Užsienis

Ukrainoje gimęs 58-erių verslininkas Vadymas Jermolajevas, kuris, kaip pranešama, yra vienas iš 3 asmenų, kovojančių už savo gyvybę po įtariamo tyčinio sprogimo Monake, yra vienas iš turtingiausių oligarchų, iškilusių šalies pramonės sektoriuje, rašo „express.co.uk“. Per sprogimą, įvykusį apie 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku gyvenamajame pastate gatvėje palei sieną su Prancūzija, buvo sužeisti trys žmonės, įskaitant 13-metį.

Lenkija neperdavė Ukrainai papildomų MiG naikintuvų, nes Kyjivas mainais nepateikė žadėtų dronų technologijų, pirmadienį interviu „Polsat News“ pareiškė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas. „Pasiūliau, mano manymu, labai sąžiningą, partneryste grįstą požiūrį: MiG už dronus“, – laidoje „Gosc Wydarzen“ teigė W. Kosiniakas-Kamyszas.

Pirmadienį vykusio Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdžio metu Kinija paragino Ukrainą ir Rusiją kuo greičiau atnaujinti taikos derybas ir dar kartą patvirtino savo paramą nedelsiamoms paliauboms, praneša „Kyiv Post“. Kinijos nuolatinio atstovo JT pavaduotojas Sun Lei paragino abi puses grįžti prie derybų ir parodyti politinę valią, reikalingą taikiam sprendimui pasiekti, laikantis JT Chartijos principų.

38-erių lietuvis Karolis Pečkauskas Airijoje pripažino kaltę dėl teroristinio nusikaltimo, susijusio su sąmokslu pernai Golvėjuje padegti mečetę, praneša Airijos visuomeninis transliuotojas RTE. Specialusis baudžiamasis teismas K. Pečkauskui skyrė kardomąjį kalinimą. Lietuvis prisipažino kaltu dėl bandymo vykdyti teroristinę ar su terorizmu susijusią veiklą, nes 2025 m. lapkričio 4–5 d. Golvėjuje bandė padegti mečetę. Dar du vyrai jau anksčiau prisipažino prisidėję prie šio sąmokslo.

JAV prezidento Donaldo Trumpo organizuojama „Didžioji Amerikos valstybės mugė“ jau yra sulaukusi nemažai neigiamų reakcijų, be to, dėl nepalankių oro sąlygų teko atšaukti kai kuriuos renginius, o keletas muzikantų atsisakė pasirodyti koncerte, kur turėjo atlikti pagrindinius numerius. Tačiau, kaip rašo naujienų portalas „People“, prezidentą galbūt nudžiugins žinia apie ypatingą renginio dalyvę – karvę, pavadintą jo žmonos, pirmosios ponios Melanios Trump, garbei.

Rusija antradienį pranešė naktį virš šalies numušusi 419 Ukrainos dronų, įskaitant Maskvos srityje, kur, pareigūnų teigimu, žuvo šešių mėnesių kūdikis. Kyjivas pastaraisiais mėnesiais suintensyvino tolimojo nuotolio dronų smūgių kampaniją prieš Rusiją. Kyjivas ypač taikosi į Rusijos energetikos infrastruktūrą, siekdamas smogti gyvybiškai svarbiam Kremliaus pajamų šaltiniui, iš kurio finansuojamas karas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukrainos pajėgos vėl smogė kosminio ryšio centrui „Dubna“ Maskvos regione. Apie tai valstybės vadovas pranešė „Telegram“. „Šiandien mūsų tolimojo nuotolio sankcijos prieš Rusiją dėl šio karo vėl pasiekė kosminio ryšio centrą „Dubna“ Maskvos regione. Tai ypatingas palydovinio ryšio objektas, kuris, be kita ko, naudojamas Rusijos okupacinio kontingento veiklai Ukrainoje žvalgyti ir koordinuoti“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Europos Sąjunga trečiadienį į 27 valstybių bloką įvežamoms pigioms siuntoms įves trijų eurų mokestį, tokiu būdu siekdama sustabdyti daugiausia iš Kinijos atkeliaujančių mažos vertės siuntų antplūdį. Už ES prekybos politiką atsakingos Europos Komisijos teigimu, šiuo žingsniu siekiama smarkiai sumažinti finansinę muitų naštą, atsiradusią dėl staigaus importo augimo, ir užkirsti kelią saugos rizikoms, kurias kelia nepatikrintos prekės.

