Užsienis

Izraelis vykdo suderintą kampaniją, kuria siekiama sunaikinti UNRWA, šeštadienį paskelbtame interviu teigė šios Jungtinių Tautų agentūros palestiniečiams remti vadovas. Philippe'as Lazzarini teigė, kad raginimai atsistatydinti yra Izraelio vyriausybės spaudimo dalis.

Pastarąją parą Ukrainoje buvo nukauta apie 1 080 Rusijos kareivių, praneša „Ukrinform“. Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. vasario 18 d. Ukrainoje iš viso žuvo apie 402 430 rusų okupantų. Apie tai sekmadienį paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Vakarų tanklaivių savininkus išgąsdino JAV sankcijos, nukreiptos prieš Rusijos naftos pardavimą, skelbiama „Newsweek“. Nuo invazijos į Ukrainą pradžios buvo daromas spaudimas Maskvos „šešėliniam laivynui“ – laivams, gabenantiems pagrindinį šalies energijos eksportą ir užtikrinantiems pajamas Kremliaus režimui. Nepaisant to, Rusija vis suranda naujų landų sankcijų sistemoje ir kol bus tarpininkų bei norinčių pirkti, visiškai sustabdyti prekybą jos nafta bus sunku.

Po Rusijos raketų smūgių šeštadienio vakarą rytiniame Ukrainos mieste Kramatorske žuvo mažiausiai du žmonės, pranešė regiono gubernatorius. Įvykio vietoje naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip gelbėtojai iš sugriauto dviejų aukštų namo išnešė auką baltame maiše, o gelbėjimo tarnybos kasinėjo griuvėsius ieškodamos išgyvenusiųjų. Ukrainos Donecko gubernatorius Vadimas Filaškinas sakė, kad Rusija paleido tris raketas į Kramatorską.

Buvęs Europos pasienio ir kranto apsaugos agentūros („Frontex“) vadovas Fabrice‘as Leggeri paskelbė prisijungęs prie Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijos „Nacionalinio susivienijimo“ (RN), praneša AFP. F. Leggeri, kuriam 55-eri, vadovavo „Frontex“ nuo 2015 iki 2022 m., kai atsistatydino vykstant Europos Sąjungos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimui.

Pastarosiomis dienomis Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ derybos dėl paliaubų Gazos Ruože buvo „nelabai daug žadančios“, šeštadienį pareiškė Kataro, pagrindinio derybų tarpininko, ministras pirmininkas. „Manau, kad susitarimas gali būti sudarytas labai greitai, – Miuncheno saugumo konferencijoje kalbėjo angliškai Kataro ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas al Thani. – Tačiau pastarųjų kelių dienų tendencijos nėra labai daug žadančios.

Sekmadienio rytą ukrainiečiai pranešė numušę dar vieną Rusijos naikintuvą-bombonešį, skelbia „Unian“. Pasak Ukrainos karinių oro pajėgų vado Mykolos Oleščuko, šį kartą buvo sunaikintas naikintuvas bombonešis Su-34. Tai įvyko apie 6 val. ryto.

Nepaisydamas perspėjimų tarptautinėje arenoje, Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu šeštadienį patvirtino, kad kariuomenė surengs Rafos miesto puolimą pietinėje Gazos Ruožo dalyje, praneša naujienų agentūra dpa. Jis sakė žurnalistams Jeruzalėje, kad puolimas prasidės tik po to, kai civiliai galės pasitraukti iš karo veiksmų zonos į saugias vietas. Premjeras taip pat teigė, kad Izraelis nepasiduos tarptautiniam spaudimui.

 JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį Ukrainos kolegai Volodymyrui Zelenskiui sakė esąs „įsitikinęs“, kad JAV Kongresas atnaujins karinę pagalbą, tačiau pridūrė, kad be amerikiečių pagalbos Kyjivas gali prarasti daugiau teritorijų Rusijai. „Šią popietę kalbėjau su Zelenskiu, kad jis žinotų, jog esu įsitikinęs, kad tuos pinigus turėsime“, – sakė J. Bidenas žurnalistams po apsilankymo bažnyčioje Delavere.

Šeštadienį Rusija paskelbė visiškai kontroliuojanti Ukrainos Avdijivkos miestą po to, kai iš jo atsitraukė Ukrainos pajėgos, saugodamos savo karių gyvybes, praneša AFP. Rusijos gynybos ministras Sergėjus Šoigu raportavo prezidentui Vladimirui Putinui apie miesto užėmimą. „V. Putinas pasveikino kariuomenę ir karius su tokia svarbia pergale“, – valstybinei žiniasklaidai sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Šalyje tekėjo medaus ir pieno upės, o izraelitai – Dievo išrinktoji tauta – užkariavo ją ginklu. Taip rašoma Biblijoje. Tačiau archeologiniai radiniai liudija, kad iš tiesų viskas buvę kitaip. Biblijoje pasakojama, kad Mozė išvedė izraelitus iš Egipto, kuriame faraonas laikė juos nelaisvėje.

