Zelenskis kreipėsi į sąjungininkus: prašo skubios pagalbos
Ukraina tikisi papildomų sprendimų iš Jungtinių Valstijų ir Europos partnerių, kurie sustiprintų šalies oro gynybos pajėgumus. Derybos šiuo klausimu tebevyksta, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukraina iš ES paskolos gavo 3,9 mlrd. eurų dronams
Ukraina sulaukė pirmosios 3,9 mlrd. eurų dydžio karinės paramos išmokos iš 90 mlrd. eurų Europos Sąjungos paskolos Kyjivui.
Antradienį išmokėta suma skirta bepiločių orlaivių įsigijimui, pranešė Europos Komisija.
ES paskola buvo patvirtinta anksčiau šiais metais, pagal ją numatyta skirti 60 mlrd. eurų karinei paramai ir 30 mlrd. – biudžeto paramai 2026 ir 2027 m.
Šie pinigai skirti tam, kad Ukraina galėtų toliau gintis nuo Rusijos invazijos ir kad išvengtų bankroto.
„Šios investicijos padės Ukrainai apsaugoti savo piliečius, apginti savo suverenitetą ir sustiprinti Europos saugumą“, – sakoma Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškime.
„Europa tvirtai palaikys Ukrainą tiek laiko, kiek reikės teisingai ir ilgalaikei taikai pasiekti“, – sakė ji.
Praėjusią savaitę Ukraina gavo pirmąją 3,2 mlrd. eurų dydžio išmoką kaip paramą biudžetui.
„Rusija pasirinko savo kelią“: prie rytinio NATO flango fiksuojami pavojingi Maskvos žingsniai
Švedijos karinės žvalgybos vadovas Thomas Nilssonas mano, kad Rusija greičiausiai kels grėsmę kaimyninėms šalims dar ilgai po vadovo Vladimiro Putino kadencijos pabaigos, pranešė „Bloomberg“.
Rusams staiga parūpo karas: pastebėtas ryškus pokytis
Rusai pradėjo masiškai ieškoti internete informacijos apie karo prieš Ukrainą pabaigos terminus kuro krizės ir dronų atakų fone. Per savaitę nuo birželio 22 iki 28 dienos užklausų „kada baigsis SVO“ (specialioji karinė operacija, taip Rusijoje oficialiai vadinamas karas Ukrainoje) „Yandex“ paieškos sistemoje skaičius pasiekė 137 tūkstančius, rodo serviso duomenys. Tai yra absoliutus maksimumas per visą pilno masto karo laiką, atkreipė dėmesį projektas „Možem objesnit“.
Ankstesnis užklausų pikas buvo užfiksuotas savaitę nuo gegužės 11 iki 17 dienos, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos įvykdė didžiausio masto dronų ataką prieš Maskvą ir Maskvos sritį. Tuomet rusai „Yandex“ apie „SVO“ pabaigos terminus paklausė daugiau nei 107 tūkstančius kartų.
Kartu su tuo auga užklausų apie bombų grėsmes sostinės regione skaičius. „Yandex“ duomenimis, 2026 metų gegužę Maskvos ir Maskvos srities gyventojai informacijos, kur galima pasislėpti nuo dronų antskrydžio, ieškojo 33,7 tūkstančio kartų. Palyginimui: 2025 metų sausį tokių užklausų buvo 10,5 tūkstančio. Tokiu būdu per pusantrų metų interesas šiai temai išaugo daugiau nei tris kartus. Dar stipriau išaugo interesas bepiločiams orlaiviams. 2026 metų gegužę sostinės regiono gyventojai į „Yandex“ su užklausa „BPLA“ (bepilotis orlaivis) kreipėsi 785 tūkstančius kartų, prieš 163 tūkstančius 2025-ųjų sausį.
Rusai masiškai domisi karo pabaiga
Kartu su tuo 2026 metų gegužę triuškinanti dauguma rusų (81 proc.) pareiškė apie pasiruošimą palaikyti karo pabaigą „jau rytoj“, parodė Rusijos konfliktologijos ir analizės instituto (IKAR) tyrimas. Iki tol šis rodiklis nuo 2023 metų neviršijo 72–75 proc. Tuo pačiu metu rusų, kurie pasisakė už karą be laiko rėmų ir iki visiškos pergalės, skaičius sumažėjo – nuo 13 proc. iki 9 proc. Tai yra minimalus karinių veiksmų palaikymo lygis nuo 2022 metų vasario.