Rusai neturėtų tikėtis, kad benzinas vėl bus toks pat prieinamas kaip anksčiau, teigė Valstybės Dūmos ekonomikos politikos komiteto pirmininko pavaduotojas Stanislavas Naumovas, rašo „The Moscow Times“. „Tokio neriboto degalų kiekio asmeniniams automobiliams, koks buvo tada, kai į šalį buvo įvežtas pirmasis užsienietiškas automobilis, greičiausiai nebebus“, – RTVI sako S. Naumovas.

Lenkija turi veikti taip tarytum karinis konfliktas su Rusija įvyktų artimiausioje ateityje, nes Maskvos keliama grėsmė yra reali ir didėjanti, teigia Lenkijos užsienio žvalgybos vadovas.

Ukraina iš Lenkijos negaus pažadėtų „MiG-29“ naikintuvų, nes Varšuva nesulaukė Kyjivo dronų, pareiškė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas „Polsat News“ laidoje. Jis teigė, kad Lenkija pasiūlė „partnerystės principą“, o Ukraina jį priėmė, tačiau neįgyvendino. „Todėl Ukrainai nebus „MiG“ naikintuvų, nes Lenkija nesulaukė dronų“, – sakė jis. Ukraina turi labai stiprius dronus Jis taip pat pripažino, kad Ukraina šiuo metu turi didelius pajėgumus dronų srityje.

Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos politinė vadovybė jau 15 kartų atidėjo savo nustatytus terminus Donecko sričiai užimti, o jei karas tęsis, Rusija turės dar kartą keisti savo planus. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė vaizdo kreipimesi platformoje „Telegram“. „Pakanka vieno fakto: nuo plataus masto karo pradžios Rusijos kariuomenei buvo nustatyta 15 vis naujų terminų, per kuriuos ji turėjo užimti mūsų Donecko sritį.

Prancūzijos žiniasklaida pranešė, kad prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį susitikimų su Omano sultonu metu dėl akies problemų dėvėjo akinius nuo saulės, prieš keletą mėnesių sulaukusių didelio dėmesio Pasaulio ekonomikos forume Davose. E. Macronas, prie Eliziejaus rūmų pasitikdamas sultoną Haithamą bin Tariqą, dėvėjo aviatorių stiliaus akinius nuo saulės, kurių nenusiėmė ir per paskiau vykusias derybas.

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad jo šalis nesutiks su Ukrainos įstojimu į Europos Sąjungą, jei Kyjivas nenutrauks tam tikrų istorinių veikėjų garbinimo, praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi jo interviu „Polsat News“. Ministras pabrėžė, kad Ukraina susidurs su rimtomis problemomis dėl įstojimo į Europos Sąjungą, jei šalis toliau garbins OUN (Ukrainos nacionalistų organizacija) ir UPA (Ukrainos sukilėlių armija),o ypač Stepaną Banderą, kuris buvo vienas iš OUN ...

Ukraina deramai atsakys į Rusijos išpuolius prieš civilinius objektus ir tai darys taip, kad būtų nusilpnintas Rusijos valstybinis aparatas ir jos gebėjimas tęsti karą. Prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo kreipimesi. „Šiandien rusai surengė labai ciniškus smūgius Zaporižioje ir Dnipre. Zaporižioje iš esmės vyko civilinių objektų ir eilinių transporto priemonių medžioklė.

Monake pirmadienį per sprogstamojo įtaiso sukeltą sprogimą buvo sužeistas Ukrainos oligarchas Vadymas Jermolajevas ir dar du asmenys – tyčinis aktas, kokių šioje kunigaikštystėje iki šiol nėra buvę, pranešė institucijos. Per sprogimą, įvykusį apie 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku gyvenamajame pastate gatvėje palei sieną su Prancūzija, buvo sužeisti trys žmonės, įskaitant paauglį.