Artėjant antrosioms karo Ukrainoje metinėms, Rusija savo ekonomiką visiškai sufokusavo karo pramonei. Pasirodžius Vladimiro Putino pareiškimams, kad Rusijos ekonomika stabiliai auga, ekspertai ėmė abejoti. Jų teigimu, tokius netikėtus augimus reikėtų vertinti skeptiškai ir pernelyg nenuvertinti sankcijų galios.  Rusijos režimo lyderiui pareiškus, kad Rusijos BVP 2023 m. pakilo 3,6 proc.

Sunkvežimiai, bandantys iš Lenkijos įvažiuoti į Ukrainą, šeštadienį stovėjo 42 km ilgio eilėse, kurios susidarė dėl atsinaujinusių Lenkijos ūkininkų blokadų. Vienoje eilėje prie Medykos-Šehynės pasienio punkto sunkvežimiams praleidimo tektų laukti 14 dienų, pranešė naujienų agentūra PAP, remdamasi vietos policija. Muitinės duomenimis, šeštadienį vienu metu priešais toliau į šiaurę esantį Dorohusko pasienio punktą stovėjo 550 sunkvežimių, kurių laukimo laikas viršijo 10 dienų.

Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ šeštadienį pranešė su viena Ukrainos bendrove pasirašiusi susitarimą dėl artilerijos šaudmenų gamybos Ukrainoje, kuriai jie itin reikalingi siekiant atremti Rusijos atakas.

Indijoje per sprogimą vienoje fejerverkų gamykloje šeštadienį žuvo dešimt žmonių, o dar 15 buvo sužeisti, pranešė policija. Sprogimą sukėlė pietinėje Tamil Nadu valstijoje esančios gamyklos viduje įsiplieskęs gaisras, naujienų agentūrai AFP sakė policijos pareigūnas Feroze Khanas Abdullah (Ferozė Chanas Abdula). Jis sakė, kad gaisro priežastis kol kas nežinoma.

Rusijos įvykdytas Ukrainos rytinio Avdijivkos miesto užėmimas rodo, kiek kainuoja JAV įstatymų leidėjų neveiklumas, šeštadienį pareiškė Baltieji rūmai, dėl ginčų Kongrese užstrigus 60 mlrd. dolerių vertės karinei pagalbai. „Tokia yra Kongreso neveiklumo kaina“, – pareiškė Nacionalinio saugumo tarybos atstovė spaudai Adrienne Watson, pridūrusi, kad įstatymų leidėjai turi „nedelsiant“ patvirtinti finansavimą, kad Ukrainai būtų suteikta reikalinga įranga ir amunicija.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen kritikavo kolegas, remiančius Ukrainą, kad jie per lėtai ir neryžtingai tiekia kovojančiai šaliai reikalingus ginklus. Tarptautinė bendruomenė padarė brangiai kainuojančių klaidų reaguodama į plataus masto Rusijos invaziją ir vis dar per mažai daroma, kad Ukrainai būtų nedelsiant pristatyti reikalingi ginklai, sakė M. Frederiksen.

Snieguotą debesuotą šeštadienį gedintieji Maskvoje nenutrūkstamu srautu tyliai nešė gėles prie improvizuotų memorialų, skirtų opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui, kuris mirė kalėjime būdamas 47 metų. Kremliaus kritikas, daugiau kaip trejus metus praleidęs už grotų, daugelio rusų buvo laikomas didžiausia viltimi, kad po ilgų metų vis didėjančios priespaudos valdant prezidentui Vladimirui Putinui, padėtis šalyje pasikeis.

Su Rusijos žvalgyba siejama ir dėl to prieglobsčio Lietuvoje negavusi Baltarusijos aktyvistė, organizacijos „Mano namai“ vadovė Olga Karač tapo Baltarusijos opozicijos Koordinavimo tarybos nare, šeštadienį pranešė LNK žinios. O. Karač sako, kad į tarybą praėjusių metų pabaigoje buvo pakviesta, nes be jos vadovaujamos organizacijos taryba buvo ne pilnos sudėties.

