Lietuvos verslas

Finansų rinkų dalyviai šią savaitę stebės aktualius rodiklius, skelbiamus ir JAV, ir Europoje. Prognozuojama, kad situaciją JAV paslaugų sektoriuje atspindinčio indekso pokytis reikš geras naujienas. Tuo metu Europos verslo ir investuotojų lūkesčius apibendrinantys indeksai trauksis ir taip parodys jų nerimą dėl artėjančio referendumo Didžiojoje Britanijoje. JAV ekonomikai – geros žinios Pirmadienį JAV buvo paskeltas išankstinis gegužės mėn. „Markit PMI“ pramonės indeksas.

Tiek ekonomistai, tiek nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad emigrantų siunčiami pinigai nugula Lietuvos NT rinkoje. Nors tikimasi, kad toks rinkos suaktyvėjimas reiškia lietuvių norą grįžti ir ateityje gyventi Lietuvoje, realybė yra kitokia. Pasak Lietuvos banko valdybos nario Tomo Garbaravičiaus, tendencija, kad kuo daugiau emigrantų pervedimų, tuo daugiau sandorių NT rinkoje, pastebima nuo 2009 metų. Toks sprendimas aiškinamas investicijų poreikiu.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paslaugos kainos gyventojams viršutinės ribos mažės, pirmadienį nusprendė Kainų komisija. Elektros iš vidutinės įtampos tinklų kainos viršutinė riba nuo liepos sieks 7,499 cento už kilovatvalandę - 15,4 proc. mažiau nei pirmąjį šių metų pusmetį, o žemos įtampos - 9,53 cento, arba 3,3 proc. mažiau. Praėjusią savaitę komisija skaičiavo, kad vidutinės įtampos tinklų kainos riba turėtų mažėti 5,3 proc., o žemos - 4,4 proc.

Įsivaizduokime, kad socialinė medija yra centrinė Vilniaus gatvė ir elkimės ten taip, kaip elgtumėmės centrinėje Vilniaus gatvėje sekmadienį per pietus, „Žinių radijui“ sakė viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas. „Ten mes nesikeiksime, ten negersime alkoholio, nedarysime dalykų, kurie mums gali pakenkti. <...> Skirtingos kompanijos vadovaujasi skirtingomis strategijomis.

Ne paslaptis, kad nueitas ilgas kelias nuo pirminės Darbo kodekso versijos iki dabartinių įstatymų. Vieni siūlymai keitėsi Trišalėje taryboje, kiti Socialinės apsaugos ir darbo komitete, dar kiti – Seime. Verslo atstovai įsitikinę, kad pakeitimai darbo santykių lankstesnių nepadarė. tv3.lt domisi, kokie buvo mokslininkų pateikti siūlymai ir kokie įstatymai pristatyti projekte.

Pirmąją Baltijos išskirtinai maisto reklamos agentūrą sukūrę „Virtuvės mitų griovėjai“ pradėjo bendradarbiauti su prekybos tinklu „Lidl“. Pirmasis jų bendras darbas – netrukus dienos šviesą išvysiantis „Lidl“ prekių katalogas, rašoma pranešime spaudai.  Įmonės „Virtuvės mitų griovėjai“ vadovas Alfas Ivanauskas pabrėžia, kad visada siekia dirbti su klientais, vertinančiais išskirtinumą ir pasiruošusiais priimti inovatyvius bei originalius sprendimus.

Viena didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ ruošiasi eksportuoti sūrius į Kiniją, tačiau kol kas neaišku, kada pirmasis krovinys galėtų pasiekti tikslą. Bendrovės vadovas sako, jog bendrovė jau turi partnerių Kinijoje, tačiau pirmiausia turi užregistruoti įmonės kodą šioje šalyje. „Yra nemažai kontaktų ir susidomėjimas. Dabar vyksta techninis darbas užregistruoti gamintoją kaip galintį vežti produkciją į Kiniją.