Laikinai okupuotame Kryme degalų krizė gilėja. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė pusiasalio okupacinės valdžios vadovas Sergejus Aksionovas....

Rusija stengiasi kuo didesniais kiekiais aprūpinti degalais Maskvą, o kitų miestų padėtis jai nebėra prioritetas.   Taip televizijos kanalo „Kyiv24“ eteryje, komentuodamas degalų krizę Rusijoje, pareiškė Ukrainos saugumo tarnybos  darbuotojas Ivanas Stupakas.  Jis pažymėjo, kad dar 2022 m., kai Ukraina susidūrė su degalų trūkumu, nebuvo tokių konfliktų ir bandymų nusiurbti degalus iš kitų automobilių bakų, kokie dabar fiksuojami Rusijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po Rusijos suduotų smūgių skirtingoms sritims, sakė, kad Kyjivas ir toliau tęs atsakomąsias atakas, siekiant palaužti Rusijos galimybę tęsti karą.

Baškirijoje, Rusijoje, degalų pardavimas degalinėse buvo apribotas iki 30 litrų vienam automobiliui, taip pat uždrausta degalus pilti į kanistrus. Kaip rašo UNIAN, birželio 28 d. Ufos degalinėse buvo užfiksuotos eilės, kuriose laukė net 803 automobiliai. Teigiama, kad tokios priemonės buvo įvestos dėl išaugusios degalų paklausos.

Europos sąjungininkės turi atkurti savo gynybos pajėgumus tam, kad būtų pasirengusios naujai karo erai. Tam ypač svarbu pereiti prie masinės pigesnių ginklų gamybos ir diegti naujausias technologijas, rašo „Reuters“ naujienų agentūra, remdamasi aukšto rango kariniais pareigūnais. NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado pavaduotojas Johnas Stringeris atkreipė dėmesį į būtinybę pereiti prie masiškai gaminamų ir nebrangių ginklų, ypač dronų ir perėmėjų, naudojimo.

Amerikoje kas ketverius metus vyksta Pasaulio futbolo čempionatas nulemia ne tik kas taps stipriausia futbolo šalimi planetoje, bet kartu tai – milžiniška verslo mašina. Šis čempionatas išskirtinis – išplėtus komandų skaičių ir gerokai padidinus rungtynių kiekį, išaugo ir ekonominis turnyro poveikis. Jau dabar skaičiuojami dešimtys milijardų eurų, kuriuos futbolo fanai iš viso pasaulio suneš šalims organizatorėms, ir žinoma, FIFA organizacijai.

40 lietuvių – ugniagesių gelbėtojų ir medikų – išvyko į tarptautinę misiją į žemės drebėjimo nusiaubtą Venesuelą. Ten žuvusiųjų skaičius drastiškai artėja prie 1500, o dingusiųjų – dešimtys tūkstančių. Juos rasti – gyvus ar žuvusius – Lietuvos specialistų užduotis. Paieškose talkins Lietuvos pasieniečių šunys Harpija ir Otalia. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Ketvirtadienį, per daugiau nei 7 balų žemės drebėjimą, Venesuelos gyventojų išgyventas košmaras nesibaigia.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino jachta pirmą kartą nuo karo pradžios išplaukė iš Baltijos jūros, tiesa, su karinio konvojaus palyda, rašo UNIAN. Pasak portalo, V. Putino superjachtą „Graceful“ saugo patrulinis laivas „Voevoda“ ir eskadrinis minininkas „Nastoychivy“. Danijos žiniasklaidos duomenimis, tai pirmas kartas nuo 2022 m. vasario, kai jachta išplaukė iš Baltijos jūros. Visą šį laiką laivas iš esmės nebuvo pastebimas radare, o atsakiklis buvo išjungtas.

Ligoninėje mirė šeštoji šaudynių į vakarus nuo Hamburgo esančiame jaunimo globos centre, kurių metu buvo mirtinai sužeisti dar penki žmonės, auka, pirmadienį pranešė Vokietijos policija. Jokios informacijos apie šeštosios aukos amžių kol kas neatskleista. Policija pranešė, kad po incidento Štadės mieste sulaikytas vienas pagrindinis įtariamasis, o dar dviem asmenims taikomos policijos priemonės.

