Užsienis

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį ruošiasi pradėti derybas su Viktoru Orbanu, kad įtikintų jį atsisakyti veto dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai. Briuselio aukščiausiojo lygio susitikimas vyksta intensyvėjant ūkininkų protestams. Skelbiama, kad kelius prie ES vadovų susitikimo vietos užblokavo 1 000 traktorių.

Netylant įvairioms kalboms dėl ES pagalbos paketo Ukrainai patvirtinimo Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas akcentavo, kad Europa pavargo ne nuo Ukrainos, o nuo V. Orbano, kuris stabdo pagalbos procesą. Valstybėms vis dar nepavyksta sutarti dėl 50 mlrd. eurų per ketverius metus pagalbos paketo Ukrainai teikimo tvarkos. „Nėra jokios taip vadinamos nuovargio nuo Ukrainos problemos, yra nuovargio nuo Viktoro Orbano problema.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad būtų atviras pirmalaikių rinkimų idėjai, jei dėl konflikto su prezidentu vyriausybė nebegalėtų vykdyti savo funkcijų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sustiprino savo maksimalistinius ir kryptingai neapibrėžtus teritorinius tikslus Ukrainoje pareiškęs, kad būtina sukurti vadinamąją „demilitarizuotą zoną“, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) pranešime. Per susitikimą su savo rinkimų „įgaliotiniais“ jis pareiškė, kad dabartinės fronto linijos pastūmėjimas tolyn į Ukrainą yra svarbiausias Rusijos pajėgų tikslas.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį pareiškė, kad į Jungtinių Tautų agentūrą palestiniečiams remti (UNRWA) visiškai infiltravosi islamistų grupuotė „Hamas“. Pareiškimas pasirodė kelioms šalims sustabdžius finansavimą UNRWA dėl Izraelio teiginių, kad 12 agentūros darbuotojų dalyvavo Izraelio karą su „Hamas“ išprovokavusiose šios palestiniečių grupuotės spalio 7 dienos atakose.

 Kyjive trečiadienį lankėsi JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Victoria Nuland, išreiškusi palaikymą jau beveik dvejus metus nuo Rusijos invazijos besiginančiai šaliai ir pareiškusi, kad Maskva turėtų laukti netikėtumų mūšio lauke. V. Nuland Ukrainos sostinėje apsilankė tuo metu, kai nauja JAV pagalba karo alinamai šaliai pakibo ore, respublikonų įstatymų leidėjams vis labiau nenorint toliau remti Kyjivo.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pabrėžė, kad visos 27 Europos Sąjungos valstybės turi susitarti dėl 50 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketo Ukrainai, kurį šiuo metu blokuoja Vengrija. „Mums reikia susitarimo, kuriam pritartų visos 27 valstybės, – žurnalistams sakė O. Scholzas, lyderiams susirinkus į Briuselį bandyti įtikinti Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną atsisakyti veto ilgalaikiam paramos Kyjivui paketui. – Neturėtume ieškoti būdų, kaip apeiti problemą.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad oro gynyba naktį virš Rusijos teritorijos numušė 11 Ukrainos dronų. „Šiąnakt buvo sužlugdytas Kyjivo režimo bandymas pasitelkiant dronus surengti teroristinį išpuolį prieš objektus Rusijos teritorijoje“, – sakoma ministerijos pareiškime. „Oro gynyba perėmė ir sunaikino dronus virš Belgorodo (keturi dronai) ir Kursko (vienas dronas) sričių“, – teigė ministerija. Pasak jos, apie 3 val. 30 min. Grinvičo (5 val. 30 min.

Ketvirtadienį, vasario 1 d., 7 val. 30 min., Juodojoje jūroje budėjo 12 Rusijos laivų, tarp jų – du raketnešiai su 16 sparnuotųjų raketų „Kalibr“. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Azovo jūroje yra vienas priešo laivas, raketnešių nėra.

