• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tokioje mažoje ir bręstančioje finansų rinkoje kaip Lietuva, šiuo metu veikia net kelios tarpusavio skolinimo platformos. Jos populiarėja ir tarp norinčiųjų pasiskolinti, ir tarp ieškančiųjų papildomų investavimo būdų. Tarpusavio skolinimo platformos vis dažniau tampa alternatyva tiems gyventojams, kurie siekia refinansuoti turimą brangesnį kreditą ar restruktūrizuoti savo skolas. Taip pat šiuo būdu dažnai skolinamasi vartojimo reikmėms: būsto remontui, automobilio įsigijimui ir panašiai.

Tokioje mažoje ir bręstančioje finansų rinkoje kaip Lietuva, šiuo metu veikia net kelios tarpusavio skolinimo platformos. Jos populiarėja ir tarp norinčiųjų pasiskolinti, ir tarp ieškančiųjų papildomų investavimo būdų. Tarpusavio skolinimo platformos vis dažniau tampa alternatyva tiems gyventojams, kurie siekia refinansuoti turimą brangesnį kreditą ar restruktūrizuoti savo skolas. Taip pat šiuo būdu dažnai skolinamasi vartojimo reikmėms: būsto remontui, automobilio įsigijimui ir panašiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau tai neišsprendžia alternatyvos verslo finansavimui trūkumo. Tokios alternatyvos, kuri suteiktų papildomų galimybių rizikingam jaunam verslui, kurio paprastai nekredituoja tradicinė bankininkystė. Pasaulyje sėkmingai veikiantis ir populiarėjantis sutelktinis finansavimas (angl. crowdfunding) – sveikintinas ir laukiamas reiškinys Lietuvoje. Ypač jei idėja mūsų šalyje pritaptų su visais jai būdingais privalumais ‒ greičiu, lankstumu ir tolerancija didelei rizikai, o trūkumai ir rizikos būtų minimizuoti ir valdomi.

REKLAMA

Labai svarbu, kad rizikingos idėjos, neturinčios pradinio kapitalo, lėšų verslo plėtrai galėtų gauti pasitelkusios sutelktinį finansavimą. Juo labiau, kad tokiu atveju be galimybės gauti finansavimą verslo idėjai, smulkusis verslas gautų ir nefinansinės naudos. Tai puiki priemonė patikrinti idėją ar projektą, įvertinti rinkos požiūrį į naują sumanymą, išsiaiškinti, ar siūloma paslauga arba prekė turėtų savo rinką.

REKLAMA
REKLAMA

Visgi galvojant apie visos šalies rinkos dalyvių „finansinę sveikatą“, šioms platformoms turėtų būti taikomi panašūs reikalavimai kaip ir kitoms kredito institucijoms ‒ bankams, kredito unijoms, greitųjų kreditų bendrovėms. Besiskolinantieji turėtų matyti galutinę paslaugos kainą ir aiškiai apibrėžtas visas skolinimosi sąlygas ir terminus. O skolinantiems arba kitaip – investuojantiems – turėtų būti aiškiai ir skaidriai pateikiami istoriniai skolinimo nuostoliai, įvardinama prisiimama rizika, paaiškinta, kaip skolinimo platforma įsipareigoja padengti nuostolius, koks yra darbo su nemokiais klientais mechanizmas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vertinant Lietuvos rinkos dydį, šiuo metu čia jau veikia sąlyginai daug tokio skolinimo platformų. Todėl tikėtina, kad ateityje jų skaičius gali mažėti. Dėl to nemažiau svarbus ir platformų veiklos tęstinumo planas, kuris suteiktų investuotojams ir paskolų gavėjams pakankamą jų interesų apsaugą.

Vienas svarbiausių tokio skolinimo iššūkių yra rizikos vertinimo kokybė. Kol kas privalomas tokių platformų įstatinis 40 tūkst. eurų kapitalas, lyginant su tokių platformų inicijuojama sandorių verte, yra gana menkas. Todėl norint, kad būtų apsaugoti skolinančiųjų interesai, reikalingas tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo reguliavimas bei aktyvi veiklos priežiūra.

REKLAMA

Taigi, džiugu, kad Lietuvoje atsiranda naujos finansavimo alternatyvos, skatinančios vystytis kapitalo rinką ir padedančios pritraukti ne tik paskolas, bet ir nuosavybę. Tačiau tarpusavio skolinimo bei sutelktinio finansavimo platformoms dar reikia įveikti nemažą kelio galą, kad jos taptų lygiavertėmis finansavimo rinkos dalyvėmis ir realiomis finansavimo bei investavimo alternatyvomis.

Komentarą parengė: „Swedbank“ Baltijos bankininkystės verslo klientų kompetencijos centro vadovas Dainius Vilčinskas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų