Užsienis

Nyderlandų prokurorai ketvirtadienį pareiškė, kad neapskųs išteisinamojo nuosprendžio vienam rusui dėl reisu MH17 skridusio Malaizijos lėktuvo numušimo virš Rytų Ukrainos, nes, pasak jų, tai būtų „didelė našta“ šeimoms. Už akių teisti rusai Igoris Girkinas ir Sergejus Dubinskis bei ukrainietis Leonidas Charčenka lapkričio mėnesį buvo pripažinti kaltais dėl nužudymo ir tyčinio lėktuvo katastrofos sukėlimo, o rusas Olegas Pulatovas pripažintas nekaltu.

Miestai visoje Kinijoje penktadienį ir toliau mažino COVID-19 apribojimus, švelnindami testavimo ir karantino taisykles. Tokius valdžios veiksmus išprovokavo visoje šalyje kilusių protestų, kuriais buvo reikalaujama nutraukti užsidarymus ir suteikti daugiau politinių laisvių, banga. Pyktis ir nusivylimas griežta Pekino reakcija į pandemiją materializavosi – praėjusį savaitgalį minios žmonių daugybėje vietų išėjo į gatves ir surengė dešimtmečius šioje šalyje nematytas demonstracijas.

Kremlius penktadienį atmetė JAV prezidento Joe Bideno pasiūlytas sąlygas dėl Ukrainos derybų su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir pareiškė, kad Maskva tęs puolimą. „Ką iš tikrųjų pasakė prezidentas Bidenas? Jis pasakė, kad derybos įmanomos tik tada, kai Putinas paliks Ukrainą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pridūręs, kad Maskva „tikrai“ nėra pasirengusi priimti šių sąlygų.

Ukraina ketvirtadienį oficialiai atleido ukrainiečių inžinierių, kurį Maskva paskyrė vadovauti Rusijos okupuotai Zaporižios atominei elektrinei, didžiausiai Europos branduolinei jėgainei, ir pavadino jį išdaviku.

Jungtinės Valstijos, Japonija ir Pietų Korėja, reaguodamos į Pchenjano pastarojo metų raketų bandymų virtinę, įvedė naujų sankcijų Šiaurės Korėjos fiziniams ir juridiniams asmenims. Vašingtono sankcijomis, apie kurias paskelbta ketvirtadienį, įšaldomas bet koks trijų Šiaurės Korėjos pareigūnų turtas Jungtinėse Valstijose. Didele dalimi tai simbolinis žingsnis.

JAV milijardierius Elonas Muskas penktadienį iš jam priklausančio socialinio tinklo „Twitter“ pašalino reperį ir mados dizainerį Kanye Westą. Tokių veiksmų E. Muskas ėmėsi po to, kai prieštaringai vertinamas reperis tviteryje paskelbė nuotrauką, kurioje buvo pavaizduota svastika, susipynusi su Dovydo žvaigžde.  „Tiesiog patikslinu, kad jo paskyra buvo sustabdyta dėl smurto kurstymo, o ne dėl nepagarbios mano nuotraukos“, – atsakydamas į K. Westo įrašą teigė E. Muskas.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas teigia, kad už sprogimą Ukrainos ambasados Madride teritorijoje ir Ispanijoje siuntinėjamus pavojingus laiškus yra atsakinga Rusija. Pasak ministro, ketvirtadienį kalbėjusio bendroje spaudos konferencijoje su Ispanijos gynybos ministre Margarita Robles, Rusija naudoja teroristines priemones norėdama pasėti baimę. „Pasaulis pradeda pripažinti, kad tai – valstybė teroristė... Teroras nepaiso sienų.

Rusijos žiniasklaidos priemonės skelbia apie naikintuvo MiG-31 katastrofą Primorės krašte. Avarijos aplinkybės nėra žinomos, pilotai spėjo katapultuotis, skelbiama TASS. Netoli Japonijos jūros esančiame Primorės krašte nukrito Rusijos kariuomenės naikintuvas MiG-31. Įvykio aplinkybės tiriamos, pilotai spėjo palikti orlaivį prieš jam sudūžtant, skelbiama Rusijos naujienų agentūros TASS pranešime.

