Užsienis

Laimingiausios pasaulio šalies statusu lietuviai tikrai negali pasidžiaugti, priešingai nei daugelį metų šioje srityje pirmaujantys skandinavai. Šiaurės šalys visada laimi laimingiausių šalių lenktynėse. Jau septintus metus iš eilės 2024 m. pirmąją vietą užėmė Suomija, po jos sekė Danija ir Islandija. Tačiau kodėl jos tokios nuolat laimingos? Kai kas sako, kad taip yra todėl, kad jos mažos, vienalytės ir turtingos.

Vokietija šeštadienį paskelbė, kad rugpjūčio mėnesį Raudonojoje jūroje dislokuos naują karinį laivą, padėsiantį užtikrinti saugų jūrų eismą.  Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) nurodė, kad fregata „Hamburg“ pakeis karinį laivą „Hessen“, kuris šeštadienį išplaukė iš Raudonosios jūros teritorijos.  Vasario pabaigoje „Hessen“ buvo dislokuotas Raudonojoje jūroje vykdant Europos Sąjungos misiją „Aspides“ (gr.

Izraelio kariuomenė šeštadienį paskelbė, kad saugumo pajėgos per tebevykdomą reidą prie Nur Šamso pabėgėlių stovyklos okupuoto Vakarų Kranto šiaurėje nukovė 10 kovotojų. „Saugumo pajėgos eliminavo 10 teroristų“ per daugiau kaip 40 valandų trunkančius susirėmimus, sakoma pranešime. Per reidą taip pat buvo sužeisti aštuoni kariai ir vienas policijos pareigūnas, nurodė kariuomenė.

Šeštadienio rytą Rusijos kariuomenė paleido balistines raketas iš laikinai okupuoto Krymo pusiasalio į infrastruktūros objektus Ukrainos Odesos regione, praneša „Ukrinform“. Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Ukrainos gynybos pajėgos šalies pietuose. Rusija ir toliau sistemiškai terorizuoja pietų Ukrainą raketomis. Per naktį balistinėmis raketomis buvo apšaudyta pramoninė infrastruktūra Zaporižios srityje.

Ukrainą pasiekė dar viena Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengta karinės paramos siunta – šeštadienį Lietuvos kariuomenė nugabeno ir ukrainiečiams perdavė dalimis išardytą lengvąjį atakos lėktuvą L-39ZA „Albatros“. Kaip praneša KAM, orlaiviai L-39ZA „Albatros“ Lietuvos kariuomenėje buvo naudojami treniruoti naikintuvų valdymo karininkus, užtikrinti lakūnų kovinį parengimą sunkiomis meteorologinėmis sąlygomis dieną ir naktį.

Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį persekioja Rusijos invazijos pradžios aukos ir tragedijos – tokios, kaip Mariupolio žūtis. Ukrainos vadovas pats pripažįsta, jog suklydo, nesitikėdamas tokio Rusijos antpuolio. Tačiau pats karas jį, kaip lyderį, ir atskleidė, ir užgrūdino. Taip video laidoje „ELTA kampas“ teigė JAV leidžiamo vieno įtakingiausių pasaulio žurnalų „Time“ specialusis korespondentas Simonas Shusteris.

Prieš penkerius metus mintis, kad visas pasaulis gali būti uždarytas ištisiems mėnesiams, buvo neįsivaizduojama. Tačiau šiandien visa tai atrodo ne tik tikėtina, bet ir pažįstama. Mes jau buvome ten, išgyvenome COVID-19 pandemiją – tad kas toliau? Jei žinotume, kokia bus kita pandemija ir kada ji kils, ką nors tikrai dėl to darytume.

