Užsienis

Indijos ministro pirmininko Narendros Modi (Narendros Modžio) vadovaujama partija trečiadienį pradėjo derybas su pagrindiniais sąjungininkais dėl vyriausybės formavimo.  Praėjus dienai po, kai N. Modi hinduistų nacionalistų partija „Bharatiya Janata“ (BJP) gavo kur kas mažiau mandatų nei prieš penkerius metus, kitų partijų lyderiai stengiasi stiprinti savo pozicijas ir aljansus.

Vokietija iš bendrovės „Airbus“ įsigys dar 20 naikintuvų „Eurofighter“, trečiadienį pranešė kancleris Olafas Scholzas, Berlynui stengiantis sustiprinti savo gynybą.

Lenkai yra didžiausi ES rėmėjai Europoje, rodo trečiadienį paskelbtas tyrimas.       Dienraštis „Rzeczpospolita“ paskelbė tyrimą, kuriame buvo nagrinėjama Europos valstybių parama ES „likus kelioms dienoms iki Europos Parlamento rinkimų“. Prestižinio Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Pew Research Center“ surinkti duomenys rodo, kad net 76 proc. lenkų palankiai žiūri į ES ir tik 21 proc. neigiamai vertina Europos integracijos idėją.

 Įtampai Korėjos pusiasalyje didėjant, JAV ir Pietų Korėjos ginkluotosios oro pajėgos surengė bendras aviacijos pratybas, kurių metu buvo naudojami ginklai ir koviniai šaudmenys. Be abejų šalių naikintuvų, per bombardavimo pratybas buvo naudojamas ir JAV konvencinis tolimojo nuotolio bombonešis „B-1B“, trečiadienį pranešė Pietų Korėjos gynybos ministerija. Nėra aišku, virš kurios pusiasalio dalies vyko šie skrydžiai.

Antradienį Maskvos centre buvo sulaikytas turistas iš Irano, dėvėjęs prekinio ženklo „Balenciaga“ nertinį su ant jo pavaizduota Ukrainos vėliava, trišakiu ir kvietimu padėti be namų likusiems ukrainiečiams, praneša platformos „Telegram“ naujienų kanalas „ASTRA“. Trisdešimtmetis turistas buvo nugabentas į Kitai gorodo policijos nuovadą, kur jam buvo pareikšti kaltinimai dėl Rusijos armijos „diskreditavimo“. Administracinė byla buvo perduota Maskvos teismui.

Vyriausybė nėra ta institucija, kuri apmoka sąskaitas, žurnalistams pareiškė Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina, kalbėdama apie europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimui reikalingo finansavimo trūkumą, kuris vertinamas 30 mln. eurų. Rygos pilyje su prezidentu Edgaru Rinkevičiumi antradienį susitikusi premjerė sakė, kad su dideliu susidomėjimu laukia Valstybės kontrolės atlikto „Rail Baltica“ situacijos tyrimo rezultatų.

Šaukiamojo amžiaus Ukrainos vyrai, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą kitose šalyse, daugeliu atvejų nebegalės išvykti iš Ukrainos, jei į ją atvyks, sakė pareigūnai. Ukraina desperatiškai stengiasi papildyti savo ginkluotųjų pajėgų gretas naujokais ir neseniai sumažino mobilizacinį amžių nuo 27 iki 25 metų. Anksčiau į užsienį galėjo vykti 18-60 metų amžiaus ukrainiečiai vyrai, nuolat gyvenantys už šalies ribų.

Autoritetingas leidinys „Politico“ sudarė sąrašą žmonių, kurie, jų nuomone, gali būti išrinkti į Europos Parlamentą, įskaitant ir Lietuvos atstovus. Tarp jų yra ne vien ilgamečiai Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius bei Petras Auštrevičius, bet ir galimi nauji veidai Europos politikoje, tokie kaip Vilija Blinkevičiūtė, Aurelijus Veryga bei Živilė Pinskuvienė.

