Užsienis

Tremtyje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ketvirtadienį pareiškė jau 421 dieną negavusi jokios žinios apie savo įkalintą vyrą. Ji teigė, kad jos vyro laikymas be ryšio su išoriniu pasauliu yra vyriausybės represinės politikos dalis. Siarhejus Cichanouskis planavo mesti iššūkį autoritarui Aliaksandrui Lukašenkai 2020 metų rugpjūtį vykusiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose, tačiau prieš balsavimą buvo sulaikytas.

Baltieji rūmai buvo priversti aiškintis dėl JAV prezidento Joe Bideno pareiškimo apie G7 partnerę Japoniją. „Žinote, viena priežasčių, kodėl mūsų ekonomika auga, esate jūs ir daugelis kitų, – sakė J. Bidenas rinkimų kampanijos renginyje Vašingtone. – Nes mes priimame imigrantus. (...) Kodėl Kinijos ekonomika taip stringa? Kodėl Japonija susiduria su problemomis? Kodėl Rusija? Kodėl Indija? Nes jo yra ksenofobiškos.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas, ketvirtadienį Kyjive duodamas interviu naujienų agentūrai „Reuters“ pasakė, kad Ukraina turi teisę naudoti jo šalies suteiktus ginklus pulti taikius Rusijos teritorijoje. Ministro teigimu, Ukraina pati renkasi, kuriuos taikinius atakuoti. „Ukraina turi tokią teisę, Rusijai suduodant smūgius Ukrainos viduje...“, – kalbėjo D. Cameronas, atkreipdamas dėmesį, kad Ukraina jaučia poreikį užtikrinti, kad ginasi nuo agresoriaus.

Gegužės 2 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su Tulos srities gubernatoriumi Aleksejumi Diuminu, susijusiu su „Wagner“. Tai rodo, kad V. Putinas galbūt siekia sumažinti Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu galias, subalansuoti jį prieš konkurentus ir nubausti už Kremliaus karinių tikslų nevykdymą.  Tokias išvadas naujausioje savo ataskaitoje daro JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

Antradienį Šiaurės Airijos Omos mieste A5 greitkelyje įvykus avarijai, žuvo du paaugliai. Viena jų – 17-metė lietuvė Kamilė Vaicikonytė. Policija pranešė, kad 19-metis Jamie Moore'as ir 17-metė K. Vaicikonytė žuvo įvykio vietoje apie 21.50 val., rašo BBC. Pirmadienį Kamilė dalyvavo savo mokykloje surengtoje demonstracijoje, skirtoje A5 kelyje žuvusiems žmonėms atminti, ir ragino pradėti ilgai laukto kelio atnaujinimo darbus.

Dėl sudėtingos padėties fronte Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino JAV greitai pristatyti neseniai pažadėtus ginklus. „Esu dėkingas JAV Kongresui už jo sprendimą, tačiau negali būti problemų ir dėl tiekimo greičio bei sprendimų įgyvendinimo, – sakė jis ketvirtadienio vakarą savo tradiciniame vaizdo kreipimesi.

Palestinos islamistų organizacijos „Hamas“ vadas Gazos Ruože Yehya al-Sinwaras vis dar reiškia tris reikalavimus šiuo metu vykstančiose derybose dėl siūlomo susitarimo dėl įkaitų paleidimo, pranešė žiniasklaida. Jis toliau reikalauja garantijų, kad bus užbaigtas karas, ketvirtadienį Izraelio televizijos kanalui „Channel 12“ pranešė „Hamas“ vadui artimas šaltinis. Izraelis kol kas su šiuo reikalavimu nesutinka.

Ukrainai stengiantis atsilaikyti prieš Rusijos invaziją – naujas Kremliaus pykčio pliūpsnis. Nepaisant savo šalies kruvinų veiksmų prieš taikią tautą, Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas supyko Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretoriui Davidui Cameronui pareiškus, kad Ukraina gali naudoti JK suteiktą amuniciją taikiniams Rusijoje.