Latvijos inicijuota koalicija jau surinko 500 mln. eurų Ukrainai skirtiems dronams, informavo Gynybos ministerija. Vadinamajai dronų koalicijai Latvija vadovauja drauge su Jungtine Karalyste. Antradienį Latvijos vyriausybė nusprendė išsiųsti Ukrainai pirmąją didelę koalicijos dronų partiją. Vasario 14 dieną kartu su Latvija ketinimų prisijungti prie dronų koalicijos raštą pasirašė Ukraina, Lietuva, Nyderlandai, Estija, Švedija, Danija ir Vokietija.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Lenkija pasirengusi prisijungti prie NATO branduolinių ginklų dalijimosi programos, informuoja PAP. Dalijimasis branduoliniais ginklais yra NATO branduolinio atgrasymo priemonė, leidžianti tokių ginklų neturinčioms valstybėms narėms dalyvauti planuojant, kaip NATO juos panaudotų. Šie ginklai yra kai kuriose NATO šalyse, bet juos kontroliuoja JAV. Prezidentas A. Duda vizito į JAV metu davė interviu portalui Fakt.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį Stambule susitiks su palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ vadovu Ismailu Haniyeh ir aptars Gazos Ruože vykstantį karą, praneša dpa. Daugiau informacijos apie judviejų susitikimą iš anksto nebuvo žinoma. I. Haniyeh trečiadienį Katare susitiko su Turkijos užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu, kur aptarė galimas paliaubas su Izraeliu ir „Hamas“ laikomų įkaitų paleidimą.

Rusijos laikraštis „Izvestija“ šeštadienį paskelbė, kad Ukrainos pietrytiniame Zaporižios regione per drono ataką žuvo vienas jo karo korespondentų. Ataka įvyko penktadienį, 42 metų žurnalistui Semionui Jereminui ir jo filmavimo komandai grįžus iš Pryjutnės kaimo netoli fronto linijos, nurodė laikraštis. „Jeremino filmavimo komandą vienu metu atakavo keli [...] dronai. Pirmas smūgis buvo netikslus, bet per antrą žurnalistas buvo sužeistas ir dėl to mirė“, – sakoma pranešime.

Susidūrę su daugelį metų sparčiai augančiomis būsto ir nuomos kainomis, 50 proc. tūkstantmečio kartos (gimusių 1981–1996 m.) jaunuolių mano, kad jų tėvai turėtų padėti jiems mokėti nuomą, kol jie taupys pinigus, kad galiausiai įsigytų nuosavą būstą, parodė naujausia „Newsweek“ apklausa. Apklausa, kurią vasario 18–19 d. atliko „Redfield & Wilton Strategies“, apklaususi 1,5 tūkst. rinkimų teisę turinčių JAV gyventojų, parodė, kad visose kartose 43 proc.

Šeštadienio naktį po dronų atakos užsidegė kuro ir energetikos kompleksas Rusijos Smolensko regione, praneša „Ukrinform“. Apie tai paskelbė Smolensko gubernatorius Vasilijus Anochinas. „Apie 2 val. Ukrainos bepilotės skraidyklės bandė pulti kuro ir energetikos kompleksą Kardimovskio rajone. Oro gynyba dronus numušė, tačiau jų nuolaužos pataikė į kuro cisterną ir sukėlė gaisrą. Šiuo metu pagalbos tarnybos dirba įvykio vietoje – gesina atvirą ugnį.

Irako saugumo tarnybos šeštadienį paskelbė, kad praėjusios nakties sprogimo kariuomenės bazėje metu ore nebuvo nei karo lėktuvų, nei dronų. Sprogimas nugriaudėjo Babilono provincijoje į pietus nuo Bagdado esančioje Kalso karinėje bazėje, kur dislokuota „Hashed al Shaabi“ (Liaudies mobilizacijos pajėgų) – daugiausia Irano remiamų sukarintų grupuočių aljanso, dabar integruoto į Irako reguliariąsias saugumo pajėgas – narių.

Parke prie Niujorko teismo pastato, kur vyksta buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo baudžiamasis procesas, susidegino žmogus, informuoja naujienų agentūra dpa. Kelios JAV žiniasklaidos priemonės pranešė, kad, pasak šaltinių policijoje, vyras dėl patirtų sužalojimų mirė ligoninėje. Liudininkai pasakojo, kad iš Floridos valstijos atvykęs vyras prieš tai parke dalino skrajutes apie sąmokslo teorijas. „The New York Times“ ir CNN pranešė, kad vėliau jis apsipylė degiu skysčiu ir pasidegė.