Rusijoje ketvirtadienį įsigaliojo naujas „užsienio agentų“ teisės aktas, kuriuo išplečiami valdžios institucijų įgaliojimai bet kurį žmogų, kuriam daroma „užsienio įtaka“, laikyti kitos šalies agentu. Pagal ankstesnes įstatymo versijas pareigūnai turėjo įrodyti, kad organizacija ar asmuo gavo finansinę ar materialinę pagalbą iš užsienio, kad būtų pripažinti agentais. Naują įstatymo versiją liepos mėnesį pasirašė Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas.

Rusija praėjusią naktį raketomis smogė pramonės ir energetikos infrastruktūrai Ukrainos pietiniame Zaporižios mieste, pranešė Zaporižios srities administracijos vadovas Oleksandras Staruchas. „Tikslas buvo sugriauti srities centro pramonės ir energetikos infrastruktūrą. Kilo gaisras. Esamais duomenimis, aukų nėra“, – sakė jis ir pridūrė, kad gaisras buvo greit užgesintas.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po ketvirtadienio derybų Baltuosiuose rūmuose pažadėjo drauge padėti Ukrainai ir spausti Rusijos lyderį Vladimirą Putiną nutraukti karą. Po ilgo pokalbio Ovaliajame kabinete jie taip pat užsiminė, kad užgniaužė JAV ir Europos Sąjungos prekybos ginčą.

Suomijos premjerė Sanna Marin penktadienį pateikė „žiauriai sąžiningą“ Europos pajėgumų Rusijai pradėjus karą Ukrainoje įvertinimą: ji „nepakankamai stipri“, kad viena atsilaikytų prieš Maskvą. Lankydamasi Australijoje būsimos NATO narės lyderė sakė, kad Vladimiro Putino invazija į kaimyninę Ukrainą parodė ir Europos silpnąsias vietas, ir strategines klaidas bendraujant su Rusija. „Privalau būti labai sąžininga, žiauriai sąžininga... Europa šiuo metu nepakankamai stipri.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos per dieną sėkingai atakavo okupantų pozicijas. Karinių pajėgų generalinis štabas praneša, kad per dieną vien raketų ir artilerijos padaliniai pataikė į 5 vadovybės postus, 2 šaudmenų sandėlius ir 9 zonas, kuriose sutelkta ginkluotė ir personalas.

Ukraina įves apribojimų šalies religinėms organizacijoms, palaikančioms ryšius su Rusija, ketvirtadienį savo vakaro kreipimesi sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Nacionalinė saugumo ir gynybos taryba nurodė vyriausybei pasiūlyti [parlamentui] įstatymo projektą dėl religinių organizacijų, palaikančių ryšius su įtakos centrais Rusijoje, veiklos Ukrainoje uždraudimo“, – sakė V. Zelenskis.

  Nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo iki 13 tūkst. ukrainiečių karių, sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas. „Turime oficialius skaičius iš Generalinio štabo... Jų diapazonas – nuo 10 tūkst. iki 13 tūkst. žuvusiųjų“, – ketvirtadienį Ukrainos televizijai „24 Kanal“ sakė M. Podoliakas. Jis pridūrė, kad V. Zelenskis oficialius skaičius paskelbs, „kai ateis tinkamas momentas“. Rusijos pajėgos į Ukrainą įsiveržė vasario 24 dieną.

Nuo karo pradžios Ukrainos kariuomenė prarado iki 13 tūkst. karių, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas, skelbia „Ukrinform“.  „Turime oficialias Generalinio štabo sąmatas, yra oficialios sąmatos, kurias pateikia vyriausiasis kariuomenės vadas. Ir jie svyruoja nuo 10 iki 12,5-13 tūkst. žuvusiųjų. Tai yra, mes atvirai kalbame apie žuvusiųjų skaičių“, – sakė M. Podoliakas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime sako, kad Ukraina užtikrins savo valstybės visišką nepriklausomybę.   „Visų pirma, dvasinė nepriklausomybė. Niekada niekam neleisime kurti imperijos ukrainiečio sieloje“, – kalboje sakė V. Zelenskis.   Ukrainos prezidentas taip pat kalbėjo apie šiandien vykusį nacionalinio saugumo tarybos posėdį.  „Susitikimas, kuriame svarstėme daugybę faktų apie tam tikrų Ukrainos religinių sluoksnių ryšius su valstybe agresore.