Rusijos valstybinei energetikos milžinui „Gazprom“ praėję metai buvo nuostolingi – neigiamas rezultatas užfiksuotas pirmąkart per beveik ketvirtį amžiaus, o jį lėmė prasidėjus Ukrainos invazijai smarkiai sumažėjusios prekybos su Europa apimtys. „Gazprom“ ketvirtadienį paskelbė 2023 m. patyrusi grynąjį 629 mlrd. rublių (maždaug 6,9 mlrd. JAV dolerių) nuostolį, kuris prasilenkė su analitikų prognozėmis.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį pasakė, kad dėl 2023 m. įvykdytos kibernetinės atakos prieš centro kairiųjų socialdemokratų partiją (SPD) Berlynas kaltina Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU dalinį. „Rusų valstybiniai programišiai puolė Vokietiją kibernetinėje erdvėje“, – lankydamasi Australijoje pasakė A. Baerbock, pridurdama, jog šis įvykis neliks be pasekmių.

NATO ketvirtadienį pasmerkė tai, ką pavadino kenkėjiška Rusijos veikla savo teritorijoje, ir pareiškė, kad tokie veiksmai kaip dezinformacija, sabotažas, smurtas ir kibernetinis kišimasis kelia grėsmę Aljanso saugumui. Šie incidentai yra dalis intensyvėjančios veiklos kampanijos, kurią Rusija vykdo visoje euroatlantinėje erdvėje, o NATO sąjungininkės „reiškia gilų susirūpinimą dėl Rusijos hibridinių veiksmų, kurie kelia grėsmę sąjungininkų saugumui“, sakoma NATO pareiškime.

Pasak dviejų neįvardytų JAV kariuomenės pareigūnų, kalbėjusių su „Associated Press“, JAV iš Ukrainos mūšio laukų patraukia savo pagrindinius tankus „Abrams“ po to, kai paaiškėjo, kad šios platformos nesugeba susidoroti su Rusijos bepiločių lėktuvų keliama grėsme. Penki iš 31 amerikietiško tanko „Abrams“, išsiųsto į Ukrainą nuo 2023 m. sausio, jau buvo prarasti dėl Rusijos veiksmų.

Ukrainoje daugybės miestų gyventojai vėlų ketvirtadienio vakarą ėmė dalintis danguje užfiksuotu neįprastu reiškiniu.  „Telegram“ kanalai ėmė mirgėti su keistomis nuotraukomis ir vaizdo įrašais.  Iš pradžių niekas nesuprato, kas tas danguje ryškiai šviečiantis objektas.  Paaiškėjo, kas galėjo sukelti nerimą ukrainečiams Vėliau pradėjo aiškėti, ką Ukrainos gyventojai galėjo pamatyti danguje.

Maskvos rytiniame rajone kilo stiprus gaisras administraciniame pastate. Apie tai praneša propagandinis Rusijos leidinys „Riadovka“.  Skelbiama, kad dega trijų aukštų pastatas, o gaisro plotas siekia 2,5 tūkst. kvadratinių metrų.  Įgriuvo stogas Kaip praneša „Riadovka“, pastate gali būti žmonių. Kol kas nėra aišku, kodėl kilo gaisras, įvykio vietoje dirba specialiosios tarnybos.

Prancūzijos parlamentas ketvirtadienį pritarė komisijos, kuri tirs seksualinį smurtą kino industrijoje ir kituose kultūros sektoriuose, sukūrimui.  Ketvirtadienį Prancūzijos Nacionalinė asamblėja, arba žemieji parlamento rūmai, vienbalsiai pritarė komisijos sudarymui. Pirmą kartą klausimą dėl komisijos įsteigimo vasario mėnesį Senate, aukštuosiuose parlamento rūmuose, iškėlė aktorė Judith Godreche.

Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka praneša, kad Rusijos laikinai okupuotame Berdianske nugriaudėjo sprogimai.  P. Andriuščenka praneša, kad Ukrainos pajėgos galėjo smogti į Berdianske esančios gamyklos teritoriją, kurioje yra įsikūrę okupantai.  Ukrainos pajėgos kol kas oficialiai nepranešė apie smūgį. P. Andriuščenka teigia, kad sprogimas nugriaudėjo ir Mariupolyje, tačiau daugiau detalių kol kas nepateikiama.