JAV Atstovų Rūmai šeštadienį turi surengti lemiamą balsavimą dėl didelio pagalbos paketo Ukrainai, Izraeliui ir  Taivanui, taip pat dėl galimo „TikTok“ uždraudimo. Balsavimai dėl 95 mlrd. dolerių (89,2 mlrd. eurų) užsienio pagalbos ir ginklų paketų turėtų prasidėti 13 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku. Kad jie būtų priimti, sunkioje padėtyje atsidūrusiam Atstovų Rūmų pirmininkui respublikonui Mike'ui Johnsonui reikės ir demokratų balsų.

Daugeliui veržiantis diržus dėl pragyvenimo išlaidų, vienas vyras apskaičiavo, ar jam būtų palankiau iškeisti butą Sietle (JAV), socialinį gyvenimą ir dabartines išlaidas į nuolatinį būstą kurorte, kuriame „viskas įskaičiuota“. Vašingtono mieste gyvenantis turinio kūrėjas Benas Keenanas vasarį internete pasidalijo savo mintimis šiuo klausimu, sukeldamas diskusijas ir daug juoko. Įraše kūrėjas atskleidė, kad jo asmeninės mėnesio išlaidos siekia apie 4 tūkst.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėkoja NATO už sprendimą toliau stiprinti Ukrainos oro gynybą, praneša dpa. „Mes Ukrainoje vertiname kiekvieno lyderio pastangas, kiekvieną valstybę, kuri tikrai aktyvi, kuri įgyvendina pažadus ir stengiasi pagerinti mūsų oro gynybos pajėgumus“, – V. Zelenskis sakė penktadienio vakarą kasdienio vaizdo kreipimosi metu.

Pranešama, kad Izraelis sudavė raketų smūgį Irano Isfahano provincijoje, kur yra branduolinių objektų. Po to pasaulio lyderiai ragino puses laikytis santūriai, kad būtų išvengta didesnio konflikto Artimuosiuose Rytuse, praneša dpa. Izraelis paleido mažiausiai vieną raketą į Iraną taip keršydamas už praeitą savaitę Teherano įvykdytą didelę raketų ir dronų ataką prieš Izraelį.

Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną šlovinusį amerikietį Russellą Bentley, dar žinomo „Teksasas“ pravarde, nužudė rusų kariai po to, kai kilo įtarimų, kad jis yra amerikiečių šnipas. „Reuters“ naujienų agentūra rašo, kad Rusijos kontroliuojamame Donecko mieste, kuris yra Ukrainoje, žuvo JAV pilietis R. Bentley. Būtent apie šio amerikiečio mirtį „Telegram“ socialiniame tinkle pranešė Kremliaus propagandos ruporė Margarita Simonian.

Niujorko teisėjas Juanas Merchanas penktadienį pranešė, kad Donaldo Trumpo teismo procesui byloje dėl įtariamai nuslėptų mokėjimų už tylą surinkta visa dvylikos prisiekusiųjų ir šešių atsarginių prisiekusiųjų kolegija. „Turime visą kolegiją“, – pareiškė teisėjas po keturias dienas trukusios prisiekusiųjų atrankos, per kurią būsimi nariai buvo apklausiami dėl jų politinių pažiūrų ir gebėjimo teisingai teisti buvusį prezidentą.

JAV prezidentas Joe Bidenas sukėlė nuostabą, užsiminęs kad Naujosios Gvinėjos saloje kanibalai galėjo suvalgyti jo dėdės kūną, kai Antrojo pasaulinio karo metu buvo numuštas lėktuvas, kuriuo jis skrido. Tačiau Baltieji rūmai ketvirtadienį teigė, kad tiesa, kaip ir daugelio šeimos legendų atveju, gali būti šiek tiek kitokia. Oficialūs dokumentai taip pat rodo ką kita, nei pasakojo J. Bidenas.  J. Bidenas pagerbė savo dėdę, 2-ąjį leitenantą Ambrose'ą J. Finneganą (Embrouzą Dž.

