Užsienis

Ukrainiečių kariuomenės ir teisėsaugos pareigūnai pranešė, kad sekmadienį rastas negyvas Ukrainos 154-osios atskirosios mechanizuotosios brigados vadas pulkininkas Volodymyras Kononykovas, skelbia „The Kyiv Independent“. Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“ apie V. Kononykovo mirtį pranešė anksčiau tą pačią dieną ir nurodė, kad aplinkybės yra tiriamos.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) Pekine susitiko su autoritariniu Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka, pirmadienį pranešė valstybinė kinų žiniasklaida. Xi Jinpingas priėmė A. Lukašenką puošniuose valstybiniuose svečių namuose, pranešė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV. „Kinijos ir Baltarusijos santykiai atlaikė tarptautinių iššūkių išbandymus“ ir „įžengia į geriausią istorijos laikotarpį“, sakoma Kinijos vyriausybės pranešime.

Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino kalboje pasigirdę teiginiai apie vieningą rusų tautą ir „besitraukiančius iš fronto ukrainiečius“ tėra dar vienas Kremliaus vadovo bandymas pateikti Rusijos karinę pergalę Ukrainoje kaip neišvengiamą, rašoma JAV Karo studijų instituto (ISW) naujausioje analizėje.

Varšuva parengė ir perdavė Berlynui išsamų finansinės paramos planą dešimtims tūkstančių Lenkijos piliečių, nukentėjusių per nacių okupaciją, praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi „Süddeutsche Zeitung“. Išmokų dydis ir bendra kompensacijų suma Lenkijos pusė reikalauja, kad Vokietijos vyriausybė kiekvienam gyvam nuo nacių režimo nukentėjusiam lenkui kasmet išmokėtų 10 tūks.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė parlamentui įstatymo projektą, kuriuo siekiama įsteigti nacionalinį panteoną, pagerbiantį šalies didvyrius.  „Šiandien pateikiau parlamentui įstatymą dėl Ukrainos nacionalinio panteono“, – sekmadienį kreipdamasis Konstitucijos dienos proga sakė V. Zelenskis.  „Visų didvyrių, kurie įvairiais amžiais ir epochomis kovojo už Ukrainą ir įkvėpė Ukrainą, vardai bus vienoje vietoje ir amžiams įrašyti į mūsų istoriją“, – sakė prezidentas.

JAV pareigūnas sekmadienio vakarą pranešė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir Iranas susitarė nutraukti atakas ir planuoja susitikti bei atnaujinti derybas, kad užbaigtų karą Artimuosiuose Rytuose.  JAV ir Irano pajėgos pastarosiomis dienomis apsikeitė smūgiais, nepaisant trapaus birželio 17 d. pasirašyto supratimo memorandumo (SM), kuriuo siekiama visiškai užbaigti vasario pabaigoje prasidėjusį konfliktą, sutrikdžiusį laivybą gyvybiškai svarbiu Hormuzo sąsiauriu.

Pakistanas naktį surengė aviacijos smūgius rytų Afganistane, pirmadienį pranešė Islamabadas. Pakistano pareigūnai teigia, kad operacijomis taikytasi į kovotojus, tačiau Afganistano vyriausybė praneša apie dešimtis žuvusių civilių. Pakistano informacijos ministras nurodė, kad per operacijas nukauti 25 kovotojai, o taikytasi į grupuotę, kurią Islamabadas kaltina dėl savaitgalį Karačyje įvykdyto mirtino išpuolio. Afganistano pareigūnai ne kartą neigė, kad jų teritorijoje slapstosi kovotojai.

Praėjus vos metams po karo Ukrainoje pabaigos, Rusija gali pradėti „riboto masto“ karinę kampaniją prieš kurią nors NATO šalį, pirmadienį įspėjo Nyderlandų gynybos ministerija.

Jungtinės Valstijos atakavo Irano raketų ir dronų saugyklas bei radarus atsakydamos į iraniečių įvykdytą laivo apšaudymą Hormūzo sąsiauryje. Amerikiečiai teigia į smurtą atsakysiantys smurtu, o iraniečiai atkerta, kad juos išprovokavo Jungtinės Valstijos. Įtampos Artimuosiuose Rytuose šviežias Jungtinių Valstijų ir Irano susitarimas vis dėlto nemažina. Nors žadėjo laivybai atverti Hormūzo sąsiaurį, iraniečiai jame atakavo štai šį krovininį laivą.

Buvo paskelbtas naujas tyrimas, kuris atskleidė, kiek žingsnių iš tikrųjų reikia nueiti per dieną. Tiesa, tyrimo metu tirta vyresnio amžiaus moterų sveikata, rašo „The Independent“. Tyrimo rezultatai buvo publikuoti „British Journal of Sports Medicine“. Kiek žingsnių reikia nueiti per dieną? Tyrimo metu nustatyta, kad jeigu moterys nueitų bent vidutiniškai 4 000 žingsnių per dieną, žymiai sumažintų ankstyvos mirties riziką.

Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį Merilande vykusioje Demokratų partijos lėšų rinkimo šventėje sukritikavo savo įpėdinį Donaldą Trumpą dėl jo požiūrio į NATO ir Rusiją.

Rusijos Valstybės Dūmos narys šeštadienį apkaltino Suomiją tampant „antrąja Ukraina“ ir įspėjo, kad Maskva turi pakankamai karinės galios sunaikinti pusę šalies. Apie tai šeštadienį skelbė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Šie grasinimai nuskambėjo praėjus dienai po to, kai Suomija paskelbė apie planus bendradarbiauti su JAV gynybos bendrove „Lockheed Martin“ ir Tamperės mieste įkurti pirmąjį Europoje reaktyvinės salvinės ugnies sistemų (MLRS) priežiūros centrą.

Rusija gali surengti provokaciją Baltijos šalyse arba Lenkijoje, kuri nesibaigtų visapusišku užpuolimu, laikraščiui „The Guardian“ šią savaitę teigė du šaltiniai. Dviejų NATO rytinio flango valstybių žvalgybos pareigūnų teigimu, Kremlius siekia pasinaudoti galimomis Vakarų silpnosiomis vietomis, jo pajėgoms patiriant vis didesnį Ukrainos spaudimą.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad nuo birželio 21 dienos Europoje užfiksuota daugiau nei 1,3 tūkst. perteklinių mirčių, susijusių su rekordinio karščio banga, alinančia didžiąją dalį žemyno. Dešimtys milijonų žmonių Europoje šį savaitgalį sulaukė ekstremalios temperatūros, mirtinai karščio bangai judant į rytus. Kai kurios šalys praneša apie augantį aukų skaičių, o sveikatos priežiūros tarnybos įspėja apie perkrovą.

Sekmadienį Saudo Arabijoje sudužus sraigtasparniui žuvo 14 Saudo Arabijos piliečių, pranešė oficiali karalystės spaudos agentūra, pridurdama, kad orlaivis priklausė valstybinei naftos milžinei „Aramco“. Saudo Arabijos spaudos agentūra, cituodama vieno Energetikos ministerijos pareigūno žodžius, pranešė, kad sraigtasparnis sudužo Ras Tanuroje šalies rytuose.

Maras viduramžių pabaigoje, taip pat žinomas kaip Juodoji mirtis, tapo didžiausia demografine ir humanitarine katastrofa Europos istorijoje. Per kelis metus epidemija sunaikino nuo 30 iki 60 % žemyno gyventojų. Net Antrasis pasaulinis karas nė iš tolo neprilygo jai savo žmonių netekčių mastu. Kaip rašo leidinys „Phys.org“, neseniai atliktas italų mokslininkų tyrimas parodė, kad Europos miškai iki šiol savyje neša tiesioginius pandemijos, siautusios Europoje prieš septynis šimtmečius, pėdsakus.

Izraelio vyriausybė masines armėnų žudynes Pirmojo pasaulinio karo laikais sekmadienį vienbalsiai pripažino genocidu. Šis žingsnis plačiai vertinamas kaip kirtis Turkijai ir aiškus ženklas, kad santykiai tarp dviejų šalių vis labiau prastėja. Izraelio ir Turkijos santykiai yra smarkiai pašliję nuo tada, kai po 2023 metų spalį palestiniečių kovotojų judėjimo „Hamas“ surengtų išpuolių prieš Izraelį prasidėjo karas Gazos Ruože.