Donaldas Trumpas ketvirtadienį susilaukė kritikos, kurios buvo pažerta po to, kai jis atsisakė pažadėti, kad sutiks su 2024 m. JAV prezidento rinkimų rezultatais, jei pralaimės. „Jei viskas bus sąžininga, aš mielai priimčiau rezultatus“, – trečiadienį laikraščiui „Milwaukee Journal Sentinel“ pareiškė buvęs respublikonų prezidentas.

Kovo mėnesį Ukraina gavo rekordinę tarptautinės pagalbos sumą – daugiau kaip 9 mlrd. dolerių. Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis tai pareiškė per pasitarimą finansų ir ekonomikos klausimais. „Surengiau pasitarimą finansiniais ir ekonominiais klausimais, kuriame dalyvavo Finansų ministerija, Ekonomikos ministerija, Nacionalinis bankas, Valstybės iždas ir Nacionalinė vertybinių popierių ir fondų rinkos komisija.

Kirgizijos užsienio reikalų ministerija rekomendavo šalies piliečiams kurį laiką susilaikyti nuo kelionių į Rusiją. Tai pranešama Kirgizijos URM svetainėje, kuria remiasi „Ukrinform“. „Ministerija dar kartą rekomenduoja bendrapiliečiams, neturintiems svarbių priežasčių vykti į Rusijos Federaciją, laikinai susilaikyti nuo kelionių į jos teritoriją, kol bus panaikintos anksčiau įvestos papildomos saugumo priemonės ir atšauktas sugriežtintas praleidimo per valstybės sieną kontrolės režimas, o pri...

Baltarusijos programišiai paviešino, kaip patys teigia, iš Lukašenkos kagėbistų pavogtus duomenis, tarp kurių ir, ko gero, skundikų iš Lietuvos. Vienas vyras iš Vilniaus esą parašė, kad dirba įmonėje, kuri remontuoja techniką, siunčiamą į Ukrainą. Nurodo kelių įmonių pavadinimus ir pasiūlo patiems pasiaiškinti.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vokietijoje – šnipinėjimo skandalas. Per mažiau nei savaitę teisėsauga sulaikė šešis Rusijos ir Kinijos agentus. Europoje rinkimų metais tituluoti 2024 m. nedraugiškai nusiteikusioms Rusijai ir Kinijai – tikras darbymetis. Be įprastai ambasadose veikiančių šnipų tinklų ar pasikartojančių kibernetinių atakų, vienas po kito į paviršių kyla ypač agresyvūs bandymai paveikti rinkimus ir karo Ukrainoje eigą. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Šimtai policijos pareigūnų anksti ketvirtadienį Kalifornijos universitete Los Andžele (UCLA) nugriovė protestuotojų, nepatenkintų Izraelio veiksmais Gazos Ruože, barikadas ir ėmė vykdyti studentų sulaikymus. JAV universitetų miesteliuose jau kuris laikas plinta protesto banga dėl Izraelio karo prieš islamistų judėjimo „Hamas“ kovotojus palestiniečių anklave.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl Sakartvelo „užsienio agentų“ įstatymo projekto, kuris, kaip perspėja kritikai, primena Rusijos teisės aktus, naudojamus disidentams slopinti.

Vengrijos sostinėje Budapešte buvo užpultas 48 metų Ukrainos pilietis. Jis patyrė durtinių žaizdų, kurios buvo nesuderinamos su gyvybe. Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis Budapešto vyriausiosios policijos valdybos spaudos tarnyba. Pasak Vengrijos pareigūnų, tarp 44 metų „kazacho išvaizdos“ vyro ir 48 metų ukrainiečio kilo kivirčas ir muštynės. Vėliau pirmasis griebėsi peilio. Ukrainos pilietis nuo žaizdų mirė vietoje. Policija jau iškėlė baudžiamąją bylą dėl nužudymo.