„TNS Emor“ atlikta apklausa atskleidė, jog Lietuvoje labiausiai mėgstami globalūs prekės ženklai – „Google“ bei „Facebook“. Greta jų į mėgstamiausių prekės ženklų trejetuką patenka ir Baltijos šalyse veikiantis prekybos tinklas „Maxima“. Pastebima, kad 4 iš 10 į populiariausiųjų dešimtuką patekusių prekės ženklų Lietuvoje – išskirtinai internetinės bendrovės. Atlikta apklausa parodė, kad geriausiai vertinami prekės ženklai Lietuvoje, lyginant su praėjusiais metais, išlaikė savo populiarumą.

Pridėtinės vertės mokesčio lengvatą taikant tik šviežiai ir atšaldytai mėsai, valstybės biudžetas gaus mažiau įplaukų, mano Mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas. Tačiau, pasak Egidijaus Mackevičiaus, lengvatą pritaikius ir daliai mėsos produktų, vartojimas išaugtų, taip kompensuodamas biudžeto praradimus. „Mes manome taip: jeigu bus padaryta tik šviežiai mėsai, biudžetas tikrai nukentės, nes šviežia mėsa yra šviežia mėsa. Ji tiesiog pagal savo pridėtinę vertę nesudaro didžiosios dalies.

Politologė Margarita Šešelgytė sako, kad dujotiekio projektas „Nord Stream 2“ turi būti vertinamas karinio saugumo aspektu, nes jis sudaro prielaidas lengviau militarizuoti Švedijos Gotlando salą, kuri turi ypatingą reikšmę į Baltijos šalis atvykti NATO sąjungininkų pajėgoms. „Negali taip tiesiai šviesiai imti ir apkaltinti rusus, kad jie militarizuoja Gotlando salą, nes kol kas tų veiksmų nėra, bet atsiveria galimybės.

Seimo komitetas nepritarė Valstybės kontrolės siūlymui nustatyti griežtesnę motinystės (tėvystės) išmokų antraisiais vaiko priežiūros metais skyrimo tvarką. Tokį sprendimą parlamentinis komitetas priėmė penktadienį svarstydamas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, kuris yra socialinio modelio dalis, pataisas. „Viena ranka sakome, kad yra blogai, o kita ranka vistiek daliname pinigus“, - tokiu komiteto sprendimu piktinosi socialdemokratas Algirdas Sysas.

Nepriimtas ir nuolat keičiamas Darbo kodeksas, didžiulis darbuotojų apmokestinimas ir biurokratinė našta – skaudžiausios Lietuvos konkurencingumo vietos. Ir jei prieš 6 metus mūsų rodiklis nebuvo toks blogas, kol mes stovėjome vietoje, kitos šalys ne tik mus prisivijo, bet ir aplenkė.

Artėjant rinkimams politikai susirūpino nelegaliai dygstančiomis pilimis saugomose teritorijose Vilniuje. Dėl įžūlių statybų prie sienos remiama regioninio parko direktorė. Ši tikina negailėdama sveikatos kovojanti su draudžiamose teritorijose pilių įsigeidusiais turtuoliais ir įtaria, kad ją siekiama pakeisti nuolankesniu valdininku. Poilsiautojų čia ne tik niekas nelaukia, jie iš čia vejami lauk.  Regioninio parko direktorė sako, kad į šią teritoriją lankytojai turi būti įleidžiami.

Populiariausias Lietuvos kurortas Palanga skelbia vasaros sezono pradžią. Penktadienį prasideda visą savaitgalį vyksianti Kurorto šventė, kurios metu numatyti koncertai, sporto varžybos, parodos, mugės.