Ukrainos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Vadimas Skibickis sako, kol kas puolimas iš Baltarusijos negresia.   V. Skibickis pastebi, kad dabar dabar Baltarusijos teritorijoje galingos puolamosios grupuotės, panašios į tą, kuri buvo dislokuota sausio-vasario mėnesiais, sukūrimas nėra fiksuotas.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė esąs pasirengęs pirmą kartą nuo invazijos į Ukrainą pradžios pasikalbėti su Vladimiru Putinu, jei Rusijos lyderis tikrai nori užbaigti karą. „Esu pasirengęs kalbėtis su ponu Putinu, jeigu jis iš tiesų yra suinteresuotas rasti būdą užbaigti karą. Kol kas to nematau“, – pareiškė J. Bidenas per bendrą spaudos konferenciją su Prancūzijos lyderiu Emmanueliu Macronu, kuris po invazijos pradžios palaikė dialogą su V. Putinu.

Sidnėjaus Tarongos zoologijos sode lapkričio pradžioje įvykęs incidentas ant kojų sukėlė kone visus karališkųjų plėšrūnų priežiūra besirūpinančius darbuotojus. Ketvirtadienį išplatintoje vaizdo stebėjimo kamerų medžiagoje matyti, kaip liūtas patinas ir keturi jaunikliai į laisvę pabėgo pro nedidelę skylę tvoroje.  Tarongos zoologijos sodo pranešime teigiama, kad penki į laisvę ištrūkę plėšrūnai elgėsi ramiai ir nenutoldami nuo tvoros tyrinėjo aplinką.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ketvirtadienį kartu pažadėjo koordinuoti veiksmus sprendžiant Kinijos „iššūkį“ ir paragino užtikrinti stabilumą Taivano sąsiauryje.

Serbija paskyrė Aleksandarą Vuliną, prieštaringai vertinamą ir ryšių su Kremliumi turintį buvusį vidaus reikalų ministrą, vadovauti šios Balkanų šalies žvalgybos tarnybai, ketvirtadienį pranešė valstybės kontroliuojamas visuomeninis transliuotojas RTS. Nors Serbija Jungtinėse Tautose pasmerkė Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą, ji atsisakė prisijungti prie Vakarų sankcijų Rusijai.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ketvirtadienį bendrai išreiškė pagarbą iraniečiams, kurie jau ne vieną mėnesį tęsia protestus, kilusius po moralės policijos sulaikytos jaunos moters mirties.

Keturi karo metu Ukrainoje išgelbėti liūtukai buvo saugiai atvežti į Minesotos gyvūnų draustinį, kuris įsipareigojo suteikti jiems nuolatinį prieglobstį. Pastarąsias tris savaites keturių–penkių mėnesių liūtukai – patinas Tarasas ir trys patelės Stefanija, Lesia ir Prada – praleido Poznanės zoologijos sode Lenkijoje.