Taip pat apklausa atskleidė, kad Rusijos karo su Ukraina tema vėl užėmė pirmąją vietą rusams aktualių problemų sąraše, aplenkdama mažus atlyginimus ir aukštas kainas. „SVO“ kaip pagrindinę Rusijos problemą įvardijo 33 proc. apklaustųjų, tuo tarpu mažus atlyginimus ir aukštas kainas – atitinkamai 24 proc. ir 18 proc.
„Karas iš foninio įvykio vėl tapo svarbiu kasdienio rusų gyvenimo faktoriumi“, – pažymėjo IKAR ekspertai.
Per paskutinę savaitę Vladimiras Putinas du kartus pareiškė apie pasiruošimą grįžti prie derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Jis taip pat papasakojo apie Kyjivo pasiūlymą atsisakyti smūgių viena kitos teritorijai ir apriboti karinius veiksmus Chersono ir Zaporižios sritimis, taip pat taip vadinamoms „DNR“ ir „LNR“. Tuo pat metu V. Putinas pažymėjo, kad su tuo nesutinka, kadangi, jo teigimu, panašūs žingsniai suteiks pranašumą Ukrainos armijai. Jis pridūrė, kad pagrindinė užduotis Rusijos kariuomenei ir jam – „galutinis Donbaso ir Novorosijos išlaisvinimas“.
Kyjive sulaikytas Rusijai dirbęs buvęs Krymo energetikos „ministras“
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) Kyjive sulaikė buvusį Krymo Autonominės Respublikos komiteto, atsakingo už degalų, energetikos ir inovacijų politiką, vadovą, bendradarbiavusį su Rusijos pajėgomis, kai 2014 m. Maskva okupavo ir aneksavo pusiasalį.
Iškart po Krymo okupacijos jis gavo Rusijos pilietybę ir pasiūlė savo paslaugas Rusijos valdžiai. Vėliau Maskvos primestas vadinamasis Krymo vadovas Sergejus Aksionovas paskyrė jį į Krymo degalų ir energetikos ministro pareigas.
Eidamas šias pareigas, įtariamasis padėjo okupacinei valdžiai kontroliuoti strategiškai svarbią energetikos infrastruktūrą pusiasalyje. Tai apėmė Simferopolio ir Sevastopolio termofikacines elektrines, Taurijos šiluminę elektrinę, saulės ir vėjo jėgainių tinklą, dujotiekius ir kompresorių stotis, taip pat naftos saugyklas ir terminalus Kerčėje ir Feodosijoje.
Dvejus metus po šio paskyrimo jis taip pat bandė integruoti ir perregistruoti Krymo energetikos turtą pagal Rusijos įstatymus. Pasitraukęs iš pareigų, jis toliau dirbo Kremliaus naudai vadovaudamas kelioms vietos gavybos įmonėms.
SBU pareigūnai jį sulaikė Kyjive, kai jis atvyko į sostinę asmeniniais reikalais.
Apieškoję jo gyvenamąją vietą, tyrėjai rado Rusijos pasų, banko kortelių ir dokumentų, patvirtinančių jo bendradarbiavimą su Rusija.
SBU tyrėjai pateikė jam įtarimus valstybės išdavyste. Šiuo metu jis yra sulaikytas be teisės būti paleistas už užstatą ir jam gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu.
JK per ateinančius ketverius metus gynybai skirs 300 mlrd. svarų
Postą paliksiantis Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris antradienį paskelbė, kad šalis per ateinančius ketverius metus skirs beveik 300 mlrd. svarų (348 mlrd. eurų) ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti, atsižvelgiant į didėjančias grėsmes.
K. Starmeris, kuris turėtų kitą mėnesį palikti postą praradęs leiboristų parlamentarų paramą, pristatė ilgai lauktą 10 metų gynybos investicijų planą.
Jis pranešė, kad bendras gynybos biudžetas per ateinančius ketverius metus išaugs 15 mlrd. svarų (17,39 mlrd. eurų) ir pasieks beveik 300 mlrd. svarų (348 mlrd. eurų).
„Praėjusiais metais priėmiau sprendimą nacionaliniais interesais perskirstyti pagalbos lėšas gynybai ir pasiekiau didžiausią gynybos išlaidų padidėjimą nuo Šaltojo karo pabaigos“, – sakė K. Starmeris savo kalboje.
„Tai buvo teisingas pasirinkimas, nes pasaulis pasikeitė. Nacionalinis saugumas yra ekonominis saugumas“, – tvirtino jis.
„Šiandien mes dar labiau didiname gynybos išlaidas. Papildomi 15 mlrd. svarų bus skirti (...) perskirstant išlaidas visoje vyriausybėje“, – skelbė britas.
Į planą įtraukta daugiau nei 5 mlrd. svarų (5,8 mlrd. eurų) dronams ir autonominėms sistemoms per ateinančius ketverius metus, anksčiau pranešė Gynybos ministerija.
Šis pranešimas pasirodė po kelis mėnesius trukusių nesutarimų K. Starmerio leiboristų vyriausybėje dėl išteklių, reikalingų JK ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti, susidūrus su didėjančiomis grėsmėmis, įskaitant Rusiją.
Anksčiau šį mėnesį dėl ginčų apie išlaidų pasiūlymus atsistatydino du gynybos ministrai, tarp jų ir gynybos sekretorius Johnas Healey, teigęs, kad šie planai kelia riziką, jog JK taps „mažiau saugi“.
JK įsipareigojimas paskelbtas JAV prezidentui Donaldui Trumpui ne kartą raginus NATO sąjungininkes daugiau lėšų skirti gynybai ir mažiau pasikliauti Vašingtonu užtikrinant saugumą.
Per Rusijos valdomų bombų smūgius civilinei infrastruktūrai Sumuose sužeista 11 žmonių
Įsiveržėliai iš Rusijos sudavė tikslinį smūgį valdomomis aviacinėmis bombomis į civilinės infrastruktūros objektą Sumų mieste, sužeista 11 žmonių, „Telegram“ platformoje pranešė Sumų srities karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas.
„Šiandien priešas valdomomis aviacinėmis bombomis smogė civilinės infrastruktūros objektui Sumuose. Pirminiais pranešimais, septyni žmonės paguldyti į ligoninę, vienas jų – kritinės būklės“, – pranešė O. Hryhorovas ir pridūrė, kad būta keturių smūgių.
Pasak Sumų miesto karinės administracijos vadovo Serhijaus Kryvošejenkos, sužeistųjų skaičius išaugo iki 11. Dvi moterys ir devyni vyrai buvo paguldyti į ligoninę su įvairaus sunkumo sužalojimais.
Per parą nuo pirmadienio ryto Rusijos pajėgos surengė beveik 100 atakų prieš 29 gyvenvietes 18 teritorinių bendruomenių Sumų srityje, sužeista dešimt žmonių.
Kinija paragino Ukrainą ir Rusiją nedelsiant atnaujinti taikos derybas
Pirmadienį vykusio Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdžio metu Kinija paragino Ukrainą ir Rusiją kuo greičiau atnaujinti taikos derybas ir dar kartą patvirtino savo paramą nedelsiamoms paliauboms, praneša „Kyiv Post“.
Netoli Danijos krantų pastebėta prabangi Putino jachta
Rusijos prezidento Vladimiro Putino asmeniniu laivu laikoma prabangi jachta „Graceful“ pirmadienį pirmą kartą per beveik ketverius metus pastebėta radarų netoli Danijos krantų, praneša šalies visuomeninis transliuotojas DR.
Remiantis svetainės Marinetraffic.com duomenimis, pirmadienį laivas plaukė palei Danijos šiaurinę pakrantę.
DR pranešė, kad nuo sekmadienio ryto jachtą lydėjo du Rusijos karo laivai, taip pat pakaitomis – Danijos karinis jūrų laivynas ir Vokietijos pakrančių apsauga.
„Ginkluotosios pajėgos nuolat stebi per Danijos sąsiaurius ir teritorinius vandenis plaukiančius laivus, įskaitant užsienio valstybių, naudodamos šiam tikslui skirtas priemones“, – DR teigė Danijos ginkluotosios pajėgos.
Tačiau, kaip teigia Marinetraffic.com, pirmadienio vakarą jachta „Graceful“ jau nebeperdavė signalo.
DR teigimu, savo automatinio identifikavimo sistemos (AIS) siųstuvą, naudojamą jos buvimo vietai perduoti, jachta išjungė 2022 m. rugpjūtį, praėjus maždaug šešiems mėnesiams nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.