Londonas, Honkongas, Paryžius, Dubajus ir Niujorkas – patraukliausi apsipirkimui pasaulio miestai, tvirtina tokį reitingą sudariusi tarptautinė tyrimų bendrovė JLL. 140 šiame sąraše surikiuotų didžiausių pasaulio miestų sukuria apie 36 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto. Londono išskirtinumą JLL argumentuoja tuo, jog Didžiosios Britanijos sostinėje yra įsikūrę labai daug tarptautinių prekybos įmonių, įskaitant išskirtinai geros kokybės prekes siūlančių.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas negali apsispręsti, kokiam darbdavių įmokos „Sodrai“ mažinimo scenarijui pritarti. Socialdemokratams siūlant šią įmoką nuo 31 proc. iki 19 proc. sumažinti greičiau - per kelerius, o ne per 12 metų, kaip siūlo socialinio modelio kūrėjai, komitetas penktadienį antrą kartą Finansų ministerijos paprašė pateikti skaičiavimus, kokios būtų valstybės biudžeto ir „Sodros“ netektys dėl to.

Ar euro zonos krizė atkalbėjo kitas šalis priimti vieną valiutą? Nei kiek, rašo The Economist. Nuo 2009 metų, kai euro zonos BVP susitraukė 5 proc., 4 šalys – Slovakija, Estija, Latvija ir Lietuva, prisijungė prie euro zonos narių. Pasak The Economist, būtent šių šalių patirtis rodo, kad euras vis dar atneša tam tikros naudos, bet taip pat kelia pavojų.

Rytoj, gegužės 21 d., bus paminėta Pasaulinė žuvų migracijos diena. Jos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į migruojančių žuvų svarbą vandenų ekosistemoms, žvejų bendruomenėms, turizmui, ekonomikai, į būtinybę išsaugoti natūralias, užtvankomis nepertvertas upes. Vis dėlto dėl artėjančių pataisų kyla grėsmė, kad Lietuvoje žuvų liks vis mažiau.

Norėdami išjudinti euro zonos ekonomiką iš letargo, Europos centrinio banko vadovai nutarė dar labiau išplėsti pinigų politikos apimtis, superkant įmonių obligacijas. ECB jau pelnė „mago“ statusą, eilinį kartą ištraukdami kiškį iš tuščios skrybėlės. Po tokio ECB sprendimo, pirminės euro zonos rinkos kaista nuo naujų platinimų – didieji regiono verslai pradėjo skolintis vis daugiau pinigų, rinkose išleisdami skolos popierius.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad nuo liepos mažės ne tik dujų, bet ir elektros kainos. „Šiandien dar negaliu pasakyti, kiek sumažės ar kokiu dydžiu sumažės elektros energijos kaina, nes dar vyksta skaičiavimai ir galutiniai skaičiavimai bus baigti ateinančią savaitę. Kainų komisijos skaičiavimai turi būti užbaigti iki gegužės 30 dienos. Tuomet priimsime sprendimus ir pateiksime informaciją“, - penktadienį spaudos konferencijoje sakė A.Butkevičius.

Didžiausias šalyje komercinis SEB bankas šilumos teikimo įmonei „Kauno energijai“ paskolino 1,038 mln. eurų naujam 15 megavatų (MW) galios katilui Šilko katilinėje. SEB bankas laimėjo du „Kauno energijos“ skelbtus konkursus - gegužės 9 dieną bendrovės pasirašė 7 metų sutartis, skelbia „Valstybės žinios“. 579 tūkst. eurų paskola skirta biokuro katilo įsigijimui, o 459 tūkst. eurų - katilų keitimui Šilko katilinėje. Abu konkursus SEB bankas laimėjo, pasiūlęs 6 mėnesių Euribor ir 0,94 proc. maržą.

  Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva, statomai Astravo atominei elektrinei (AE) negali būti taikomi dvigubi saugumo reikalavimai, sako Lietuvoje viešintis už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Vytenis Povilas Andriukaitis. „Europos Komisija turi gerą pavyzdį - Suomijos statomą atominę elektrinę, kur taikomi europiniai standartai. Lygiai tokia pati reikalavimų skalė bus ir Astravo AE, dvigubų standartų negali būti.