Rytų Prancūzijos Tombleno mieste sekmadienį sudužus civiliniam lėktuvui su parašiutininkais, žuvo visi 11 juo skridusių žmonių, pranešė vietos pareigūnai. Merto ir Mozelio departamento prefektas Yves Seguy teigė, kad žuvo penki instruktoriai, penki mokiniai ir pilotas. „Tarp aukų nebuvo jokių atsitiktinių praeivių“, – spaudos konferencijoje pridūrė jis.

Irano užsienio reikalų ministras sekmadienį įspėjo, kad bet koks bandymas apeiti su Jungtinėmis Valstijomis suderintus maršrutus Hormuzo sąsiauryje padidins įtampą Artimuosiuose Rytuose. Teheranui ir Vašingtonui vis keičiantis smūgiais ir kaltinimais pažeidus trapias paliaubas, kurios turėjo užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, Abbasas Araghchi, lankydamasis Bagdade, taip pat paragino kartu su Persijos įlankos šalimis sukurti saugumo sistemą.

Lenkijos valdžia mato vis didėjančią Rusijos provokacijų NATO rytiniame sparne riziką, pareiškė šalies žvalgybos vadovas. „Matome, kaip vystosi padėtis Ukrainoje, ir kad karas šiuo metu Rusijai klostosi nepalankiai. Tai kelia susirūpinimą, kad Maskva gali imtis dar labiau aštrinti padėtį“, – savaitgalį paskelbtame interviu dienraščiui „Rzeczpospolita“ sakė Lenkijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas pulkininkas Pawelas Szota.

Meksikoje registruoto banko „Plata“ vienas iš įkūrėjų Olegas Tinkovas pasisakė už Europos Sąjungos vizų politikos sugriežtinimą Rusijos piliečių atžvilgiu ir pareikalavo panaikinti jiems visas turistines vizas į ES šalis. „Visi šie vizų apribojimai – tai teisinga... Vasarą Forte dei Marmyje matau vaikštinėjančius žmones, kurie dirba gamyklose, karinėse įmonėse. Tai visiškas absurdas“, – pareiškė verslininkas interviu tinklaraštininko Iljos Varlamovo kanale.

Lenkijoje užfiksuota karščiausia birželio diena nuo matavimų pradžios, tačiau sinoptikai įspėja, kad, Europą svilinant beprecedentei karščio bangai, laukiama dar aukštesnių temperatūrų, rašo portalas „TVP World“. Termometrų stulpeliai vakariniame Slubicių mieste, esančiame prie sienos su Vokietija, šeštadienį rodė rekordinę 38,9 Celsijaus laipsnio temperatūrą, kuri daugiau nei puse Celsijaus laipsnio viršijo ankstesnį visų laikų birželio karščio rekordą.

Kyjive dėl balistinių ginklų grėsmės buvo paskelbtas oro pavojus, sostinėje buvo girdėti sprogimai, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos įspėjo apie balistinių ginklų grėsmę iš šiaurės. Netrukus po to kariuomenė užfiksavo kelias balistines raketas, skriejančias sostinės link. Miesto meras Vitalijus Kličko pranešė, kad sostinėje veikia priešlėktuvinė gynyba ir paragino gyventojus likti slėptuvėse. Panaudojo apie 1,4 tūkst.

Kyjivui tęsiant kampaniją prieš Maskvos naftos infrastruktūrą, Ukraina naktį į sekmadienį smogė naftos perdirbimo gamykloms Rusijos Krasnodaro krašte ir Jaroslavlio srityje, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja portalas „The Kyiv Independent“. „Mes tęsime operacijas, kurios silpnina Rusijos gebėjimą vesti šį karą. Kiekviena tolimojo nuotolio sankcija mažina Rusijos karo mašiną palaikančius išteklius ir priartina mus vienu žingsniu arčiau taikos“, – sakė V. Zelenskis.