Kol Jungtinių Valstijų, Kataro ir Egipto tarpininkai planuoja atnaujinti derybas dėl paliaubų ir įkaitų išlaisvinimo susitarimo, Izraelio kariuomenė trečiadienį smarkiai apšaudė centrinį Gazos Ruožą. Įtampa išlieka didelė aneksuotoje Rytų Jeruzalėje, kur tūkstančiai policininkų buvo dislokuoti saugoti Izraelio kasmetines vėliavų eitynes, ankstesniais metais sukėlusias žydų ir arabų susirėmimus. Naktį lėktuvai bombardavo taikinius, o palestiniečių pareigūnai pranešė apie dar daugiau žuvusiųjų.

 JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį, regis, atsitraukė nuo interviu žurnalui „Time“ išsakytos prielaidos, jog esama priežasčių manyti, kad Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu vilkina karą Gazos Ruože norėdamas išgelbėti savo politinę karjerą. J. Bidenas kalbėjo su „Time“ praėjusią savaitę, kelios dienos iki to, kai buvo pateiktas pasiūlymas dėl paliaubų Gazos Ruože, kurį Izraelio premjeras sutiko šaltai.

Rusijoje buvo sulaikyta viena žymiausių Rusijos raganų Alena Polyn (Jelena Sulikova). Pramoginės laidos „Ekstrasensų mūšis“ žvaigždė ir V. Putino palaikymui „raganų seansus“ rengusi šarlatanė yra įtariama ekstremizmu ir „religinių jausmų įžeidimu“. „Stipriausių raganų imperijos“ organizacijos vadovė, pasirodo, buvo sekama Rusijos saugumiečių: jie aptiko ekstremizmo apraiškas A. Polyn knygose ir veikloje. A. Polyn gimė Maskvoje 1980-aisiais.

Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį pareiškė, kad Izraelis yra pasirengęs labai intensyviai operacijai palei sieną su Libanu, kur Izraelio kariai beveik kasdien susišaudo su grupuotės „Hezbollah“ kovotojais. „Esame pasirengę labai intensyviai operacijai šiaurėje. Vienaip ar kitaip atkursime saugumą šiaurėje“, – sakė B. Netanyahu, lankydamasis pasienio zonoje.

Karinių pratybų „BALTOPS 24“ („Baltijos operacijos 24“) vadovas Thomas Edwardsas Ishee (Tomas Edvardsas Išy) sako, kad Rusija turi reikšmingų jūrinių pajėgumų, o vykdant atgrasymą Baltijos jūroje svarbios Rusijos ir Ukrainos kare išmoktos pamokos. „Mano vertinimu, Rusija vis dar turi reikšmingų pajėgumų jūroje.

Per dvi pastarąsias paras iš Baltarusijos į Lenkiją mėgino nelegaliai patekti beveik 450 migrantų. Tai trečiadienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba. Incidentai užfiksuoti Palenkės vaivadijos Dubiče Cerkevnės ir Bialovežos kaimų apylinkėse. Į Lenkijos pareigūnus buvo mėtomi akmenys ir pagaliai, purškiamos dujos.

Talino šiaurėje trečiadienį nugriaudėjo stiprus sprogimas, dega naftos rezervuaro stogas, pranešė vietos pagalbos centro spaudos tarnyba.   Pranešimą apie sprogimą  pagalbos centras gavo 12 val. 36 min. vietos laiku. Į įvykio vietą skubiai išvyko septynios gelbėtojų brigados ir trys savanorių padaliniai.

Pramonės ekspertai teigia, kad šiemet skrydžių bilietų kainos dar labiau išaugs. Nors oro linijų bendrovės sparčiai atsigauna po pasaulį sudrebinusios pandemijos, šio sektoriaus vadovai žurnalistams sakė, kad yra keletas svarbių išlaidų, dėl kurių bilietų kainos gali dar labiau išaugti. Iš dalies bilietų kainų augimą lemia pasaulinė infliacija, kuri yra nuolatinė problema nuo pat pandemijos pradžios.