Kinija penktadienį paskelbė, kad sukūrė naują karinį kibernetinį korpusą, sakydama, kad tai sustiprins Pekino gebėjimą „kovoti ir laimėti“ karus. Gynybos ministerijos atstovas spaudai Wu Qianas teigė, kad Informacinės paramos pajėgos bus „pagrindinė parama koordinuotam tinklo informacinių sistemų kūrimui ir taikymui“. Kinija pastaraisiais metais skyrė milijardus dolerių savo ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti, išaugus įtampai su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis regiono galiomis.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį paragino Donaldą Trumpą „išsiaiškinti faktus“ apie pagalbą Ukrainai, JAV eksprezidentui, siekiančiam sugrįžti į Baltuosius rūmus, pareiškus, kad Europa turėtų skirti Kyjivui daugiau lėšų. „Nebūkite įbaugintas [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino. Mes nesame, – socialiniame tinkle „X“ į D. Trumpą kreipėsi Ch. Michelis. – Išsiaiškinkime faktus. Skaičiai kalba patys už save. ES parama Ukrainai: 143 mlrd. eurų (150 mlrd.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad NATO karinis aljansas turi pasirinkti, ar jis iš tikrųjų yra Ukrainos sąjungininkas, ir tai padaryti paspartinant ginklų tiekimą, jog būtų galima padėti su sunkumais susiduriančioms Kyjivo pajėgoms. „Mūsų padangės vėl turi tapti saugios“, – vaizdo konferencijoje su NATO gynybos ministrais sakė V. Zelenskis. „Tai visiškai priklauso nuo jūsų pasirinkimo. Pasirinkimo, ar gyvybė iš tikrųjų visur yra vienodai vertinga.

Jei JAV Atstovų Rūmai pritars pagalbos Ukrainai įstatymo projektui, Rusijos pelkėse kils kauksmas su naujais branduoliniais grasinimais. Tai išskirtiniame interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras, Rusijos tyrimų centro vadovas Volodymyras Ogryzka. „Kai dėl Rusijos... Jei Atstovų Rūmai pritars pagalbos Ukrainai įstatymo projektui, Rusijos pelkėse kils kauksmas su naujais branduoliniais grasinimais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į NATO atstovus, teigdamas, kad dabartinė Vakarų parama Ukrainai yra „ribota“. Pasak Ukrainos vadovo, Izraelis nebuvo paliktas gintis vienas, kai šeštadienį Iranas sudavė smūgius į šią teritoriją, rašo „SkyNews“. Būtent Irano suduotų smūgių metu Vakarų sąjungininkai suteikė pagalbą Izraeliui ir apgynė oro erdvę nuo Irano dronų. „[Vladimiras] Putinas turėtų būti nuleistas ant žemės, o mūsų dangus vėl turėtų tapti saugus.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sureagavo į pranešimus, kad dėl spėjamo bendradarbiavimo su Rusijos žvalgybos tarnybomis buvo suimti trys lenkai. Ketvirtadienį Lenkijos prokuratūra pranešė, kad sulaikytas vyras, įtariamas dalyvavęs sąmoksle nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, o penktadienį buvo sužinota, kad sulaikyti du žmonės, įtariami velionio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno padėjėjo Leonido Volkovo užpuolimu Vilniuje.

NATO šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. „NATO nustatė esamus pajėgumus visame Aljanse, ir yra sistemų, kurios gali būti suteiktos Ukrainai. Todėl tikiuosi, kad netrukus bus paskelbta naujų pranešimų dėl oro gynybos pajėgumų Ukrainai“, – sakė J. Stoltenbergas po virtualių NATO gynybos ministrų ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybų.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Rusijos ir Ukrainos kare nėra pustonių, ir padėkojo visiems, kurie dirba valstybės labui. Jis tai pareiškė penktadienį savo vakariniame vaizdo kreipimesi, praneša „Ukrinform“. „Šis karas – juodas ir baltas, jame nėra pustonių, viskas akivaizdu. Mes esame savo žemėje. Mes giname žmonių gyvybes. Mes stabdome okupantą, kuris gali tik griauti, smurtauti ir sėti blogį. Ir mes turime sustabdyti blogį.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pranešė, kad sulaikytas asmuo, kuris įtariamas užsakęs Vilniuje sumušti Rusijos opozicijos veikėją Leonidą Volkovą. „Rusams dirbęs baltarusis, nurodęs dviem lenkams surengti ataką prieš [Aleksejaus] Navalno sąjungininką, buvo sulaikytas“, – socialiniame tinkle „X“ parašė D. Tuskas. „Užpuolikai jau buvo sulaikyti“, – pridūrė jis, bet daugiau detalių nepaskelbė.

Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. Tai rašoma portalo „rbc.ua“ publikacijoje „Įtrūkis Vakarų skyde. Kaip Rusija apeina sankcijas ir kas gali ją sustabdyti“. Pastaruoju metu vis dažniau pranešama, kad Vakarų sankcijos nepadarė reikiamo poveikio Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui. Be kita ko, omenyje turimos užsienietiškos detalės Rusijos technikoje, šaudmenyse ir raketose.

Kelių erelis ne tik pavogė mašiną, bet ir nusprendė pasismaginti viršydamas leistiną greitį. Vairuotojas kėlė rimtą pavojų miesto gyventojams, tad pareigūnams teko panaudoti specialiąją priemonę. Australijos šiaurinės teritorijos policijos pareigūnams pavyko sulaikyti ambicingą kelių erelį. Bebaimis vairuotojas Humpty Doo miestelio gatvėmis skuodė viršydamas leistiną greitį ir kėlė avarines situacijas. Australas vairavo vogtą sidabrinį „Toyota“ markės sedaną.

Prancūzijos policija penktadienį pranešė sulaikiusi vieną vyrą, sulaukusi pranešimo iš Irano konsulato Paryžiuje apie asmenį, atėjusį su sprogmeniu. „Tas vyras paliko konsulatą ir yra kontroliuojamas“ policijos, nurodė sostinės pareigūnai. Šaltinis policijoje kiek anksčiau pranešė, kad pareigūnai aptvėrė Irano konsulatą Paryžiuje ir konsulato prašymu ruošėsi į jį įeiti, gavusi pranešimą, kad kažkas atėjo su sprogmeniu.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. Jis tai pareiškė per televizijos maratoną, praneša „Ukrinform“. Anot A. Jusovo, jau ne pirmą kartą mėginama surengti pasikėsinimus į Ukrainos vadovus. „Tai vyksta ne pirmą kartą.

Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ ir jos dukterinės įmonės „Swiss“ ir „Austrian Airlines“ paskelbė, kad dėl dabartinio konflikto Artimuosiuose Rytuose laikinai stabdo visus skrydžius į Izraelį. Kol kas atšaukti keturi skrydžiai, planuoti nuo dabar iki 7 val. (5 val. Grinvičo laiku) šeštadienio rytą, naujienų agentūrai „dpa“ penktadienį sakė „Lufthansa“ atstovas. Remiantis JAV žiniasklaidos pranešimais, mažiausiai viena Izraelio raketa smogė į taikinį Irane.

Amsterdame mirė vyras, nepertraukiamai sirgęs COVID-19 virusu rekordiškai ilgai – 613 dienų. 72 metų vyras 2022 m. vasarį pateko į ligoninę, užsikrėtęs šia infekcija, ir iki mirties praėjusių metų spalį taip ir nepasveiko. Manoma, kad 20 mėnesių trukusi COVID-19 liga yra ilgiausia, kurią kada nors buvo užfiksavę gydytojai. Medikai teigė, kad dėl sunkios imuninės sistemos būklės ir vėžio ligonis neturėjo pakankamai baltųjų kraujo kūnelių ar antikūnų kovai su virusu.

Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųjų smūgių Iranui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė vienoje iš 41-osios atskirosios mechanizuotosios brigados, ginančios Časiv Jarą, vadaviečių. Valstybės vadovas tai pranešė „Telegram“ kanale, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Viena iš 41-osios atskirosios mechanizuotosios brigados, ginančios Časiv Jarą, vadaviečių. Kalbėjausi su kariais, išklausiau brigados vado raportą apie operatyvinę situaciją jos atsakomybės zonoje ir gynybinių įtvirtinimų statybą.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį sakė, kad Rusija savo hibridines atakas dabar orientuoja į kaimyninę Suomiją, pasitelkdama migrantus ir siekdama destabilizuoti šią šalį. Gruodžio viduryje Suomija uždarė savo rytinę sieną, nuo rugpjūčio per sienos su Rusija perėjas atvykus kone tūkstančiui vizos neturinčių migrantų. Suomija ir Rusija turi bendrą 1 340 km ilgio sieną.