Vatikanas ketvirtadienį pranešė, kad popiežius Pranciškus kitų metų pradžioje aplankys Kongo Demokratinę Respubliką ir Pietų Sudaną. Ši kelionė anksčiau buvo atidėta dėl jo kelio problemų. 85-erių pontifikas lankysis Kinšasoje per savo kelionę į Kongo Demokratinę Respubliką sausio 31–vasario 3 dienomis.  Vasario 3–5 dienomis jis kartu su Kenterberio arkivyskupu Justinu Welby ir Škotijos bažnyčios generalinės asamblėjos moderatoriumi Iainu Greenshieldsu vyks į Džubą Pietų Sudane.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) užsienio reikalų ministrų susitikime Lodzėje ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija privalo atsakyti už visus Ukrainoje įvykdytus nusikaltimus. Jis pabrėžė, kad susitikime dalyvaujančios šalys turi pasiųsti aiškią žinią, jog Rusija, kuri nuolat pažeidžia tarptautinę teisę ir visus pamatinius ESBO principus bei kiekvieną progą trukdo ESBO darbui, liko viena tarptautinėje arenoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė ketinantis netrukus pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir išreiškė viltį, kad derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo „tebėra įmanomos“. Oficialaus vizito į Vašingtoną atvykęs E. Macronas sakė, jog kalbėtis su savo Rusijos kolega planuoja „artimiausiomis dienomis“. „Pirmiausia šis valstybinis vizitas ir nuodugnios diskusijos su prezidentu [Joe] Bidenu ir mūsų komandomis“, – pareiškė prancūzų prezidentas televi...

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas skelbia, kad 50 Ukrainos karių grįžo iš nelaisvės.   ️„Grįžo Mariupolio ir „Azovstal“ gynėjai, buvę Jelenovkoje, kaliniai, sužeisti, tarp jų ir mūšiuose Donecko, Luhansko ir Zaporižios kryptimis“, – sako A. Jermakas.  Tuo tarpu propagandinė Rusijos žiniasklaida taip pat skelbė, kad sulaukė 50-ies nelaisvėje buvusių karių.  Zelenskis: Ukrainai viso perduota per 1,3 tūkst.

Havajuose veržiasi didžiausias pasaulyje ugnikalnis – tiesa, kol kas grėsmės gyvenvietėms nėra, tačiau stebėtojai įspėja, kad lava artėja link pagrindinio salos greitkelio. O žmonės, kurie serga kvėpavimo takų ligomis, raginami likti namuose. Vaizdai Havajuose – tarsi iš pragaro. Iš didžiausio pasaulyje ugnikalnio Manua Loa plūsta lavos upės. Beveik 40 metų snaudęs ugnikalnis veržtis pradėjo pirmadienio ryte Lietuvos laiku, o dabar pademonstravo savo galią.

Nuo Rusijos pajėgų invazijos pradžios į Ukrainą buvo grąžinta daugiau kaip 1,3 tūkst. karo belaisvių, ketvirtadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis tai pranešė po naujo apsikeitimo belaisviais su Rusijos ir prorusiškomis pajėgomis. „Po šiandienos apsikeitimo namo grįžo jau 1319 didvyrių“, – parašė V. Zelenskis socialiniame tinkle „Instagram“, paskelbęs nuotrauką, kurioje matyti kelios dešimtys vyrų, laikančių Ukrainos vėliavas.

Prancūzijos kepyklose – itin džiugi diena: jų ir visos šalies pasididžiavimą – vadinamąsias „bagetes“ – UNESCO įtraukė į nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą. Patys prancūzai sako, kad šis kepinys – neatsiejama jų gyvenimo dalis, be kurios neįsivaizduoja nė dienos. Atsikąsti traškaus prancūziško batono – vadinamosios „bagetės“ – greičiausiai norėtų kiekvienas. Ir nors ji gaminama vos iš keturių ingredientų – vandens, miltų, druskos ir mielių – jos skonį pamiršti išties sunku.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmą kartą karą Ukrainoje pavadino karu, o ne „specialiąja karine operacija“, skelbia UNIAN.   Karą Ukrainoje Rusijos propaganda visuomet vadino „specialiąja karine operacija“.  Per gruodžio 1-ąją vykusią spaudos konferenciją, kurios vaizdo įrašą „Telegram“ paskelbė Rusijos propagandistė Olga Skabajeva, S. Lavrovas pareiškė, kad Rusija „kariavo prieš Ukrainą“, tačiau neva visa tai įvyko ne veltui.  „Su Ukraina.