Valdančiųjų siūlymai 30-čia eurų kelti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) jau nuo liepos yra populistinis bandymas įsiteikti daliai rinkėjų prieš Seimo rinkimus, sako opozicinių Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis. „Viskas, kas prieš rinkimus susiję su minimalios algos didinimu, visų pirma, atrodo kaip populizmas“, - Žinių radijui sakė G.Landsbergis. „Man gaila, nes nuo tokių neapgalvotų sprendimų nukenčia daug kas valstybėje.

Didysis ketvertas - „Maxima“, „Iki“, „Norf a“ ir „Rimi“ - plečia savo teritoriją iš rinkos stumdamas smulkiuosius prekybininkus. Dabar, kai į rinką žengia naujas varžovas „Lidl“, plėtra dar suintensyvėjo, rašo „Verslo žinios“. Šiandien didžiausi pagal parduotuvių skaičių yra „Iki“ ir „Maxima“ - abu valdo po 235 parduotuves.

Populiariausias Lietuvos kurortas Palanga skelbia vasaros sezono pradžią. Penktadienį prasideda visą savaitgalį vyksianti Kurorto šventė, kurios metu numatyti koncertai, sporto varžybos, parodos, mugės.

Mūsų ūkininkų šiltnamiuose jau prisirpo pirmosios lietuviškos braškės. Išsiilgę vasariškų uogų pirkėjai dairytis šių gardžių raudonšonių gali jau nuo šio savaitgalio ūkininkų turgeliuose. Tiesa, pirmosios uogos brangios – net 10 eurų už kg. Šiemet braškių kaina aukštesnė nei atšaldytos lašišos. Nors iki tikrojo braškių sezono dar geras mėnuo, Kėdainių rajono ūkininkai jau rengiasi skinti pirmąjį lietuviškų braškių derlių.

Prie Kauno oro uosto priešais atvykimo terminalą pradedamos modernaus dviejų aukštų viešbučio „Airhotel“ statybos. Vienu metu jame galės apsistoti 106 svečiai. Numatomos investicijos statyboms – 1,5 milijono eurų, o viešbučio atidarymas planuojamas jau 2017-ųjų pavasarį. Planuojama viešbutyje įrengti 53 numerius – pusėje jų bus virtuvėlės su įmontuota buitine technika, tad ilgesniam laikui apsistoję svečiai galės čia jaustis kaip namuose.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifų keitimas rodo šalies ekonominės politikos nestabilumą, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Tai Nerijus Mačiulis teigė po to, kai premjeras ketvirtadienį pareiškė, kad siūloma PVM lengvata šviežiai ir atšaldytai mėsai gali būti atšaukta, jei paaiškėtų, kad mėsos produktų kainos dėl to nesumažėjo.

Didžiosios šalies įmonės privalės atsiskaityti visuomenei už savo veiklą, pateikiant ne tik finansines, bet ir socialinius, aplinkosaugos, žmogaus teisių užtikrinimo ir kitus klausimus apimančias nefinansines ataskaitas. Naujoji tvarka palies beveik pusšimtį didžiausių šalies bendrovių. Tai numatyta Finansų ministerija parengtose ir Vyriausybei pateiktose Įmonių finansinės atsakomybės ir Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymų pataisose.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad jei lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šviežiai ir atšaldytai mėsai nepaskatins mėsos produktų kainų mažėjimo, ši lengvata bus atšaukta.

Žmonės visame pasaulyje vartoja mažiau alkoholio – pirmą kartą per 15 metų. Tačiau yra ir viena išimtis – Šiaurės Amerika. Alkoholio vartojimas pasaulyje 2015 metais smuktelėjo vos 0,7 proc. – nuo 249,7 mlrd. litrų metais anksčiau iki maždaug 248 mlrd.

Lietuva viešbučių sektoriuje, palyginti su Baltijos šalimis ir Europos Sąjungos (ES) vidurkiu, atsilieka daugelyje sričių. Šalyje ryškūs sezoniniai turistų kiekio svyravimai, vyrauja santykinai trumpas atvykusiųjų apsistojimo laikas. Tačiau pastarojo meto tendencijos liudija, kad situacija keičiasi – vystytojai ir investuotojai planuoja viešbučių plėtrą, po truputį auga turistų skaičius.