Rusijos kariuomenės veteranas, kuris grasino vadovui Vladimirui Putinui maištu, buvo nuteistas už „ekstremistinių“ simbolių demonstravimą ir įkalintas, rašoma jo platformos „Telegram“ paskyroje ir teismo dokumentuose. Teismas pirmadienį paskelbė labai nedaug informacijos, patvirtinančios bylos faktą, ir nepaaiškino kokie buvo tie „ekstremistiniai“ simboliai ir kokia bausmė jam buvo paskirta.

Lenkijos pareigūnai sulaikė 11 užsienio piliečių, įtariamų veikimu Rusijos naudai siekiant išprovokuoti ukrainiečių pabėgėlių protestus. Pareigūnų teigimu, tai yra naujausia su Kremliumi susijusi operacija, nukreipta prieš Lenkiją. Apie tai pirmadienį rašo „TVP World“. Lenkijos specialiąsias tarnybas koordinuojantis ministras Tomaszas Siemoniakas pirmadienį pranešė, kad šią grupę sudaro devyni Ukrainos ir du Baltarusijos piliečiai. Jis pridūrė, kad visi jie bus nedelsiant deportuoti.

Karščio bangai Europoje slenkant į Rytus, valstybės viena po kitos fiksuoja karščio rekordus. Kaimyninėje Lenkijoje ir Čekijoje temperatūra įkaito iki daugiau kaip 40 laipsnių. Anksčiau rekordus fiksavo Prancūzija, Vokietija ir Šveicarija, o Jungtinėje Karalystėje birželio kaitros rekordas pagerintas net du kartus – iki daugiau nei 37 laipsnių. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, nuo birželio karščio bangos Europoje mirė daugiau kaip 1300 žmonių. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Išjungus retransliavimo bokštus, ženkliai sumenko Rusijos kariuomenės gebėjimas realiuoju laiku valdyti dronus ir keisti jų skrydžio kryptį, kalbėdamas per televiziją sakė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas. „Išjungus retransliavimo bokštus iš tiesų sumenko priešo gebėjimas tose vietovėse, kuriose šie bokštai yra įrengti, realiuoju laiku valdyti dronus“, – sakė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas paprašė surengti susitikimą, kuris antradienį įvyks Katare, nors anksčiau Teheranas neigė, kad būtų planuojama surengti kokias nors derybas. „IRANAS PAPRAŠĖ SURENGTI SUSITIKIMĄ. JIS ĮVYKS RYTOJ DOHOJE!“ – savo platformoje „Truth Social“ pirmadienį parašė D. Trumpas.

Birželio 24 d., trečiadienį, užfiksuoti šiurpą keliantys vaizdai iš nejudančio lėktuvo vidaus atskleidė tikrą keleivių siaubą – salone kilo panika, kai orlaivį netikėtai ėmė purtyti smarkūs požeminiai smūgiai. Tuo metu Venesuelą vienas po kito sudrebino du itin galingi žemės drebėjimai.  Gamtos stichija Pietų Amerikos valstybėje jau nusinešė apie 1,5 tūkst. žmonių gyvybes, o dar mažiausiai 50 tūkst. asmenų laikomi dingusiais be žinios.

Karakase ir La Gvairoje pirmadienį buvo užfiksuotas stiprus pakartotinis požeminis smūgis, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai, praėjus beveik penkioms dienoms po dviejų žemės drebėjimų Venesueloje, jau nusinešusių mažiausiai 1 450 gyvybių. Pakartotinis smūgis, kurio stiprumą JAV geologijos tarnyba įvertino kaip 4,6 balo, buvo juntamas netrukus po 7 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku.

Pirmadienį Irano užsienio reikalų ministerija paneigė pranešimus, kad artimiausiomis dienomis įvyks Irano ir JAV techninių komandų susitikimas susitarimo dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo įgyvendinimui aptarti. Pastarosiomis dienomis abi šalys Persijos įlankoje apsikeitė ugnimi, išbandydamos trapias tarpusavyje paskelbtas paliaubas.