Partizaninio judėjimo „ATEŠ“ agentas Rusijos ginkluotųjų pajėgų 71-osios divizijos 126-ojo motorizuotojo šaulių pulke pranešė, kad šiame dalinyje tarnaujantys kariai musulmonai renka pinigus, kad galėtų duoti savo vadams kyšį ir būti perkelti į pulko „Achmat“ dalinius. Apie tai „ATEŠ“ pranešė platformoje „Telegram“. Paaiškino, kodėl duodami kyšiai Pasak Rusijos karių, priežastis žinoma visoje armijoje – Ramzano Kadyrovo kovotojai į puolimą neina.

Bahreino oro gynybos pajėgos sekmadienį perėmė Irano paleistas raketas ir dronus, pranešė Persijos įlankos karalystės kariuomenė po to, kai JAV sudavė naujus smūgius Islamo Respublikai, o ši ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Bahreino kariuomenė pareiškė, kad „perėmė ir sunaikino keletą sviedinių, panaudotų per šias klastingas Irano atakas“, ir pridūrė, kad yra „aukščiausio lygio parengtyje“. Tuo metu Kuveito užsienio reikalų ministerija sekmadienį pasmerkė naują Irano išpuolį prieš šalies teritoriją.

Buvęs fronto kareivis ir Kremliaus kritikas Aleksandras Luninas, reikalavęs galimybės susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad aptartų tikrąją padėtį fronto linijoje, buvo iškviestas į policiją.

Europos Sąjungos (ES) šalys, esančios bloko rytinėje dalyje, spaudžia Briuselį, kad šis greičiau tvirtintų oro gynybos finansavimo projektus, rašo „Bloomberg“. Šios šalys vis dažniau susiduria su dronų incidentais. 2026-ieji Baltijos šalims tapo precedento neturinčiais metais dėl į jų oro erdvę patekusių dronų.

Prancūzijoje per rekordinę karščio bangą, kuri jau ne vieną dieną alina didžiąją dalį Vakarų Europos, užregistruota apie 1 000 daugiau mirčių nei buvo prognozuota remiantis ankstesnių mėnesių rodikliais, sekmadienį pranešė Prancūzijos sveikatos pareigūnai. „Nuo birželio 24 dienos užfiksuota apie 1 000 papildomų mirčių (nekonsoliduotais duomenimis), palyginti su ankstesniais mėnesiais užregistruotais mirties atvejais“, – teigiama Prancūzijos visuomenės sveikatos tarnybos pranešime.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius šeštadienį Belgrade surengtame valdančiosios partijos mitinge, į kurį, nepaisydami kaitros, susirinko tūkstančiai žmonių, paskelbė, jog per „kelias savaites“ atsistatydins. Nuo 2024 metų lapkritį Novi Sado traukinių stotyje įvykusios stogelio griūties, per kurią žuvo 16 žmonių, Serbijoje nuolat vyksta protestai prieš korupciją, o raginimai atlikti skaidrų įvykio tyrimą peraugo į reikalavimus surengti pirmalaikius rinkimus.

Ukrainai suintensyvinus atsakomuosius smūgius prieš taikinius Rusijoje, prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pažadėjo užtikrinti savo šalies saugumą ir įveikti „iššūkius“....

Irano Revoliucinė gvardija sekmadienį pranešė keršydama už JAV atakas Irano teritorijoje sudavusi smūgių Kuveitui ir Bahreinui bei įspėjo, kad bet kokia tolesnė agresija sulauks „triuškinančio atsako“. Islamo respublika ir Jungtinės Valstijos kaltina viena kitą pažeidus trapių paliaubų sąlygas, dėl to tampa sunkiau derėtis dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šiuo metu vykdoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija Kryme yra „tiksliai apskaičiuota“. Pasak jo, gavus partnerių Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime pažadėtą pagalbą, Kyjivas galės skubiai sukurti sąlygas, kuriomis Rusija bus priversta pasirinkti taiką. V. Zelenskis vakariname kreipimesi pabrėžė, kad Ukraina labai tikisi teigiamo sąjungininkų sprendimo.

