Už ES prekybos politiką atsakingos Europos Komisijos teigimu, šiuo žingsniu siekiama smarkiai sumažinti finansinę muitų naštą, atsiradusią dėl staigaus importo augimo, ir užkirsti kelią saugos rizikoms, kurias kelia nepatikrintos prekės.
Praėjusiais metais į Sąjungą iš užsienio buvo įvežta beveik šeši milijardai mažų mažmeninės prekybos siuntinių, dauguma jų – iš Kinijos ir vis dažniau – per itin populiarias internetines platformas, tokias kaip „Shein“ ir „Temu“. Palyginimui, 2024 m. tokių siuntų būta 4,6 mlrd.
Kas nutiks liepos pirmąją?
ES panaikins muitų išimtį siuntiniams, kurių vertė mažesnė nei 150 eurų, ir kiekvienam siuntiniui ims taikyti laikiną trijų eurų mokestį.
Šis mokestis bus taikomas ne kiekvienam gaminiui, bet vienos rūšies prekėms.
Pavyzdžiui, jei importuotojas perka penkerius marškinėlius, jis sumoka tris eurus. Tačiau jei jis perka vienerius marškinėlius ir laikrodį, jam teks sumokėti šešis eurus, nes prekės yra skirtingos.
Nors Briuselis šį mokestį pasiūlė praėjusiais metais, kai kurios ES valstybės narės nenorėjo laukti ir pačios įvedė savo muitus.
Pasak vieno aukšto rango Europos Sąjungos pareigūno, ES valstybės narės privalo nustoti taikyti savo mokesčius.
Fiksuotas mokestis galios iki 2028 m. liepos 1 d., o po to priklausomai nuo prekės rūšies bus taikomi įprasti muitai.
Panašią išimtį jau panaikino Jungtinės Valstijos, jų pavyzdžių paseks ir Didžioji Britanija.
Kodėl ES tai daro?
Briuselis tvirtina, kad ši priemonė nėra nukreipta nei prieš Kiniją, nei, beje, prieš kurią kitą šalį, o jos tikslas – visiems užtikrinti vienodas sąlygas.
„Tokiu būdu siekiama, kad mūsų įmonėms ir internetu parduodamoms prekėms, įvežamoms į mūsų teritoriją, būtų taikomos vienodos taisyklės“, – sakė ES pareigūnas.
Europos Komisija teigia, kad muitinės institucijos vos sugeba susidoroti su iš užsienio atkeliaujančiomis mažomis siuntomis, o kadangi elektroninė prekyba yra tokia populiari, šiuo metu galiojanti muito lengvata suteikia importuotojams konkurencinį pranašumą.
Europos įmonės taip pat teigia, kad turi laikytis griežtų ES taisyklių, ir pateikia įrodymų, kad daugelis iš užsienio importuojamų produktų neatitinka ES standartų.
2025 m. visoje ES atlikus tikslinį patikrinimą nustatyta, kad daugiau nei 60 procentų importuotų prekių, tokių kaip žaislai, kosmetika ir elektronika, sudėtyje buvo draudžiamų sudedamųjų dalių, joms trūko etikečių arba nebuvo pateikti saugos dokumentai.
„Vos galima susitvarkyti, o įprastus patikrinimus atlikti beveik neįmanoma“, – sakė ES Parlamento prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange‘as.
B. Lange‘as pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad nuo 2022 m. iš užsienio gaunamų mažų siuntinių skaičius padidėjo daugiau nei keturis kartus: nuo 1,39 mlrd. iki 5,88 mlrd. (2025 m.).
Kas mokės šį mokestį?
ES pabrėžia, kad šį mokestį turės sumokėti importuotojas, o ne vartotojas.
„Internetu perkantys vartotojai nėra teisiškai įpareigoti mokėti muitų“, – teigė aukštas Europos pareigūnas.
Tačiau jis įspėjo, kad platformos gali nuspręsti šias išlaidas perkelti vartotojams.
ES taip pat stebės, ar nėra bandymų apeiti šias taisykles, taip pat pastangų nukreipti mažus siuntinius į Sąjungą per tokias šalis kaip Šveicarija.
Kai kurie internetinės prekybos milžinai svarsto galimybę statyti sandėlius Europoje, kad galėtų dideliais kiekiais importuoti prekes ir lengviau jas siųsti visoje Europoje.
Kas toliau?
Siekdama pagerinti prekių atsekamumą, ES nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įves privalomą reikalavimą pateikti informaciją apie produktus.
ES taip pat planuoja nuo 2026 m. lapkričio įvesti tvarkymo mokestį, skirtą padėti muitinės institucijoms padengti išlaidas, sparčiai augančias gaunant vis daugiau siuntų.
Šio mokesčio dydis dar nėra nustatytas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