„Hamas“ šeštadienį pagrasino sustabdyti derybas dėl paliaubų, jei į Gazos Ruožo šiaurę, kur pagalbos agentūros perspėjo apie gresiantį badą, nebus atgabenta skubi pagalba. „Judėjimas ketina sustabdyti derybas, kol į šiaurinę Gazos Ruožo dalį bus atgabenta pagalba“, – naujienų agentūrai AFP sakė aukšto rango šaltinis palestiniečių kovotojų grupuotėje.

Išnagrinėjus metinius Rusijos vidaus reikalų ministerijos duomenis, paaiškėjo, jog šalyje išaugo teroristinių išpuolių skaičius. Tačiau pažvelgus į atvejus individualiai tampa aišku, jog Kremlius teroro aktą gali laikyti bet kuo – net ir mobilizacijai pasipriešinančių kariškių protestus.

Užtemdytas Kremliaus oponento Aleksejaus Navalno mirties Rusijoje prasidėjo naujas teismo procesas prieš kitą karo priešininką – Olegą Orlovą iš Nobelio taikos premiją pelniusios žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“, kuri Rusijoje yra uždrausta. O. Orlovo teismas prasidėjo penktadienį Maskvos Golovinskio apygardos teisme. Šeštadienį jo organizacija pagerbė mirusį žmogaus teisių aktyvistą. „Aleksejaus Navalno mirtis yra tragedija.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas griežtai sukritikavo Kinijos vyriausybės reakciją į Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno mirtį kalėjime. „Šiandien sulaukėme Kinijos užsienio reikalų ministro pareiškimo, kuriame teigiama, kad A. Navalno mirtis yra „Rusijos vidaus reikalas“. Na, tai nėra Rusijos vidaus reikalas, nes visi žinome, kad tai yra autoritarinio režimo Maskvoje rezultatas, – šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šeštadienį pareiškė, kad jo šalis „artėja“ prie Švedijos paraiškos dėl narystės NATO ratifikavimo, kadangi Budapeštas liko paskutinis to nepadaręs. „Gera žinia ta, kad mūsų dabartinis ginčas su Švedija artėja prie pabaigos“, – sakė V. Orbanas savo kalboje apie šalies padėtį. „Kartu su Švedijos premjeru ėmėmės svarbių žingsnių, kad atkurtume pasitikėjimą“, – sakė jis, nepateikdamas daugiau detalių.

Ukraina atitraukė karius iš apgulto Avdijivkos miesto šalies rytuose, kad išgelbėtų savo karių gyvybes, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Atsitraukimas įvykdytas po to, kai Rusijos pajėgos spalį suintensyvino pastangas užimti rytinį pramonės centrą. Susidūrusios su amunicijos trūkumu ir karių persvara mūšio lauke, Ukrainos pajėgos paskelbė atsitraukusios iš Avdijivkos ankstų šeštadienio rytą.

157 keleivius skraidinęs „EasyJet“ lėktuvas „Airbus A320 Neo“ praėjusių metų lapkričio 5 d. išskrido iš Edinburgo oro uosto Škotijoje ir turėjo leistis Tarptautiniame Ženevos oro uoste Šveicarijoje. Pasak vietos pranešimų, lėktuvas pasiekė pavojingai mažą aukštį ir buvo vos per 30 sekundžių nuo kritimo į Ženevos ežerą.

Baltarusija visą savo istoriją ilgėjosi laisvės. Atėjus nepriklausomybei, žiaurusis Lukašenka laimėjo penkerius iš eilės prezidento rinkimus, surinkęs daugiau nei 80 procentų balsų.

Rusijos kariuomenė šeštadienio popietę apšaudė Chersoną, nukentėjo vyras, dėl daugybinių sužeidimų jis nugabentas į ligoninę. Tai feisbuke pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Į ligoninę pristatytas vyras, gimęs 1962 m. Jam diagnozuota sprogimo sukelta trauma ir daugybiniai rankų bei kojų sužeidimai. Jis nukentėjo apie 14 val., kai priešo kariškiai apšaudė Chersoną“, – informavo R.  Mročko.

Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno staigi mirtis kalėjime šeštadienį nesulaukė jokios Kremliaus reakcijos, nors Vakaruose reiškiama vis daugiau kaltinimų, kad už jo mirtį yra atsakingas Rusijos režimas. 47-erių metų A. Navalnas trejus metus praleido už grotų vis blogėjančiomis sąlygomis, kol penktadienį kalėjimo vadovybė staiga paskelbė, kad „po pasivaikščiojimo jis blogai pasijuto“ ir mirė.

Partijos „Piliečių iniciatyva“ iškeltas Rusijos prezidento rinkimuose politikas Borisas Nadeždinas padavė Aukščiausiajam teismui ieškinį, kuriame užginčijamas RF centrinės rinkimų komisijos (CRK) sprendimas neregistruoti jo kandidatu, praneša leidinys „Meduza“. Kaip rašoma B. Nadeždino tinklalapyje, ieškinys buvo paduotas vasario 16-ąją ir priimtas tą pačią dieną.