Per smūgį Charkivo srities Derhačių miestui sužeistų vaikų skaičius išaugo iki aštuonių, apšaudymo metu jie buvo sporto klube. Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Nukentėjusių vaikų skaičius išaugo iki 8: vienam iš berniukų nustatyta ūmi reakcija į stresą, kitam – nesunkūs sužeidimai“, – parašė pareigūnas. Kaip pranešė feisbuke Charkivo srities policija, sužeisti vaikai buvo sporto klube.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį nutraukė tylą dėl visoje šalyje vykstančių studentų, nepatenkintų Izraelio veiksmais Gazos Ruože, protestų ir pareikalavo laikytis tvarkos.  Iš Baltųjų rūmų transliuotame kreipimesi J. Bidenas pridūrė, kad JAV nėra vietos antisemitizmui ar kitoms neapykantą kurstančioms kalboms.

Norvegijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad per ateinančius 12 metų šalies ginkluotosioms pajėgoms nori skirti papildomus 7 mlrd. kronų (591 mln. eurų), didėjant įtampai regione. Šis pranešimas papildė praėjusį mėnesį paskelbtus planus per tą patį laikotarpį 600 mlrd. kronų (52 mlrd. eurų) padidinti Norvegijos gynybos biudžetą.

Turkija nuo ketvirtadienio sustabdė bet kokį eksportą ir importą su Izraeliu.  Apie tai, remdamasi savo šaltiniais, skelbia verslo naujienų agentūra „Bloomberg“.  Agentūra rašo, kad šią žinią jai patvirtino du su klausimu susipažinę Turkijos pareigūnai.  Šia žinia, remdamasis šaltiniais, praneša ir Izraelio leidinys „Globes“.  Turkija apie tai oficialiai kol kas nepaskelbė.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį kreipsis į visuomenę dėl protestuojančių studentų, nepatenkintų Izraelio veiksmais Gazos Ruože.  Apie tai Baltieji rūmai paskelbė po to, kai šimtai policijos pareigūnų anksti ketvirtadienį Kalifornijos universitete Los Andžele (UCLA) nugriovė protestuotojų barikadas ir ėmė vykdyti studentų sulaikymus.

Lenkijos sostinėje Varšuvoje lenkų pora užpuolė baltarusę, nes pamanė, kad ji yra rusakalbė ukrainietė.  Apie tai praneša lenkų žiniasklaida, cituoja UNIAN.  Pareikalavo grįžti į Ukrainą Kaip pasakojo 22 metų nukentėjusioji, ji gatvėje kalbėjosi su savo draugu rusų kalba, kai prie jos priėjo apsvaigusi lenkė, spjovė jai į veidą ir keikdamasi pareikalavo „grįžti į savo Ukrainą“.  Baltarusė ėmė gintis ir įspyrė lenkei, įvyko konfliktas, į kurį įsikišo lenkės draugas.

Šveicarija pakvietė daugiau kaip 160 delegacijų į kitą mėnesį įvyksiančią Ukrainos taikos konferenciją, ketvirtadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministerija.  Pasak jos, Rusija, kuri daugiau nei prieš dvejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, nekviečiama.

Viena Jungtinių Tautų (JT) agentūra ketvirtadienį pareiškė, kad karo nuniokoto Gazos Ruožo atstatymas kainuos 30-40 mlrd. JAV dolerių. „Jungtinių Tautų plėtros programos pirminiai skaičiavimai dėl Gazos Ruožo atstatymo viršija 30 mlrd. JAV dolerių ir gali pasiekti 40 mlrd. JAV dolerių“, – sakė JT generalinio sekretoriaus padėjėjas Abdallah al-Dardari. „Sunaikinimo mastas yra didžiulis ir beprecedentis.

Rusų vlogeris atvyko į Murmanską ir pasiskundė tuo, kad čia, kaip ir visoje šalyje, „pilna kažkokių karinių paminklų, cerkvių ir kapų“. Jo teigimu, Rusijoje žmonės nuo mažens yra ruošiami nuolatiniam karui, todėl taip ir niūru viskas aplink. Netrukus tinklaraštiniko pasisakymais susidomėjo Rusijos režimo teisėsauga. „Milijardierius iš Iževsko“ Konstantinas Petrovas atvyko į ekskursiją po Murmanską.