„Taupo tik tie, kurie turi pinigų, o aš jų neturiu“, „vis tiek pensijos nesulauksiu, tai kam taupyti“, „vos suduriu galą su galu šiandien, apie ateitį nėra net ko galvoti“. Girdėtos frazės, tiesa? Deja, bet Lietuva Europos šalių kontekste taupumu vis dar negali pasigirti ‒ išleidžiame netgi daugiau nei uždirbame, o jei ir sutaupome, tai vos vieną kitą pajamų procentą. Įvertinus šalies demografines tendencijas, būsimųjų pensininkų ateities perspektyva atrodo niūri.

Masinė psichozė dėl kylančių kainų – tarsi domino efektas – dėl jos kainos dar labiau kils. Pasak ekspertų, vyksta grandininė rekacija – brangstant maistui ar paslaugoms, gyventojai piktinasi, o vis daugiau verslininkų nenori atsilikti ir taip pat kelia kainas. Tuo metu žmonės nepailsta – socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi vis naujomis neregėtomis kainomis. Ekonomistė Jekaterina Rojaka tikina, kad tokia psichozė įgauna pagreitį ir veikia visą šalies kainų politiką.

Planuojantys atostogas Lietuvos pajūryje jau renkasi poilsio vietas. Kurį kurortą pasirinkti kokybiškam poilsiui išleidžiant kuo mažiau pinigų nakvynei – Nidą, Palangą, Šventąją, Juodkrantę? Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, vasaros sezono metu ten prašoma nuo 20 iki 130, o kartais ir daugiau eurų už parą. „Dabar vienas palankus metas užsisakyti butą nuomai pajūryje. Pasirinkimas dar tikrai nemažas.

Nuo liepos 1-osios gydytojų ir slaugytojų atlyginimai atitinkamai bus didinami 100 ir 50 eurų, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Anot premjero, atlyginimai bus didinami šiemet skiriant apie 30 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo. „Gydytojo etato, noriu pabrėžti, vidutiniškai alga vidutiniškai padidėtų apie 100 eurų, slaugytojos etatui - apie 50 eurų.

Daliai darbdavių nepritariant minimalios mėnesinės algos didinimui (MMA) nuo liepos, finansų ministras Rimantas Šadžius sako, jog į tokias abejones reikia kreipti dėmesį ir siūlymą didinti MMA priimti atsargiai.

Šylant orams jau pradedamos planuoti atostogos prie jūros. Pasak NT ekspertų, vis dažniau žmonės susidomi antrų namų įsigijimu ne tik dėl galimybės patogiai laiką praleisti prie jūros, bet ir galimybėmis vėliau būstą išnuomoti.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad šiemet nebus svarstomi nauji nekilnojamo turto (NT) ar automobilių mokesčiai, nes Seimo kadencija eina į pabaigą, ir tai svarstyti turėtų naujasis Parlamentas. „Šiemet jau tikrai ne. Šie metai jau suplanuoti. Aš tikrai nenorėčiau, kad šiemet turint patvirtintus visus biudžetus - valstybės socialinio draudimo ir sveikatos draudimo - kad jie keistųsi. Mums reikia įprasti prie normalaus biudžetinio ciklo. Dėl ateities šnekėti labai sunku.

Šiandien paskelbti Eurostato duomenys parodo, kad suderinta metinė infliacija balandį Lietuvoje buvo viena didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos valstybių. Mus pralenkė tik Švedija ir Belgija. Tačiau pasak ekonomisto, padidėjus infliacija nebūtinai reiškia blogesnę situaciją. Eurostato duomenimis, balandį Lietuvoje buvo 0,8 proc. infliacija. Labiau kainos augo tik Švedijoje (1 proc.) ir Belgijoje (1,5 proc.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) trečiadienį nusprendė įpareigoti retransliuotojus perkelti rusišką kanalą „NTV Mir Lithuania“ į mokamų programų paketą. Sankcija taikoma vieniems metams nuo sprendimo įsigaliojimo dienos. Ją ketinama oficialiai paskelbti artimiausiomis dienomis.

Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą spręsti darbo rinkos problemas, konkrečiai mažėjančią darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus problemą, taip pat gerinti inovacijų politikos koordinavimą ir skatinti technologijų kūrimą bei jų įsisavinimą.

Strateginius transporto ir energetikos infrastruktūros projektus koordinuos nauja komisija. Vyriausybė trečiadienį pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui sudaryti Ekonominės infrastruktūros plėtros komisiją.

Naujienų ir pramogų portalo tv3.lt vaizdo transliacijų sritis TV3 Play balandžio mėn. augo vienintelė iš pagrindinių vaizdo platformų. „Gemius Baltic“ skelbiamais „Gemius Stream Audience“ duomenimis TV3 Play sulaukė 11% daugiau unikalių vartotojų – beveik 234 tūkst. Kitos vaizdo platformos traukėsi. Bendri rezultatai „Gemius Baltic“ duomenimis portalas tv3.lt yra įsitvirtinęs tarp populiariausių portalų.

Nors statistiniam mokesčių mokėtojui laisvės nuo mokesčių diena pagal Lietuvos laisvosios rinkos institutą (LLRI) šiemet ateis gegužės 18 dieną, dirbantiesiems ji išauš tik liepą. Būtent tada bus galima pradėti dirbti sau, o ne vien mokesčiams. Vis dėlto ne visų ekonomistų nuomonės apie mokesčius sutampa. Kol vieni mano, kad jie per dideli, o surinktos lėšos naudojamos neatsakingai, kiti tikina, kad mokesčiai nėra dideli, o būtent jie ir užtikrina valstybės paslaugų teikimą.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas panaikino draudimą prekiauti pakalnutėmis. Ir ligi šiol jas buvo leidžiama skinti, bet drausta jomis prekiauti. Šis draudimas buvo nustatytas todėl, kad pakalnutės pardavimui nebūtų skinamos miestų parkuose skurdinant jų augaliją. Tačiau pagal želdynų apsaugos ir tvarkymo reikalavimus parkuose ar skveruose draudžiama skinti visų augalų žiedus ar lapus, todėl netikslinga nustatyti atskirą draudimą pakalnutėms.

Tokioje mažoje ir bręstančioje finansų rinkoje kaip Lietuva, šiuo metu veikia net kelios tarpusavio skolinimo platformos. Jos populiarėja ir tarp norinčiųjų pasiskolinti, ir tarp ieškančiųjų papildomų investavimo būdų. Tarpusavio skolinimo platformos vis dažniau tampa alternatyva tiems gyventojams, kurie siekia refinansuoti turimą brangesnį kreditą ar restruktūrizuoti savo skolas. Taip pat šiuo būdu dažnai skolinamasi vartojimo reikmėms: būsto remontui, automobilio įsigijimui ir panašiai.

Kaune trečiadienį pradedamos teikti dalinimosi dviračiais ir automobiliais paslaugos „City Bee“, paslauga startuoja su 150 dviračių. „Šiandien į miestą atvažiuoja oranžiniai dviračiai. (...) Dviračiai labai geri, patogūs ir manau, kad ir miestiečiai ir svečiai jais naudosis“, – žurnalistams sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Savo šeimos finansus kas antras namų ūkis vertina palankiai, tiek pat namų ūkių pavyksta sutaupyti. Tačiau netekę pagrindinio pajamų šaltinio, iš santaupų daugelis išgyventų tik iki mėnesio ar net trumpiau, rodo naujausia Lietuvos banko Namų ūkių apklausos apžvalga. „Ir toliau beveik pusė šeimų teigia, kad kas mėnesį bent šiek tiek sutaupo, be to, keturi iš dešimties namų ūkių didžiąją lėšų dalį sako atsidėsiantys, jeigu jų pajamos padidėtų penktadaliu ar daugiau.