Estijos valdžia uždarė pasienio perėjos su Rusija kirtimą transporto priemonėmis. Maskva pradėjo pasienio patikros punkto remontą iš savo pusės Ivangorode, į tai atsakydama Estija uždarė Narvos patikros punkto judėjimą automobiliais. Iki 2025-ųjų pabaigos Narvos patikros punktą bus galima kirsti tik pėsčiomis. Iki šiol kasdien šia vieta kasdien naudojosi apie 4 tūkst. žmonių, 20 proc. iš jų sudarė transporto priemonėmis keliaujantys asmenys.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas mano, kad ateinantys šeši mėnesiai bus „įdomūs“, nes per šį laikotarpį Rusijos potencialas fronto linijoje baigsis. Jis tai pareiškė interviu CNN, praneša „Ukrinform“. K. Budanovas taip pat neatmetė, kad bepiločių orlaivių atakos prieš Rusijos infrastruktūrą gali suintensyvėti.

Ketvirtadienį ir penktadienį Suomiją suparalyžiuos streikas – maždaug 300 tūkst. žmonių nedirbs protestuodami prieš vyriausybės siūlomas darbo rinkos reformas, įskaitant socialinių išmokų mažinimą. Suomija, kaip ir jos kaimynės kitos Šiaurės šalys, garsėja dosniu gerovės modeliu, labai apsaugančiu ir naudingu darbuotojams.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado generolo Valerijaus Zalužno likimas, atrodo, kabo ant plauko, rašo „The New York Times“. Ir to priežastis – ne jo padėtis kariuomenėje, kur jis yra gerbiamas, o įtampa santykiuose su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Leidinys pažymi, kad V. Zelenskio nepasitenkinimas savo kariuomenės vadu išaugo sulėtėjus Ukrainos karių kontrpuolimui šalies pietuose.

„Meta“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Markas Zuckerbergas trečiadienį klausinėjamas JAV Kongrese atsiprašė dėl vaikams socialiniuose tinkluose daromos žalos.

Ukrainos partizanai sabotavo geležinkelį netoli Pervomajskojės kaimo Rusijos Federacijos Tambovo srityje. Apie tai pranešė partizanų judėjimas „Ateš“ savo „Telegram“ kanale. „2024 m. sausio 30 d. mūsų judėjimo agentas įvykdė sabotažą geležinkelyje netoli Pervomajskojės kaimo Tambovo srityje“, – rašoma pranešime.

Ukraina turi savo balistinio tipo ginkluotės, galinčios pasiekti Uralą ir smogti atskiriems objektams Rusijos užnugaryje. „Omenyje turimos galingos smogiamosios pajėgos, suformuotas dronų armijos pagrindu“, - pareiškė leidiniui „Espresso“ buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Mykola Malomužas, praneša UNIAN. Pasak generolo, Ukrainos kariškiai gali savo jėgomis pasiekti ten, kur Ukrainos ginkluotosios pajėgos negali naudoti vakarietiškos ginkluotės.

Rusijos milijardierius meno kolekcininkas antradienį pralaimėjo teisinę kovą su aukcionų namais „Sotheby's“: Jungtinių Valstijų prisiekusiųjų žiuri palaikė pastarųjų pusę ieškinyje dėl teiginių, kad verslininkas buvęs apgautas, kai kaupė kūrinių, tarp kurių buvo garsus paveikslas, žinomas kaip „dingęs Leonardas“, rinkinį.

Vasario 1-osios naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino 2 iš 4 rusų paleistų dronų kamikadzių. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. „Šiąnakt priešas panaudojo keturis „Shahed-136/131“ tipo dronus. Du buvo sunaikinti Charkivo srityje", - sakoma pranešime. „Ukrinform“ primena, kad, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, praėjusią parą įvyko 66 koviniai susirėmimai.