Birželio 15–21 dienomis benzino gamyba Rusijoje sumažėjo maždaug 25 proc., palyginti su 2025 metų birželio vidurkiu, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais pramonėje. Dar birželio pradžioje Rusijos energetikos ministerija pripažino tiekimo sutrikimus šalies pietiniuose regionuose dėl Ukrainos bepiločių orlaivių atakų prieš kuro ir energetikos komplekso objektus, tačiau vadino tai „laikinais sunkumais“ ir tikino, kad situacija kontroliuojama.

Ukrainoje – unikali žmonių evakavimo operacija. Kariai civilius iš namų pavojingose zonose gelbėjo pasitelkę robotą. Net dvejus metus šios operacijos laukė paskutiniai, šalia fronto linijos esančio suniokoto kaimo gyventojai. Mat kiekvieną dieną mirtis jiems alsavo į nugarą: visi keliai į gyvenvietę užblokuoti, o virš galvų – ištisą parą zuja dronai. Operacija nebuvo lengva, padėtį sunkino gelbėjamų žmonių būklė: sūnus – sužeistas, o mama paralyžiuota.

Dalį Europos apėmus karščio bangai, gyventojams skelbiami priminimai, kokių daiktų karščių metu nereikėtų palikti automobiliuose. Kelių dažnai naudojamų daiktų sąrašą birželio pabaigoje publikavo „Express“. Karštos dienos dažnai reiškia, kad žmonės keliauja prie vandens telkinių, o kai kurie automobilius renkasi ir kasdienėms kelionėms po miestą – vykti automobiliu su įjungtu kondicionieriumi kartais gali būti patogiau nei rinktis kitas transporto priemones.

Ukrainos valstybinis tyrimų biuras (VTB) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo žiauraus elgesio su kariais viename iš žymiausių ir didžiausių Ukrainos šturmo dalinių – 425-ajame šturmo pulke „Skelya“ (išvertus iš ukrainiečių k. – „Uola“). Tyrimas inicijuotas po leidinio „Babel“ publikacijos, kurioje skelbiama apie naujokų savižudybes, kankinimus, sumušimus ir nepriimtinas sąlygas šio dalinio treniruočių stovyklose.

Šią savaitę Venesuelą sukrėtusių dviejų stiprių žemės drebėjimų aukų skaičius šeštadienį išaugo iki 1 430, pranešė Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Jorge Rodriguezas. J. Rodriguezas taip pat pranešė apie 3 238 sužeistuosius po trečiadienį įvykusių 7,2 ir 7,5 balo stiprumo žemės drebėjimų. Ankstesnis žuvusiųjų skaičius siekė 920. Šeštadienio rytą šeimos buvo pranešusios apie mažiausiai 68,9 tūkst. dingusių žmonių.

Jungtinės Tautos šeštadienį apskaičiavo, kad du žemės drebėjimai Venesueloje, per kuriuos žuvo 1 430 žmonių, o dešimtys tūkstančių laikomi dingusiais be žinios, galėjo paveikti beveik septynis milijonus žmonių.

Prancūzijoje per didelius karščius nuo birželio 18 dienos nuskendo mažiausiai 74 žmonės, šeštadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Le Parisien“ pareiškė vidaus reikalų ministras Laurent'as Nunezas. Dauguma šių mirčių užregistruota „neleistinuose, neprižiūrimuose vandens telkiniuose, pavyzdžiui, upėse, ežeruose ir tvenkiniuose“, sakė L. Nunezas ir pridūrė, kad žmonių nuskendo ir privačiuose baseinuose.

Nepaisant visoje Vokietijoje tvyrančio karščio, šeštadienį dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo kasmetinėse Miuncheno „Christopher Street Day“ (CSD) eitynėse. „Christopher Street Day“ – Vokietijoje plačiai vartojamas terminas, reiškiantis „Pride“ šventes, – pavadintas pagal Niujorko gatvę, kurioje 1969 m. įvykęs „Stonewall“ sukilimas tapo lemiamu momentu šiuolaikiniame LGBTQ+ teisių judėjime. Daugiau nei 200 grupių dalyvavo parade per Bavarijos sostinę.