Rusijos lėktuvų Su-34 ir Su-35 sunaikinimo operacija buvo labai sėkminga, nes jie yra valdomųjų aviacinių bombų nešėjai. Tai šeštadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas, praneša „Ukrinform“. „Tokie lėktuvai nukrenta ne pirmą kartą. Apie šių bombonešių sunaikinimo detales kol kas nekalbėsime.

Amerikiečių viceprezidentė Kamala Harris šeštadienį pareiškė, Jungtinės Valstijos neturi leisti, kad pagalbos Ukrainai teikimas būtų stabdomas dėl politinių ginčų, JAV Kongresui dar nepatvirtinus 60 mlrd. dolerių (55,7 mlrd. eurų) vertės pagalbos Kyjivui paketo. „Kalbant apie mūsų paramą Ukrainai, turime išlikti tvirti ir negalime žaisti politinių žaidimų“, – sakė ji spaudos konferencijoje, stovėdama šalia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.

Kroatijos sostinėje keli tūkstančiai žmonių šeštadienį susirinko į antivyriausybinį mitingą, kurį surengė opozicija, siekianti paskatinti surengti rinkimus anksčiau ir kaltinanti valdančiuosius korupcija. Protesto akciją, pavadinta „Užteks! Į rinkimus dabar!“, organizavo 11 kairiojo sparno opozicinių partijų. Ją sukėlė neseniai naujuoju šalies generaliniu prokuroru paskirtas aukšto rango teisėjas, kurio kandidatūra sukėlė ginčus dėl galimų jo ryšių su įtariamaisiais korupcija.

Kinijos ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrai šeštadienį po susitikimo Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose pareiškė norintys stiprinti bendradarbiavimą, nors Londonas ir atkreipė dėmesį į nesutarimus dėl žmogaus teisių. Kinų užsienio reikalų ministras Wang Yi penktadienį sakė savo kolegai Davidui Cameronui, kad jie turėtų „stiprinti mainus ir bendradarbiavimą“, šeštadienį pranešė Pekino valstybinė žiniasklaida.

Jei galimas kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas atvyks į Ukrainą, tai prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pasirengęs kartu su juo nuvažiuoti į frontą. Ukrainos prezidentas tai pareiškė šeštadienį per Miuncheno saugumo konferenciją, praneša „Ukrinform“. „Jei ponas D. Trumpas atvyks, esu pasirengęs su juo nuvažiuoti į frontą.

Bjornas iš Farerų salų anksčiau buvo žvejys, o dabar jis – „Vikingas“, kovojantis Ukrainos užsienio legione. Jis papasakojo „Euronews“ apie mokymus, realybę fronte, kaip buvo sužeistas ir kodėl nori toliau kovoti. Tokią nepaprastą biografiją kaip Bjornas turi labai nedaug žmonių.

Vasario 17-osios rytą Ukrainos oro pajėgų daliniai rytų kryptimi sunaikino du priešo naikintuvus-bombonešius Su-34 ir vieną naikintuvą Su-35. Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas tai pranešė „Telegram“ kanale. „Mūsų niekas nesustabdys! Ačiū, kariai!“ – pabrėžė jis. Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, vasario 17 d. ryto duomenimis, Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 332 priešo lėktuvus ir 325 sraigtasparnius.

Armėnijos ir Azerbaidžano prezidentai šeštadienį įsipareigojo nesutarimus spręsti taikiomis priemonėmis, pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas po trišalių lyderių derybų. Miunchene vykusiame susitikime su Armėnijos prezidentu Nikolu Pašinianu ir Azerbaidžano vadovu Ilhamu Aliyevu O. Scholzas paragino skubiai pasirašyti taikos sutartį, teigiama kanceliarijos išplatintame pranešime.

Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yi šeštadienį sakydamas kalbą svarbioje saugumo konferencijoje Vokietijoje, pareiškė, kad Kinija bus stabilumo jėga pasaulyje. „Kad ir kaip keistųsi tarptautinė padėtis, Kinija, kaip atsakinga didžioji šalis, visada išlaikys savo pagrindinės politikos tęstinumą ir stabilumą ir ryžtingai išliks stabilumo jėga neramiame pasaulyje“, – sakė Wang Yi.