Balandžio 30 d. Brazilijoje, Santa Terezos miesto merės nufilmuotame perspėjime apie audrą vaizdai buvo iškalbingesni už žodžius. Merei filmuojat „Instagram“ vaizdo įrašą apie nepalankias oro sąlygas, užplūdęs potvynis tiesiog nuplovė tiltą, esantį už jos nugaros.  Žala 70-iai gyvenviečių Vaizdo įraše užfiksuota Santa Terezos miesto merė Gisele Caumo.

Pekinas ketvirtadienį pareiškė, kad imsis „būtinų priemonių“, kai Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė naujas sankcijas, kuriomis siekiama sužlugdyti Rusijos karinius ir pramoninius pajėgumus ir nubausti įmones Kinijoje ir kitur, padedančias Maskvai įsigyti ginklų karui Ukrainoje. Trečiadienį JAV iždo departamento paskelbtame didžiuliame pakete Vašingtonas nusitaikė į beveik 300 Rusijos, Kinijos ir kitų šalių subjektų, kaltinamų prezidento Vladimiro Putino invazijos rėmimu.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį lankydamasi Libane, kurį krečia ekonomikos nuosmukis, paskelbė apie apie 1 mlrd. eurų paketą šiai šaliai.  Ekonomikos nuosmukį Libane dar labiau sustiprino migrantų krizė ir karo su Izraeliu grėsmė. „Galiu pranešti apie 1 mlrd.

Kirgizijoje nedidelis ledų sunkvežimis numušė 29 vaikus, susirinkusius respublikinėje šventėje. Bent 7 vaikai yra gydomi reanimacijoje, trys iš jų – sunkios būklės. Skelbiama, kad vairuotojas pamiršo pakelti rankinio stabdžio svirtį. Pietinėje šalies dalyje esančioje Sozako srityje vyko vaikų šventė, buvo skaitomos istorinio epo „Manas“ eilės. Renginio metu ledų sunkvežimis „Porter“ nuvažiavo nuo kalvos ir numušė vaikus, kurie sėdėjo nugara į transporto priemonę ir jos nematė.

Komentuodama įstatymą dėl „užsienio agentų“, Sakartvelo prezidentė Salome Zurabišvili paragino šalies piliečius padaryti „egzistencinį“ pasirinkimą tarp Rusijos ir Europos.

„Eurovizijos“ dainų konkurso organizatoriai ketvirtadienį pareiškė, kad pasilieka teisę pašalinti bet kokias palestiniečių vėliavas ir propalestinietiškus simbolius kitą savaitę Švedijoje vyksiančiame renginyje. Apie tai pranešama dėl Izraelio dalyvavimo kasmetiniame muzikos konkurse kilus įtampai, susijusiai su septintą mėnesį vykstančiu karu prieš islamistų grupuote „Hamas“ Gazos Ruože. Palestiniečius palaikančios grupės Malmės mieste planuoja didelius protestus.

Sakartvele prasiveržė smurtas. Prieš užsienio agentų įstatymą protestuojančius kartvelus riaušių policija ėmė vaikyti ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis. Tbilisio gatvėse aidėjo ir šūviai, daugiau nei pusšimtį kartvelų pareigūnai sulaikė. Sakartvelo sostinėje gyvenanti lietuvė sako, kad brutalus valdžios susidorojimas su taikiais protestuotojais jų neišgąsdino. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas ketvirtadienį sukritikavo JAV universitetus dėl juose kilusių neramumų, susijusių su Izraelio karu Gazos Ruože, pareikšdamas, kad šios institucijos yra „užterštos neapykanta ir antisemitizmu“. „Matome, kad garsios švietimo institucijos, istorijos, kultūros ir mokslo koridoriai yra užteršti neapykanta ir antisemitizmu, kuriuos kursto arogancija ir nežinojimas.