Niujorke oficialiai prasidėjo Kalėdų laukimas: čia sužibo miesto pažiba – Rokfelerio centro eglė. Šią įspūdingą žaliaskarę puošia net 50 tūkstančių lempučių, o jos viršūnę – 3 milijonai „Swarovski“ kristalų. O Londono zoologijos sode švenčių jau laukia ir gyvūnai – jie gavo ypatingus Advento kalendorius. Niujorko pažiba – Rokfelerio centro kalėdinė eglutė. Žaliaskarė čia bene tokia pati kaip ir kasmet, tačiau tikrai nemažiau stulbinanti.

Užsienio reikalų ministerija skelbią iš šalies siunčianti vieną Rusijos ambasados diplomatą dėl netinkamos veiklos. O Ukrainos ambasadoje Ispanijoje vakar sprogęs laiškas – ne vienintelis. Ant kojų sukeltas visas ispanų saugumas. Mat užminuoti laiškai atėjo ir į kompaniją, tiekiančią ginklus Ukrainai, oro pajėgų bazę, premjero biurą ir amerikiečių ambasadą. O ukrainiečių namuose siaučia gaisrai. Gyventojai bando sušilti ir netyčia supleškina namus.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas sako, kad kare žuvo arba buvo sužeisti apie 200 tūkst. Rusijos karių, rašo UNIAN.    „Mūsų duomenimis, kuriuos pateikė Gynybos ministerijos Generalinis štabas ir Vyriausiasis žvalgybos direktoratas, šiandien iš Rusijos armijos žuvo apie 90 tūkst. Šis skaičius, žinoma, suapvalintas.

Krizės krečiamo Libano įstatymų leidėjams ketvirtadienį jau aštuntą kartą nepavyko išrinkti naujo prezidento, nors politinės aklavietės poveikis šalies ekonominėms problemoms vis didėja. Libanas jau mėnesį neturi valstybės vadovo po to, kai spalio pabaigoje baigėsi prezidento Michelio Aouno kadencija. Parlamentas yra susiskaldęs tarp galingo Irano remiamo „Hezbollah“ judėjimo šalininkų ir jo priešininkų, iš kurių nė vienas neturi aiškios daugumos.

Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas, anksčiau šią savaitę dalyvavęs NATO susitikime Rumunijoje, ketvirtadienį pranešė, kad apsikrėtė koronavirusu. „Mano COVID-19 testas buvo teigiamas. Jaučiuosi gerai, simptomai lengvi. Toliau dirbu, imuosi atsargumo priemonių“, – tviteryje rašė J. M. Albaresas. Antradienį ir trečiadienį jis viešėjo Bukarešte, kur vyko NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas.

Trečiadienį ir ketvirtadienį dvi Ukrainos ambasados užsienyje, be Ispanijos ambasados, gavo laiškus su „labai konkrečiais grasinimais“. Kalbama apie kryptingą, plataus masto kampaniją prieš Ukrainą užsienyje.  Tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, skelbia „Ukrinform“. „Tai akivaizdžiai nauja teroro forma. Mes labai sunkiai dirbame kartu su Ispanijos valdžios institucijomis, kad išsiaiškintume, kas už to slypi.

Prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį, valstybinio vizito JAV pradžioje, paragino Prancūziją ir Jungtines Valstijas būti „ginklo broliais“. Prancūzų lyderį Baltuosiuose rūmuose pasveikino prezidentas Joe Bidenas ir karinė garbės sargyba.

Buvusio Kinijos lyderio Jiang Zemino kūnas ketvirtadienį prieš viešą atsisveikinimo ceremoniją buvo atgabentas į Pekiną, pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida, šimtams žmonių susirinkus jo gimtajame mieste išreikšti pagarbos. Specialų skrydį, gabenusį Jiang Zemino palaikus iš Šanchajaus, kur jis trečiadienį mirė nuo leukemijos ir daugybinio organų nepakankamumo, oro uoste pasitiko prezidentas Xi Jinpingas, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Kalinama baltarusių opozicijos lyderė Maryja Kalesnikava, kuri neseniai buvo paguldyta į ligoninės intensyviosios priežiūros skyrių, jau sveiksta, ketvirtadienį pranešė jos bendražygiai. 40 metų M. Kalesnikava kartu su opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja ir aktyviste Veranika Capkala 2020-aisiais vadovavo istoriniams protestams prieš autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.