„iPhone 15“ pirkėjai turėtų būti atidūs: naudodami netinkamas USB-C jungtis galite sudeginti savo įrenginį. Rugsėjo 22 d. „Apple“ išleis naująjį „iPhone“ ir pirmą kartą jame bus USB-C jungtis – tai bus perėjimas nuo „Apple“ naudojamų „Lightning“ jungčių.

Ukrainoje viešintis Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas penktadienio naktį dėl Rusijos atakos grėsmės turėjo leistis į slėptuvę. Pavojaus sirenos Kyjive ėmė gausti 4.40 val., R. Habeckas ir jo delegacija turėjo beveik pusantros valandos praleisti požeminiame viešbučio garaže. R. Habeckas atvyko į Ukrainą ketvirtadienį, penktadienį jis ketino surengti kelis susitikimus ir vėliau išvykti į Moldovą susitikti su ministru pirmininku Dorinu Receanu.

Lenkija išsiuntė savo naikintuvus patruliuoti Rusijai paleidus raketas į Ukrainos teritoriją. Šalis pastaruoju metu daug intensyviau saugo savo oro erdvę po kelių pasikartojančių incidentų su vis į teritoriją „užklystančiomis“ Rusijos raketomis. „Šiąnakt stebėjome intensyvią Rusijos aviacijos veiklą, susijusią su raketų smūgiais objektams, esantiems Ukrainos teritorijoje“, – skelbiama Lenkijos kariuomenės pranešime.

Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai penktadienį išreiškė susirūpinimą dėl dvejopo naudojimo medžiagų ir ginklų komponentų, kuriuos Kinijos įmonės tiekia Rusijai ir kuriuos Maskva naudoja karinėms reikmėms, perdavimo.

Net prasidėjus taikos deryboms dėl Ukrainos, Rusija nenutrauks karo veiksmų, penktadienį propagandinėms Rusijos radijo stotims pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Kaip sakė S. Lavrovas, Ukrainoje reikia tęsti „specialiąją karinę operaciją“ (taip Rusija vadina invaziją į Ukrainą – red.) Atmeta bet kokią ugnies pauzę Pasak jo, žlugus bandymams „susitarti“ su Kyjivu pagal Stambulo formatą (turimos omenyje derybos 2022 m. – red.

Kinijos ambasada Irane penktadienį perspėjo šalyje esančius savo piliečius „imtis atsargumo priemonių dėl pavojaus saugumui“ po to, kai Irano žiniasklaida pranešė apie sprogimus netoli Isfahano. JAV žiniasklaida citavo pareigūnus teigusius, kad Izraelis sudavė atsakomuosius smūgius savo aršiam varžovui, o iraniečių žiniasklaida atmetė galimybę, kad Iranas buvo užpultas iš užsienio.

Suomija paprašė Europos Sąjungos (ES) pagalbos stabdant migrantus, kurie per bendrą sieną su Rusija mėgina patekti į ES, praneša agentūra „Reuters“. „Rengiame savo teisės aktus, tačiau mums reikia ir ES priemonių“, - sakė Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpas, kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen apsilankęs pasienyje su Rusija. Pasak U. von der Leyen, Komisija sutinka su Suomija ir glaudžiai bendradarbiauja su migrantų kilmės šalimis.

Per Rusijos smūgius Ukrainai anksti penktadienį žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, įskaitant du vaikus, o Kyjivas pranešė pirmą kartą numušęs Rusijos strateginį bombonešį. Maskva pranešė, kad karinis lėktuvas, grįždamas į bazę iš kovinės misijos patyrė techninį gedimą ir sudužo šalies pietuose.

Penktadienį Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrai po susitikimo Italijos Kaprio saloje pažadėjo „stiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus“. „Pareiškiame savo ryžtą ypač stiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus, kad būtų išgelbėtos gyvybės ir apsaugota svarbiausia infrastruktūra. Siekdami šio tikslo taip pat dirbsime su partnerėmis“, – sakoma baigiamajame Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Kanados ir Vokietijos ministrų pareiškime.