Pranešama, kad Kryme po sprogimų užsidegė Sakų šiluminė elektrinė
Laikinai okupuotame Kryme po sprogimų užsidegė Sakų šiluminė elektrinė.
Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai pranešė „Telegram“ kanalo „Krymskyj Veter“ stebėsenos grupė, remdamasi palydovinėmis nuotraukomis.
„Atakuota Sakų šiluminė elektrinė patyrė didelę žalą. Pagrindinis elektrinės pastatas visiškai sudegė; viena degalų talpykla buvo sunaikinta, o dar viena buvo apgadinta“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad nematyti iš kaminų rūkstančių dūmų, o šiluminė elektrinė neveikia.
Sakų šiluminė elektrinė buvo atakuota birželio 28 d. naktį. Per valandą įvyko 16 sprogimų, kuriuos lydėjo blyksniai, kilo didelis gaisras.
Ši elektrinė yra pagrindinė šiluminės energijos gamintoja Sakuose. Sakų mieste ir Sakų rajone galioja elektros tiekimo nutraukimo grafikai.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Krymas dėl elektros tiekimo sutrikimų ir degalų stygiaus atsidūrė ant didelio masto interneto ryšio sutrikimų slenksčio.
„Nebebus taip, kaip anksčiau“: Rusijos Dūma ragina gyventojus susitaikyti su nauja realybe
Rusai neturėtų tikėtis, kad benzinas vėl bus toks pat prieinamas kaip anksčiau, teigė Valstybės Dūmos ekonomikos politikos komiteto pirmininko pavaduotojas Stanislavas Naumovas, rašo „The Moscow Times“.
„Forbes“: Putinas atsidūrė beviltiškoje padėtyje – jo dienos suskaičiuotos
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas atsidūrė beviltiškoje padėtyje, ir jam liko ne daugiau kaip treji metai valdžioje. Kaip rašo „Forbes“, jo nuvertimo scenarijai svyruoja nuo greito pašalinimo iki parodomojo teismo proceso, o priežastimis gali tapti nauji Ukrainos išpuoliai, vidiniai neramumai ar net Kinijos atsisakymas teikti paramą.
Tuo pačiu „Forbes“ primena, kad istoriškai režimų kaita Rusijoje per pastarąjį šimtmetį jau įvyko du kartus dėl karinių kampanijų – Pirmojo pasaulinio karo ir įsiveržimo į Afganistaną.
Galimi scenarijai
Didėjant spaudimui V. Putinui, jį supantis elitas pradeda mąstyti apie savo likimą. Kaip aiškina „Forbes“, rusai dėl visų problemų iš pradžių kaltins būtent V. Putino aplinkos elitą, manydami, kad jis neleidžia jam suvokti realybės ir ištaisyti padėties. Būtent todėl elitas, vedamas baimės, gali sukelti maištą dar prieš galimą sukilimą Rusijos kariuomenėje.
V. Putinas turi savo asmeninės apsaugos padalinius, įskaitant keletą jėgos struktūrų, tokių kaip FSB, Vidaus reikalų ministerijos pajėgos ar nacionalinė gvardija, taip pat 30 tūkstančių tiesioginės apsaugos darbuotojų, policijos pareigūnų ir pan., kurie jau daugelį metų priešinasi vieni kitiems. Pilietinis karas tarp jų – anot „Forbes“ – vienas iš galimų scenarijų.
Greitas nužudymas ar parodomasis teismas
Tuo tarpu klausimas, kaip atrodys V. Putino valdymo pabaiga, didžiąja dalimi priklauso nuo to, kokio rezultato siekiama. Greitas V. Putino nužudymas ir tolesnė kova dėl valdžios reiškia grėsmės neutralizavimą ankstyvoje stadijoje, jo šalininkams dar nespėjus sureaguoti.
Tačiau tai užkerta kelią surengti parodomąjį procesą ir paversti jį atpirkimo ožiu už visus jo valdymo laikotarpio nusikaltimus, taip išteisinant kitus, o tai leistų sistemai ir jos elitui išlikti valdžioje.
Tai vadinamasis NIcolae Ceauşescu variantas. Šaltojo karo laikų Rumunijos diktatorius buvo greitai nužudytas aukščiausiosios karinės vadovybės, o jo aplinkos elitas toliau valdė šalį pagal nominaliai demokratinę sistemą.