Miunchene susitikę G-7 (Didžiojo septyneto) užsienio reikalų ministrai šeštadienį tylos minute pagerbė Rusijos opozicijos lyderį Aleksejų Navalną, pranešė Italijos užsienio reikalų ministro Antonio Tajani biuras. A. Tajani „pradėjo G-7 ministrų susitikimą Miunchene prašydamas tylos minute pagerbti Aleksejų Navalną“, pranešė ministerija Romoje, kuri šiais metais vadovauja septynių šalių grupei.

Pagrindinio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno atstovė spaudai Kira Jarmiš šeštadienį paragino nedelsiant grąžinti jo kūną šeimai. Pranešta, kad A. Navalno kūno morge artimieji nerado. Socialinėje žiniasklaidoje K. Jarmiš taip pat nurodė, kad A. Navalno motinai buvo pranešta, jog jis mirė penktadienį 14 val.17 min. vietos (23 val.17 min. Lietuvos) laiku ir kad kūnas yra Salecharde, mieste netoli Arkties kalėjimo, kuriame jis buvo laikomas.

Kinijos užsienio reikalų ministerija šeštadienį atsisakė komentuoti Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirtį, teigdama, kad tai Rusijos vidaus reikalas. „Tai Rusijos vidaus reikalas. Nekomentuosiu“, – atsakydamas į naujienų agentūros AFP klausimą sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nepritarė tam, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen užimtų NATO generalinio sekretoriaus postą. Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Welt“. Pasak leidinio, pernai JAV valstybės sekretorius Anthony`is Blinkenas prezidentui Joe Bidenui pasiūlė U. von der Leyen kandidatūrą į NATO generalinio sekretoriaus postą. Baltųjų rūmų šeimininkas apie šią idėją papasakojo O. Scholzui, bet šis ją užblokavo.

Paryžiaus policija šeštadienį nukovė vyrą, kuris naktį pareigūnams grasino mėsos kapokle, pranešė prokurorai. Prieš pradėdami šaudyti policijos pareigūnai panaudojo prieš jį elektros šoko ginklą „Taser“. Pasak jų, vyras gimė 1984 metais Sudane ir nebuvo teistas. Pareigūnai pridūrė, kad buvo pradėti du tyrimai dėl šio vyro veiksmų ir policijos atsako.

Sveikatos ministerija „Hamas“ valdomame Gazos Ruože šeštadienį pranešė, kad per karą tarp palestiniečių smogikų ir Izraelio pajėgų šioje teritorijoje jau žuvo mažiausiai 28 858 žmonės. Ministerijos pranešime taip pat sakoma, kad nuo spalio 7-osios, kai prasidėjo karas, Gazos Ruože buvo sužeisti 68 667 žmonės.

Jei Ukraina turės pakankamai oro gynybos sistemų, ji galės grąžinti į namus milijonus ukrainiečių. Tai šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“. „Kai kas teigė, kad nėra efektyvios gynybos nuo Rusijos raketų. O mes tikrai žinome, kad „Patriot“ ir kai kurios kitos oro gynybos sistemos gali numušti bet kokias Rusijos raketas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šeštadienį paragino Jungtines Valstijas įvykdyti tai, ką jos pažadėjo Ukrainai, JAV Kongresui toliau stabdant 60 mlrd. dolerių (55,7 mlrd. eurų) vertės pagalbos Kyjivui paketo patvirtinimą. J. Stoltenbergas Miuncheno saugumo konferencijoje sakė, kad JAV „gyvybiškai svarbu ir būtina skubiai priimti sprendimą dėl Ukrainai skirto paketo, nes jai reikia paramos“. „Dabar JAV turi įvykdyti tai, ką pažadėjo“, – pridūrė jis.

Vėžio gydymas gali pasukti nauja linkme ir tam įtakos gali turėti Černobylio uždraustojoje zonoje gyvenantys vilkai. Šie vilkai turi tam tikrą geno pokytį, kuris jiems leidžia būti atspariems vėžiui. Internetinio portalo „IFL Science“ teigimu, vilkų, kaip ir kitų gyvūnų, populiacija Černobylio uždraustojoje zonoje suklestėjo po to, kai ši teritorija buvo apleista po 1986 m. vykusios branduolinės katastrofos. Dėl žmonių stygiaus, laukiniai gyvūnai čia gali gyventi visiškai netrukdomi.

Ukraina paneigė Rusijos mitą, kad ji per kelias dienas gali užgrobti bet kurią šalį, taip pat mitą apie Ukrainą kaip kažkokią nerealią valstybę. Tai Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“. „Ukraina jau paneigė Rusijos mitą, kad ji per kelias dienas gali užgrobti bet kurią šalį“, – sakė prezidentas. Anot jo, Rusija, kuri nepaiso pasaulio saugumo taisyklių, turi likti praeityje.