Amerikiečių eskadrinis minininkas trečiadienį numušė tris Irano dronus ir Jemeno husių sukilėlių paleistą priešlaivinę raketą, pranešė JAV kariuomenė. JAV ginkluotųjų pajėgų centrinė vadovybė (CENTCOM) anksčiau taip pat paskelbė apie smūgį į hučių raketą „žemė-oras“, sakydama, kad ji kėlė „neišvengiamą pavojų“ amerikiečių orlaiviams – tai nukrypimas nuo ankstesnių antskrydžių, kurių tikslas buvo sumažinti sukilėlių gebėjimą kelti grėsmę tarptautinei laivybai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas įvardijo pagrindinius tikslus, į kuriuos Ukraina koncentruojasi kare su Rusija šiemet. Svarbiausi įvykiai: 23:40 | Knygos apie Zelenskį autorius atsakė, dėl ko galėjo susipykti Zelenskis ir Zalužnas „Time“ korespondentas, knygos apie Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį autorius Simonas Šusteris pateikė savo versiją, dėl ko galėjo kilti kivirčas tarp V.  Zelenskio ir Ukrainos pajėgų vado Valerijaus Zalužno.

Armėnija ketvirtadienį oficialiai prisijungė prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT), pranešė pareigūnai, o tradicinė jos sąjungininkė Maskva šį žingsnį pasmerkė kaip „nedraugišką“. Hagoje įsikūręs teismas kovą išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl įtariamų karo nusikaltimų, susijusių su karu Ukrainoje, įskaitant įtariamą neteisėtą ukrainiečių vaikų deportavimą į Rusiją. TBT narės turėtų areštuoti V. Putiną, jei jis įžengtų į jų teritoriją.

Vladimiras Putinas pasistatė slaptą prabangų dvarą su marmurinėmis grindimis ir privačiu kriokliu Rusijos šiaurės vakarų Karelijos respublikoje, esančioje maždaug už 30 kilometrų nuo sienos su NATO nare Suomija. Rusijos opozicijos veikėjo Michailo Chodorkovskio inicijuotas Tiriamosios žurnalistikos centro „Dosje“ projektas pirmadienį paskelbė dronu nufilmuotą medžiagą, kuri, kaip teigiama, buvo nufilmuota Marjalahti įlankos pakrantėje Karelijoje.

Nepaisant Vakarų spaudimo, Kinija toliau rems Rusiją Ukrainos klausimu, pareiškė naujasis Kinijos gynybos ministras Dong Jun. Apie tai jis kalėjo per vaizdo susitikimą su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu, rašo UNIAN. „Pastaraisiais metais JAV ir Vakarų pasaulis izoliavo Rusiją. Tvirtai remiame teisingumą ir palaikome jus Ukrainos klausimu, nors JAV ir Europa toliau daro spaudimą Kinijos pusei“, – pareiškė D. Jun.

Rumunijos generalinio štabo viršininkas generolas Vladas Gheorghita trečiadienį pareiškė, kad jei Rusija laimės karą prieš Ukrainą, Moldova gali tapti kitu Rusijos taikiniu, rašo „Ukrinform“. „Rumunijos gyventojai, kaip ir visi Europos Sąjungos gyventojai, yra susirūpinę. Jei Rusija laimės Ukrainoje, pagrindinis taikinys bus Moldova. Būsime įtampos Vakarų Balkanuose liudininkai. Manau, kad negalima prarasti nė sekundės. Turime imtis veiksmų ir būti pasirengę“, – „Europa Libera“ kalbėjo jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas atmetė būgštavimus, kad JAV prezidento rinkimų baigtis gali sukelti grėsmę Aljanso ateičiai. „Esu įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos ir toliau liks ištikima NATO sąjungininkė – nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų“, – sakė J. Stoltenbergas trečiadienį transliuotame interviu amerikiečių stočiai CNN. Jis buvo paklaustas, ar galimas buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus nekelia jam nerimo dėl NATO ateities.

