukė. Tas pataisas bandoma priimti kažkokiu konvejerio būdu ir lieka neišspręsti fundamentalūs dalykai apibrėžiantys darbo santykių lankstumą“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Nors prekybos tinklų boikotas oficialiai baigėsi, tačiau socialiniuose tinkluose žmonės toliau vieni kitus ragina tęsti šią protesto akciją neribotą laiką. Tuo tarpu prekybos tinklai jau paskaičiavo, kiek jiems kainavo šios trys skausmingos dienos. „Iki“ prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė teigia, kad per šias tris akcijos dienas sulaukė keliais procentais mažiau pirkėjų nei praėjusią savaitę.

Ukrainos oro bendrovė „Ukraine International Airlines“ vasarą skraidins iš Kijevo į Palangą. „Tikimės, kad šis maršrutas prisidės prie atvykstamojo turizmo skatinimo - planuojame, kad atvykstančiųjų iš Ukrainos dalis visame keleivių sraute bus apie 60 proc.“, - pranešime spaudai cituojama Lietuvos oro uosto komercijos direktorė Jūratė Baltrušaitytė. „Ukraine International Airlines“ nuo birželio 19 dienos iki rugsėjo 21 dienos skraidins du kartus per savaitę.

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pagyvenusių žmonių dalis visuomenėje išaugo dukart ir dabar siekia beveik 19 procentų. Tikėtina, jog iki 2040 metų kas trečias Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 65 metų amžiaus, o vidutinis gyventojų amžius padidės daugiau nei penkiais metais. Kol kas jokių pokyčių ar sprendimų, galinčių pakreipti senėjimo tendenciją priešinga linkme, nematyti.

Po nuosaikesnių 2015 metų rezultatų, 2016 metų pradžioje Lietuvos būsto rinka vėl spurtavo. Visuose šalies regionuose stebimas išaugęs būsto rinkos aktyvumas, kylančios pardavimo ir nuomos kainos bei sparčiai augančios skolinimosi apimtys. Tačiau pasak eksperto, investicinė grąžą iš nuomos turėtų sumažėti. Teigiami šalies ekonominiai pokyčiai ir augantys gyventojų lūkesčiai toliau didina tiek būsto kainas, tiek sandorių skaičių.

Valdantieji jau žada daug mokestinių naujovių nuo naujųjų metų. Ketinama 1 proc. sumažinti „Sodros" mokestį bei įvesti „Sodros" įmokų lubas. Kartu žadama rinkti papildomus mokesčius į specialų išeitinių kompensacijų fondą. Numatomas ir Naujojo darbo kodekso startas. Tai girdėdami verslininkai su profesinėmis sąjungomis tik laužo galvas nebežinodami, bus lengviau, ar sunkiau gyventi. Vilnietė Janina, dirbanti picų kepėja, nusprendė teisybės ieškoti Darbo inspekcijoje.

Tęsiantis prekybos centrų boikotui prekybininkai vis labiau puošiasi raudona ir geltona – akcijų spalvomis ir siūlo savo klientams puokštę nuolaidų. Sulaukęs daugybės skaitytojų nuotraukų, tv3.lt portalas atliko tyrimą, kiek maistas kainuoja užsienio šalyse.

Seimas imasi jaukti vos tris mėnesius veikiančią taromatų sistemą. Siūloma naikinti prievolę kaimo parduotuvėms priimti tarą, vietoje to kiekvienoje seniūnijoje esą atsirastų taromatai. Verslininkams nuo tokių planų šiaušiasi plaukai – žaidimas esą vos prasidėjo, o taisyklės jau keičiamos iš esmės. Nors pardavėjai skundžiasi ir bambalių tvaiku ir sunkesniu darbu, vietos gyventojams patinka, kad likusios taros vežti toli nereikia.

Seimas priėmė rezoliuciją dėl nesaugios 50 km nuo Vilniaus statomos Astravo atominės elektrinės (AE) galimo pavojaus Lietuvai. Taip Baltarusijai siunčiamas signalas, kad Lietuva neįsileis šioje jėgainėje pagamintos elektros. Už rezoliuciją ketvirtadienį balsavo 59, prieš - du, o susilaikė 28 Seimo nariai. Rezoliucija Vyriausybė paraginta imtis visų reikalingų diplomatinių, teisinių, techninių priemonių, kad Astravo AE statyba būtų sustabdyta.