Premjeras Benjaminas Netanyahu trečiadienį pareiškė, kad Izraelis yra „pasiruošęs labai intensyviai operacijai“ prie sienos su Libanu, kur Izraelio kariai praktiškai kasdien apsikeičia ugnimi su „Hezbollah“ smogikais. „Esame pasiruošę labai intensyviai operacijai šiaurėje. Vienokiu ar kitokiu būdu atkursime saugumą šiaurėje“, – lankydamasis pasienio zonoje teigė B. Netanyahu.

Manheime peiliu ginkluotas asmuo užpuolė Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) atstovą, kandidatuojantį per vietos rinkimus, trečiadienį pranešė partija. Prieš kelias dienas tame pačiame mieste per antiislamišką mitingą įvyko mirtinas incidentas panaudojant peilį. AfD regioninio skyriaus vadovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad kandidatas buvo užpultas antradienį, susidūręs su asmeniu, mėginusiu nuimti rinkimų plakatą, dėl sužeidimų jis buvo gydomas.

Lenkijos meteorologijos institutas pranešė, kad vandens lygis upėse gali sparčiai pakilti. Didžiausias pavojus gresia vietovėmis aplink Vyslą. Rizika kyla ir dėl Baryčės upės vandens lygio, tad grėsmė kyla ir Odolanovai. Intervencijos po potvynių Belsko Bialos mieste vis dar vyksta, o liūtys ir toliau nesiliauja. Birželio 5d. vėl galima tikėtis gausaus lietaus.

Buvęs JAV vadovas Donaldas Trumpas antradienį pirmą kartą kaip nuteistas nusikaltėlis stojo prieš respublikonų rinkėjus paskutiniuose valstijų pirminiuose rinkimuose dėl 2024 m. nominacijos į prezidento postą, kuriuose jis toliau šlavėsi balsus. Eksprezidentas jau yra užsitikrinęs Respublikonų partijos nominaciją varžytis su prezidentu Joe Bidenu, todėl balsavimai Montanoje, Naujajame Džersyje, Naujojoje Meksikoje ir Pietų Dakotoje buvo tik formalumai.

Į JAV ambasadą Libane buvo paleisti šūviai, trečiadienį tinkle „X“ pranešė diplomatinė misija. „8.34 val. vietos laiku buvo pranešta apie šaunamųjų ginklų ugnį netoli įėjimo į JAV ambasadą“, – sakoma paskelbtame įraše. Jame priduriama, kad dėl greitos Libano kariuomenės ir vidaus saugumo komandos reakcijos „mūsų objektas ir komanda yra saugūs“. Vyksta incidento tyrimas. Pasak Libano kariuomenės, vienas įtariamas užpuolikas buvo sužeistas, sulaikytas ir išgabentas į ligoninę.

Trečiadienį JAV prezidentas Joe Bidenas atskrido į Prancūziją prieš 80-ųjų sąjungininkų pajėgų išsilaipinimo per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijos okupuotoje Prancūzijos pakrantėje metinių ceremoniją. Taip pat tikimasi, kad per valstybinį vizitą, truksiantį iki sekmadienio, J. Bidenas akcentuos Amerikos, kaip demokratijos ir tarptautinių aljansų gynėjos, vaidmenį, kad pabrėžtų savo politikos skirtumą nuo galimo varžovo per rinkimus Donaldo Trumpo pozicijos.

Ukrainiečių pagalbos projektas „Noriu gyventi“ paviešino ukrainiečio kario Romano Horilyko – buvusio Černobylio atominės elektrinės gynėjo, kurį dar 2022-ųjų pradžioje rusai pagrobė ir neteisėtai įkalino – nuotraukas. Vyras iš nelaisvės mainų dėka buvo paleistas gegužės 31-ąją. Į Ukrainą vyras grįžo Rusijos kalėjimuose praleidęs daugiau nei dvejus metus.

Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Andrejus Guruliovas pasiūlė numesti branduolinę bombą ant Nyderlandų, kad Europa „pultų ant kelių“. Nors jis tiesiogiai nepasakė, kas slypi už jo agresijos, tikėtina, kad taip rusas reaguoja į Nyderlandų pareiškimą, jog Ukraina jai suteiktais F-16 naikintuvais galės atakuoti karinius objektus Rusijoje.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje ir dėl mobilizacijos bei mirčių netekus daug vyrų, šalį užplūdo darbo rinkos vietas užpildantys migrantai iš aplinkinių šalių. Šalies teisėsaugos sistema pastebi ir išaugusį nusikalstamumo skaičių, įskaitant ir sunkius nusikaltimus. Vien per pirmuosius keturis 2024 m. mėnesius migrantai Rusijoje padarė daugiau nei 14 tūkst. nusikaltimų. Išprievartavimų skaičius, nuo to paties laikotarpio pernai, skyrėsi net 40 proc.

Devyni Izraelio kariai buvo sužeisti, kai vienoje karinėje bazėje šalies pietuose sprogo amunicija, trečiadienį paskelbė kariuomenė. „Karinėje bazėje Pietų Izraelyje įvyko amunicijos sprogimas. Incidentas tiriamas“, – sakoma kariuomenės pareiškime. Pasak Izraelio žiniasklaidos, sprogimo būta bazėje, esančioje Negevo dykumoje.

Kyjivas trečiadienį sveikino Vašingtono pranešimą, kad būsimame Ukrainos taikos susitikime dalyvaus JAV viceprezidentė Kamala Harris. Anksčiau Kyjivas ragino atvykti JAV prezidentą Joe Bideną. „Svarbios naujienos – patvirtinta, kad JAV viceprezidentė Kamala Harris dalyvaus Taikos viršūnių susitikime, vyksiančiame birželio 15–16 dienomis Šveicarijoje“, – socialiniuose tinkluose parašė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

Prancūzijos kariniai instruktoriai Ukrainoje būtų teisėtas taikinys Rusijos ginkluotosioms pajėgoms, antradienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jis tai pasakė lankydamasis Afrikoje, per bendrą spaudos konferenciją su Kongo Respublikos užsienio reikalų ministru Jeanu Claude'u Gakosso. „Kalbant apie prancūzų instruktorius, manau, kad jie jau yra Ukrainos teritorijoje, – sakė S. Lavrovas.

Somalietė, kartu su kitomis keturiomis moterimis žvelgdama į vos už kelių metrų besidriekiančią pažadėtą saugią ateitį Europos Sąjungoje, tarp dviejų Baltarusiją ir Lenkiją skiriančios storos metalinės užtvaros strypų tiesia sužeistą ranką. Kitoje sienos pusėje į moteris kreipiasi lenkė humanitarinės pagalbos darbuotoja, žadėdama padėti. Netoliese patruliuoja lenkų kariai.

Norvegijos parlamentas visais balsais pritarė planams per ateinančius 12 metų drastiškai padidinti šalies gynybos biudžetą, antradienį paskelbė vyriausybė. Planas numato per ateinančius dvylika metų papildomai skirti 600 mlrd. Norvegijos kronų (56,9 mlrd. JAV dolerių) šalies kariuomenei stiprinti. Partijos taip pat sutiko 11 mlrd. kronų padidinti gynybos biudžetą, tad išlaidos išaugs iki 611 mlrd. kronų.

Socialinis tinklas „TikTok“ antradienį pranešė, kad sustabdė kibernetinę ataką, kuri buvo nukreipta prieš plačiai žinomas paskyras, įskaitant CNN. Pasak „TikTok“ atstovo spaudai, nukentėjusių paskyrų skaičius buvo labai mažas, o „TikTok“ sustiprino apsaugą, kad užkirstų kelią įsilaužėlių naudotam metodui. „Ėmėmės priemonių, kad sustabdytume šį išpuolį ir užkirstume tam kelią ateityje, – sakė atstovas, atsakydamas į naujienų agentūros AFP užklausą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kritikavo Kiniją už tai, kad ji boikotuos vėliau šį mėnesį Šveicarijoje vyksiančią konferenciją dėl taikos Ukrainoje. Interviu Vokietijos regioniniam visuomeniniam transliuotojui NDR J. Stoltenbergas sakė apgailestaujantis, kad Kinija nusprendė nedalyvauti. Šveicarija pakvietė apie 160 šalių į birželio 15 ir 16 dienomis vyksiantį renginį, skirtą aptarti galimus būdus, kaip pasiekti ilgalaikę taiką Ukrainoje.