Vladimiras Putinas yra ilgiausiai nuo Josifo Stalino laikų Rusiją valdantis prezidentas. Kremlius, stengdamasis apsaugoti V. Putiną, įvairiais būdais atsikratė politinių kritikų, buvusių šnipų ir tiriamosios žurnalistikos atstovų. Susidorojimai su V. Putino priešais buvo įvairūs – nuo apnuodijimo išgėrus polonio turinčios arbatos ar prisilietus prie mirtinai pavojingos nervus paralyžiuojančios medžiagos iki apšaudymo iš arti, buvo ir tokių, kurie iškrito pro atvirus langus.

Jungtinių Tautų teismas atmetė didžiąją dalį Ukrainos teiginių, kad Rusija finansavo terorizmą Rytų Ukrainoje, ir tik nurodė, kad Maskva neištyrė įtariamų pažeidimų. Kyjivas kaltino Maskvą, kad ji yra teroristinė valstybė, kurios parama prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje buvo plataus masto invazijos 2022-aisiais pranašas.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius trečiadienį Rygos pilyje vykusiame susitikime su Ukrainos pirmąja ponia Olena Zelenska pareiškė, kad Rusijos karinė taktika asimiliuoti deportuotus ukrainiečių vaikus yra karo nusikaltimas.

Švedijos policija trečiadienį pranešė, kad sunaikino „pavojingą objektą“, kurį darbuotojai rado Izraelio ambasados Stokholme patalpose, tačiau nepatikslino, koks tai buvo daiktas. Tuo metu ambasadorius tvirtina, kad buvo užkirstas kelias atakai. „13 val 8 min. (vietos, 14 val. 8 min.

Iš Rusijos nelaisvės į Ukrainą pavyko sugrąžinti 207 Ukrainos gynėjus ir civilius gyventojus, rašo UNIAN. „Dabar yra gerų naujienų. Tokių naujienų mes visi laukėme. Šiandien mums pavyko iš Rusijos nelaisvės paleisti dar 207 ukrainiečius. 180 eilinių ir seržantų. 27 karininkus. Beveik pusė jų – Mariupolio gynėjai. Ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Nacionalinės policijos padalinių kariai“, – pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas trečiadienį pareiškė, kad iki kovo Bendrija Ukrainai bus pristačiusi kiek daugiau nei pusę milijono artilerijos sviedinių, nors yra pažadėjusi per metus jų parūpinti milijoną. Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) žurnalistams sakė, kad tikisi, jog iki praėjusiais metais ES nustatyto 12 mėnesių termino pabaigos bus pristatyta 524 tūkst. haubicų sviedinių.

Europos Komisija atlieka Europos padangų gamintojų patikrinimus dėl įtarimų nepaisius kartelių sudarymo ir verslą ribojančios praktikos draudimų, skelbia agentūra „Bloomberg“. EK pažymi, jog jai kelia susirūpinimą tai, kad į šiuos iš anksto nepraneštus patikrinimus, kurie yra įtariamo antikonkurencinio elgesio tyrimo pradinis etapas, įtrauktos bendrovės galėjo derinti kainas, taip pat ir bendraudamos viešai.

Argentinoje vietos valdininkui pristatant naują greičio matuoklį įvyko kuriozinė situacija. Tiesioginiame eteryje prie vieno iš greičio matuoklių atsistojęs valdininkas pristatė, kokiu principu veiks šis greičio matuoklis. Jis taip pat kalbėjo apie tokio įrenginio naudą bei efektyvumą kitame šalies mieste. Visgi tiesioginio eterio metu į kitoje gatvės pusėje stovėjusį greičio matuoklį netikėtai rėžėsi vairuotojas.  „Duodamas interviu pajutau, kaip slysta ratai.