Anot „Forbes“, apie tai, kad tokie scenarijai yra įmanomi, liudija paslaptinga Sergejaus Ivanovo, ilgamečio V. Putino sąjungininko ir draugo, mirtis – jis mirė birželio 26 d., sulaukęs 73 metų. Ivanovas taip pat daugelį metų buvo laikomas galimu Rusijos diktatoriaus įpėdiniu.
„Tokie incidentai kelia problemų V. Putinui. Kadangi potencialūs konkurentai greitai pašalinami, kiti pradeda jaustis nesaugūs ir imasi prevencinių veiksmų prieš jį“, – rašo „Forbes“.
Didėjant paranojai, bet kas gali tapti iššaukiančiu veiksniu, pažymi leidinys:
„Tai gali būti didesnio masto Ukrainos atakos prieš Maskvą, maisto trūkumas, separatistų sukilimai tokiuose regionuose kaip Tatarstanas ar Čečėnija, Ukrainos įsiveržimas į Krymą.“
Taip pat svarbus veiksnys lieka Kinijos veiksmai. Jei Pekinas nuspręs, kad V. Putino, kaip lyderio, susilpnėjimas kelia grėsmę jų pačių interesams, jis gali įvairiais būdais išprovokuoti jo nuvertimą, pavyzdžiui, nutraukdamas karinę pagalbą arba įsiverždamas į Sibirą.
„Putino dienos suskaičiuotos. Jei ši tendencija išliks arba pablogės, jis, tikėtina, bus nuverstas per trejus metus“, – pabrėžiama straipsnyje.
Anksčiau CNN rašė, kad Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms nepaveikė V. Putino planų tęsti karą.
CNN pažymi, kad V. Putinas susikūrė palyginti trapų bekompromisio lyderio įvaizdį – tai daro kapituliaciją, pasitraukimą ar net kompromisą Ukrainoje jam itin mažai tikėtiną ir sudėtingą.
Zimbabvėje sulaikytas vyras, įtariamas verbavęs žmones į Rusijos kariuomenę
Zimbabvės kovos su terorizmu policija pirmadienį pranešė sulaikiusi vyrą, užverbavusį penkis žmones prisijungti prie Rusijos kariuomenės.
Keli tyrimai, įskaitant atliktą naujienų agentūros AFP, anksčiau atskleidė, kaip Rusija vilioja vyrus iš Afrikos šalių, žadėdama gerai apmokamus darbus, o vėliau priverčia juos kovoti Ukrainos fronte.
Teismo dokumentuose nurodoma, kad 36 metų įtariamasis buvo sulaikytas, kai lydėjo vieną naujoką į autobusų stotį Hararėje, iš kurios šis turėjo keliauti per Pietų Afrikos Respubliką į Rusiją.
Policija pranešė, kad pas jį rasta Rusijos elektroninių vizų ir viešbučių užsakymo patvirtinimų naujokams, kurie „bus priversti kovoti ginkluotame konflikte“ tarp Rusijos ir Ukrainos.
Pasak pareigūnų, Rusijos pilietis, įvardijamas tik kaip Romanas, kuris, kaip įtariama, yra jo bendrininkas, tebėra laisvėje.
Vasario viduryje kolektyvas „All Eyes on Wagner“ paskelbė daugiau nei 1,4 tūkst. afrikiečių pavardes, kuriuos, jo teigimu, Maskva užverbavo kovoti Ukrainoje nuo 2023 metų sausio iki 2025 metų rugsėjo, ir pridūrė, kad daugiau nei 300 iš jų žuvo.
Ukraina tą patį mėnesį pranešė nustačiusi daugiau nei 1 780 piliečių iš 36 Afrikos šalių, kovojančių Rusijos gretose.
Kovą Zimbabvė pranešė, kad 15 jos piliečių žuvo „užsienio mūšio laukuose“, nenurodydama, kur tiksliai ir kurioje pusėje.
Lenkijos antausis Ukrainai: neperduos „MiG-29“ naikintuvų
Ukraina iš Lenkijos negaus pažadėtų „MiG-29“ naikintuvų, nes Varšuva nesulaukė Kyjivo dronų, pareiškė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas „Polsat News“ laidoje.