Šiauriniame Vokietijos Štadės mieste esančioje jaunimo įstaigoje per šaudynes žuvo penki žmonės, pirmadienį pranešė pareigūnai. Sulaikyti du asmenys, įskaitant įtariamą šaulį. Policijos teigimu, taip pat yra sužeistųjų, tačiau jų skaičiaus pareigūnai nenurodė. Pasak policijos, šaudynės įvyko įstaigoje, kiek į pietus nutolusioje nuo miesto centro. Pareigūnai patikino, kad pavojaus visuomenei nėra. Šaudynės Vokietijoje Sulaikyti du įtariamieji, iš kurių vienas, kaip manoma, paleido šūvius.

Turkija turi būti įtraukta į visas Europos gynybos ir saugumo struktūras, likus savaitei iki svarbaus NATO viršūnių susitikimo Ankaroje pareiškė šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Europa siekia pertvarkyti savo gynybą Rusijos keliamos grėsmės ir JAV pasitraukimo iš NATO rizikos fone, o karinis aljansas ruošiasi liepos 7–8 dienomis Turkijos sostinėje vyksiančiam svarbiam viršūnių susitikimui. Problema susijusi su Turkijos prieiga prie Europos Sąjungos (ES) 150 mlrd.

Pirmadienį didžiausia kada nors Europoje užregistruota karščio banga išdegino centrinę ir rytinę žemyno dalį ir nusitaikė į Ukrainą, kuri skubiai ėmėsi veiksmų apsaugoti karo nuniokotus savo elektros tinklus nuo karščio smūgio.

Lietuvos užsienio politikoje – vėl karštos diskusijos. Naujosios valdžios užuominos apie galimą santykių su Pekinu atšildymą visuomenei ir oponentams kelia daugybę klausimų: ko tikėtis iš tokio posūkio ir kokias pasekmes tai atneštų šalies saugumui bei ekonomikai?  Apie santykių su Kinija ateitį, galimas rizikas bei diplomatinius iššūkius diskutuoja Seimo nariai: socialdemokratas Ruslanas Baranovas ir konservatorius Žygimantas Pavilionis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lenkija privalo veikti taip, tarsi ginkluotas konfliktas su Rusija būtų „artimiausios ateities perspektyva“, nes grėsmė iš Maskvos yra „reali“ ir didėja, teigė šalies užsienio žvalgybos vadovas, įspėdamas, kad Kremlius gali eskaluoti konfliktą už Ukrainos karo ribų. Interviu Lenkijos užsienio žvalgybos agentūros (AW) vadovas Pawelas Szota sakė, kad Rusija gali imtis veiksmų, siekdama rimtai išbandyti NATO ryžtą, surengdama didelio masto provokaciją.

Ukrainos saugumo tarnyba (SSU) atskleidė pasirengimus pasikėsinti į Ukrainos karį Kyjive ir prevenciškai sulaikė dvi Rusijos agentes.  Pasak SSU, įtariamosios planavo susprogdinti kario automobilį netoli pėsčiųjų zonos. Viena iš moterų turėjo padėti savadarbį sprogstamąjį įtaisą po automobiliu ir susprogdinti jį nuotoliniu būdu.  SSU teigimu, Rusija ketino ne tik nužudyti karį, bet ir sužeisti kuo daugiau civilių.

Pirmadienį Kinija perspėjo Australiją nežaisti geopolitinių žaidimų, Kanberai ir Vanuatu pasirašius platų ekonominį ir saugumo paktą, draudžiantį steigti karinę bazę šioje Ramiojo vandenyno valstybėje.  „Tikimės, kad atitinkamos šalys bendradarbiaus su Ramiojo vandenyno salų šalimis taip, kad tai iš tiesų būtų palanku salų valstybių regiono vystymuisi ir stabilumui“, – per įprastą spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas.

Šeštadienį sakydamas kovingą kalbą, buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas pavadino dabartinį Baltųjų rūmų šeimininką Donaldą Trumpą „nevykėliu“. Kaip rašo „The Guardian“, J. Bidenas kalbėjo apie savo įpėdinio bandymus pertvarkyti šalies sostinę Vašingtoną, siekdamas pavaizduoti jį kaip nekompetentingą, korumpuotą ir tuščiagarbį. J. Bidenas šias pastabas išsakė iškilmingame Demokratų partijos renginyje Hanoveryje, Merilando valstijoje.