Ukraina surengė dar vieną drono ataką prieš Rusijos teritorijoje esančią naftos perdirbimo įmonę, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos karinės žvalgybos šaltinis po oficialių pranešimų apie incidentą Sankt Peterburge. Per pastaruosius kelis mėnesius Kyjivas suintensyvino smūgius prieš Rusijos naftos ir dujų objektus, vadindamas tai tinkamu atsaku į Maskvos išpuolius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

„Amžinos gracijos simfonija“ – taip kritikai vadina naujausią pavasario-vasaros Džiordžio Armani aukštosios mados kolekciją. 89-erių dizaineris ją pristatė Paryžiaus mados savaitėje ir sulaukė išskirtinių liaupsių. Visas aukštosios mados gerbėjų dėmesys krypsta į išskirtinius Džiordžio Armani šedevrus. Kritikai kolekciją iškart ima vadinti amžinos gracijos simfonija, kur prie įspūdingų, lengvų audinių suknelių ir kostiumėlių puikiai dera masyvūs papuošalai ir miniatiūrinės rankinės.

Laikinai okupuotame Kryme trečiadienį nugriaudėjo sprogimai, rašo „Kanal 24“. Kiek vėliau pranešta, kad ukrainiečiai smogė Belbeko aerodromui. Anot leidinio, girdėję sprogimus vidury dienos pranešė vietos gyventojai. Sprogimai Kryme Sprogimai griaudėjo Sevastopolyje ir netoli Sakų miesto. Rusų statytiniai pusiasalyje paskelbė oro pavojų, buvo užblokuotas eismas Krymo tiltu.

Naujausiame Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertų grupės pranešime teigiama, kad Rusijos gynybos pramonė geba per mėnesį pagaminti mažiausiai 100 tankų. Tai suteikia rusų kariams galimybę kompensuoti nuostolius karo lauke ir palaikyti esamą karo veiksmų tempą.

Šveicarijos karinės oro pajėgos ruošiasi blogiausiam scenarijui ir birželio mėnesį su naikintuvais F/A-18 treniruosis pakilti ir nusileisti greitkelyje; tokį planą trečiadienį patvirtino šalies vyriausybė. A1 greitkelio atkarpa Vo kantone tarp Avenches‘o ir Payerne‘o, į pietvakarius nuo sostinės Berno, nuo birželio 4 iki 6 dienos bus uždaryta ne ilgiau kaip 36 valandoms.

Į Ukrainą iš Rusijos nelaisvės grįžo 207 ukrainiečiai, trečiadienį pranešė prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. Socialiniame tinkle „Telegram“ jis parašė, kad iš Rusijos nelaisvės grįžo ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Nacionalinės policijos nariai – eiliniai, seržantai ir karininkai.

Likus dienai iki specialaus ES viršūnių susitikimo, skirto milijardinei finansinei pagalbai Ukrainai, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis primygtinai įspėjo dėl derybų žlugimo. „Susitarimas yra labai svarbus mūsų patikimumui“, – rašė jis 27 ES šalių lyderiams prieš ketvirtadienį vyksiantį susitikimą. Ypač svarbus esą yra įsipareigojimas teikti Ukrainai tvirtą paramą. „Tik nuo mūsų priklauso, ar rasime sprendimą ir jį įgyvendinsime“, – teigė Ch. Michelis.

Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren pranešė, kad Ukraina naikintuvus F-16 gali gauti jau šiais metais. Ministrė palietė šį klausimą prieš ES gynybos ministrų susitikimą Briuselyje trečiadienį. „Mes tikrai daug dirbame, ukrainiečiai tikrai daug dirba šiuo klausimu.

Silpnos sveikatos 86 metų Norvegijos karalius Haraldas dėl kvėpavimo takų infekcijos iki penktadienio išėjo į nedarbingumo atostogas, pranešė Norvegijos karališkieji rūmai. Seniausias valdantis Europos monarchas, galintis judėti tik su ramentais, pastaraisiais metais patyrė daugybę sveikatos problemų ir sirgo, jam buvo atlikta širdies operacija. Praėjusią savaitę jis atmetė spėliones, kad gali atsisakyti sosto, kaip pasielgė jo tolima pusseserė Danijos karalienė Margrethe II.