Zelenskis pasityčiojo iš Putino: „Penkiolika terminų, nulis pergalių“
Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos politinė vadovybė jau 15 kartų atidėjo savo nustatytus terminus Donecko sričiai užimti, o jei karas tęsis, Rusija turės dar kartą keisti savo planus.
Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė vaizdo kreipimesi platformoje „Telegram“.
„Pakanka vieno fakto: nuo plataus masto karo pradžios Rusijos kariuomenei buvo nustatyta 15 vis naujų terminų, per kuriuos ji turėjo užimti mūsų Donecko sritį. Rusijos politinė vadovybė yra nuolat apsėsta Donbaso klausimo. Jie jau 15 kartų puoselėjo šią iliuziją – tarsi jiems pavyktų visiškai užimti Donbasą. 2022 m. buvo nustatytas terminas – kovo 31 d., tada – gegužės 9 d., tada – birželio 1 d., tada – rugsėjo 15 d. ir galiausiai – gruodžio 31 d. 2023 m. Putinas nustatė dar du terminus Donbasui užimti: iki kovo 1 d., o kai tai vėl nepavyko, jie buvo atidėti iki gruodžio 31 d. Dvidešimt ketvirtaisiais metais vėl buvo nustatyti tie patys du terminai. Dvidešimt penktaisiais, kai rusai bandė įtikinti prezidentą Trumpą, kad Ukraina neva žlugs, jau buvo nustatyti trys terminai – galutinės Donecko srities užėmimo datos, būtent iki rugsėjo 1 d., iki gruodžio 1 d. ir iki gruodžio 25 d. O šiais metais rusai vėl atidėjo Donecko srities užėmimo datą. Iš pradžių terminas buvo šių metų kovo 31 d., vėliau – rugsėjo 1 d., o dabar šis terminas yra gruodžio 31 d.“, – pažymėjo jis.
„Pasiimti pinigus ir išvykti“: Rusijos verslininkai baiminasi Putino veiksmų
Tarp Rusijos elito auga nerimas dėl galimos karo eskalacijos, kurią Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas gali inicijuoti atsakydamas į tolimojo nuotolio smūgius prieš Rusiją, rašo „The Washington Post“ (WP).
Dronų atakų serija, kuri palietė 9 iš 10 didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, taip pat gynybos įmones Voroneže, Volgograde ir Tulos srityje, dar labiau didina pareigūnų nerimą, kurie jau laužo galvas, kaip išlaikyti ekonomiką ir subalansuoti biudžetą, kurio deficitas sausio–gegužės mėnesiais viršijo 6 trilijonus rublių (apie 66,8 mlrd. eurų).
„Akivaizdu, kad nėra pakankamai oro gynybos sistemų, kad apsaugotume mūsų infrastruktūrą, – sakė „The Washington Post“ vienas Maskvos verslininkas. – Niekas nežino, ką daryti, kad pagerintum gamybą. Tai siaubinga situacija, kurios Putinas ir jo artimiausia aplinka, atrodo, nesitikėjo. Jie nesiruošė ilgam karui ir nėra pasirengę dronų karui.“
Leidinys pažymi, kad Ukrainos smūgių plėtra, kuri kelia grėsmę Krymo izoliacijai ir jau sukėlė didžiausią Rusijos istorijoje degalų krizę, sutampa su blogėjančia geopolitine situacija.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino naujomis sankcijomis, pagyrė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, taip pat pirmą kartą pasirašė G7 deklaraciją, kurioje buvo kalbama apie paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui. Visa tai yra akivaizdūs „pavojaus signalai“, sako kitas leidinio šaltinis, artimas Rusijos diplomatiniam korpusui.
Vis dėlto V. Putinas vargu ar pasiduos spaudimui ir, greičiausiai, ieškos būdų sustiprinti atsakomuosius smūgius Ukrainai, teigiama leidinyje.
„Atrodo, kad mūsų laukia naujas eskalavimo ciklas“, – „The Washington Post“ sakė šaltinis, artimas diplomatiniam korpusui.
Nerimas tarp Maskvos verslininkų
Verslo bendruomenėje auga nuogąstavimai, kad valstybė ieškos būdų „pasinaudoti“ privačių asmenų santaupomis, kad apmokėtų karą, rašo „The Washington Post“.