Europos didžiausia saugumo organizacija, įkurta taikai ir stabilumui žemyne palaikyti, ketvirtadienį pradėdama savo susitikimą griežtai pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje. Šis karas yra vienas didžiausių iššūkių Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) per beveik pusę jos egzistavimo šimtmečio.

JAV kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ trečiadienį pranešė atidedanti pirmojo pasaulyje privataus nusileidimo į Mėnulį aparato paleidimą – Japonijos įmonės „ispace“ misiją. Raketa „Falcon 9“ iš Kanaveralo kyšulio JAV Floridos valstijoje turėjo pakilti ketvirtadienį 3 val. 37 min. vietos (10 val. 37 min. Lietuvos) laiku, tačiau „SpaceX“ pranešė, kad dėl tolesnių jos patikrinimų paleidimas nukeliamas.

Ukraina ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą į naują sankcijų paketą įtraukti priemones, kurios būtų nukreiptos prieš Rusijos raketų pramonę po Maskvos sistemingų smūgių šalies energetikos tinklui. Po karinių pralaimėjimų sausumoje Rusija ėmė atakuoti Ukrainos energetikos objektus, dėl to buvo padaryta didelė žala ir žiemos akivaizdoje susiduriama su elektros tiekimo sutrikimais.

Rusijos pasirinktos strategijos naikinti kritinę Ukrainos infrastruktūrą yra abejotino efektyvumo, o informacija apie „lemtingą raketų smūgį“: galingas informacinis spaudimas Ukrainai, pažymima Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos ataskaitoje. Britų kariuomenės ekspertų manymu, žemą tokios koncepcijos efektyvumą lemia tai, kad Rusija jau išnaudojo didžiąją raketų dalį prieš taktinius taikinius.

Privatus energetikos operatorius DTEK ketvirtadienį pranešė, kad praėjus savaitei po naujausių Rusijos smūgių šalies energetikos infrastruktūrai, dėl kurių sutriko elektros tiekimas milijonams žmonių, beveik pusė Ukrainos elektros tinklų tebėra pažeisti. „Rusija teroristinėmis raketų atakomis sunaikino 40 proc. Ukrainos energetikos sistemos. Žuvo ir buvo sužeista dešimtys energetikos darbuotojų“, – sakoma įmonės DTEK įraše socialiniuose tinkluose.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrelis ketvirtadienį vykusiose regioninėse saugumo derybose sakė, jog ketina su kolegomis aptarti visas galimas teisines priemones, kad Rusija susimokėtų už karo nuniokotos Ukrainos atstatymą. J. Borrellis kalbėjo šių metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) dviejų dienų ministrų konferencijos, rengiamoje Lodzės mieste centrinėje Lenkijoje, pradžioje. „Šiandien susitiksiu su kolegomis užsienio reikalų ministrais.

Švedijos policija ketvirtadienį pranešė, kad Stokholme konfiskavo apie 500 kilogramų narkotinių medžiagų, kurių bendra rinkos vertė siekia apie 80 mln. kronų (7,3 mln. eurų). Buvo suimti trys vyrai, įtariami sunkiais nusikaltimais dėl narkotikų, susijusiais su šeštadienį policijos surengtu reidu Tiresės mieste, į pietus nuo Švedijos sostinės. Policija pranešė, kad minėtoje susijusioje byloje atliko kratą vienuose namuose.

Rusijos premjeras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad tarp branduolinių valstybių negali būti jokio karo – nes toks konfliktas reikš branduolinį konfliktą. Anot Rusijos atstovo, rizika tokiam scenarijui, jeigu prasidėtų konvencinis karas tarp branduolinių valstybių, yra milžiniška. „Ne tik negalima sukelti branduolinio karo. Negalimas išvis bet koks branduolinių galios valstybių karas.