2015 metais šešėlinė ekonomika Latvijoje traukėsi, Lietuvoje ir Estijoje – augo, tvirtina Stokholmo ekonomikos mokyklos (SSE) Rygoje ekspertai. Jų skaičiavimais, Lietuvoje šešėlinės ekonomikos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis padidėjo nuo 12,5 proc. užpernai iki 15,0 proc. pernai. Latvijoje šešėlinė ekonomika sumenko nuo 23,5 proc. iki 21,3 proc. BVP, Estijoje – išaugo nuo 13,2 proc. iki 14,9 proc. BVP. 42,3 proc.

Kiekvienam Lietuvos piliečiui – po 200 eurų per mėnesį. Skamba kaip lėkšta politinė reklama? Ne, tokios šiuo metu yra Lietuvos galimybės sukurti „bazinių pajamų“ modelį, kuris pakeistų dabar egzistuojančią painią ir brangią socialinės apsaugos sistemą. Gal tai ir nedaug, bet daug geriau, nei turime dabar.

Per Lietuvą besiritant pasipiktinimo dėl maisto kainų ir prekybos centrų boikoto bangai, bandoma ieškoti už tai atsakingų. Klausimo, susijusio su žiniasklaidoje paviešinta informacija apie prekybos centrų tiekėjų susitarimus neišvengė ir premjeras Algirdas Butkevičius. Politikas pareiškė, kad jam ši informacija yra žinoma ir jau pradėtas tyrimas. „Konkurencijos tarybos vadovas kaip tik tokius faktus yra nustatęs.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad nuo kitų metų planuojamas didinti neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) turėtų paskatinti gimstamumą ir pagerinti demografinę padėtį šalyje. „Turiu pasakyti, kad mes aiškiai esame priėmę sprendimą didinti žmonių realias pajamas ir ypač didinti pajamas žmonėms, kurių darbo užmokestis santykinai yra mažesnis. Keletą metų jau didinome NPD ir minimalią mėnesinę algą.

Pridėtinės vertės mokesčio lengvatos mėsai taikymą mes siūlome dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tai padėtų sumažinti mėsos ir jos produktų kainą, mėsa taptų prieinama žmogui, „Žinių radijui“ sakė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.   „Antra, Lietuvos ūkininkams ir prekybininkams būtų sudarytos geresnės sąlygos konkuruoti su kaimyninių šalių ūkininkais. <...> Kiek mes prarastume [iš biudžeto], sunku tiksliai būtų atsakyti į šį klausimą.

Ar šiomis dienomis padaugėjo lietuvių, vykstančių apsipirkti į Lenkiją? TV3 žinių reporteriai šiandien apsilankė ir ten. Net ir šiandien, darbo dieną, Suvalkų prekybos centruose driekėsi mūsų tautiečių eilės - pilnas bagažines maisto produktų prisikrovę lietuviai sako, kad taip jie boikotuoja dideles kainas Lietuvoje, o nepatingėję nuvažiuoti iki Lenkijos sutaupo apie trisdešimt procentų savo pinigų.

3 dienų nepirkimo akcija gal ir patraukė dėmesį miestuose, bet ne kaimuose. Mat čia žmonės gyvena visai kitu ritmu. Daugelis neslepia užsiauginantys daržovių, tad po parduotuves mažai vaikšto, o ir prireikus būtiniausių prekių apsipirkti važiuoja į miestą. Ne kasdien eina ir į kaimo parduotuves, užsuka tik ko pritrūkę, nes čia dar brangiau nei mieste. Upytės kaimo gyventojas Antanas dar prieš vidurdienį atskuba į vieną iš trijų kaimo parduotuvių.