Gegužės pabaigoje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas su oficialiu valstybiniu vizitu lankysis Vokietijoje, ketvirtadienį pranešė Vokietijos prezidentūra. Valstybinis vizitas iš pradžių buvo numatytas pernai liepą, bet buvo atidėtas dėl riaušių Prancūzijoje. E. Macronas su žmona Brigitte į Berlyną atvyks gegužės 26 d., juos su visa karine pagarba prie savo oficialios rezidencijos pasitiks Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris su žmona Elke Büdenbender.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija praėjusį mėnesį šalį atakavo daugiau kaip 3 200 aviacinių bombų, kone 300 atakos dronų bei daugiau kaip 300 raketų. Pastaraisiais mėnesiais Maskva suintensyvino išpuolius prieš Ukrainos infrastruktūrą. Šios atakos padarė didelę žalą ir nusinešė civilių aukų. Kovą Rusija atakavo Ukrainą daugiau kaip 400 įvairių tipų raketų, 600 bepiločių „Shahed“ ir 3 tūkst. valdomų aviacinių bombų.

Ukrainos gynybos pajėgos imasi veiksmų, kad išvytų okupantus rusus iš Donecko srities Očeretynės gyvenvietės. Tai pareiškė Chortycios operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės atstovas spaudai papulkininkis Nazaras Vološinas, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi „ArmijaInform“. „Kai dėl Očeretynės, tai priešui pavyko prasiveržti ir įsitvirtinti šioje gyvenvietėje. Jos dalis yra kontroliuojama priešo. Bet mes kontroliuojame šią dalį ugnimi.

Pagarsėjęs Rusijoje žmogėdra Dmitrijus Malyševas, nuteistas kalėti 25 metus dėl įvykdytų kraupių nusikaltimų, išvyko kariauti į Ukrainą. Savo gyvenimą laisvėje jis aktyviai viešina soc. tinkluose, neseniai paviešino nuotrauką su kitu ne mažiau garsiu nusikaltėliu – savo aukas žudžiusiu ir kapojusiu Volžsko maniaku Aleksandru Maslenikovu. Prieš dešimt metų D. Malyševo įvykdyti nusikaltimai sukrėtė visą Rusiją: vyras nužudė pažįstamą tadžiką, išpjovė jo širdį, išsikepė ir suvalgė.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna ketvirtadienį pareiškė, kad dėl GPS signalų trikdžių Baltijos jūros regione kalta tik Rusija, jau ne vieną savaitę dėl jų regione trikdomas oro susisiekimas. Pastaruoju metu Estijoje padaugėjo tikslinių GPS palydovinės navigacijos sutrikimų. Valstybės prie Baltijos jūros valdžia teigia, kad GPS signalo trikdžiai yra perduodami iš Rusijos teritorijos, problema paaštrėjo Rusijai 2022 m. vasarį įsiveržus į Ukrainą.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatui pareikšti įtarimai dėl neteisėto praturtėjimo 11 mln. grivinų (260 tūkst. eurų). Tai pranešė Nacionalinis kovos su korupcija biuras, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Tyrimo duomenimis, 2020–2021 metais šis liaudies deputatas įsigijo turto, kurio bendra vertė siekė 25 mln. grivinų, nors oficialios jo ir žmonos pajamos ir santaupos per šį laikotarpį sudarė ne daugiau kaip 14 mln. grivinų.

Sukčiai sugrįžo ir šį kartą jie naudojasi populiariu internetinės parduotuvės „Shein“ prekės ženklu, kad apgaule priverstų žmones perduoti savo asmeninius duomenis. Naujausioje žinutėje, kurią sukčiai pradėjo siųsti į elektroninius paštus, naudojama intrigos taktika, kad žmonės paspaustų pavojingas nuorodas. Atidarius el. laišką, jame rašoma, kad naudotojai buvo atrinkti gauti „paslaptingą Shein dėžutę!“, o tai skamba gana viliojančiai.

Rusija ketvirtadienį pranešė užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje, ten Maskvos pajėgos jau kelias dienas veržiasi į priekį. Rusija skuba veržtis į priekį, kol fronto dar nepasiekė didžioji dalis JAV ginklų pagalbos ir Ukrainos kariai patiria sunkumų, atremdami pranokstančias Maskvos pajėgas.