Rusijoje degalų deficitas stiprėja, eilės degalinėse darosi vis ilgesnės, o rusams pastarąjį mėnesį atsirado naujas išgyvenimo klausimas – iš kur gauti degalų. Dėl benzino ir to, kas pirmas stovėjo eilėje, prieinama net iki muštynių, matyti iš viešinamų vaizdo įrašų. Šio trilerio vertas siužetas tik įgauna pagreitį – Ukraina ir toliau sistemingai naikina Rusijos naftos perdirbimo gamyklų pajėgumus.

Nepaisant Vašingtono retorikos, Jungtinės Valstijos tebėra labai priklausomos nuo savo sąjungininkų Europoje, sako buvęs NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepaliaujamai kritikuoja NATO, Jungtinių Valstijų gynyba prasideda prie Europos ir Rusijos sienos, Vokietijos dienraščiui „Die Welt“ teigė J. Stoltenbergas.

Nepaisant akivaizdžių Rusijos kariuomenės nesėkmių Ukrainos fronto linijose, prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau tiki, kad jo įsiveržusi armija gali nugalėti Ukrainą, rodo sekmadienį Rusijos valstybinei televizijai duotas interviu.  Rusijos kariuomenė ir toliau darys viską, kad įgyvendintų specialiosios operacijos, kaip Maskva oficialiai vadina Rusijos karą su Ukraina, tikslus, pabrėžė V. Putinas interviu televizijos žurnalistui Pavelui Zarubinui.

Europai išgyvenant rekordinį karščio antplūdį, orų reiškiniai nesiliauja stebinti. Sekmadienį Paryžiuje įsivyravo audringi orai, atnešė ir žaibus, o vienas jų trenkė tiesiai į turistų traukos centrą Eifelio bokštą. Liudininkų nufilmuotame vaizdo įraše matyti, kaip į šį simbolinį statinį smogia žaibas. Karščio banga Europoj Tai įvyko per rekordinę mirtiną karščio bangą, kurios metu daugelyje šalies vietų buvo užfiksuota daugiau nei 40 °C temperatūra.

Sekmadienį per šaudynes JAV Kalifornijos valstijos San Chosė miesto Pasaulio futbolo čempionato sirgalių zonoje, kurioje paprastai transliuojamos rungtynės, žuvo vienas žmogus, dar vienas buvo sunkiai sužeistas. Apie tai remdamasi vietos policijos informacija pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Šaudynių metu nebuvo transliuojamos jokios rungtynės, nes vienintelis tos dienos susitikimas baigėsi anksčiau – apie 14 val. vietos (24 val. Lietuvos) laiku.

Ukrainiečių kariuomenės ir teisėsaugos pareigūnai pranešė, kad sekmadienį rastas negyvas Ukrainos 154-osios atskirosios mechanizuotosios brigados vadas pulkininkas Volodymyras Kononykovas, skelbia „The Kyiv Independent“. Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“ apie V. Kononykovo mirtį pranešė anksčiau tą pačią dieną ir nurodė, kad aplinkybės yra tiriamos.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) Pekine susitiko su autoritariniu Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka, pirmadienį pranešė valstybinė kinų žiniasklaida. Xi Jinpingas priėmė A. Lukašenką puošniuose valstybiniuose svečių namuose, pranešė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV. „Kinijos ir Baltarusijos santykiai atlaikė tarptautinių iššūkių išbandymus“ ir „įžengia į geriausią istorijos laikotarpį“, sakoma Kinijos vyriausybės pranešime.

Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino kalboje pasigirdę teiginiai apie vieningą rusų tautą ir „besitraukiančius iš fronto ukrainiečius“ tėra dar vienas Kremliaus vadovo bandymas pateikti Rusijos karinę pergalę Ukrainoje kaip neišvengiamą, rašoma JAV Karo studijų instituto (ISW) naujausioje analizėje.