Gandai apie indėlių konfiskavimą, sklandantys nuo 2024 m. pabaigos, birželį įgavo netikėtą pagreitį, kai „mobilizuoti“ bankuose esančius gyventojų ir įmonių pinigus staiga pasiūlė Rusijos komunistų partijos (KPRF) pirmininkas Genadijus Zjuganovas.
Ir nors vėliau jis atsiribojo nuo savo pareiškimų, tai nepadėjo numalšinti baimių.
„Vyriausybė gali bandyti gauti pinigų bet kokiais būdais. Kiekvienas galvoja, kaip pasiimti savo pinigus ir išvykti“, – „The Washington Post“ sakė vienas Maskvos verslininkas.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 350 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. birželio 30 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 403 550 karių, iš kurių 1 350 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 067 priešų tankus (+1), 24 851 šarvuotąją kovos mašiną (+6), 45 040 artilerijos sistemų (+71), 1 901 raketų paleidimo sistemą, 1 455 oro gynybos sistemas (+1), 436 karo lėktuvus, 353 sraigtasparnius, 1 777 antžemines robotų sistemas (+13), 381 176 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 952), 4 797 kruizines raketas, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 114 104 transporto priemones ir kuro cisternas (+492), 4 368 specialiosios įrangos vienetus (+2).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Rusija teigia numušusi 419 Ukrainos dronų
Rusija per naktį visoje šalyje numušė 419 Ukrainos dronų, antradienį pranešė gynybos ministerija.
Kyjivas pastaraisiais mėnesiais sustiprino tolimojo nuotolio dronų smūgių kampaniją prieš Rusiją, ypač prieš energetikos infrastruktūrą, siekdamas smogti gyvybiškai svarbiam Kremliaus pajamų šaltiniui, iš kurio finansuojami jau penktus metus trunkantys karo veiksmai.
Oro gynybos sistemos visoje šalyje „perėmė ir sunaikino 419 Ukrainos fiksuoto sparno bepiločių orlaivių“, – valstybinėje platformoje „Max“ paskelbė gynybos ministerija.
Ji nenurodė, ar yra žuvusiųjų ar sužeistųjų.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas kiek anksčiau pareiškė, kad oro gynybos pajėgos per naktį numušė 50 „priešo dronų“, skridusių į sostinę.
Šis spiečius pasirodė praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusija nuo ketvirtadienio iki penktadienio numušė 660 Ukrainos dronų – tai buvo viena didžiausių dronų atakų nuo karo pradžios.
Praėjusią savaitę Ukrainos ataka taip pat sukėlė gaisrą naftos perdirbimo gamykloje Maskvos pietryčiuose.
Per Rusijos atakas Ukrainos Zaporižios srityje praėjusią parą žuvo trys žmonės, dar 18 sužeista
Rusijos pajėgos per pastarąsias 24 valandas surengė 975 smūgius, nukreiptus prieš 56 Ukrainos Zaporižios srities gyvenvietes. Žuvo trys žmonės, o dar 18 buvo sužeista, platformoje „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
Pasak I. Fedorovo, buvo surengti 24 oro antskrydžiai, 712 dronų smūgių, kuriems daugiausia buvo naudojami FPV bepiločiai, keturios reaktyvinių salvinės ugnies sistemų atakos ir 235 artilerijos smūgiai.
Valdžia gavo 95 pranešimus apie apgadintus namus, transporto priemones ir civilinę infrastruktūrą.
Zelenskis: Ukraina atsakys į Rusijos išpuolius prieš civilinius objektus
Ukraina deramai atsakys į Rusijos išpuolius prieš civilinius objektus ir tai darys taip, kad būtų nusilpnintas Rusijos valstybinis aparatas ir jos gebėjimas tęsti karą.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo kreipimesi.
„Šiandien rusai surengė labai ciniškus smūgius Zaporižioje ir Dnipre. Zaporižioje iš esmės vyko civilinių objektų ir eilinių transporto priemonių medžioklė. Rusai puola patį gyvenimą, naudodami dronus su pirmojo asmens kameromis ir kitokio tipo skraidykles. Buvo smogta į eilinį mikroautobusą, vieno iš smūgių metu pataikyta netoli miesto autobuso. Deja, yra žuvusiųjų. Daug žmonių sužeista. Taip pat buvo surengtas žiaurus, visiškai beprasmis Rusijos išpuolis Dnipro mieste. Jo taikiniu buvo eilinė civilinę gamybos įmonė. Žuvo žmonių. Daugiau nei dvi dešimtys žmonių sužeista“, – sakė jis.