Čekijos policija nepateikusi kaltinimų paleido visus penkis užsieniečius, kurie buvo sulaikyti Prahoje po išpuolio prieš savanorius ukrainiečius šeštadienį. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Prahos radijas, remdamasis ČTK. Policija toliau tirią užpuolimą kaip teisės pažeidimą, sakė žurnalistams antradienį Prahos prokuratūros spaudos sekretorius Alešas Cimbala.

Antradienį Slovėnijos parlamentas patvirtino vyriausybės įsaką, kuriuo pripažįstama Palestinos valstybė. Praėjusią savaitę ją pripažino dar trys Europos valstybės. 52 iš 90-ies parlamento narių po audringo šešias valandas trukusio parlamento posėdžio balsavo už vyriausybės remiamą įsaką pripažinti Palestinos valstybę.

Karo Ukrainoje iniciatorius Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas, atsižvelgdamas į Federalinės saugumo tarnybos rekomendaciją, 2023 m. pradėjo dėvėti neperšaunamą liemenę viešuose renginiuose. Apie tai skelbia opozicinis Rusijos dienraštis „The Moscow Times“, remdamasis dviem Kremliui artimais Rusijos pareigūnais.

Australijos vyriausybė antradienį pranešė, kad šalies kariuomenė, siekdama padidinti personalo skaičių, pradės į tarnybą kviesti kai kuriuos piliečiais nesančius asmenis. Tokią teisę turės tik leidimą nuolat gyventi Australijoje turintys asmenys iš kitų „Penkių akių“ valstybių aljanso, kurio narės tarpusavyje keičiasi jautria žvalgybine informacija, narių. Aljansą be Australijos sudaro Naujoji Zelandija, JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada.

Šią savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Normandijoje, Prancūzijoje, o vėliau – per Didžiojo septyneto (G7) susitikimą Italijoje, kad aptartų Kyjivo kovą su Rusija, antradienį pranešė Baltieji rūmai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitikime su naujienų agentūrų atstovais teigė, kad Maskva svarstys, kaip „atsakyti“ Vakarams, jei jie leis Ukrainai naudoti ginkluoti smogti kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje.

Karui Ukrainoje trunkant jau trečius metus, girdėti vis daugiau raginimų sėsti prie taikos derybų stalo, nes JAV parama – ypač, jei Donaldas Trumpas būtų išrinktas prezidentu – nebus amžina. Tačiau, pasak Kolumbijos universiteto (JAV) vyresniojo mokslo darbuotojo Rajano Menono, „dabar ne laikas derėtis su Putinu“. Apie tai jis rašė savo skiltyje žurnale „Foreign Policy“. Jo manymu, naujausias JAV pagalbos paketas ir karinė parama iš Europos leis Ukrainai kovoti dar bent metus.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Michaila Podoliakas įgėlė Rusijai ir sako, kad po karo ši šalis bus „degradavusi ir bevertė“. Apie tai jis kalbėjo interviu Ukrainos leidiniui UNIAN.  Pasaulis negrįš į prieškarinę būseną Pasak M. Podoliako, pasaulis, net ir pasibaigus karui, nebegrįš į prieškarinę būseną ir Vakarai nebeturės tokios tolerancijos Rusijai, kokią turėjo iki karo.

NATO ėmė planuoti sausumos kelius JAV karims, jei Europoje kiltų karas su Rusija.  Apie tai praneša „The Daily Telegraph“, remdamiesi savo šaltiniais, cituoja UNIAN.  Kuria „sausumos koridorius“ Pasak leidinio, NATO kuria daugybę „sausumos koridorių“, kad galėtų operatyviai siųsti amerikiečių karius ir ginklus į priešakines linijas didelio sausumos karo su Rusija atveju.