Ne pirmą mėnesį Europoje skamba tokie trumpiniai kaip „Brexit“, „Grexit“, kuriuos lydi pačios įvairiausios emocijos nuo pritarimo šūksnių iki nuogąstavimų dėl Europos ateities. Panašu, kad regionas patiria vieną rimčiausių politinių ir ekonominių krizių. Kuo toliau, tuo tampa aiškiau, kad sprendimo panašaus pobūdžio bruzdėjimams neutralizuoti, kaip jau darosi įprasta, tiesiog nėra. Verslas aktyviai draudžiasi nuo svaro kritimo Birželio 23 d. britai balsuos, ar likti ES sudėtyje.

Ekspertai nevienareikšmiškai vertina politikų susitarimą įvesti „Sodros“ įmokų lubas. Nors sutariama, kad jos yra būtinos, tačiau pabrėžiama, kad tai turėtų būti daroma kartu su kitomis reformomis, nes priešingu atveju socialinė sistema išliktų netvari. Be to, tikimasi, kad lubų įvedimas padės į šalį pritraukti daugiau investicijų.

Šiandien vienbalsiai perrinktas dar vienai kadencijai Lietuvos pramonės konfederacijos prezidentas Robertas Dargis juokavo, kad daug geriau būtų, jei rinkimai būtų vykę demokratiškai su daugiau kandidatų. Tai paskutinė jo kadencija. tv3.lt portalui jis pasakoja, kad svarbiausia bus susikalbėjimas ir verslo bendruomenės ugdymas.  „Tikiuosi, kad kitais rinkimais bus bent kelios pavardės ir išrinktas žmogus bus labiausiai pramonininkų interesus atitinkantis.

Vidutinis atlyginimas sieks 1450 Eur, minimali mėnesinė alga (MMA) – 450 Eur, Seimo narių skaičius – 101, valdininkai premijas gauna tik tada, jei kyla šalies ekonomika – tokią Lietuvą žada Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas. 2012 m. prieš Seimo rinkimus A. Zuokas rinkėjus viliojo pažadais, kad sostinės gyventojas 2020 m. vidutiniškai 6,4 tūkst.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybės narės nusprendė pakviesti Latviją tapti 35-ąja šios organizacijos nare, trečiadienį pranešė Latvijos užsienio reikalų ministerija. Trečiadienį susitikusi EBPO Taryba šį sprendimą priėmė vienbalsiai, o tai patvirtina, kad Latvija atitinka visas narystės sąlygas, pažymėjo ministerija. „Latvija pakviesta į EBPO!“, – savo „Twitter“ paskyroje parašė šalies užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

Vyriausybės ir Seimo atstovai trečiadienį susitarė įvesti „Sodros“ įmokų lubas, patvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. „Apsispręsta dėl („Sodros“ - BNS) lubų, kad pradėtume (jas taikyti - BNS) nuo 10 vidutinių darbo užmokesčių. Siekiamybė yra, kad pasiektume penkis“, - žurnalistams Vyriausybėje po premjero susitikimo su Seimo frakcijų vadovais trečiadienį sakė ministrė.

Lietuvos sostinė buvo vienas Rusijos turistų lankomiausių užsienio miestų per praėjusį gegužės švenčių laikotarpį, tvirtina Rusijos internetinė kelionių agentūra „Travel.ru“. Vilnius šiame reitinge – ketvirtas, viena pozicija nusileidęs Rygai. Į pirmąjį dešimtuką pateko ir Talinas, užėmęs šeštąją sąrašo eilutę. Baltijos valstybių sostinėse viešėta vidutiniškai po tris dienas, už nakvynę viešojo apgyvendinimo įstaigoje mokėta beveik po 50 eurų. Populiariausias buvo Minskas, po kurio sekė Praha.

Po pirmos dienos boikoto pirkėjai nežada sudėti ginklų, o prekybos tinklai teigia, kad nukraujavo nedaug. Nors vakar nuo ankstyvo ryto socialiniuose tinkluose mirgėjo nuotraukos, kuriose užfiksuotos tuščios parduotuvės arba vos vienas kitas pirkėjas, prekybos tinklai to nesureikšmina. Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė spaudai Giedrė Bielskytė teigia, kad realų vaizdą galima bus matyti tik savaitės pabaigoje, tačiau, lyginant su praėjusiu antradieniu, lankytojų buvo mažiau.