Prezidentas taip pat pažymėjo, kad Rusija smogė Chersono, Charkivo, Donecko ir Sumų sritims, ir pareiškė užuojautą visiems, kurie dėl šių išpuolių neteko šeimos narių ir artimųjų.
„Rusija tęsia savo teroristinį karą prieš Ukrainą ir ukrainiečius. Žinoma, į visus šiuos smūgius mes visiškai pagrįstai atsakysime Rusijai. Ir tai darome taip, kad pirmiausia būtų padaryta žala Rusijos valstybės aparatui ir nusilpninti Rusijos gebėjimai tęsti karą“, – baigdamas pasakė valstybės vadovas.
Kaip pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, Rusijos kariuomenė surengė puolimą prieš Dniprą – patvirtintais duomenimis, buvo smogta pramonės objektui. Per Rusijos raketų smūgį žuvo šeši žmonės, ar 29 buvo sužeisti.
Monake per tyčinį sprogimą sužeistas Ukrainos oligarchas
Monake pirmadienį per sprogstamojo įtaiso sukeltą sprogimą buvo sužeistas Ukrainos oligarchas Vadymas Jermolajevas ir dar du asmenys – tyčinis aktas, kokių šioje kunigaikštystėje iki šiol nėra buvę, pranešė institucijos.
Ukraina vėl nedavė ramybės Maskvai: rusai skelbia numušę dešimtis dronų
Rusijos oro gynybos sistemos per naktį numušė dešimtis į Maskvą skriejusių Ukrainos dronų, antradienį pranešė sostinės meras Sergejus Sobianinas.
Kyjivas pastaraisiais mėnesiais suintensyvino tolimojo nuotolio dronų smūgių kampaniją prieš Rusiją. Taikytasi ypač į energetikos infrastruktūrą, siekiant pakenkti svarbiam Kremliaus pajamų šaltiniui, finansuojančiam karą, kuris tęsiasi jau penktus metus.
„Rusijos gynybos ministerijos oro gynybos pajėgos numušė šešis priešo dronus, skridusius Maskvos link“, – platformoje „Telegram“ rašė S. Sobianinas, nurodydamas, kad bendras perimtų dronų skaičius pasiekė 46.
„Įvykio vietoje, kur nukrito nuolaužos, dirba specialiosios tarnybos“, – pridūrė jis.
Anksčiau S. Sobianinas skelbė, kad Rusijos oro gynyba dirba perimdama „priešo dronus“, skriejančius sostinės link.
Ši dronų ataka įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusija tarp ketvirtadienio ir penktadienio numušė 660 Ukrainos dronų – tai vienas didžiausių skaičių nuo konflikto pradžios.
Praėjusią savaitę per Ukrainos ataką taip pat kilo gaisras naftos perdirbimo gamykloje Maskvos pietryčiuose
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Rosija nekariauja , Rosija treniruojasi , esant būtinybei galėtų pašaukti 10 milijonų karių , Ukraina kristų per kelias valandas.
Kryme verda chaosas: nėra degalų, stringa paslaugos
Laikinai okupuotame Kryme degalų krizė gilėja. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė pusiasalio okupacinės valdžios vadovas Sergejus Aksionovas.
„Artimiausiu metu į prekybą nepateks dideli degalų kiekiai“, – teigė jis.
S. Aksionovas paragino Krymo gyventojus apsišarvuoti kantrybe. Kartu jis tikino, kad viešasis transportas ir komunalinės tarnybos yra visiškai aprūpintos degalais. Pasak jo, sulaukiama skundų, kad kai kurie troleibusai ar autobusai neišvažiavo į maršrutus, tačiau ši problema esą sprendžiama „rankinio valdymo režimu“.
Be to, anot jo, gaunama daug skundų dėl netolygaus elektros energijos paskirstymo pusiasalyje. Viena iš priežasčių, jo teigimu, yra prasta kai kurių pastočių techninė būklė.
Jis pažadėjo išnagrinėti technines galimybes šiai problemai spręsti ir pridūrė, kad „operatyvinis štabas“ rengia priemones „teisingam elektros energijos paskirstymui“ organizuoti.