Rusų kariai laikinai okupuotoje Vovčiansko dalyje Charkivo regione įrengė filtravimo stovyklą, tuo tarpu patį miestą toliau naikina artilerijos ugnis ir gyventi jame tampa neįmanoma, kalbėdamas per Ukrainos televiziją pasakė Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas. „Žmonės neturi, kur grįžti. Mūsų supratimu, žiemą ir galbūt kitus metus jie praleis susiglaudę kokiame nors ankštame būste, kurį jiems pavyks rasti.

Indijos ministro pirmininko Narendros Modi vadovaujamas hinduistinės nacionalistinės Bharatiya Janata partijos (BJP) aljansas užsitikrino daugumą parlamente, rodo antradienį vakare rinkimų komisijos pateikti duomenys. Likus paskelbti vos kelių rinkimų apygardų rezultatus, paaiškėjo, kad BJP užsitikrino 272 vietas, kurių pakanka daugumai 543 vietų parlamente, rodo komisijos interneto svetainėje paskelbti rezultatai.

Ukrainos parlamentas nauju įstatymu sustiprino anglų kalbos statusą šalyje. Ateityje geros anglų kalbos žinios daugeliui Ukrainos valstybės tarnautojų bus įsidarbinimo sąlyga. Tikimasi, kad dėl aukštesnio anglų kalbos lygio šalis taps patrauklesnė turistams ir konkurencingesnė tarptautiniu mastu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos sutelkė dėmesį į rytinę Donecko sritį, o ne į šalies šiaurės rytuose esančią Charkivo sritį, kur praėjusį mėnesį pradėjo naują puolimą. „Daugiausia kovų ir smarkiausių išpuolių vyksta Donecko srityje. Tiesą sakant, tai yra pagrindinis Rusijos atakų židinys“, – vakariniame kreipimesi į ukrainiečius teigė V. Zelenskis.

Izraelis antradienį pranešė, kad pasirašė 3 mlrd. JAV dolerių (2,76 mlrd. eurų) vertės sutartį dėl trečiosios eskadrilės, kurią sudarys 25 pažangūs bendrovės „Lockheed Martin“ pagaminti nesusekami („stealth“) naikintuvai F-35. Jie bus pristatyti Izraeliui iki 2028 metų.

Pietų Vokietijoje avarinės tarnybos išgelbėjo moterį, kuri gelbėdamasi nuo potvynio dvi su puse paros praleido įsikibusi į medžio šakas. Galiausiai antradienį po pietų 32-ejų moterį pastebėjo paieškos dronas, pranešė policija. Buvo laikoma dingusia Moteris nuo šeštadienio vakaro buvo laikoma dingusia be žinios apsemtame Sidabriniame miške netoli Bavarijos Noi Ulmo miesto. Pranešama, kad į ligoninę pristatyta moteris nebuvo sužeista, tik smarkiai nusilpusi ir netekusi daug skysčių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį Paryžiuje priims Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį, kad aptartų karo kamuojamos šalies poreikius, pranešė Eliziejaus rūmai. „Rusams vis intensyviau atakuojant fronto liniją ir energetikos infrastruktūrą, dviejų šalių prezidentai aptars padėtį vietoje“, – antradienį pranešė Prancūzijos prezidentūra, pridurdama, kad susitikimas įvyks po sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje dienos minėjimo.

Slovėnijos parlamento opozicija netikėtai atsiėmė prašymą dėl referendumo, kuriuo siekė atidėti Palestinos, kaip valstybės, pripažinimą. Tai antradienio popietę paskelbė parlamento pirmininkė Urška Klakočar-Zupančič, kuria remiasi naujienų agentūra STA. Sostinėje Liublianoje tikimasi, kad dabar parlamentas dar antradienio vakarą pritars Palestinos pripažinimui.