Rusija laiko NATO grėsme ir imasi priemonių jai spręsti, trečiadienį pareiškė Kremlius, paklaustas apie Aljanso pradėtas didelio masto karines pratybas. Vakarų karinis aljansas yra sakęs, kad kelis mėnesius truksiančiose pratybose „Steadfast Defender 24“, skirtose išbandyti savo gynybą Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, dalyvaus maždaug 90 tūkst. karių. Pratybos yra didžiausios nuo 1988-aisiais – Šaltojo karo metu – vykusių „Reforger“ pratybų.

Rusijos parlamentas trečiadienį trečiuoju skaitymu pritarė naujam įstatymui, pagal kurį bus konfiskuojami pinigai, nuosavybė ir vertingi daiktai tų asmenų, kurie bus nuteisti už „melagienų“ apie šalies kariuomenę skleidimą. Maskva uždraudė kritikuoti savo ginkluotąsias pajėgas, priimdama daugybę cenzūros įstatymų, ir nuo 2022 metų vasario, kai pasiuntė karius į Ukrainą, įkalino dešimtis savo oponentų.

Jei pasaulinis vandens lygis ir toliau kils tokiu greičiu, manoma, kad iki 2050 m. milijonams žmonių visame pasaulyje iškils grėsmė, tačiau kas yra pažeidžiamiausi? Pasitelkiant dirbtinį intelektą, apskaičiuota, kad Lietuva yra viena iš trijų pasaulio valstybių, kurioje yra daugiausiai gyventojų, kurie nukentės nuo pakilusio vandens lygio.

Ukraina ir jos artimiausios sąjungininkės NATO, įskaitant tokias šalis, kaip Lenkija ar Lietuva, reikalauja pakviesti Kyjivą į aljansą jau artimiausio didesnio šalių lyderių susitikimo metu, tačiau JAV ir Vokietija slapta tam trukdo, „Foreign Policy“ cituojami keli buvę ir esame valdininkai. Vašingtone ir Berlyne manoma, kad Ukrainos ir NATO priėmimo proceso negalima pradėti, kol Kyjivas kariauja su Rusija.

Rusija vertina NATO kaip „grėsmę“ ir imasi priemonių, trečiadienį sakė Kremlius atstovas, paklaustas apie Aljanso vykdomas didelio masto karines pratybas. Maždaug 90 tūkst. karių dalyvauja NATO pratybose „Steadfast Defender 24“, didžiausiose nuo 1988 m. pratybų „Reforger“, surengtų šaltojo karo metais. „Žinoma, tai kelia mums grėsmę, mes taip tai vertiname ir nuolat imamės atitinkamų priemonių“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Laikinai okupuotame Sevastopolyje Krymo pusiasalyje rusai, matyt, remontuoja kelis Juodosios jūros laivyno karo laivus, „Telegram“ kanale pranešė partizanų judėjimas „Atesh“. Pranešime sakoma, kad „Atesh“ agentai išžvalgė 13-osios laivų remonto gamyklos teritoriją Sevastopolio Kileno įlankoje. Tai strateginis objektas, susijęs su įvairių tipų laivų – nuo fregatų iki mažų desantinių laivų – priežiūra ir remontu, sakoma pranešime.

Trečiadienį Rusijos parlamentas pritarė naujam įstatymui, leidžiančiam valdžios institucijoms konfiskuoti asmenų, nuteistų už pasisakymus prieš karą Ukrainoje, turtą. 2022 m. vasarį Ukrainą užpuolusi Rusija uždraudė kritikuoti ginkluotąsias pajėgas, priėmė daugybę cenzūros įstatymų ir sukišo į kalėjimus dešimtis oponentų.