Lenkų pareigūnai sulaikė vyrą, įtariamą internete grasinus Lenkijos prezidentui Karoliui Nawrockiui, šeštadienį pranešė pareigūnai. Vakarinėje Lenkijos dalyje esančios Zeliona Goros policijos nuovados atstovė Anna Baran naujienų agentūrai PAP sakė, kad grasinimai buvo išreikšti internetinės transliacijos metu, kurioje 36 metų vyras kalbėjosi su nenustatytu asmeniu. Pokalbyje buvo pastabų, kurias policija priskyrė prie grasinimų mirtimi, pridūrė ji.

Venesuelos Simono Bolivaro tarptautinis oro uostas šeštadienį buvo iš dalies atidarytas ir priima krovininius skrydžius su pagalba nukentėjusiesiems nuo šią savaitę šalį supurčiusių žemės drebėjimų, žurnalistams pranešė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

Vokietijoje šeštadienį užfiksuotas naujas visų laikų temperatūros rekordas - 41,5 laipsnio Celsijaus, rodo preliminarūs šalies meteorologijos tarnybos (DWD) duomenys. Šis rodiklis užfiksuotas Drevico stotyje, rytinėje Vokietijos dalyje, naujienų agentūrai AFP nurodė DWD atstovas spaudai. Taip buvo pagerintas ankstesnis 41,3 laipsnio Celsijaus rekordas, užfiksuotas vos prieš dieną Sarbriukene, šalies pietvakariuose.

Čekijoje užfiksuota aukščiausia visų laikų temperatūra – šeštadienį Doksanų meteorologijos stotyje, esančioje į šiaurę nuo Prahos, termometro stulpeliai pakilo iki 40,6 laipsnio Celsijaus, pranešė šalies meteorologijos tarnyba CHMI. Naujasis rodiklis viršijo ankstesnį 40,4 laipsnio karščio rekordą, užfiksuotą 2012 metais Dobržichovicėje, į pietvakarius nuo Prahos, pridūrė CHMI.

„Hezbollah“ lyderis Naimas Qassemas šeštadienį pasmerkė JAV, Izraelio ir Libano bendrą susitarimą, pavadindamas jį didele Beiruto klaida, ir pareiškė, kad jo grupuotė laiko jį negaliojančiu. Susitarimas, apimantis bandomąsias pastangas, kai Libano kariai turi perimti dviejų šiuo metu Izraelio okupuotų teritorijų kontrolę, taip pat „Hezbollah“ nuginklavimo procesą, buvo pasirašytas penktadienį Vašingtone po penkių derybų raundų.

Afganistaną šeštadienį sukrėtė 6,1 balo stiprumo žemės drebėjimas, pranešė JAV geologijos tarnyba (USGS), o naujienų agentūros AFP žurnalistai sostinėje Kabule ir kitur pranešė apie stiprius požeminius smūgius. Žemės drebėjimas sukrėtė rytines provincijas, įskaitant Chostą ir Nangarharą, taip pat buvo juntamas Pakistano sostinėje Islamabade, teigė AFP žurnalistai. Pasak USGS, žemės drebėjimo epicentras užfiksuotas šiaurės rytų Afganistane, 208 km gylyje.

Venesuelą šią savaitę nusiaubus dviem galingiems žemės drebėjimams, Lietuva, reaguodama į šios valstybės kreipimąsi dėl tarptautinės pagalbos, į šalį siunčia gelbėtojų ir medicinos specialistų komandas. Sprendimą dėl civilinės saugos tarptautinės pagalbos suteikimo sekmadienį priims Vyriausybė, šeštadienį pranešė Vyriausybės kanceliacijos Komunikacijos departamentas. „Kai žmonės atsiduria nelaimėje, negalime likti abejingi.

Danijoje šeštadienį užfiksuota aukščiausia visų laikų temperatūra, pranešė Danijos meteorologijos institutas (DMI). Apie 14 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku DMI skelbė, kad „šiauriau Odensės užfiksavus 36,6 laipsnio Celsijaus temperatūrą, turime karščiausią dieną nuo pat matavimų pradžios 1874 metais“. Institutas savo pranešime pridūrė, kad „diena dar nesibaigė“. „Rekordas išsilaikė lygiai valandą“, – vėlesniame įraše teigė DMI.